Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog Pareiškėja į valstybės tarnautojo pareigas (Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybė) Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Atsakovė) priimta ir šias pareigas eina nuo 2015 m. kovo 3 dienos.

Skelbimas (ir pareigybės aprašymas) apie konkursą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms (toliau – ir Konkursas) Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje paskelbtas 2018 m. balandžio 18 d. Visi Konkurso dokumentai ir pranešimai teikti per Valstybės tarnybos departamento valdymo informacinę sistemą. Įstaigos direktoriaus įsakymais: 2018 m. birželio 6 d. Nr. P11-253 buvo sudaryta Konkursui vykdyti komisija (toliau – ir Komisija), 2018 m. gegužės 18 d. Nr. P11-242 nustatyta Konkurso data (2018 m. birželio 7 d.), laikas ir vieta.

Pareiškėjai nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (Atsakovės direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P14-155 dėl Pareiškėjos kasmetinių atostogų suteikimo bei pavadavimo atostogų laikotarpiu), todėl minėtu laikotarpiu jos funkcijas atliko kita Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, kuriai tokia pareiga nurodyta pareigybės aprašyme bei pirmiau minėtame įsakyme.

Prašymus dalyvauti Konkurse pateikė 4 asmenys. Nė vienas iš pretendentų nebuvo pateikęs dokumentų (ar jų kopijų), įrodančių, kad atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), 2 pretendentų gyvenimo aprašymuose buvo matyti, kad jie neatitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkte nurodyto specialiojo reikalavimo mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu. Už Konkurso organizavimą (konkrečiai dokumentų administravimą IS VATARAS, jų vertinimą) tuo metu (iki 2018 m. gegužės 28 d.) atsakingas darbuotojas, nepaprašęs ir neturėdamas informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Komisijos nariams bei sekretorei.

Pareiškėja darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos įstaigoje). Atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 Pareiškėja buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore.

2018 m. liepos 30 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVA1-4 teigiama, kad Pareiškėja nevykdė ar vykdė netinkamai valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos veiklos reglamento 17.5 punkte, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 8.2.12, 8.2.13, 8.2.24 punktuose, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybės aprašymo 7.6, 7.20, 7.21, 7.22 punktuose, Atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P11-253 2 punkte, Konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 59 punkte.

2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Atsakovė informavo Pareiškėją, kad ji yra įtariama padariusi galimą tarnybinį nusižengimą, nurodytą 2018 m. liepos 30 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVA1-4, bei paprašyta pateikti paaiškinimą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėja su tarnybiniu nusižengimu nesutiko, išsamius nesutikimo motyvus išdėstė savo 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P11-405 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“ paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjos žiniomis, prieš Konkurso Komisijos narius nebuvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai ir paskirtos tarnybinės nuobaudos.

2018 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje nurodoma, kad Pareiškėja, „kaip komisijos narė, paskirta Administracijos direktoriaus 2018-06-06 įsakymu Nr. P11-253 Konkursui vykdyti ir asmuo, kuris atsakingas už IS VATARAS administravimą, privalėjo rinkti informaciją, susijusią su jai pavestų uždavinių vykdymu (Konkurso organizavimas), analizuoti pateiktą informaciją, protokoluoti komisijos posėdžius (Jurbarko savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2011-12-15 įsakymu Nr. O1-1496 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamento patvirtinimo“ 11.1, 11.2, 14 punktai) ir užtikrinti darbų tęstinumą organizuojant Konkursą. Tai reiškia, kad E. P., <...> privalėjo atsakingai ir apdairiai surinkti, patikrinti informaciją (dokumentus), pateiktą IS VATARAS dėl vykdomo Konkurso, ir įvertinti kartu su Komisija, sudaryta Konkursui vykdyti. Pažymėtina, kad minėti veiksmai nebuvo atlikti, Komisija, vykdanti Konkursą, nebuvo informuota apie tai, kad pretendentai, atvykę į Konkursą, privalo pateikti dokumentą apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą, kadangi iki Konkurso pradžios šis dokumentas pretendentų nebuvo pateiktas IS VATARAS. Atkreiptinas dėmesys, nors ir E. P. pavaduojantis asmuo IS VATARAS pažymėjo, kad visi pretendentai atitinka Konkurse nustatytus reikalavus, ir leido jiems dalyvauti Konkurse, tačiau E. P., vykdydama savo tiesiogines funkcijas, kurios nurodytos anksčiau, privalėjo Konkursą vykdančią komisiją informuoti (vėliausiai Konkurso dieną įstaigoje), kad pretendentams, nepateikusiems dokumentų (kopijų), įrodančių, kad jie atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkte specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalba B1 lygiu), negali būti leidžiama dalyvauti Konkurse ir apie tai pažymėti protokole, tačiau to nepadarė.“

Kaip minėta, Atsakovė privalo nurodyti konkrečias imperatyvias teisės normas, kuriose suformuota valstybės tarnautojo imperatyvi pareiga veikti atitinkamu būdu, bei įrodyti, kad Pareiškėjos elgesys (neveikimas) objektyviai prieštaravo galiojančioms teisės normoms. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

Atsakovės nuomone, Pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 8.2.12 punkto (organizuoti personalo ir savivaldybės administracijai pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų), 8.2.13 punkto (padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą), o 8.2.24 punkto (pagal kompetenciją vykdyti kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimus) pažeidimu, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybės aprašymo 7.6 punkto (organizuoti personalo ir savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, konkursus valstybės tarnautojų pareigoms užimti, pakaitinių valstybės tarnautojų atrankas), 7.20 punkto (rengti personalo pareigybių sąrašus, konsultuoti savivaldybės administracijos skyrių vedėjus pareigybių aprašymų rengimo klausimais, teikti jiems siūlymus dėl pareigybių aprašymų keitimo ir papildymo), 7.21 punkto (padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą) pažeidimu, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P11-253 „Dėl konkurso Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti komisijos sudarymo“ 2 punkto (atlikti konkurso komisijos sekretoriaus funkcijas) pažeidimu, Aprašo 59 punkto (pretendentams, atvykusiems į konkursą, bet nepateikusiems dokumentų apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą, neleidžiama dalyvauti konkurse ir apie tai pažymima protokole) pažeidimu, kita dalis teisės aktų, kuriuos neva pažeidė Pareiškėja, yra blanketinės normos, nukreipiančios į pirmiau nurodytus teisės aktus.

Vadovaujantis Aprašo 44 punktu, konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Pagal Aprašo nuostatas būtent konkurso komisija (nariai bei jos pirmininkas) yra atsakinga už konkurso atitiktį teisės aktų reikalavimams bei valdingų sprendimų priėmimą. Komisijos pirmininko, narių bei sekretoriaus funkcijas bei pareigas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamentas: komisijos pirmininko pareigas nustato 12 punktas (komisijos darbą organizuoja ir posėdžiams vadovauja komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, rengia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo komisijos išvadas, protokolus ir kitus dokumentus, komisijos nariams paskirsto darbus, atsižvelgdamas į narių kompetenciją, t. y. tam tikros srities išmanymą, atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį, atsako už komisijos veiklos dokumentų sutvarkymą (įforminimą bei saugojimą)), komisijos narių pareigas įtvirtina 11 punktas (renka informaciją, susijusią su pavestų uždavinių vykdymu, analizuoja pateiktą informaciją, rengia skaičiavimus, išvadas, pasiūlymus ir teikia juos Direktoriui), komisijos pirmininko ir narių atsakomybę nustato 23 punktas (komisijos pirmininkas ir nariai už savo veiklą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus), komisijos sekretoriaus pareigas numato 14 punktas (komisijos posėdžius protokoluoja Komisijos sekretorius). Vadinasi, teisės aktais detaliai išskirtos (nurodytos) komisijos pirmininko ir narių pareigos, o taip pat komisijos sekretoriaus pareigos.

