- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2-896-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00019-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, delspinigių priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Staroil“ ieškiniu prašo: 1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl „Keleivinio laivo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-157“ nutraukimo, apie kurį UAB „Staroil“ buvo informuota 2020-12-14 pranešimu; 2) priteisti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Staroil“ naudai jos patirtas laivo saugojimo ir laivo nuleidimo į vandenį išlaidas bei Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius – viso bendrai 6 352,20 Eur sumą; 3) priteisti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo šiuos argumentus:
1.1. Atsakovė nepagrįstai nusprendė nutraukti 2020-02-10 „Keleivinio laivo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-157“ (toliau – Sutartis) dėl to, kad jos teigimu, ieškovė neįregistravo pristatyto Sutarties reikalavimus atitinkančio laivo atsakovės vardu ir nepateikė atsakovės vardu išduoto laivo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, tokiu būdu padarydama esminius Sutarties pažeidimus. Ieškovės teigimu atsakovė Pirkimu pirko ne laivo registracijos paslaugas o konkrečią prekę - laivą su konkrečiais visiems rinkos dalyviams vienodais techniniais reikalavimais.
1.2. Atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos suteikė galimybę siūlyti prekę - laivą su benzinu varomu varikliu, kurio pliūpsnio temperatūra yra nuo minus 27 °C iki minus 43 °C. Atitinkamai ieškovė, pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlė, ir pagal Sutartį pristatė, tokį laivą, kokio reikalavo atsakovės sudarytos Pirkimo sąlygos - su benzininiu, pakabinamu varikliu, o atsakovė tokį laivą faktiškai išbandė ir priėmė. Atsakovei yra gerai žinoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija atsisakė registruoti laivą atsakovės vardu ne dėl to, kad laivas neatitinka Pirkimo ar Sutarties sąlygų, o dėl to, kad laive, laikantis Pirkimo dokumentų reikalavimų, yra sumontuotas benzinu varomas variklis.
1.3. Ieškovė pagal Pirkimo sąlygas negalėjo vertinti kaip ir kokiomis sąlygomis atsakovė ketina eksploatuoti pristatytą laivą, nes pagal Pirkimo sąlygas ieškovė turėjo pasiūlyti tai, ką atsakovė siekė įsigyti. Ieškovė negalėjo žinoti ar atsakovei nėra taikomos kitokios tokio laivo registracijos sąlygos nei nustatytos Reikalavimuose, nes, pagal VPĮ nuostatas, atsakovė nurodė perkanti prekę - laivą kuriame gali būti sumontuotas benzininis variklis. Ieškovė net nežinojo, ar atsakovė pristatytą laivą ketina naudoti komerciniams keleivių pervežimams, ar pramoginiams tikslams, nes pagal tuos pačius Reikalavimus, laivuose skirtuose pramoginiams tikslams, gali būti ir yra montuojami benzinu varomi varikliai, nes dyzeliniu kuru varomų laivų variklių kainos yra maždaug keturis kartus didesnės.
1.4. Atsakovė nekėlė jokių pretenzijų ieškovei dėl siūlomo laivo su benzininiu varikliu, kaip ir nekėlė jokių pretenzijų dėl pristatyto laivo su benzininiu varikliu. Atsakovė nepagrįstai kaltiną ieškovę tuo, kad pačios atsakovės pasirinktas laivas neregistruojamas Lietuvos Respublikos laivų registre kaip komerciniam keleivių pervežimui skirtas laivas ir tai traktuoja kaip Sutarties sąlygų pažeidimą iš ieškovės pusės bei taiko griežčiausią priemonę - Sutarties nutraukimą, kas akivaizdžiai prieštarauja viešųjų pirkimų principams.
1.5. Pirkimo sąlygų reikalavimai buvo netikslūs, neaiškūs ir dviprasmiški. Iš vienos pusės atsakovė norėjo įsigyti laivą, kuriame gali būti sumontuotas benzininis variklis, iš kitos pusės, atsakovė norėjo, kad patys tiekėjai suprastų, jog, pagal Reikalavimų nuostatas, atsakovei nėra tinkamas laivas su benzininiu varikliu. Tokiu atveju kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai - t.y. atsakovei.
1.6. Atsakovė - perkančioji organizacija, nustatė viešojo pirkimo sąlygas, kurių reikalavimų tarpusavio prieštaravimas išaiškėjo tik pristačius ir perdavus prekę - laivą. Tuo atveju, jei atsakovė suklydo Pirkimo sąlygose nurodydama, kad perka laivą su benzininiu varikliu, tokios klaidos padarinius turėtų prisiimti atsakovė (perkančioji organizacija), o ne tiekėjas (ieškovė). Atitinkamai atsakovė privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - atsiskaityti už pristatytą Pirkimo reikalavimus atitinkančią prekę - laivą, o ne nutraukti Sutartį.
1.7. Iš atsakovės atsiliepimo matyti, jog ji neneigia, kad ieškovės laivas atitiko Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams (todėl šioje byloje tarp šalių net nėra ginčo dėl laivo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams), tačiau priešingai nei ieškovė, atsakovė teigia, kad Sutartis turi būti vienašališkai nutraukta, nes ieškovė neįregistruoja laivo kaip keleivinio laivo, naudojamo komerciniams tikslams, o ne kaip keleivinio, skirto pramogoms. Taigi, atsakovė siekia nutraukti Sutartį dėl išvestinės paslaugos tariamo neįvykdymo, nes laivo registracijos paslauga tėra išvestinė paslauga, bet ne pagrindinis pirkimo sutarties objektas, todėl neįvykdžius išvestinių paslaugų negalima konstatuoti esminio Sutarties pažeidimo dėl kurio atsakovė įgytų teisę nutraukti Sutartį.
Atsiliepimas
1.8. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė klaidingai nurodo, kad laivas neįregistruojamas atsakovės vardu ne dėl ieškovės kaltės ir ne dėl to, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, o dėl trečiųjų šalių reikalavimų. Ši atsakovės deklaruojama pozicija nėra suprantama, nes atsakovė nei atsiliepime, nei ankstesniais savo veiksmais niekaip nekvestionavo laivo atitikties Pirkimo ir/ar Sutarties reikalavimams. Priešingai, priėmė Pirkimui pateiktą pasiūlymą konstatuodama, kad laivo techniniai duomenys visiškai atitinka Pirkime nustatytus reikalavimus.
1.9. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį pritaria, kad laivas neatitinka ne Pirkimo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512 patvirtintų Reikalavimų 50.3. p. nuostatų, t. y., pati atsakovė savo atsiliepime pripažįsta ir patvirtina, kad nustatydama Pirkimo reikalavimus (jei iš tiesų atsakovė Pirkimu norėjo įsigyti laivą skirtą komerciniams keleivių pervežimams) nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisės aktais.
1.10. Atsiliepime į ieškinį atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse įtvirtintais laivų klasifikavimais (toliau - Kodeksas), tačiau atsakovė bando savaip interpretuoti Kodekso 14, 15 straipsnius. Kodeksas neišskiria atskirai tokio laivo kaip „keleivinis laivas“.
1.11. Atsakovė niekaip nepagrindžia savo teiginių, jog ieškovė turėjo įvertinti tai, kad laivas turi atitikti keleiviniam laivui, skirtam komerciniams keleivių pervežimams keliamus reikalavimus. Atsakovė nenurodo kokiu teisės aktu remiantis ieškovė turėjo atspėti atsakovės poreikį įsigyti keleivinį-komercinį laivą, kai pačiuose Pirkimo dokumentuose atsakovė nurodė norą įsigyti keleivinį laivą varomą benzininiu arba dyzeliniu varikliu (vadinasi atsakovei nebuvo svarbu kokio tipo keleivinis laivas bus). Akivaizdu, kad atsakovė ir negali nurodyti jokio teisės akto, pagrindžiančio jos teiginius. Atsakovė nepateikė nei vienos Pirkimo dokumentų nuostatos, įrodančios, kad Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai išreikštas atsakovės tikslas įsigyti komerciniams keleivių pervežimams skirtą laivą. Pagal atsakovės išduotą Įgaliojimą, ieškovė gali įregistruoti laivą kaip keleivinį - pramoginį, bet ne skirtą komerciniams keleivių pervežimams, tačiau kaip paaiškėjo tik kilus ginčui, atsakovei tokia registracija yra netinkama.
1.12. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad negali laivo eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį, nes ieškovė nepilnai įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t.y. neįregistravo laivo atsakovės vardu kaip keleivinio laivo, naudojamo komerciniams tikslams, todėl atsakovė negali laivo naudoti vidaus vandenyse. Šis atsakovės teiginys akivaizdžiai neatitinka realybės, nes ieškovė gali laivą įregistruoti kaip skirtą keleivių pervežimui pramoginiais tikslais, kurį atsakovė galės eksploatuoti vidaus vandenyse, tačiau atsakovė atsisako tokios registracijos ir reikalauja neįmanomos įvykdyti sąlygos - įregistruoti laivą kaip skirtą komerciniams keleivių pervežimams. Atsakovė po Pirkimo ir net po Sutarties pasirašymo kelia papildomus (išplėtė Pirkimo dokumentuose iškeltus) reikalavimus, kurių nebuvo Pirkimo dokumentuose.
1.13. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti delspinigius, skaičiuojamus nuo 2020-09-30. Su tokiu atsakovės argumentu dalinai sutiktina, t.y. Sutartyje numatytus delspinigius gal ir reiktų skaičiuoti ne nuo PVM sąskaitą - faktūros pateikimo datos 2020-09-30, o nuo jos apmokėjimo paskutinės dienos, t.y. nuo 2020-10-30, bet ieškinyje nurodomas skaičiavimas nuo 2020-09-30 iki 2020-12-31, sudarantis 92 dienų atsiskaitymo vėlavimą. Ieškovė vis dar negavusi apmokėjimo už pristatytą Pirkimo reikalavimus atitinkantį laivą. Atitinkamai skaičiavimą perkeliant nuo 2020-10-30 į 2021-01-30 išlieka tos pačios 92 vėlavimo dienos ir atitinkamai ta pati prašomų priteisti delspinigių suma.
1.14. Ieškovė, jau po Pirkimo įvykdymo ir Sutarties pasirašymo atsakovės reiškiamą modifikuotą reikalavimą įregistruoti laivą, kaip keleivinį laivą, kurį būtų leista eksploatuoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse komerciniais tikslais, galėtų įgyvendinti vieninteliu būdu - tik pakeitusi dabar laive sumontuotą benzininį variklį dyzeliniu. Tačiau dėl to ieškovė patirtų itin didelių nuostolių ir, kaip Sutarties šalis, atsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje, nei atsakovė.
1.15. Atsakovė, nutraukdama Sutartį, nesilaiko ne tik savo pačios parengtų Pirkimo sąlygų ir VPĮ reikalavimų, bet ir Civilinio kodekso (toliau - CK) sąlygų dėl sutarčių nutraukimo. Pagal CK 6.217 str. 1 ir 2 d., sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiais atvejais, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ginčo atveju, Pirkimu pirkta prekė - laivas yra pristatytas, t.y. atsakovė gavo tai, ką pirko. Nutraukus Sutartį ieškovė, kuri tinkamai įvykdė Sutartį, patirtų labai didelių nuostolių - iš esmės visos Sutarties vertė būtų ieškovės tiesioginiai nuostoliai.
1.16. Atsakovei neatsiskaitant už pristatytą prekę, pagal Sutarties 10.2. p., atsakovei yra apskaičiuoti delspinigiai (kompensacija). Atsakovei nepriimant prekės - laivo, ieškovei teko patirti tiesiogines papildomas išlaidas (nuostolius) susijusias su laivo nuleidimu į vandenį ir laivo saugojimu. Taigi, šioje byloje atsakovės civilinė atsakomybė kyla iš viešojo pirkimo sutartinių santykių. Jei atsakovė būtų pasirašiusi laivo priėmimo - perdavimo aktą ir atsiskaičiusi pagal Sutartį, ieškovė nebūtų patyrusi laivo nuleidimo į vandenį ir saugojimo kaštų ir nebūtų taikiusi kompensacijos (delspinigius) pagal Sutarties 10.2. punktą. Atsižvelgiant į tai yra visos sąlygos šios bylos nagrinėjimo metu priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas laivo saugojimo išlaidas pagal VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos išrašytas sąskaitas 576 Eur sumai ir išlaidas už laivo nuleidimą į vandenį pagal VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos išrašytą sąskaitą 300 Eur sumai. Taip pat yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai Sutarties 10.2. p. nustatytus 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos prekės - laivo kainos, sudarančius 5 506,20 Eur (nuo Sutarties vertės 199 529,00 Eur 0,03 proc. - 59,85 Eur x 92 d. (nuo 2020-09-30 iki 2020-12-31). Viso bendra tiesioginių ieškovės nuostolių ir netesybų (delspinigių) iš atsakovės priteistina suma 6 352,20 Eur.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
2. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, triplike prašo ieškovės UAB „Staroil“ ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Sutartis iš jos pusės yra visiškai įvykdyta, taip pat, kad atsakovė Pirkimu pirko ne laivo registracijos paslaugas, o konkrečią prekę – laivą, su konkrečiais, visiems rinkos dalyviams vienodais, techniniais reikalavimais. Atsakovės teigimu, Sutarties 2.2 p. numato, kad Tiekėjas įsipareigoja pristatyti keleivinį laivą, atitinkantį techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų/Sutarties 1 priedas) nustatytus reikalavimus, į Sutartyje nurodytą Prekių pristatymo vietą. Matyti, kad ieškovė prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ir patvirtino, kad sutinka su visais reikalavimais, įskaitant ir tiekėjui keliamą reikalavimą atlikti laivo registracijos veiksmus, todėl ieškovė, pagal Pirkimo techninės specifikacijos skirsnio „Laivo perdavimo užsakovui terminai ir reikalavimai“ 2 p. nuostatą, privalėjo pristatytą naują laivą įregistruoti Lietuvoje kaip keleivinį laivą užsakovo (atsakovės) vardu, gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą.
2.2. Ieškovė klaidingai nurodo, kad laivas neįregistruojamas atsakovės vardu ne dėl ieškovės kaltės ir ne dėl to, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, o dėl trečiųjų šalių reikalavimų. Nors atsakovė sutinka, kad ieškovės pasiūlytas laivas su benzininiu varikliu iš esmės atitinka Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, t. y. ieškovė pasiūlė laivą su varikliu, kuris tenkina keliamus reikalavimus, tačiau atsakovė pažymi, kad remiantis Pirkimo dokumentais, tiekėjas privalo sumontuoti visą įrangą saugumui, kad laivas galėtų būti registruotas kaip keleivinis laivas, eksploatuojamas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse. Tiekėjo prievolė ir atsakomybė pagal Sutartį yra, be kita ko, įvertinti vidaus vandenų transporto priemonių registravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre sąlygas ir sumontuoti laivą taip, kad laivas atitiktų reikalavimus, t.y. kad būtų galima jį įregistruoti kaip keleivinį, naudojamą komerciniais tikslais. Tai ieškovė turėjo suprasti jau susipažinusi su Pirkimo dokumentais.
2.3. Nors ieškovės laivas atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau ieškovė turėjo suprasti, kad pramoginiai laivai nėra priskiriami prie vidaus vandenų laivų, kaip juos įtvirtina Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 1 dalis, taigi ir prie keleivinių laivų, todėl pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus turėjo suprasti, kad siūlyti Pirkimui galima tik laivą su dyzeliniu varikliu. Pirkimo dokumentai aiškiai numatė, jog konkurso metu siekiama įsigyti keleivinį, o ne kitos paskirties laivą. Ieškovė, pateikdama prekę, pirmiausia turėjo įvertinti tai, kad laivas turi atitikti keleiviniam laivui keliamus reikalavimus, kad galėtų būti įregistruotas.
2.4. Atsakovė neprieštarauja ieškovės argumentams, kad Pirkimo sąlygos suteikė galimybę siūlyti prekę – laivą su benzinu varomu varikliu. Tačiau atsakovė pažymi, kad tiek Pirkimo dokumentuose, tiek techninėje specifikacijoje, tiek šalių sudarytoje Sutartyje perkamas laivas yra apibrėžtas kaip „keleivinis“. Ieškovė, kaip rūpestinga ir atidi viešųjų pirkimų dalyvė, įvertinusi Pirkimo dokumentuose nurodytą laivo paskirtį, galėjo ir turėjo suprasti, kad viešojo pirkimo tikslas buvo įsigyti keleivinį laivą, skirtą pervežinėti keleivius komerciniais tikslais, o ne naudoti pagal kitą paskirtį. Jeigu ieškovė netinkamai suprato Pirkimo sąlygas, tai šiuo atveju neigiami padariniai kyla jai, o ne atsakovei.
2.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė iki šiol nepateikė jokių papildomų duomenų ar dokumentų, kurie suteiktų teisę ieškovei atsakovės vardu registruoti bei sertifikuoti laivą. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė priėmimo – perdavimo akto nepasirašė ir nurodė, kad pristatytą keleivinį laivą ieškovė privalo įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre atsakovės vardu. Tuo tikslu atsakovė 2020-09-29 išdavė ieškovei įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atlikti veiksmus, reikalingus laivo registracijai. Šios aplinkybės iš esmės paneigia ieškovės teiginį, kad nėra ginčo dėl laivo atitikties Pirkimo ir/arba Sutarties reikalavimams, nes atsakovė aiškiai nurodė, kad negali priimti laivo, kuris nėra įregistruotas atsakovės vardu, taigi kurio ji negali eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (neatitinka dalies techninės specifikacijos reikalavimų), nes tokiu atveju nebus pasiektas Pirkimu numatytas tikslas.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovės teiginiais, kad 2020-09-24 laivą pristačius į Sutartyje nurodytą vietą, atsakovė apžiūrėjusi, patikrinusi ir išbandžiusi prekę, nenustatė jokių neatitikimų Pirkimo ar Sutarties reikalavimams. Vis dėlto atsakovė pažymi, kad laivas tuo metu dar nebuvo ir iki šiol nėra įregistruotas Vidaus vandenų registre, o ši pareiga, kaip jau minėta, Sutartimi buvo nustatyta ieškovei.
