- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- I-4860-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05563-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. J. (A. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 23 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis 2015 m. lapkričio 10 d. konvojumi atvyko į Lukiškių TI-K ir iš laikino sulaikymo kameros buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurioje buvo 3 asmenys, o šios kameros plotas – 4 m². Pareiškėjas nurodo, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį mažesnis negu 3 m² plotas prilygsta šiurkščiam Konvencijos pažeidimui, nesuteikus reikiamo ploto asmeniui asmuo patiria kankinimą ir orumo pažeminimą. Pagal Europos teisę plotas, skirtas nuteistajam / suimtajam negali būti mažesnis negu 5 m2, patalpoje turi būti pakankamai didelis, gerai šviesą praleidžiantis langas, ventiliacija, oro temperatūra ne mažesnė kaip 18 ?C, tačiau kameroje, kurioje laikytas pareiškėjas, tokių sąlygų nebuvo. Taigi, akivaizdžiai ir neginčijamai buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.
2.2. Pareiškėjas dar kartą konvojumi atvyko į Lukiškių TI-K 2015 m. lapkričio 17 d. apie 21.00 val. ir buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, pareigūnams atlikus privalomą daiktų patikrą, po geros 1,3 val. (gerokai po 22.45 val.) pareiškėjas buvo pervedamas į kamerą Nr. 106. Iš šios kameros pareiškėjas nuvestas į dušą (sanitarinį valymą), po jo gavo priklausantį maisto davinį, kurį pagal Lukiškių TI-K maitinimo grafiką turėjo gauti nuo 18.00 iki 19.00 val. Pažymėtina, kad pagal dienotvarkę nuo 22.00 val. nustatytas nepertraukiamas miegas iki 6.00 val. Taip elgiantis su pareiškėju pažeistos, be kita ko, Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklės, Konvencijos nuostatos.
2.3. Pareiškėjas iš kameros Nr. 106 buvo perkeltas į kamerą Nr. 109, kurioje buvo 2 asmenys, o plotas, tenkantis asmeniui, neatitiko leistinų realių normų; kameroje Nr. 109 pareiškėjas su 2 asmenimis buvo nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. Taigi, buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo teisės.
2.4. Pasak pareiškėjo, jis laikytas nežmoniškomis sąlygomis, todėl, vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, pareiškėjui turi būti atlyginta 400 Eur neturinė žala.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 6–12).
1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
2. Pažymėtina, kad visą pareiškėjo skundžiamąjį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, tam tikrą pareiškėjo nebuvo įstaigoje.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).
5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2015 m. paslaugų teikimo sutartis sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri taip pat vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
8. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
9. Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pažymėtina, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Stalai kamerose pagaminti vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali būti įrengtas didelis stalas. Standartinėse kamerose stalai pagaminti su 2 pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą. Tai reiškia, kad kameroje, kurios plotas yra apie 8 m² ir apgyvendinti 4 žmonės, joje visi gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę: 2 prie stalo, 2 ant lovų prie spintelės.
10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.
11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
12. Dėl 2015 m. lapkričio 17 d.
Atsiliepimas
12.1. 2015 m. lapkričio 17 d. planinis etapas iš Šiaulių į Lukiškių TI-K atvyko 20.45 val., tą patvirtina Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštis, pateiktas su atsiliepimu. Pareiškėjas, kaip ir kiti planiniu etapu atvykę asmenys, buvo uždarytas į laikino laikymo patalpą, kuri yra administraciniame pastate. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktą laikino laikymo patalpos yra patalpos, kuriose priimti suimtieji (nuteistieji) laikomi, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 val. (t. y. laikinai, prieš teismą, po teismo, prieš (po) etapo, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan.;. suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Įstatymo 10 straipsnyje ir BVK 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal Taisyklių 12 punktą priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų daiktai. Pagal Taisyklių 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip 2 val., gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Pagal Taisyklių 20 punktą po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
12.2. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 1-7 patvirtintas Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisykles maitinimas suteikiamas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109, nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje nustatytas konkretus maitinimo laikas, todėl šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K laikomasi. Pagal paminėtų taisyklių 24 punktą asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakyme, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis kaip 6 val.