Ginčo atveju, nors 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje teigiama, kad Pareiškėja buvo Komisijos narė ir turėjo pareigas, apibrėžtas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamento 11.1, 11.2, 14 punktuose, tai neatitinka faktinės situacijos. Pažymėtina, kad Atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 Pareiškėja buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore, t. y. ji nebuvo nei Komisijos nare, nei pirmininke. Vadinasi, kadangi Pareiškėja nebuvo Komisijos nare ar pirmininke, ji neturėjo Konkurso Komisijos pirmininko ar narių kompetencijos, įgaliojimų bei pareigų, todėl ji negali būti baudžiama už Komisijos narių ar pirmininko pareigų nevykdymą. Pareiškėja atliko Komisijos sekretoriaus funkcijas ir protokolavo Komisijos posėdžius, o pareigos rinkti informaciją, susijusią su pavestų uždavinių vykdymu, analizuoti pateiktą informaciją, vertinti pretendentų atitiktį konkurso reikalavimams, neleisti pretendentams, neatitinkantiems reikalavimų, dalyvauti Konkurse buvo Komisijos narių kompetencija, bet ne Komisijos sekretorės.

Bylos aplinkybės ir teisiniai išaiškinimai patvirtina, jog Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl Atsakovės 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymas yra naikintinas.

Pareiškėja 2018 m. kovo 29 d. parengė Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ ir prie įsakymo pridėtą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą (toliau – ir Konkurso pareigybės aprašymas), kuris buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P11-195. Konkurso pareigybės aprašymo 6.1–6.8 punktuose Pareiškėja įrašė specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, iš jų 6.3 punkte – mokėti vokiečių ar anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. Iš karto po Konkurso pareigybės aprašymo patvirtinimo Pareiškėjai buvo suteiktos 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P14-155 atostogos nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. įskaitytinai, pavedant Pareiškėjos funkcijas kasmetinių atostogų metu vykdyti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus juristei L. M..

2018 m. balandžio 18 d. buvo paskelbtas konkursas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms, skelbimo Nr. 38059, apie Konkursą buvo paskelbta ir Jurbarko rajono savivaldybės interneto puslapyje. Konkurso pretendentai registravosi ir dokumentus teikė per IS VATARAS.

Nuo 2018 m. gegužės 28 d. Pareiškėja jau vykdė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) funkcijas. Nuo 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 sudarytos Konkurso komisijos momento Pareiškėja atliko ne tik Personalo specialisto, bet ir Komisijos sekretoriaus pareigas. Nors visa IS VATARAS ir VATIS esanti informacija Pareiškėjai buvo prieinama ir žinoma, Pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad Konkurso Komisijai būtų pateikti visi reikalingi dokumentai apie Konkurso pretendentus ir jų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems Konkurso reikalavimams. Pareiškėja iš anksto parengė Konkurso Komisijos protokolą ir protokole įrašė duomenis apie pretendentus, remdamasi VATARAS jų pateikta informacija ir kito administracijos darbuotojo padarytu įrašu „Atitinka reikalavimus“. Iš Pareiškėjos pateikto 2018 m. birželio 7 d. protokolo Nr. P2-9 matyti, kad protokole Pareiškėja net du kartus įrašė: „Pretendentai, kuriems neleista dalyvauti atrankoje, nes nepateikė galiojančio asmens dokumento, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, arba dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos (-ų) mokėjimą: nebuvo.“ Įrašas padarytas kompiuteriu, t. y. Pareiškėjos iš anksto, ne posėdžio metu (posėdžio įrašai padaryti ranka), todėl būtent Pareiškėja aplaidžiai įvertino ir nusprendė, kad pretendentų, kuriems nebus leista dalyvauti Konkurse nepateikus užsienio kalbos mokėjimą patvirtinančio dokumento, nebus, ir tai iš anksto įrašė protokole, taip suklaidindama visus Komisijos narius. Nors Pareiškėjai, kuri pati parengė Konkurso pareigybės aprašymą, buvo puikiai žinoma, kad specialusis reikalavimas dėl užsienio kalbos mokėjimo Konkurse yra nustatytas, ir kuriai iš VATARAS informacijos taip pat puikiai buvo žinoma (ar turėjo būti žinoma), kad VATARAS tokie dokumentai pretendentų nebuvo pateikti. Konkurso komisija, pasitikėdama Pareiškėjos pateiktų dokumentų ir informacijos apie pretendentų atitiktį nustatytiems reikalavimams teisingumu, įvertino pokalbį su kiekvienu pretendentu ir išrinko laimėtoją. Pareiškėja pasirašė ir pateikė Komisijos nariams ir laimėjusiai pretendentei pasirašyti 2018 m. birželio 7 d. posėdžio protokolą. 2018 m. birželio 12 d. el. paštu Savivaldybės administracija gavo Valstybės tarnybos departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. 27D-1212 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, jog „Valstybės tarnybos departamentas 2018 m. birželio 8 d. gavo anoniminį skundą dėl 2018 m. birželio 7 d. įvykusio konkurso“. Valstybės tarnybos departamentas, išnagrinėjęs Savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, konstatavo, kad buvo pažeistas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Konkursų aprašas), 59 punktas, o tai laikytina esminiu konkurso procedūrų pažeidimu, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

Nurodė, kad Pareiškėjos tarnybinis nusižengimas padarytas aplaidumo forma (padarydama veiką, nesuprato šios veikos priešingumo VTĮ, kitiems teisės aktams ir jos pareigybės aprašymui, nors galėjo ir privalėjo suprasti, nenumatė galinčių kilti žalingų padarinių, nors galėjo ir privalėjo juos numatyti) ir atsiradęs kaip neveikimo pasekmė.

Savivaldybės administracijos direktorė 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P11-405 paskyrė Pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja su įsakymu susipažino 2018 m. rugsėjo 28 d.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėjo, kad, tiriant Pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta įvertinus visas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta tarnybine nuobauda, visiškai nepagrįstai susiaurina savo tarnybines pareigas tik iki Komisijos sekretoriaus pareigų, todėl visiškai nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo nei Komisijos nare, nei pirmininke. Tačiau Pareiškėja, be Konkurso Komisijos sekretoriaus pareigų, turėjo eiti savo tiesiogines – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigas, kurias vykdė grįžusi po kasmetinių atostogų nuo 2018 m. gegužės 28 d., šias pareigas iki Konkurso vykdė net 8 darbo dienas. Pareiškėjos teiginiai, kad ji rėmėsi ją pavadavusios darbuotojos įrašais „Atitinka reikalavimus“ IS VATARAS, nepatikrinus pateiktų dokumentų turinio, vertintini kaip itin didelis Pareiškėjos aplaidumas ir valstybės tarnautojo atsakomybės ir pavyzdingumo principų pažeidimas. Motyvuotoje išvadoje nurodytas konkretus Pareiškėjos neveikimas, kuris sudaro objektyvią Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo pusę.

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime (paaiškinimo antras lapas) ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. pastebėjimuose (pirmas lapas) net kelis kartus nurodė, kad ji IS VATARAS informacijos pagrindu iš anksto parengė Konkurso Komisijos posėdžio, kuris buvo paskirtas 2018 m. birželio 7 d., protokolo projektą ir iš anksto pati Pareiškėja kompiuteriu įrašė, kad „Pretendentai, kuriems neleista dalyvauti atrankoje, nes nepateikė galiojančio asmens dokumento, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, arba dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos mokėjimą: nebuvo.“ Šį įrašą protokole Pareiškėja padarė iš anksto, iki posėdžio, nes posėdyje fiksuota informacija protokole įrašyta ranka. Todėl akivaizdu, kad būtent Pareiškėja, būdama personalo specialistė, prieš įrašydama protokole informaciją, kad nebuvo pretendentų, kurie nepateikė dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos mokėjimą, privalėjo patikrinti pretendentų pateiktą informaciją ir dokumentus. Motyvuotoje išvadoje buvo aiškiai detalizuota, kuo pasireiškė Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo padarymas ir kad Pareiškėja organizuojant ir vykdant Konkursą dalyvavo ne tik kaip Komisijos sekretorė, bet ir kaip personalo specialistė, kurios tiesioginės pareigos yra padėti įgyvendinti Jurbarko rajono savivaldybės politiką personalo klausimais, padėti Savivaldybės merui, Administracijos direktoriui ir Savivaldybės įstaigų vadovams valdyti personalą, organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir dalyvauti formuojant įstaigos organizacinę struktūrą. Visiškai atmestini Pareiškėjos skundo argumentai, kad Pareiškėjos diskreciją (konkrečią kompetenciją) Konkurso atžvilgiu apibrėžė tik Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. P11-253, kuriuo ji buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore. Toks Pareiškėjos požiūris į savo

Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad, nors Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo sudaryta iš 5 narių, tačiau išvadą dėl Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo pasirašė tik 4 nariai (t. y. vienas komisijos narys galimai nedalyvavo komisijos darbe ir rengiant išvadą). Komisijų darbo reglamento 17 punktas nustato, kad komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos posėdyje dalyvavo 4 komisijos nariai (daugiau kaip pusė), todėl posėdis, kuriame buvo patvirtinta Motyvuota išvada, buvo teisėtas. Pareiškėja neginčija posėdžio teisėtumo, todėl skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, jog valstybės tarnautojai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Vertinant tai, kad valstybės tarnautojų veikla susijusi su tuo, kad šie asmenys turi ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų atlikimą, Pareiškėjos padaryti pažeidimai ir jų sukelti padariniai iš esmės priešingi valstybės tarnautojų pareigoms bei pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus. Todėl už nustatytus pažeidimus Pareiškėjai paskirtos nuobaudos panaikinimui pagrindo nėra.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji ginčo metu buvo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė. Teigė, kad konkursai įstaigoje yra organizuojami dažnai, Pareiškėja yra aukščiausios kompetencijos personalo specialistė, vienintelė turinti leidimą dirbti su Valstybės tarnybos departamento VATIS sistema. Tuo metu buvo vienintelė valstybės tarnautoja, dirbanti su personalu, ji visus duomenis kuruodavo, informuodavo Administracijos direktorių, kiti asmenys prieigų ir duomenų neturėjo. Komisija buvo sudaroma pačiam konkursui organizuoti, t. y. būtent kompetencijų įvertinimui atlikti. Neišskirtinis buvo ir skundžiamas konkursas. Pareiškėja neinformavo, jog kažkas yra ne taip su dokumentais, pristatydama visus kaip konkurse dalyvaujančius ir tinkamus pretendentus, ir konkursas tuomet įvyko. Po konkurso iš skundo, kuris buvo pateiktas Valstybės tarnybos departamentui, sužinojo, kad pretendentai neatitinka reikalavimų dėl kalbos mokėjimo. L. M. tik laikinai pavadavo E. P.. Ji pati (V. R.) buvo komisijos pirmininkė, paskelbdavo paties konkurso pradžią ir suformuodavo komisiją kompetencijos vertinimui atlikti. Komisija nebuvo sudaroma anksčiau, nes numatyta buvo atostogų, komandiruočių, taigi sunku pritaikyti komisiją konkrečiai datai. Kompetenciją vertina komisija, o pateiktus dokumentus – personalo specialistė E. P.. Komisija nevertino atitikties bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, vertino tik pokalbį. Komisija dokumentų apie pretendentus neturėjo, kadangi dalyvavę asmenys buvo žinomi, dirbę įstaigoje anksčiau, jų pareigybės, išsilavinimas žinomi, o dėl atitikties visada tikrindavo personalo specialistė. Su konkurso protokolu susipažino ir pasirašė po konkurso. Buvo pavesta vidaus auditui išsiaiškinti, o remiantis vidaus audito rekomendacijomis tarnybinis tyrimas atliktas E. P. ir L. M..

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. P11-405 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P11-405 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“ paskyrė Pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Skelbimas (ir pareigybės aprašymas) apie konkursą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje paskelbtas 2018 m. balandžio 18 d. Visi Konkurso dokumentai ir pranešimai teikti per Valstybės tarnybos departamento valdymo informacinę sistemą. Įstaigos direktoriaus įsakymais: 2018 m. birželio 6 d. Nr. P11-253 buvo sudaryta Konkursui vykdyti komisija, 2018 m. gegužės 18 d. Nr. P11-242 nustatyta Konkurso data (2018 m. birželio 7 d.), laikas ir vieta.

Pareiškėjai nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (Atsakovės direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P14-155 dėl Pareiškėjos kasmetinių atostogų suteikimo bei pavadavimo atostogų laikotarpiu), todėl minėtu laikotarpiu jos funkcijas atliko kita Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, kuriai tokia pareiga nurodyta pareigybės aprašyme bei pirmiau minėtame įsakyme.

