Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-24 · Byla Nr. N-756-2920-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
N-756-2920-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N756-2920/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarimo D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 29 d. surašė D. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. apie 20 val. 35 min. Naugarduko gatvės ir Konstitucijos prospekto sankryžoje, Vilniuje, D. Č. , vairuodamas automobilį Honda Civic (v. n. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį gyvenvietėje – važiavo 105 km/h greičiu. D. Č. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. nutarimu skyrė D. Č. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui. Teismas nutarime nurodė, jog D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis Narbuto gatvės ir Konstitucijos prospekto žiedinėje sankryžoje važiavo trečia juosta apie 70 km/h greičiu. Išvažiuojant iš žiedo link Narbuto gatvės jo automobilio greitis galėjo būti ne didesnis nei 80 km/h. Policijos pareigūnai, kurie stovėjo priešingoje Narbuto gatvės pusėje, automobilio greitį išmatavo už Narbuto g. esančio kelio ženklo, ribojančio leistiną greitį iki 60 km/h (toliau – kelio ženklas 60 km/h). D. Č. teigimu, policijos pareigūnai prie jo privažiavo už 10-15 min. po automobilio greičio matavimo. Jis protokole nurodė, kad viršijo greitį norėdamas išbandyti padangas bei automobilį ir kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi tik todėl, kad buvo labai pasimetęs, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje. Policijos pareigūnas J. J. paaiškino, kad 2008 metų paskutinėmis rugpjūčio dienomis vakare jis ir jo kolega T. T. matavo automobilių, važiuojančių Narbuto gatve link žiedo, greitį. Jis išgirdo, kaip žiedu važiuoja automobilis, kuris labai garsiai dirba. Tada jis skubiai greičio matuokliu išmatavo priešinga kryptimi Narbuto gatve važiuojančio balto Honda Civic automobilio greitį. Greičio matuoklis užfiksavo virš 100 km/h greitį. Automobilio greitis buvo matuotas tuo metu, kai jis važiavo per pėsčiųjų perėją ar keli metrai už jos. Automobilis dar nebuvo privažiavęs kelio ženklo 60 km/h. Pareigūnas aiškiai matė, kaip minėtas automobilis įsuko į šalia Narbuto gatvės esančią „Lukoil“ degalinės aikštelę. Po kelių minučių policijos pareigūnai privažiavo prie minėto automobilio. Automobilio vairuotojas su pažeidimu sutiko. Policijos pareigūnas T. T. paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. vakare jis su J. J. matavo automobilių, važiuojančių Narbuto gatve, greitį. Jis išgirdo kaip nuo žiedo pusės atvažiuoja automobilis. Automobilio greitis buvo ne mažesnis nei 100 km/h. Greitis buvo užfiksuotas 10-15 metrų už pėsčiųjų perėjos. Iš karto sustabdyti automobilio negalėjo, bet matė kur automobilis nuvažiavo ir po kelių minučių jie su kolega privažiavo prie balto Honda Civic. Automobilio vairuotojas su pažeidimu sutiko, jo neginčijo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad D. Č. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, yra visiškai įrodyta. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnų J. J. ir T. T. parodymai, duoti teisme, ir tuoj pat po įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai yra išsamūs ir nuoseklūs, abejoti ar netikėti jais nėra jokio pagrindo. Pažeidėjo paaiškinimai, kuriais jis neigia savo kaltę, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, jis iš karto po įvykio savo kaltę pripažino. D. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba, studijuoja universitete, jam, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio ir 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra pagrindas skirti ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.

II.