Šalies argumentai
2.7. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dyzeliniu kuru varomų laivų variklių kainos yra maždaug 4 kartus didesnės. Pastebėtina, kad šio fakto ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl toks argumentas nevertintinas kaip pagrįstas ir nepaneigia ieškovės sutartinio įsipareigojimo sumontuoti laivą taip, kad jis galėtų būti registruojamas kaip keleivinis laivas, eksploatuojamas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse komerciniais tikslais.
2.8. Ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį, nes pristatė prekę, kurios atsakovė negali eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, taigi, neįvykdė savo pareigos pagal Sutarties ir Pirkimo sąlygas pristatyti tai, ką atsakovė pirko. Ieškovė per nustatytą terminą nepašalino prekės trūkumų, taigi netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir taip pažeidė esminę Sutarties sąlygą, todėl Pirkimo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai.
Atsiliepimas
2.9. Su ieškovės teiginiu, kad laivo registracijos paslauga tėra išvestinė paslauga, bet ne pagrindinis pirkimo sutarties objektas atsakovė negali sutikti. Kaip buvo pažymėta atsiliepime į ieškinį, Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodyta: „Laivas privalo būti paruoštas eksploatacijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir įregistruotas kaip keleivinis laivas Lietuvoje. Tiekėjas pagal šio pirkimo sutartį turi perregistruoti Lietuvoje registruotą laivą Užsakovo vardu, o jei laivas yra registruotas užsienyje arba naujas ir neregistruotas – įregistruoti Lietuvoje kaip keleivinį laivą Užsakovo vardu per 6 mėn. nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Registruojant laivą laivas turi gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą“. Akivaizdu, kad laivo įregistravimas yra sutartinis įsipareigojimas, kurį prisiėmė ieškovė, sudarydama Sutartį. Pastebėtina, kad net jei laivo registravimas būtų traktuojamas kaip išvestinė paslauga, tai nepaneigia ieškovės prievolės sąžiningai ir pilnai įvykdyti Sutartį.
2.10. Konkurso metu ieškovė neteikė pretenzijų dėl galimai neaiškių jai Pirkimo sąlygų, todėl darytina prielaida, kad ji, kaip profesionali, atidi ir rūpestinga viešojo pirkimo dalyvė, šias sąlygas suprato. Pirkimo dokumentai numatė keleivinio laivo pirkimą ir nei vienoje Pirkimo dokumentų nuostatoje nebuvo išskirta „pramoginio laivo“ sąvoka, remiantis Sutarčių aiškinimo taisyklėmis, laikytina, kad ieškovė įsipareigojo parduoti būtent keleivinį, komerciniams pervežimams registruotiną laivą, nepaisant to, kad pagal Pirkimo sąlygas toks laivas galėjo būti ir su benzininiu varikliu, kuris gali būti naudojamas tik pramoginiams tikslams skirtuose keleiviniuose laivuose.
2.11. Sutarties 6.2. p. numato, kad į Prekių kainą įskaičiuotas PVM, kiti mokesčiai ir visos Tiekėjo išlaidos (įskaitant, bet neapsiribojant, sandėliavimo, pakavimo, transportavimo, pristatymo, iškrovimo, draudimo, garantinio remonto ir kt. išlaidos) bei visos kitos išlaidos, galinčios turėti įtakos kainai ir atsirandančios vykdant Sutartį. Pagal Sutarties 6.3. p. Tiekėjas prisiima visą riziką dėl to, kad dėl ne nuo Pirkėjo priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios Tiekėjo išlaidos ir Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (Tiekėjui padidės įsipareigojimų vykdymo kaina). Vadovaujantis šiomis Sutarties nuostatomis, šalys susitarė, kad išlaidos, kurias patiria tiekėjas (ieškovė), pristatydamas Prekę, taigi įskaitant ir laivo nuleidimą į vandenį bei saugojimą iki Prekės priėmimo, yra įtrauktinos į Tiekėjo išlaidas, kaip jas numato Sutartis, todėl iš atsakovės negali būti priteistinos. Be to, atsakovė nepriėmė Prekės dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad laivas neatitiko Pirkime numatytos paskirties, todėl visos su Prekės pristatymu susijusios išlaidos yra įskaitytinos į Prekės kainą.
2.12. Sutarties 1.5 p. numatyta, kad Sutarties 6.1 punkte nurodyta suma, kuri turi būti sumokėta Tiekėjui už savalaikį, tinkamą bei pagal Sutartį įsigytų Prekių pristatymą ir bet kurių defektų/trūkumų ištaisymą. Pagal Sutarties 6.6. p., Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Tiekėjui Sutarties 6.1 punkte nurodytą kainą už pagal Sutartį pristatytas ir techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias prekes. Pagal Sutarties 6.8. p., Pirkėjas už prekes sumoka tiekėjui per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo informacinėje sistemoje „E. Sąskaita“ dienos. Kadangi ieškovė PVM sąskaitą – faktūrą pateikė 2020-09-30, bet prekė neatitiko keliamų reikalavimų ir ieškovė prekės neįregistravo taip kaip yra reikalaujama techninėje specifikacijoje, todėl laikytina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti delspinigius, skaičiuojamus nuo 2020-09-30.
III. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados esmė
3. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad
Motyvuojamoji dalis
3.1. Iš pateiktų šalių argumentų matyti, kad ginčo dėl Laivo (ne)atitikties Pirkimo dokumentams nėra. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl Sutarties vykdymo. Jau pačiose Pirkimo sąlygose buvo užprogramuoti galimi Sutarties vykdymo nesklandumai. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose numatė du alternatyvius techninius reikalavimus Laivo varikliui (Techninės specifikacijos 7 p.), t.y. perkančioji organizacija suformuluodama reikalavimus nustatė, kad jai tinkamas tiek benzininis, tiek dyzelinis variklis.
3.2. Tarnyba mano, kad, šiuo konkrečiu atveju, vertinimas, ar tiekėjas iš visų Pirkimo dokumentų nuostatų visumos galėjo (ir turėjo) aiškiai suprasti perkamo laivo paskirtį ir kad pasirinkus vieną iš dviejų alternatyvių techninių reikalavimų, jis neturės galimybės tokio laivo užregistruoti pagal paskirtį, yra fakto klausimas, nustatinėtinas bylos nagrinėjimo metu.
3.3. Tarnyba mano, kad neužtenka deklaratyvių atsakovės argumentų, kad ieškovė, kaip rūpestinga ir atidi viešųjų pirkimų dalyvė, įvertinusi Pirkimo dokumentuose nurodytą laivo paskirtį, galėjo ir turėjo suprasti, kad viešojo Pirkimo tikslas buvo įsigyti keleivinį laivą, skirtą pervežinėti keleivius komerciniais tikslais, o ne naudoti pagal kitą paskirtį. Šiuo atveju, atsakovė turi nurodyti konkrečias Pirkimo dokumentų nuostatas (konkrečius punktus), iš kurių Tiekėjas, būdamas rūpestingu ir itin atidžiu konkurso dalyviu, galėjo (ir turėjo) aiškiai suprasti, kad perkamas keleivinis laivas bus naudojamas tik komerciniams tikslams ir todėl atsakovei nepriimtinas laivas benzininiu varikliu. Juolab, kad atsakovės veiksmai, jei pasitvirtintų tai, kas nurodyta procesiniuose dokumentuose (t.y. kad atsakovė laivą apžiūrėjo ir jį išbandė), rodo, jog atsakovei ieškovės pateiktas Laivas (t.y. su benzininiu varikliu) tiko, kol nepaaiškėjo, kad pagal esamą reguliavimą nėra galimybės jo užregistruoti kaip keleivinio laivo komerciniams tikslams.
3.4. Tarnybos nuomone, nustatinėjant faktą, ar tikrai ieškovės negalėjimas užregistruoti Laivo kaip to reikalauja atsakovė, šiuo atveju yra esminis Sutarties sąlygų nevykdymas, turi būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes kaip: 1) atsakovės suformuluoti Pirkimo dokumentų reikalavimai laivo varikliui; 2) ar Pirkimo dokumentuose iš tikrųjų yra konkrečios nuostatos, iš kurių šios srities profesionalui (tiekėjui) galėjo ir turėjo būti aišku, kad perkamas keleivinis laivas bus naudojamas tik komerciniams tikslams; 3) kad atsakovė laivą apžiūrėjo ir jį išbandė, kas rodytų, kad pristatytas laivas jam tiko.
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
4. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija 2019-12-27 paskelbė viešąjį pirkimą „Keleivinio laivo pirkimas“ (pirkimo Nr. 467517) (toliau - Pirkimas). Ieškovė 2020-01-07 pateikė pasiūlymą „Keleivinio laivo pirkimas“ (toliau - Pasiūlymas). Įvertinusi ieškovės Pirkimui pateiktą Pasiūlymą, atsakovė 2020-01-24 pranešimu informavo ieškovę UAB „Staroil“, kad jos Pasiūlymas pripažintas Pirkimo laimėtoju. Atitinkamai 2020-02-10 su ieškove buvo pasirašyta „Keleivinio laivo pirkimo – pardavimo“ sutartis Nr. S-157 (toliau – Sutartis).
5. Pirkimo objektas – keleivinis laivas (toliau – prekės). Prekių techninė specifikacija pateikta pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“.
6. Sutarties 1.2. p. nurodytas Keleivinio laivo pristatymo terminas – 6 (šeši) mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2020-08-10. Atsakovė su ieškove 2020-08-19 pasirašė Papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriuo keleivinio laivo pristatymo terminas buvo pratęstas iki 2020-09-15.
7. Ieškovė pristatė ir pateikė atsakovės apžiūrai keleivinį laivą. Atsakovė 2020-09-29 išdavė ieškovės vadovei įgaliojimą Nr. Į-112, kuriuo įgaliojo atlikti veiksmus reikalingus laivo registracijai ir sertifikavimui. Ieškovė už pristatytą laivą 2020-09-30 išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą STAR Nr. 2020/0021 199 529 Eur sumai.
8. Atsakovė 2020-12-14 pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad apžiūros metu konstatuota jog keleivinis laivas yra pristatytas į Sutartyje nurodytą vietą, atitinka techninius parametrus nustatytus Pirkimo dokumentuose, tačiau pristatymo metu ir iki šiol keleivinis laivas nėra įregistruotas Lietuvoje ir nėra gautas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, atitinkamai, dėl to atsakovė negali priimti Pirkimu pirkto keleivinio laivo ir negali jo eksploatuoti. Atsakovė pretenzijoje pažymėjo, kad ieškovė nevykdo Sutartinių įsipareigojimų, todėl vadovaudamasi Sutarties 8.5. p. nuostatomis, nustatė ieškovei 10 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, t.y. įregistruoti keleivinį laivą Kauno rajono savivaldybės administracijos vardu. Taip pat nurodė, kad neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 14.2. p., dėl esminių Sutarties pažeidimų, praėjus 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo, Sutartį nutrauks, o Tiekėjas bus įrašomas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
9. Ieškovė 2020-12-22 pateikė pretenziją atsakovei, kurioje teigia, kad nesutinka su atsakovės 2020-12-14 pretenzijoje nurodytais motyvais. Pretenzijoje iškėlė reikalavimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apmokėti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą; apmokėti ieškovės patirtas išlaidas laivo saugojimui bei išlaidas už laivo nuleidimą; apmokėti Sutarties 10.2. p. nustatytus 0,03 proc. dydžio delspinigius ir pasirašyti laivo priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos transporto saugos administracijos išaiškinimus, norint laivą įregistruoti kaip skirtą keleiviams vežti komerciniais tikslais, laive turėtų būti sumontuotas dyzelinis, o ne benzininis variklis. Tuo tarpu atsakovė, viešai paskelbusi Pirkimą, reikalavo, kad jame būtų sumontuotas benzininis arba dyzelinis variklis, todėl ieškovė pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį laivą su benzininiu varikliu.
10. Atsakovė 2020-12-23 raštu pateikė ieškovei atsakymą dėl ieškovės 2020-12-22 pretenzijos, kuriame nurodė, kad negali priimti prekės, kurios negalės naudoti pagal Pirkime nurodytą paskirtį. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė Sutartimi prisiėmė įsipareigojimą – įregistruoti Keleivinį laivą Kauno rajono savivaldybės administracijos vardu ir pateikti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė ir nurodė, jog lieka galioti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-12-14 raštu Nr. SD-4116 keliami reikalavimai. Taip pat pažymėjo, kad Tiekėjui iki Pretenzijoje nurodyto termino neįvykdžius nustatytų reikalavimų, Sutartis bus nutraukta dėl Tiekėjo kaltės.
11. Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu nutraukti Sutartį ir prašo šį skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą panaikinti, taip pat iš atsakovės priteisti patirtus nuostolius ir netesybas (delspinigius).
Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo
12. Atsakovė viešojo pirkimo pardavimo sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t.y. dėl esminio sutarties pažeidimo, iš esmės teigdama, jog negauna to, ko tikėjosi iš sutarties – nupirkti keleivinį laivą, naudojamą vidaus vandenyse, kuris būtų įregistruotas jos vardu bei kurį būtų galima eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.
13. Atsakovės teigimu, perkančiosios organizacijos parengtos Pirkimo sąlygos suteikė galimybę siūlyti prekę – laivą su benzinu varomu varikliu, kurio pliūpsnio temperatūra yra nuo minus 27 °C iki minus 43 °C, atitinkamai ieškovė, pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlė, ir pagal Sutartį pristatė, tokį laivą, t.y. jokio esminio sutarties pažeidimo dėl kurio galėtų būti nutraukta sutartis nepadarė. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal Pirkimo sąlygas ji negalėjo vertinti kaip ir kokiomis sąlygomis atsakovė ketina eksploatuoti pristatytą laivą, t.y. komerciniams keleivių pervežimams, ar pramoginiams tikslams, kuriuose gali būti montuojami ir benzinu varomi varikliai, todėl iš anksti negalėjo numatyti tokio rezultato, be to neturėjo pareigos aiškintis atsakovės Pirkimo tikslus.
14. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
15. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, kaip nepagrįsti vertinami atsakovės argumentai, kad būtent dėl ieškovės esminio Sutarties pažeidimo pristatytas laivas neįregistruotas Lietuvoje kaip keleivinis laivas užsakovo (atsakovės) vardu ir negautas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, t.y. atsakovė negauna to, ko tikėjosi iš sutarties.
16. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnyje, kuriame nustatytas Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas, nurodyta, kad: Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse; Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512 patvirtintų Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis 5.1 p. nustatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių rūšys, be kitų, yra Keleivinis laivas – į vienos dienos reisus plaukiantis laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau negu 12 keleivių, taip pat ir Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
17. Byloje nekilo ginčo, jog tam, kad tiekėjo pasiūlytas laivas užsakovo (atsakovės) vardu būtų įregistruotas Lietuvoje kaip keleivinis laivas ir gautas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, jis turėjo būti su dyzeliniu varikliu, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512 patvirtintų Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis (toliau – taip pat Įsakymas) 50.3. p. nurodoma, kad keleiviniuose laivuose gali būti montuojami tik vidaus degimo varikliai naudojantys degalus, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C (pramoginiams laivams šis reikalavimas netaikomas). Kadangi ieškovės pasiūlytas laivas yra su benzininiu varikliu, kurio pliūpsnio temperatūra yra nuo minus 27 °C iki minus 43 °C, Lietuvos transporto saugos administracija atsisakė įregistruoti kaip keleivinį laivą ir išduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą.
18. Byloje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos siekiamas pirkti Pirkimo objektas – keleivinis laivas (toliau – prekės), buvo apibūdintas Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje (1 priede „Techninė specifikacija“). Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad PIRKIMO OBJEKTAS - Keleivinis laivas, tinkantis plaukioti Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, skirtas plukdyti keleivius Nemuno upe.
19. Techninės specifikacijos 7 eilutėje buvo nustatyta, kad tiekėjo siūlomo keleivinio laivo variklis/-liai privalo atitikti šiuos keliamus reikalavimus – stacionarus/-ūs arba pakabinami dyzelinis/-iai variklis/-iai, (stacionaraus variklio atveju užtikrinant laivo manevringumą privalo būti įrengtas pavairavimo mechanizmas laivapriekyje) arba pakabinamas/-i benzininis/-iai variklis/-iai, sumontuotas/-i (dengtas/-i) taip, kad būtų apsaugotas/-i nuo vandalizmo, lengvo variklio išmontavimo, vagystės. Taigi pagal Pirkimo dokumentus perkančiąją organizaciją tenkino (tiko) tiek keleivinis laivas su dyzeliniu, tiek su benzininiu varikliu.
20. Ieškovė Pirkime pasiūlė laivą, kuriame sumontuotas benzinu varomas variklis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad toks Pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 7 eilutėje nustatytų reikalavimų, t.y. atitiko atsakovės Pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus laivo varikliui (dėl šios aplinkybės ginčo nėra). Atsakovė pagal Sutartį ieškovės pristatytą laivą apžiūrėjo ir jį išbandė, kas rodo, kad laivas jai iš esmės tiko.
21. Atsakovė nurodo, jog nors ieškovė pasiūlė laivą su varikliu, kuris tenkina keliamus reikalavimus, tačiau remiantis Pirkimo dokumentais, tiekėjas privalėjo, be kita ko, įvertinti vidaus vandenų transporto priemonių registravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre sąlygas ir sumontuoti laivą taip, kad laivas atitiktų reikalavimus, t.y. kad būtų galima jį įregistruoti kaip keleivinį, o būtent siūlyti Pirkimui buvo galima tik laivą su dyzeliniu varikliu. Teismas su šiais perkančiosios organizacijos argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.
22. Teismas dėl perkančiosios organizacijos tikslų ir poreikių, kuriuos ji norėjo pasiekti ir tenkinti skelbdama Pirkimą, pažymi, kad šie galimi, teisėti ir iš esmės nekvestionuotini, tačiau nagrinėjamu atveju kaip netinkamai išviešinti ūkio subjektams neaktualūs. Nagrinėjamo viešųjų pirkimų srityje kilusio ginčo aspektu tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos pageidaujama laivo paskirtis ir pirkimo objektui keliami konkretūs reikalavimai, turėjo būti aiškiai nurodyti Pirkimo sąlygose, o to nepadariusi perkančioji organizacija neteko teisės Pirkimo sąlygose neįtvirtintus reikalavimus taikyti sprendžiant dėl pasirašytos sutarties tinkamo įvykdymo bei jos esminio pažeidimo. Taigi įstatymai neįpareigoja tiekėjo papildomai aiškinti perkančiosios organizacijos Pirkimu siekiamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką dėl Pirkimo dokumentuose neišviešintų reikalavimų taikymo tiekėjams yra išaiškinta, jog tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo (žiūrėti pagal analogiją pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2019 23 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 38 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju, pagal pirkimo dokumentus nebuvo nurodyta, kad keleivinis laivas privalo būti tik su dyzeliniu varikliu, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C. Priešingai, Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai laivo varikliui, t.y., kad galima siūlyti laivą ir su benzinu varomu varikliu, tiekėjams nekėlė (tokių duomenų byloje nėra) ir neprivalėjo kelti jokių klausimų dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo bei perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų. Už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovei, o ne ieškovei, kuri atskirai nekėlė klausimų dėl Pirkimo sąlygų, kyla neigiamų padarinių už netinkamai Konkurso sąlygose įgyvendintą viešųjų pirkimų tikslą gauti tinkamą (plačiąja prasme) prekę rizika. Bet kokiu atveju, kaip jau buvo minėta, tiekėjai pasiūlymus teikia pagal viešojo pirkimo sąlygas, todėl neturi pareigos papildomai domėtis perkančiųjų organizacijų tikslais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė stokojo kruopštumo ir atidumo rengdama Pirkimo sąlygas dėl ko jos iš esmės buvo ydingos (neteisėtos).
24. Techninės specifikacijos skirsnyje „Laivo perdavimo užsakovui terminai ir reikalavimai“ nurodyta, kad „laivas privalo būti paruoštas eksploatacijai, vadovaujantis LR teisės aktais, ir įregistruotas kaip keleivinis laivas Lietuvoje. Tiekėjas pagal šio pirkimo sutartį turi perregistruoti Lietuvoje registruotą laivą Užsakovo vardu, o jei laivas yra registruotas užsienyje arba naujas ir neregistruotas – įregistruoti Lietuvoje kaip keleivinį laivą Užsakovo vardu per 6 mėn. nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Registruojant laivą laivas turi gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą“. Atsakovės teigimu, kadangi pristatytas laivas neįregistruotas Lietuvoje kaip keleivinis laivas užsakovo (atsakovės) vardu ir negautas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, konstatuotinas ieškovės esminis sutarties pažeidimas.
25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad būtent dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo pristatytas laivas neįregistruotas Lietuvoje kaip keleivinis laivas užsakovo (atsakovės) vardu ir negautas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas. Kaip jau buvo minėta, ieškovė pristatė Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus atitinkančią prekę – keleivinį laivą (sutarties objektą), o dėl to, kad laivas neregistruojamas LR Vidaus vandenų registre, kaip keleivių pervežimams skirtas laivas buvo sąlygota atsakovės Pirkimo sąlygų ydingumo, pagal kurias nustatė, kad jai tinkamas laivas ir su benzinu varomu varikliu, kurio pliūpsnio temperatūra yra nuo minus 27 °C iki minus 43 °C, kas neatitiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512 patvirtintų Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis (toliau – taip pat Įsakymas) 50.3. punkto reikalavimų. Akcentuotina, kad būtent kokius konkrečius ir kokiems laivams šio Įsakymo reikalavimus tiekėjo siūlomas laivas turėjo atitikti, Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta nebuvo, todėl spręsti, kad ieškovė turėjo suprasti, kad negali siūlyti laivo su benzininiu varikliu nėra teisinio pagrindo.
26. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tik pasibaigus pirkimo procedūroms tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui paaiškėjo, kad tiekėjo pasiūlytas ir perkančiajai organizacijai pristatytas laivas su benzininiu varikliu pagal teisės aktų reikalavimus negali būti registruotas kaip keleivinis laivas, t.y. keleivių pervežimui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tiekėjai pasiūlymus teikia pagal viešojo pirkimo sąlygas (pirkimo objektas buvo apibrėžtas techninėje specifikacijoje), todėl neturi pareigos papildomai domėtis perkančiųjų organizacijų tikslais, juolab kai šie nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti pirkimo dokumentuose. Byloje nekvestionuotina, kad ieškovė negavo to ko tikėjosi, t.y. nupirkti laivą keleivių pervežimui, kuris būtų įregistruotas jos vardu bei kurį būtų galima eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pagal viešojo pirkimo dokumentus privalėjo ar galėjo tokį rezultatą iš anksto numatyti, juolab įvertinus viešojo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ypatumus bei šių santykių teisinį reguliavimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2020-12-14 rašte nurodomas sutarties nutraukimo pagrindas – esminis sutarties pažeidimas, pripažintinas nepagrįstu bei neteisėtu, todėl toks perkančiosios organizacijos sprendimas panaikintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia, dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl nepasiektų Pirkimo tikslų, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti taip kaip siekia atsakovė. Atsakovė, siekdama pasiekti Pirkimo tikslus, visų pirma turėjo tinkamai suformuluoti Pirkimo sąlygas, pastebėjusi, kad Pirkimu bus pažeisti šio VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, dar nepasibaigus Pirkimo procedūroms – nutraukti Pirkimą (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis), ar po sutarties pasirašymo - kreiptis į teismą dėl viešojo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bet ne vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo. Kadangi pačios atsakovės neatidus elgesys neleido iš anksto ieškovei numatyti, jog nebus pasiekti Pirkimo tikslai bei įgyvendinti visi prisiimti įsipareigojimai, todėl spręstina, kad už Pirkimo organizavimą ir nepasiektus rezultatus negali būti atsakinga ieškovė, pripažįstant, kad ji iš esmės pažeidė Sutartį.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 352,20 Eur sumą, kurią sudaro: 5 506,20 Eur delspinigių nuo laiku neapmokėtos 2020-09-30 PVM sąskaitos faktūros už pristatytą laivą, 300 Eur išlaidos už laivo nuleidimą į vandenį ir 576 Eur laivo saugojimo išlaidos (VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai).