Pasak pareiškėjo, jis pagal Lukiškių TI-K dienotvarkę turėjo būti pamaitintas nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o buvo pamaitintas gerokai vėliau, po to, kai atvyko. Tokie pareiškėjo teiginiai visiškai neatitinka protingumo principų, kadangi Lukiškių TI-K niekaip negalėjo pareiškėjo pamaitinti pagal įstaigoje nustatytą dienotvarkę (vakarienė pagal dienotvarkę yra nuo 17.30 val. iki 18.30 val.), kadangi tuo metu planinis etapas iš Šiaulių, kuriuo vyko pareiškėjas bei kiti asmenys, dar nebuvo atvykęs (planinis etapas atvyko 20.45 val.). Taigi, minėti pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti, savo veiksmais Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių negalėjo pažeisti.
Pažymėtina, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemą, iš pareiškėjo nebuvo gauta skundų, prašymų, pareiškimų dėl 2015 m. lapkričio 17 d. Lukiškių TI-K.
13. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo, o skundžiamas laikotarpis yra pakankamai trumpas. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas A. J. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6–12)):
– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. lapkričio 11 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2015 m. lapkričio 17 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 20 d. – 2015 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 24 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.
2. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K iš Šiaulių TI 2015 m. lapkričio 17 d. atvyko 20.45 val. (Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio kopija (b. l. 17–19)).
3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:
3.1. 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1367, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 123 lubos buvo lygios, jas galima lengvai valyti, grindys išklotos plytelėmis, danga lygi, tai atitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimą (b. l. 20).
3.2. 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 106 sienų paviršiai lygūs, tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai atitinka HN 76:2010 28 punkto reikalavimą (b. l. 27–28).
3.3. 2015 m. birželio 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1582, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 123 grindų ir lubų paviršiai tinkami lengvam valymui ir atitinka HN 76:2010 28 punkto reikalavimą (b. l. 22–23).
3.4. 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-170, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kamerose Nr. 106 ir Nr. 109 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimą; kamerose Nr. 106 ir Nr. 109 vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, tai atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimą; kamerose Nr. 106 ir Nr. 109 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama (b. l. 29–30).
3.5. 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 123 vėdinimas užtikrinamas per langą tai atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 123 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 123, laikino sulaikymo kamerose Nr. 1. Nr. 2 ir Nr. 3 graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama (b. l. 24–25).
3.6. 2015 m. liepos 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1833, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 387 grindų paviršius buvo nelygus, grindų danga buvo susidėvėjusi, vietomis jos nebuvo, tai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, todėl duotas nurodymas iki 2015 m. spalio 29 d. pašalinti grindų nelygumus kameroje Nr. 387 (b. l. 43–44).
4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 45–48).
II
1. Pareiškėjas A. J. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 400 Eur.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas A. J. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. J. keliamas ginčas apima laikotarpį 2015 m. lapkričio mėn. (b. l. 6-12).
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J. į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. lapkričio 10 d., o išvyko 2015 m. lapkričio 24 d., be to, tuo laikotarpiu jis Lukiškių TI-K buvo iš viso tik 8 paras, nes tam tikrą laiką buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6-12); asmens įskaitos kortelę (b. l. 13-14)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas A. J. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog pareiškėjui buvo skiriamas pakankamas plotas, todėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl ploto nesilaikymo pareiškėjo A. J. atžvilgiu padaryta nebuvo.
5. Pareiškėjas pateikė nusiskundimus dėl higienos normų pažeidimų. Tačiau teismas, įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) nustatė, kad kamerose Nr. 123, Nr. 106, Nr. 109 higienos normų pažeidimų apskritai nebuvo nustatyta, o kameroje Nr. 387 buvo nustatyta, kad grindų paviršius buvo nelygus, grindų danga buvo susidėvėjusi, vietomis jos nebuvo. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas kameroje Nr. 387 buvo tik penkias paras, kamera buvo erdvi, joje maksimaliai buvo 4 asmenys, tai minėto mažareikšmio pažeidimo konstatavimas nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
6. Pasak pareiškėjo, jis 2015 m. lapkričio 17 d. pagal Lukiškių TI-K dienotvarkę turėjo būti pamaitintas nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o buvo pamaitintas gerokai vėliau, po to, kai atvyko. Tokie pareiškėjo teiginiai visiškai neatitinka protingumo principų, kadangi Lukiškių TI-K niekaip negalėjo pareiškėjo pamaitinti pagal įstaigoje nustatytą dienotvarkę (vakarienė pagal dienotvarkę yra nuo 17.30 val. iki 18.30 val.), kadangi tuo metu planinis etapas iš Šiaulių, kuriuo vyko pareiškėjas bei kiti asmenys, dar nebuvo atvykęs (planinis etapas atvyko 20.45 val.). Taigi, minėti pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti, savo veiksmais Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių negalėjo pažeisti.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo A. J. skundas negali būti tenkinamas, jis atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.