- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3988-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00322-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Pareiškėjas
- O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., J. B., T. K., V. B., VĮ Turto bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Rita Pechovska
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, terminų palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimų priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. B. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., mirus sutuoktiniui M. B., priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., mirus motinai S. B., priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; pripažinti, kad nepilnamečiai P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujami įstatyminės atstovės (motinos) O. B., dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo, likusio po Č. B. mirties, nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu priėmimo ir atnaujinti šį terminą; išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu priimti palikimą, likusį po jų senelės Č. B. mirties; pripažinti, kad nepilnamečiai P. B. ir M. B., atstovaujami įstatyminės atstovės (motinos) O. B., dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo, likusio po jų tėvo K. B. mirties, nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu priėmimo ir atnaujinti šį terminą; išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu priimti palikimą, likusį po jų tėvo K. B. mirties pagal apyrašą.
Suinteresuoti asmenys A. B., J. B., T. K. ir V. B. prieštaravimų pareiškėjos reikalavimams nepateikė, su pateiktu pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prieštaravimų pareiškėjos reikalavimams nepateikė, pateiktu atsiliepimu prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada prieštaravimų pareiškėjos reikalavimams nepateikė, pateiktą pareiškimą palaiko.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. B. pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad buvo ištekėjusi už K. B., turi vaikų A. B., V. B., P. B. ir M. B.. Sūnūs P. B. ir M. B. yra nepilnamečiai. (duomenys neskelbtini) santuoka su K. B. buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) K. B. mirė. Po šio mirties liko nepaveldėtas turtas - turtinės teisės į dalį žemės sklypo ir neregistruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas K. B. buvo paveldėtas po jo tėvo V. B. mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po K. B. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis K. B. yra V. B. ir Č. B. sūnus. Sutuoktinio tėvo V. B. tėvai yra S. B. ir M. B., kurie susituokė (duomenys neskelbtini) ir turėjo tris vaikus: V. B., J. K. ir G. B., taip pat S. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kurie buvo įgyti santuokos su M. B. metu. (duomenys neskelbtini) M. B. mirė. Po šio mirties S. B. liko gyventi bendrame gyvenamajame name, tvarkėsi, mokėjo už elektros energiją, sodino daržą, bulves, ūkiniame pastate laikė ūkį, darbo įrankius, šienavo, tačiau į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė taip praleisdama palikimo priėmimo terminą, o (duomenys neskelbtini) mirė. Paveldėjimo byla po M. B. mirties užvesta nebuvo. Po S. B. mirties liko palikimas - gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). S. B. sūnus V. B. po savo motinos mirties liko gyventi jos name, tvarkėsi, mokėjo už elektros energiją, sodino daržą, bulves, ūkiniame pastate laikė ūkį, darbo įrankius, šienavo, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė taip praleisdamas palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po S. B. mirties užvesta nebuvo. Taip pat nurodė, kad buvusio sutuoktinio K. B. tėvai V. B. ir Č. B. susituokė (duomenys neskelbtini) ir turėjo 2 vaikus: K. B. ir J. B., taip pat santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvusio sutuoktinio K. B. tėvas V. B. mirė. Po V. B. mirties palikimą priėmė jo vaikai K. B. ir J. B. bei sutuoktinė Č. B.. (duomenys neskelbtini) Č. B. mirė. Po Č. B. mirties liko palikimas - dalis namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Po Č. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nors Č. B. palikimą nori priimti nepilnamečiai anūkai M. B. ir P. B.. Jie nepadavė notarui pareiškimo dėl senelės palikimo priėmimo, nes palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Su savo buvusiu sutuoktiniu K. B. ji išsiskyrė dar (duomenys neskelbtini) ir nežinojo, jog po sutuoktinio motinos Č. B. mirties yra likęs palikimas. Be to, neturi teisinių žinių ir nežino, kad reikia atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Todėl prašo palikimo priėmimo terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir išduoti teismo leidimą priimti Č. B. palikimą jos anūkų vardu. Taip pat nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po K. B. mirties liko nepaveldėtas turtas - turtinės teisės į dalį žemės sklypo su neregistruotais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ji kreipėsi į notarą dėl K. B. palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu, tačiau paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Palikimą po tėvo K. B. mirties nori priimti nepilnamečiai jo sūnūs M. B. ir P. B., kurie terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai, o ji nežinojo, kad buvęs sutuoktinis turėjo paveldėjimo teisę į savo tėvo palikimą, nes buvo išsituokę. Taip pat dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog reikia atlikti palikimo priėmimo veiksmus vaikų vardu. Be to, žinojo, kad buvęs sutuoktinis turi išlaikymo vaikams skolą, todėl bijojo, kad jos vaikams iki gyvenimo pabaigos reikės ją dengti. Kreipėsi į antstolio kontorą ir uždarė vykdomąją bylą. Todėl prašo palikimo priėmimo terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir išduoti teismo leidimą priimti K. B. palikimą jos vaikų vardu. Kiti mirusiojo vaikai į tėvo palikimą nepretenduoja. Kadangi nėra žinoma, ar palikėjas turėjo daugiau skolų, palikimą prašo leisti priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. paaiškino, kad kartu su motina Č. B., broliu K. B. kreipėsi į notarą dėl tėvo V. B. palikimo priėmimo, tačiau šios procedūros neužbaigė. Palikimą sudarė namas ir ūkiniai pastatai. Name šiuo metu gyvena pareiškėja su vaikais, o jis gyvena vasarnamyje. Po senelio M. B. mirties visą likusį turtą tvarkė senelė S. B.. Seneliai turėjo sūnų V. B. bei dukras J. K. ir G. B.. G. B. yra mirusi, vaikų neturėjo, o J. K. po santuokos persikėlė gyventi į Jašiūnus. V. B. susituokė su Č. B. ir turėjo du sūnus – jį ir K. B.. Tėvas V. B. mirė pirmas, po to mirė mama Č. B.. Po mamos mirties niekas į notarą nesikreipė. Į motinos palikimą jis nepretenduoja, kitų įpėdinių nėra.
Suinteresuotas asmuo T. K. paaiškino, kad yra J. K. sūnus. Į mamos tėvų S. B. ir M. B. palikimą nepretenduoja. Po jų mirties liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Jo mama ištekėjo ir persikėlė gyventi kitur. Sodyboje liko gyventi V. B. su šeima. Šiuo metu sodyboje gyvena O. B. su vaikais ir J. B.. Šis gyvena vasarnamyje.
Suinteresuotas asmuo V. B. paaiškino, kad šiuo metu gyvena su mama ir trimis broliais (duomenys neskelbtini). Po tėvo K. B. mirties palikimo nepriėmė. J. B. yra jos dėdė, jis gyvena sodybos vasarnamyje.
Suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad šiuo metu gyvena su mama, seserimi ir dviem broliais (duomenys neskelbtini). Po tėvo K. B. mirties palikimo nepriėmė. J. B. yra jo dėdė, jis gyvena sodybos vasarnamyje. Jis į palikimą nepretenduoja.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad V. B. yra jos vyro pusbrolis. V. B. turėjo žmoną Č. B., seseris G. B. ir J. K., jų tėvai buvo S. B. ir M. B.. Šie turėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (daržinę, rūsį, pirtį, vasarnamį) (duomenys neskelbtini). V. B. turėjo du sūnus K. B. ir I. B.. K. B. žmona ir vaikai šiuo metu gyvena V. B. name, o J. B. gyvena tame pastate, kuriame yra lauko virtuvė.
Liudytojas T. B. paaiškino, kad yra J. B. giminaitis. J. B. seneliai buvo M. B. ir S. B.. Jie turėjo sodybą, kurią sudarė gyvenamasis namas, daržinė, lauko virtuvė, rūsys. Jie turėjo sūnų V. B. ir dvi dukras. Po S. B. mirties sodyboje liko gyventi jų sūnus V. B., kuris buvo sudaręs santuoką su Č. B. ir turėjo du sūnus K. B. ir J. B.. K. B. buvo vedęs O. B., turi keturis vaikus, kurie liko gyventi sodyboje su mama, kartu su jais taip pat gyvena ir J. B..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos O. B. sutuoktinis buvo K. B.. Santuoka tarp jų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Šio tėvai buvo V. B. ir Č. B.. Pareiškėjos sutuoktinio tėvo V. B. tėvai buvo S. B. ir M. B.. Šie (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir gyveno santuokos metu įgytoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. B. mirė. Po M. B. mirties liko santuokos metu įgyta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties jo sutuoktinė S. B. pradėjo valdyti paliktą jos sutuoktinio turtą, kadangi liko gyventi sodyboje, mokėjo mokesčius, darė statinių remonto darbus, naudojosi ūkiniais pastatais, laikė ūkį, tačiau laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip praleisdama palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po M. B. mirties nebuvo pradėta.
(duomenys neskelbtini) mirė M. B. sutuoktinė S. B.. Po S. B. mirties likusį turtą pradėjo valdyti M. B. ir S. B. sūnus V. B., nes šis liko gyventi savo tėvų sodyboje, mokėjo mokesčius, darė statinių remonto darbus, laikė ūkį, naudojosi sodybos statiniais, tačiau laiku į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, o (duomenys neskelbtini) mirė. Paveldėjimo byla po S. B. mirties nebuvo pradėta.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. B. faktiškai iškart po savo sutuoktinio M. B. mirties pradėjo valdyti mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, šią aplinkybę pareiškėja pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo šioje bylos dalyje nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – S. B. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio M. B. mirties. Taip pat V. B. faktiškai iškart po savo motinos S. B. mirties pradėjo valdyti mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, šią aplinkybę pareiškėja taip pat pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo šioje bylos dalyje taip pat nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – V. B. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos S. B. mirties.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti palikimui priimti.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos O. B. buvusio sutuoktinio K. B. tėvas V. B. ir Č. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir gyveno V. B. tėvams priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. B. mirė. Byloje esantys paveldėjimo bylos dokumentai liudija, kad po V. B. mirties likusį palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė Č. B. bei sūnūs K. B. ir J. B.. (duomenys neskelbtini) V. B. sutuoktinė Č. B. mirė. Po Č. B. mirties liko palikimas – dalis iš sutuoktino V. B. paveldėtos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu po vaikų senelės Č. B. mirties, tačiau notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir pradėti paveldėjimo bylą po Č. B. mirties, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis K. B.. Po K. B. mirties liko palikimas – dalis iš tėvo V. B. paveldėtos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu po vaikų tėvo K. B. mirties, tačiau notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir pradėti paveldėjimo bylą po K. B. mirties, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Aptariamu atveju pareiškėja O. B. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam atitinkamai po Č. B. ir K. B. mirčių, nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. vardu priimti, kadangi neturėjo teisinių žinių, todėl negalėjo tvirtai suprasti paveldėjimo procedūras, taip pat negalėjo tiksliai žinoti apie tai, kad po Č. B. ir K. B. mirčių liko nepaveldėtas turtas, nes santuoką su K. B. buvo nutraukusi dar (duomenys neskelbtini), o senelės Č. B. ir tėvo K. B. mirčių dieną atitinkamai (duomenys neskelbtini) jų įpėdiniai P. B. ir M. B. buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių į senelės ir tėvo palikimą. Darytina išvada, kad nurodytos priežastys sudarė pareiškėjai objektyvias, nuo pareiškėjos valios nepriklausančias kliūtis per įstatymo nustatytą terminą palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti, ginčo tarp įpėdinių dėl palikimo priėmimo byloje nėra, todėl pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis ir praleisti termini atnaujintini.
Pareiškėjos O. B. sūnus P. B. ir M. B. yra mirusios senelės Č. B. ir mirusio tėvo K. B. įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau yra nepilnamečiai, todėl palikimą jų vardu turi priimti įstatyminis atstovas – pareiškėja (motina) O. B.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjos šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, informacijos apie galimus pareiškėjos vaikų teisių pažeidimus nėra gauta. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, nėra pagrindo tvirtinti, jog palikėjai turėjo reikšmingų skolinių įsipareigojimų. Darytina išvada, kad palikimo priėmimas šiuo atveju nepažeis pareiškėjos nepilnamečių vaikų interesų, todėl išduotini pareiškėjai teismo leidimai priimti palikimus jos nepilnamečių vaikų vardu.
Atsižvelgiant į tai, kad galima situacija, jog be turto nepilnamečiai įpėdiniai vis tik perims ir pareiškėjai nežinomas palikėjų skolas, pareiškėjai rekomenduojama palikimus vaikų vardu priimti pagal antstolio sudarytus turto apyrašus, nes tokiu atveju įpėdiniai už palikėjų skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,
Nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti palikimui priimti.
Atnaujinti pareiškėjai O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti nepilnamečių vaikų P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jų senelės Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Atnaujinti pareiškėjai O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti nepilnamečių vaikų P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jų tėvo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Palikimui priimti terminus nustatyti dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išduoti pareiškėjai O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą priimti nepilnamečių vaikų P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jų senelės Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti pareiškėjai O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą priimti nepilnamečių vaikų P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jų tėvo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pasiūlyti pareiškėjai O. B. palikimus nepilnamečių vaikų vardu priimti pagal antstolio sudarytus turto apyrašus. Išaiškinti, kad dėl palikimų priėmimo pagal turto apyrašus įpėdinių atstovas pareiškimu kreipiasi į palikimų atsiradimo vietos notarą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.