Apeliaciniu skundu D. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais. Teismas neišreikalavo jokių papildomų įrodymų ir nepaskyrė ekspertizės. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra studentas ir neturi jokių teisinių žinių, ir primygtinai nepasiūlė jam susirasti tinkamo atstovo, padėsiančio įgyvendinti savo teises. Dėl to jam buvo apribota gynybos teisė. Apeliantas taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas atstumas iki jo automobilio greičio matavimo metu (72 m.). Iš byloje esančios schemos matyti, kad nuo taško, kuriame stovėjo policijos pareigūnai, iki taško, kuriame anot policijos pareigūnų buvo užfiksuotas automobilio greitis, yra daugiau nei 72 m. Be to, įrašas apie atstumą protokole buvo padarytas vėliau, jau bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas pažymi, kad protokolo surašymo metu jis pripažino savo kaltę dėl išgąsčio ir nežinojimo kaip elgtis tokioje situacijoje. Apeliantas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokios žalos, o pažeidimas buvo mažareikšmis. Apeliantas nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, jo turtinė padėtis yra sunki. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė į jo prisipažinimą, kad jis viršijo greitį – važiavo 80 km/h greičiu. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti jam mažesnę nuobaudą arba jos visai neskirti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į D. Č. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų T. T. ir J. J. 2008 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniai pranešimai, šių policijos pareigūnų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. apie 20 val. 35 min. D. Č. , vairuodamas automobilį Honda Civic (v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Naugarduko gatvės ir Konstitucijos prospekto žiedinėje sankryžoje link Narbuto gatvės, Vilniuje, važiavo 105 km/h greičiu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių įrodymų vertinimu, todėl jo nekartoja šioje nutartyje.

Kelių eismo taisyklių 174 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Policijos pareigūnai T. T. ir J. J. teismo posėdžio metu vieningai teigė, kad Naugarduko gatvės ir Konstitucijos prospekto žiedine sankryža važiavusio automobilio Honda Civic (v. n. (duomenys neskelbtini) greitis buvo užfiksuotas šiam automobiliui dar neprivažiavus Naugarduko gatvėje esančio ženklo, leidžiančio 60 km/h greitį. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių gali būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštarauja 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Todėl laikyti šių liudytojų parodymus tikrovės neatitinkančiais nėra pagrindo. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 0161535 kopija patvirtina, kad greičio matuokliui „TRAFFI patrol“ (prietaisas Nr. 507-013/60004), kuriuo nagrinėjamu atveju buvo matuojamas automobilio greitis, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta metrologinė patikra ir jis buvo tinkamas greičiui nustatyti (b. l. 5). Net atsižvelgiant į galimą šio prietaiso matavimo paklaidą (±2% virš 100 km/h) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad D. Č. važiavo daugiau kaip 100 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas atstumas, iš kurio buvo matuojamas automobilio greitis (72 m), teismui jokių abejonių nekelia ir nesudaro pagrindo abejoti nustatyto greičio tikrumu. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad toks atstumas buvo įrašytas policijos pareigūnų į protokolą tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, surašyto protokolo nuorašas iš karto buvo pateiktas D. Č. . Šią aplinkybę D. Č. patvirtino savo parašu (b. l. 2).

Ekspertizė administracinio teisės pažeidimo byloje skiriama tuo atveju, kai tokią bylą nagrinėjančiam organui (teismui) kyla klausimų, reikalaujančių specialių (mokslo, meno, technikos ar amato) žinių. Tačiau nagrinėjamu atveju padaryto pažeidimo aplinkybės yra aiškios ir dėl jų nekyla jokių klausimų, reikalaujančių specialių žinių. Todėl skirti ekspertizę šioje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo jokio pagrindo. Apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju buvo suvaržyta jo gynybos teisė, taip pat yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės, iš jų – ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba (b. l. 2). Tokios teisės jam buvo išaiškintos ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 25). Nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Leistino greičio viršijamas gyvenvietėje daugiau kaip 50 km/h kelia pavojų ne tik pačiam transporto priemonės vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai bei eismo saugumui apskritai.

ATPK 30¹ straipsnio, kuris, apelianto nuomone, turėjo būti taikomas šioje byloje, 1 dalis numato, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Č. per laikotarpį nuo 2005 m. spalio 21 d. iki 2008 m. balandžio 16 d. buvo net septynis kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastaroji aplinkybė apibūdina D. Č. kaip asmenį, kuriam skiriamos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio ir nesulaiko nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad D. Č. yra baustas administracine tvarką už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą 2008 m. balandžio 16 d., nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Č. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę kaip į atsakomybę sunkinančią. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byla nagrinėjama pagal paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, ir vadovaujantis principu non reformatio in peius, pagal kurį negali būti pabloginama asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. Č. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė