- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 1-3015-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00608-14-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- N. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P., gavęs paskolą panaudojo ją ne pagal paskirtį ir negrąžino jos laiku, dėl ko kreditoriui padarė didelės turtinės žalos, o būtent: jis, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., direktorius, šios įmonės vardu su A. I. pastarojo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė 2012-10-30 paskolos sutartį, pagal kurią 2012-10-30 gavęs iš A. I. kaip paskolą 50 000 Lt (kas atitinka 14 481 eurą) grynaisiais, tą pačią dieną AB SEB banko patalpose, esančiose Ozo g. 25, Vilniuje, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu išleisdamas šiuos pinigus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remontui, detalėms, kurui ir kitoms nenustatytoms reikmėms panaudojo juos ne pagal minėtoje 2013-10-30 paskolos sutartyje nustatytą paskirtį – nupirkti iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), 33609 Bielefed, Vokietijoje, ratų montavimo įrangą „(duomenys neskelbtini)“, balansavimo įrangą, kompresorių, vulkanizatorių ir kt. papildomą įrangą, reikalingą ratų montavimo paslaugai teikti, t. y. už A. I. suteiktą 50 000 Lt (kas atitinka 14 481 eurą) paskolą minėtos įrangos nenupirko, atitinkamai per žodžiu su A. I. sutartą terminą gautos paskolos A. I. minėtoje paskolos sutartyje nurodytu būdu negrąžino, t. y. A. I. minėtos įrangos už jos įsigijimo vertę nepardavė (neperdavė) bei 2013-03-12 A. I. raštu nurodytu terminu - iki 2013-03-31 A. I. 50 000 litų (kas atitinka 14 481 eurą) negrąžino, tuo padarydamas pastarajam didelę 50 000 Lt (kas atitinka 14 481 eurą) dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 206 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo N. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis N. P. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2008 m. buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės akcininkai iš pradžių buvo Baltarusijos pilietis M. B. ir Olandijos pilietis Henderikus J. M. V.. Iki įmonės įsteigimo jis asmeniškai pažinojo M. B.. Iš pradžių įmonės veikla buvo viščiukų pervežimas iš Olandijos į Baltarusiją. Įmonė turėjo vieną automobilį, skirtą viščiukų pervežimui. Jis šioje įmonėje nuo pat pradžių dirbo vadybininku, M. B. buvo direktorius, dar buvo du vairuotojai. M. B. ir H. J. M. V. Lietuvoje būdavo retai, visus einamus reikalus pagal generalinį įgaliojimą tvarkė jis. Po kurio laiko, t. y. 2010-10-08, jis įsigijo akcijas iš H. J. M. V. ir toliau tvarkė visus reikalus, šiek tiek plėtė verslą. Palaipsniui įmonė įsigijo vilkikų ir ėmėsi krovinių pervežimo. Kadangi transportą norėjo ir privalėjo apdrausti, per pažįstamus asmenis susipažino su draudimo agentu A. I.. Kadangi įmonė plėtėsi, susirado nuomotis 2500 kvadratinių metrų patalpas bei stovėjimo aikštelę Raudondvario k., Nemenčinės seniūnijoje. Kadangi norėjo išnaudoti bazės ir turimos darbo jėgos potencialą, buvo sugeneruota idėja dėl ratų montavimo. Apie tai gana išsamiai jis analizavo kartu su tuo metu įmonėje dirbusiais autošaltkalviu A. K. ir kitais darbuotojais. Skaičiavo, planavo, turėjo patalpas, ir atrodė tai esant labai rentabilu. Draudimo bei kitais klausimais bendraujant su A. I., Artūras užsiminė, kad galbūt norėtų užsiimti kuo nors daugiau nei draudimo reikalais. Tada jis papasakojo apie idėjas dėl ratų montavimo paslaugų teikimo. Kadangi buvo paskaičiavę, kad tokia paslauga turėtų būti ypatingai pelninga, visa tai jis pasakojo ir A. I., nes pats buvo tuo įsitikinęs, tą rodė ir paskaičiavimai. Tuo metu įmonė neturėjo reikalingos sumos ratų montavimo įrangai įsigyti, nes pinigai buvo apyvartoje. A. I. susidomėjo jo pasakojimu apie ratų montavimo paslaugas ir panoro investuoti. Jie sutarė, kad A. I. pinigai bus panaudoti reikalingai įrangai įsigyti. Minimali suma tokiai įrangai įsigyti buvo 50 000 litų. Taip ir atsirado paskolos sutartis dėl 50 000 Lt, kurią paruošė pats A. I.. Nuvykus į AB „SEB“ banką, A. I. banko darbuotojai perdavė pinigus, o jis nurodė įmonės sąskaitos numerį, į kurią pervesti pinigus. Su įrangos pardavėjais Vokietijoje ir Lenkijoje, kuriuos jis surado internete (taip pat kažką internete buvo radęs ir A. I.), bendravo susirašinėdamas internetu. Jokių susirašinėjimų su jais išsaugojęs neturi. Pardavėjams nebuvo suformuluotas ir pateiktas užsakymas. Norint pigiau įsigyti tokią įrangą, ją reikėjo pirkti maksimaliai sukomplektuotą, todėl kurį laiką užtruko. Tuo metu nutiko keletas nenumatytų aplinkybių, dėl kurių jis neteko visų apyvartinių lėšų, tame tarpe ir A. I., nes jos buvo įmonės sąskaitoje. Tuo metu vėlavo rusų atsiskaitymai už viščiukus ir jų transportavimą, taip pat dėl vairuotojų kaltės ir technikos gedimų nugaišo dvi partijos pervežamų viščiukų. Kiekvienos partijos suma siekė virš 35 000 JAV dolerių. Kai po kurio laiko A. I. pradėjo domėtis, kodėl jis neatveža įrangos, paaiškino nebeturintis dalies reikiamų pinigų visam komplektui įgyti, prašė truputį luktelėti, kol išsispręs visi jo finansiniai klausimai. Apie tai, kokios realiai bėdos jį užklupo, A. I. nepasakojo. Nors tuo metu ir buvo dideli finansiniai sunkumai, tačiau jis nesitikėjo, kad jie gali būti įmonei neįveikiami. Kadangi įmonės veikla nebuvo sustojusi, o įmonės apyvarta visada būdavo didelė, negalėjo įtarti, kad gresia tokio lygio finansiniai sunkumai. 2013-02-21 M. B. pardavė jam savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Gavosi taip, kad A. I. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įneštus 50 000 Lt jis palaipsniui panaudojo apyvartinėms lėšoms, t. y. automobilių remontui, kurui, detalėms, kad neužstrigtų veikla. Jam nebuvo jokių minčių, kad tie pinigai gali negrįžti. Įrangos iki to laiko nenupirko, nes visai įrangos komplektacijai įgyti nebuvo reikiamos sumos. Elektroniniu laišku buvo gavęs pasiūlymą, tačiau bendra sukomplektuotos įrangos kaina buvo didesnė nei 50 000 Lt. Šio laiško ir kitų susirašinėjimų dėl ratų montavimo įrangos išsaugojęs neturi. Nepamena kada, bet tikrai ne anksčiau nei 2013-02-21, kaip išeitį iš problemų, susijusių su padėtimi, į kurią pateko įmonė, jis nusprendė parduoti specialų viščiukų transportavimo automobilį. Skelbimą apie parduodamą automobilį patalpino tarptautiniame portale, kurio pavadinimo nepamena. Pagal skelbimą skambino ir teiravosi ne vienas asmuo, o konkretus dialogas prasidėjo su Baltarusijos piliečiu V. M.. Su šiuo asmeniu jis nebuvo pažįstamas. Kai V. M. atvyko į Lietuvą apžiūrėti automobilio, jis papasakojo, kaip veikė jų schema dėl viščiukų įsigijimo, transportavimo, realizavimo. V. M. pasiūlė jam parduoti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis V. M. paaiškino apie įmonės įsiskolinimus tiek