30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 5 506,20 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-09-30 iki 2020-12-31 (199 529,00 Eur x 0,03 proc. - 59,85 Eur x 92 d.).
31. Sutarties 10.2. p. nustatyta, kad Pirkėjui neatlikus apmokėjimo Sutartyje nustatytais terminais, Pirkėjas moka Tiekėjui už kiekvieną uždelstą dieną 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos Prekių kainos. Sutarties 1.5 p. numatyta, kad Sutarties 6.1 punkte nurodyta suma, kuri turi būti sumokėta Tiekėjui už savalaikį, tinkamą bei pagal Sutartį įsigytų Prekių pristatymą ir bet kurių defektų/trūkumų ištaisymą. Pagal Sutarties 6.6. p., Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Tiekėjui Sutarties 6.1 punkte nurodytą kainą už pagal Sutartį pristatytas ir techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias prekes. Pagal Sutarties 6.8. p., Pirkėjas už prekes sumoka tiekėjui per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo informacinėje sistemoje „E. Sąskaita“ dienos.
32. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia netesybų samprata reiškia, kad netesybos yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, t. y. ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.
33. Visų pirma, PVM sąskaita faktūra serija STAR Nr. 2020/0021 buvo išrašyta bei pateikta atsakovei 2020-09-30, todėl terminas apmokėti ją suėjo tik 2020-10-30 bei už šį laikotarpį ieškovės prašomi delspinigiai negali būti priteisti jau vien šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad ieškinio faktinis pagrindas bei bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos ieškinyje, todėl ieškovės dubliko argumentas, kad skaičiavimą perkeliant nuo 2020-10-30 iki 2021-01-30 išlieka tos pačios 92 vėlavimo dienos ir atitinkamai ta pati prašomų priteisti delspinigių suma, teisiškai nėra pagrįsti.
34. Antra, nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašė atsakovę įpareigoti priimti pristatytą laivą bei priteisti iš atsakovės pagrindinę skolą, t.y. Prekės kainą (199529 Eur). Kaip galima suprasti ir procesinių dokumentų turinio, atsakovė neigia šią savo pareigą vienu iš argumentų nurodydama, kad atsakovė iki šiol nepriėmė Prekės, nes viešuoju pirkimu nėra pasiekti jo tikslai. Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamos bylos dalykas nėra pagrindinės atsakovės prievolės (sumokėti laivo kainą) galiojimo bei jos vykdytinumo klausimas, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti iš to kylantį reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti.
35. Pagal Sutarties 6.2. p. nustatyta, kad į Prekių kainą įskaičiuotas PVM, kiti mokesčiai ir visos Tiekėjo išlaidos (įskaitant, bet neapsiribojant, sandėliavimo, pakavimo, transportavimo, pristatymo, iškrovimo, draudimo, garantinio remonto ir kt. išlaidos) bei visos kitos išlaidos, galinčios turėti įtakos kainai ir atsirandančios vykdant Sutartį. Sutarties 6.3. p. šalys susitarė, kad Tiekėjas prisiima visą riziką dėl to, kad dėl ne nuo Pirkėjo priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios Tiekėjo išlaidos ir Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (Tiekėjui padidės įsipareigojimų vykdymo kaina). Vadovaujantis šiomis Sutarties nuostatomis, teismas sutinka su atsakove, kad išlaidos, kurias patiria tiekėjas (ieškovė), pristatydamas Prekę, įskaitant ir laivo nuleidimą į vandenį, yra įtrauktinos į Tiekėjo išlaidas, kaip jas numato Sutartis, todėl iš atsakovės nepriteistinos. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, atsakovė iki šiol nepriėmė Prekės, nes Pirkimu nėra pasiekti jo tikslai bei laivas iki šiol nėra įregistruotas atsakovės vardu. Kadangi Prekės priėmimo bei apmokėjimo už ją klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir iš to kylantis reikalavimas dėl ieškovės nuostolių, patiriamų dėl to, kad atsakovė nepriima jai pateiktos prekės, atlyginimas negali būti tenkinamas.
36. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Vadovaudamasis nurodytų aplinkybių visetu teismas konstatuoja, kad byloje teismo nustatytos aplinkybės bei nurodyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti 2020-02-10 Keleivinio laivo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-157, sudarytos tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Staroil“, dėl esminio pažeidimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą (CPK 178, 185 straipsniai). Kitoje dalyje, t.y. dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir protinga patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį skaičiuoti nuo atsakovės nepagrįstai bei neteisėtai nutrauktos Sutarties vertės (199 529,00 Eur), įvertinant atmestų turtinių reikalavimų sumą (6 352,20 Eur). Taigi nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad yra patenkinti 97 procentai ieškinio reikalavimų, atmesti - 3 procentai.
39. Ieškovė prašo priteisti 5000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 293 Eur išlaidų, patirtų dėl sumokėto žyminių mokesčio, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Šias išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina 5134,21 Eur (5293 Eur x 97 proc.).
40. Atsakovė prašo priteisti 7760,46 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šias išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, atsakovei iš ieškovės priteistina 232,81 Eur (7760,46 Eur x 3 proc.). Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 4901,40 Eur (5134,21 Eur – 232,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2020-02-10 Keleivinio laivo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-157, sudarytos tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Staroil“, nutraukimą dėl esminio pažeidimo neteisėtu ir šį Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą panaikinti.
Ieškovės ieškinį dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Staroil“ iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 4901,40 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.