Sodrai, tiek darbuotojams, tiek už minėto viščiukams gabenti skirto automobilio remontą bei apie tai, kad yra skola A. I.. Tuo metu bendra įsiskolinimų suma nesiekė 100 000 Lt. V. M. buvo svarbūs ir jo turimi viščiukų tiekėjo kontaktai. Sutarė, kad jis padės susisiekti su tiekėju, tiekusiu vienadienius viščiukus. Taip su V. M. buvo sutarta apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą pastarajam, t. y. V. M.. Galutinai viskas buvo nuspręsta telefonu, maždaug po savaitės nuo minėto V. M. apsilankymo Lietuvoje. 2013-05-28 jis (N. P.) nuvyko į Minską, į V. M. biurą, kur jis ir V. M. pasirašė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, dokumentų perdavimo aktą bei perdavė V. M. minėtame akte nurodytus dokumentus bei antspaudus. Taip pat su V. M. buvo aptarta, kad jis (N. P.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Lietuvoje sutvarkys visus reikalus, susijusius su įmonės savininko pasikeitimu. Akcijų pirkimo pardavimo sutartį jis buvo paruošęs lietuvių ir rusų kalbomis, o dokumentų ir anspaudų perdavimo priėmimo aktą bei įgaliojimą surašė lietuvių kalba. Jis V. M. pats išvertė tuos dokumentus. Kaip suprato, V. M. turėjo žmogų, galintį viską išversti. V. M. paprašė porą dienų luktelėti Minske, kad su juo atsiskaitytų. Po keleto dienų V. M. perdavė jam 40 000 litų grynaisiais. Su V. M. buvo sutarta, kad Lietuvoje sutvarkius dokumentus pastarasis (V. M.) po savaitės atvažiuos į Lietuvą susitvarkyti visą ūkinę veiklą, perregistruoti įmonės buveinės adresą, perduoti automobilį ir tvarkyti visus kitus reikalus, tačiau V. M. dingo. Jis su juo nebegalėjo susisiekti ir daugiau su juo nebesimatė. Po to dar ilgokai automobilis „Mercedes Benz 1831“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo Nemenčinės aikštelėje, automobilio rakteliai ir dokumentai buvo pas autošaltkalvį A. K.. Po kurio laiko iš A. K. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonės (šiai įmonei jie taip pat buvo skolingi už minėto automobilio detales) tą automobilį išsivežė. Jokia veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebebuvo vykdoma. A. I. pažadėtos ratų montavimo įrangos nenupirko ir pinigų jam negrąžino dėl nurodytų aplinkybių, tyčios apgauti jį neturėjo. Apklaustas papildomai kaip įtariamasis parodė, kad labai gailisi iš A. I. gautą 50 000 Lt paskolą ratų montavimo įrangai įsigyti panaudojęs kitur, tikėdamasis taip pataisyti sunkią įmonės padėtį. Su A. I. buvo susitikęs ir aptarė, kad jis paskolą grąžins dalimis kiekvieną mėnesį pervesdamas per „PaySera“ elektroninės bankininkystės sistemą ne mažiau kaip 100 eurų. Keletą tokių pavedimų yra padaręs. Esant galimybei, t. y. turint lėšų, jis atsiskaitinės su A. I. pervesdamas jam didesnes sumas arba iš karto grąžindamas paskolą. Papildomos apklausos metu N. P. parodė dėl įmonėje susiklosčiusių aplinkybių iš A. I. 2012-10-30 ratų montavimo įrangai įsigyti pasiskolintus pinigus (50 000 Lt) panaudojęs išleisdamas juos įmonės reabilitacijos tikslais. Tikėjosi, kad netrukus pavyks atstatyti įmonės finansinę padėtį ir nupirkti minėtą ratų montavimo įrangą. Dalį žalos A. I. atlygino. Per keletą kartų dalimis jis grąžino A. I. iš viso 1 400 Lt, likusią pagal 2012-10-30 paskolos sutartį negrąžintą paskolos dalį – 13 081 Eur įsipareigojo grąžinti pervesdamas A. I. dalimis ne mažiau kaip po 100 Eur kiekvieną mėnesį, o, esant galimybei, didesnes sumas (t. 2, b. l. 4-5, 8, 10).
Liudytojas A. I. parodė su N. P. esantis pažįstamas maždaug 2 metus. Susipažino su juo kaip su klientu dirbdamas draudimo brokeriu. N. P. sudarė patikimo, rimto žmogaus įvaizdį. Pastarasis draudėsi tiek asmeniškai, tiek įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, taip pat sunkvežimius - vilkikus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2012 m. rudenį, gal maždaug rugsėjo mėn. pabaigoje, bendraujant su N. P. šis pasiūlė, N. P. nuomone, pakankamai gerą verslą, o būtent - vilkikų ratų montavimą. Tam reikėjo įsigyti specialią įrangą. Tuo metu jis norėjo pradėti kokį nors savo verslą, ir tas pasiūlymas jam pasirodė patrauklus. N. P. buvo atsiuntęs nuorodas, kur galima įsigyti tokią įranga. Tačiau jis, pažiūrėjęs internete, surado pigesnį variantą. Su N. P. sutarė pirkti įrangą iš Vokietijoje įsikūrusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. N. P. sakė, kad ratų montavimo įrangos pirkimą reikia daryti būtent per įmonę, o kodėl - jis nelabai gilinosi, nes atrodė, kad N. P. daro jam paslaugą, ir jis juo labai pasitikėjo. Kai galutinai sutarė dėl įrangos pirkimo už jo pinigus, sutarė, kad, atgabenus įrangą iš Vokietijos į Lietuvą, įformins, kad jis iš N. P. įmonės nusiperka tą įrangą, ir tada įranga bus jo (A. I.) vardu, o jie ją nuomos iš jo. N. P. žadėjo, kad už įrangos nuomą jam bus mokama po 5 000 Lt per mėnesį. N. P. teigė, kad bus srautas klientų, iš to bus galima daug uždirbti. Jis sutiko su N. P. pasiūlymu. 2012 m. spalio 30 d., apie 12.00 val., N. P. atvažiavo pas jį į ofisą, esantį Verkių g. 34A, Vilniuje, kur jie pasirašė paskolos sutartį. N. P. prašymu paskolos sutartį ruošė ir atspausdino jis. Paskui jis su N. P. nuvyko į SEB banką, esantį „Akropolyje“, Ozo g. 25, Vilniuje, kur jo 50 000 Lt grynaisiais buvo įnešti, kaip jis suprato, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jis padėjo banko darbuotojai 50 000 Lt (500 Lt kupiūromis ant stalo), o N. P. darbuotojai nurodė, į kokią sąskaitą įnešti pinigus. Pamena, kad banko darbuotoja paklausė, kokia pinigų paskirtis. N. P. pasakė, kad pagal sutartį su A. I.. Įranga turėjo būti įgyta ir atgabenta į Lietuvą maždaug per dvi savaites. Praėjus šiam laikui, jis N. P. pasiteiravo dėl įrangos. Šis paaiškino, kad ta įranga neva netinkama ir jis neva rado patikimesnį variantą, todėl įrangą reiktų įsigyti iš kitų tiekėjų Lenkijoje. Praėjus kuriam laikui ir nepristačius įrangos, N. P. pradėjo kalbėti apie tai, kad naujo verslo kurti nereikia, reikia plėtoti tai, kas yra, t. y. ratų montavimo įrangos nereikia, geriau iš jo gautus pinigus investuoti perkant vilkiką. Tokiomis kalbomis jis nebuvo patenkintas, priminė, kad buvo sutarta dėl konkretaus pirkinio, t. y. ratų montavimo įrangos. Taip pat N. P. kalbėjo apie planus dėl padangų verslo, aiškino, kad nėra skirtumo, kas įrašyta paskolos sutartyje, tikino, jog nupirkęs vilkiką grąžins jam tuos 50 000 Lt, mokėdamas kas mėnesį po 5000 Lt ir sumokės dideles palūkanas. Kadangi buvo sutarta, kad įsigijus ratų montavimo įrangą jis (A. I.) bus tos įrangos savininkas, jam tai ir buvo aktualu. N. P. visą laiką žadėjo grąžinti pinigus. 2012 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad N. P. bendrovės finansinė padėtis prasta, bet pinigus N. P. grąžinti žadėjo. 2013 m. kovo mėn. kreipėsi į teismą, kur jam iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 50 000 Lt. Ši bendrovė dabar jau bankrutavusi. 2013 metais, daugmaž balandžio mėn. N. P. kavinėje (Ulonų g. 2) davė jam 1 000 eurų ir pasakė kas mėnesį galėsiantis duoti jam maždaug tokio dydžio sumą ir taip grąžinsiantis pinigus. Tų pinigų perdavimo jokiu rašytiniu dokumentu neįformino. Apklaustas papildomai A. I. parodė, kad buvo susitikęs su N. P. prieš keletą mėnesių, tikslios datos nepamena. N. P. žodžiu pažadėjo jam grąžinti pinigus, mokėdamas kas mėnesį nemažiau kaip po 100 eurų, o, esant galimybei, didesnes sumas. Po to susitikimo jis iš N. P. per elektroninių mokėjimų sistemą 3 kartus gavo po 100 eurų. Iš N. P. pagal 2012-10-30 paskolos sutartį perduotų 50 000 Lt (14 481 Eur) šiai dienai N. P. yra grąžinęs iš viso 1 300 Eur (t. 1, b. l. 74, 76).
Liudytoja A. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima buhalterinių dokumentų tvarkymu. Per D. K. ji susipažino su N. P.. Bendravimas su N. P. prasidėjo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. P. vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pasirašymo, t. y. 2011-04-01. Ji asmeniškai tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Tvarkant minėtos įmonės apskaitą, dokumentus jai pateikinėdavo N. P., labai retais atvejais - kas nors kitas. Tuo metu, kai ji perėmė įmonės finansinius dokumentus, kiek pamena, įmonės balanse buvo keletas krovininių automobilių (kiek žino, vienas, o gal keli buvo skirti viščiukų pervežimui). Vėliau buvo įsigyti dar keletas krovininių automobilių. Pradžioje įmonės apyvarta buvo pakankamai gera. Yra tekę matyti M. B., nepamena, ar jis buvo įmonės akcininkas, ar kažkuriuo metu direktorius. Jei neklysta, 2012 metų viduryje kilo problemos, nes, kiek pamena, iš kažkokios įmonės (gal iš Suomijos) buvo pareikalauta didelių netesybų dėl viščiukų nepristatymo (viščiukai, atrodo, nugaišo). Kaip ji suprato, nuo to ir prasidėjo problemos, nes ėmė strigti atsiskaitymai. Iš N. P. pasakojimų pamena, kad šis kalbėjo apie galimą autoserviso atidarymą. Kiek atsimena, N. P. įmonė nuomojosi patalpas Nemenčinėje, N. P. jau netgi buvo priėmęs keletą autošaltkalvių ar mechanikų būtent tam darbui. Iš N. P. pasakojimo suprato, kad tame servise bus remontuojami krovininiai automobiliai. Konkrečiai kokie remonto darbai buvo planuojami atlikti, negali pasakyti. Pamena, kad į įmonės sąskaitą buvo įnešti pinigai iš privataus asmens, kurio pavardės nepamena, sumos taip pat nepamena. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo ir kontaktavo su kuo nors dėl kokios nors įrangos servisui įsigijimo, negali pasakyti, kadangi N. P. ji buvo pasakiusi, kad jai būtų pateikiami konkrečių, jau įvykusių sandorių dokumentai. N. P. kalbėjo planuojantis servisui įgyti kažkokią įrangą, tačiau, ar jis konkrečiai su kuo nors dėl to kontaktavo ir kaip, negali pasakyti. Pinigus iš įmonės sąskaitų pervedinėdavo N. P.. Kur ir kaip galėjo būti panaudoti minėti privataus asmens įmonei pervesti pinigai, ji negali pasakyti. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė 2013-05-01. Visus įmonės dokumentus perdavė N. P.. Tai buvo 2011-2012 metų dokumentai, taip pat, jei neklysta, dar buvo ir dalis 2013 m. dokumentų (iki vasario mėn.). Kiek prisimena, nuo 2013 m. vasario mėn. jai nebuvo pateikiami jokie dokumentai. Nuo to laiko pradėjo strigti atsiskaitymai ir jos įmonei už suteikiamas paslaugas. Jei neklysta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai liko skolinga už du mėnesius. N. P. vis žadėjo grąžinti skolą. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalį bei 2013 m. gegužę buvo pajėgi grąžinti 50 000 Lt, negali pasakyti. Kaip minėjo, jau 2012 m. viduryje pradėjo strigti atsiskaitymai, t. y. buvo pavėluotai pervedami atsiskaitymai kitoms įmonėms, mokesčiai Sodrai, atsiskaitymai už jos suteikiamas paslaugas. Apie tai, kad planuoja parduoti įmonę, N. P. niekada neminėjo. Tuo „bloguoju“ laikotarpiu jis kalbėjo norintis parduoti automobilį, kuriuo buvo vežami viščiukai (t. 1, b. l. 128-129).
Liudytojas A. K. parodė, kad maždaug metus laiko, t. y. 2012 - 2013 m. laikotarpiu, dirbęs N. P. vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)". Jis dirbo autošaltkalviu, remontavo įmonės vilkikus, taip pat automobilį bei priekabą, skirtus viščiukų gabenimui. N. P. turėjo daug idėjų, planų, kalbėjo, kad reikia įsigyti vilkikų ratų montavimo įrangą. Jis sakė, kad ta įranga brangiai kainuoja. Ar N. P. konkrečiai kur nors ieškojo, ar užsakinėjo tą įrangą, jis nežino, apie tai N. P. nekalbėjo. Jis nežino, kokiu būdu N. P. ruošėsi įsigyti tą įrangą ir iš kokių pinigų. Įmonės finansinių galimybių jis nežinojo. Apie tai, kad N. P. tuo metu būtų planavęs parduoti minėtą viščiukams gabenti skirtą automobilį, nieko negirdėjo. Tik pamena, kad N. P. norėjo užstatydamas tą automobilį skolintis pinigų. Apie tai, kad N. P. skolinosi iš ko nors pinigų ratų montavimo įrangai, nieko negirdėjo (t. 1, b. l. 131).
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktame A. I. 2014-08-20 pareiškime nurodoma, kad 2012-10-30 N. P., pasitelkdamas apgaulę, įkalbėjo, įtikino sudaryti su jo atstovaujama įmone paskolos sutartį, pagal kurią A. I. suteikė N. P. bendrovei 50 000 litų paskolą, kurią N. P. turėjo panaudoti įsigyjant krovininių automobilių ratų montavimo įrangą. N. P. suteiktą paskolą pasiėmė, tačiau savo pažadų neįvykdė ir žadėtos ratų montavimo įrangos nenupirko. Kur jis išleido gautus pinigus, nėra žinoma, tačiau pinigai jam (A. I.) grąžinti nebuvo. Kartu prie pareiškimo pridėta sudarytos paskolos sutarties kopija bei Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo visiškai patenkintas A. I. ieškinys su N. P. sudarytos paskolos pagrindu. Prie pareiškimo taip pat pridėtas A. I. pranešimas N. P., kuriame primenama apie N. P. įsiskolinimą bei A. I. ketinimą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 8-15, 21-28).
„SEB“ banko pateiktose sąskaitų išklotinėse užfiksuota, kaip 2012-10-30 N. P. buvo pervesti 50 000 Lt grynųjų pinigų pagal 2012-10-30 sudarytą paskolos sutartį (t. 1, b. l. 35-49).
Bankų Swedbank“ bei „Snoras“ pateiktose N. P. vardu esančiose banko sąskaitų išrašuose užfiksuoti N. P. atlikti piniginiai mokėjimai (t. 1, b. l. 52-58, 61-68, 69-70, 71).
Pagal 2015-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą N. P. pateikė 2013-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei 2013-05-28 steigimo dokumentų, antspaudų perdavimo priėmimo aktą (t. 2, b. l. 12-18).
Pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolus N. P. pateikė pavedimų išrašus apie tai, kad jis į A. I. sąskaitą 2015-07-31, 2015-08-30 ir 2015-09-28 pervedė po 100 eurų (t. 2, b. l. 34, 38-39, 41-42).
2015-02-04 raštu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė M. P. informavo, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo (t. 1, b. l. 83).
2015-03-26 kratos protokolo duomenimis, buvo atlikta krata N. P. sodo pastate, pagalbinėse patalpose, žemės sklype, kurios metu rasti ir paimti įvairūs dokumentai (t. 1, b. l. 140-142).
Byloje pareikštas A. I. civilinis ieškinys 50 000 Lt padarytai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 78-80, 81).
2015-10-20 rašytiniu įsipareigojimu N. P. įsipareigoja atlyginti A. I. 50 000 Lt (atitinkamai 14 481 Eur) padarytą žalą. Šiuo metu dalį minėtos žalos A. I. jau yra atlyginęs, t.y. per kelis kartus yra sumokėjęs jam iš viso 1 400 eurų. N. P. įsipareigoja atlyginti likusią padarytos žalos dalį, t. y. mokėdamas A. I. ne mažiau kaip po 100 eurų kas mėnesį, o, esant galimybei, didesnes sumas ir taip grąžinti likusią negrąžintą paskolos dalį – 13 081 eurų (t. 2, b. l. 11).
BK 206 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sudarytos tikslinės paskolos pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti ne pagal joje nurodytą paskirtį, kas pažeidė paskolos davėjo A. I. interesus. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, jog N. P. panaudojo 50 000 Lt (atitinkamai 14 481 eurų) vertės paskolą ne pagal paskolos sutartyje nurodytą konkrečią paskirtį, t. y. ne ratų montavimo, balansavimo įrangai, kompresorių, vulkanizatorių ir kitai papildomai įrangai, kuri reikalinga ratų montavimo paslaugoms teikti, pirkti, o kitoms reikmėms. Kaltinamasis N. P. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo A. I., liudytojų A. L. bei A. K. parodymai, sudarytos sutartis, banko sąskaitų išklotinės, kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamojo N. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 206 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo N. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismas, skirdamas N. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 70), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 52-60), dirbantis (t. 2, b. l. 51), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 72, 73), Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 74).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. N. P. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kartu prašo teismo sumažinti prokuroro siūlomos skirti baudos dydį bei išdėstyti baudos mokėjimą dalimis (t. 2, b. l. 75-76). Pažymėtina, kad N. P. prokuroro pasiūlyta skirti bausmė yra ženkliai mažesnė už galimą skirti baudos vidurkį (už nesunkų nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda). Be to, esant įstatymo pagrindams ir sąlygoms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirti dar mažesnę bausmę, nėra jokio pagrindo. Visgi teismas, įvertindamas tai, kad N. P. turės pareigą pilnai atlyginti negrąžintą 13 081 eurų skolą, nutaria nustatyti ilgesnį, negu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių, baudos sumokėjimo terminą.
N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 43-44), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir N. P. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitus (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nurodytą terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.