Prašymus dalyvauti Konkurse pateikė 4 asmenys. Nė vienas iš pretendentų nebuvo pateikęs dokumentų (ar jų kopijų), įrodančių, kad atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), 2 pretendentų gyvenimo aprašymuose buvo matyti, kad jie neatitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkte nurodyto specialiojo reikalavimo mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu. Už Konkurso organizavimą (konkrečiai dokumentų administravimą IS VATARAS, jų vertinimą) tuo metu (iki 2018 m. gegužės 28 d.) atsakingas darbuotojas, nepaprašęs ir neturėdamas informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Komisijos nariams bei sekretorei.

Pareiškėja darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos Įstaigoje). Įstaigos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 Pareiškėja buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą.

Remiantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalimi, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Pareiškėja į valstybės tarnautojo pareigas (Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybė) Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje priimta ir šias pareigas eina nuo 2015 m. kovo 3 d. Skelbimas (ir pareigybės aprašymas) apie konkursą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje paskelbtas 2018 m. balandžio 18 d. Visi Konkurso dokumentai ir pranešimai teikti per Valstybės tarnybos departamento valdymo informacinę sistemą. Įstaigos direktoriaus įsakymais: 2018 m. birželio 6 d. Nr. P11-253 buvo sudaryta Konkursui vykdyti komisija, 2018 m. gegužės 18 d. Nr. P11-242 nustatyta Konkurso data (2018 m. birželio 7 d.), laikas ir vieta.

Pareiškėjai nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (Atsakovės direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P14-155 dėl Pareiškėjos kasmetinių atostogų suteikimo bei pavadavimo atostogų laikotarpiu), todėl minėtu laikotarpiu jos funkcijas atliko kita Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotoja.

Prašymus dalyvauti Konkurse pateikė 4 asmenys. Nė vienas iš pretendentų nebuvo pateikęs dokumentų (ar jų kopijų), įrodančių, kad atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), pretendentų gyvenimo aprašymuose buvo matyti, kad jie neatitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkte nurodyto specialiojo reikalavimo mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu. Už Konkurso organizavimą (konkrečiai dokumentų administravimą IS VATARAS, jų vertinimą) tuo metu (iki 2018 m. gegužės 28 d.) atsakinga darbuotoja, nepaprašiusi ir neturėdama informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Komisijos nariams bei sekretorei.

Pareiškėja savo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos Įstaigoje). Įstaigos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 Pareiškėja buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore. Vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamento 12 punktu, komisijos darbą organizuoja ir posėdžiams vadovauja komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, rengia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo komisijos išvadas, protokolus ir kitus dokumentus, komisijos nariams paskirsto darbus, atsižvelgdamas į narių kompetenciją, t. y. tam tikros srities išmanymą, atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį, atsako už komisijos veiklos dokumentų sutvarkymą (įforminimą bei saugojimą). Vadovaujantis Reglamento 14 punktu, komisijos posėdžius protokoluoja komisijos sekretorius arba vienas iš komisijos narių, paskirtas komisijos pirmininko. Pagal Reglamento 23 punktą, komisijos pirmininkas ir nariai už savo veiklą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2018 m. liepos 30 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVA1-4 teigiama, kad Pareiškėja nevykdė ar vykdė netinkamai valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos veiklos reglamento 17.5 punkte, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 8.2.12, 8.2.13, 8.2.24 punktuose, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybės aprašymo 7.6, 7.20, 7.21, 7.22 punktuose, Atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P11-253 2 punkte, Konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašo 59 punkte. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Atsakovė informavo Pareiškėją, kad ji yra įtariama padariusi galimą tarnybinį nusižengimą, nurodytą 2018 m. liepos 30 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVA1-4, bei paprašyta pateikti paaiškinimą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėja su tarnybiniu nusižengimu nesutiko, išsamius nesutikimo motyvus išdėstė savo 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime.

Vadinasi, Pareiškėja yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi dėl neveikimo, neatlikusi savo tarnybinių pareigų. Tokiu atveju Atsakovė privalo nurodyti konkrečias imperatyvias teisės normas, kuriose suformuota valstybės tarnautojo imperatyvi pareiga veikti atitinkamu būdu, bei įrodyti, kad Pareiškėjos elgesys (neveikimas) objektyviai prieštaravo galiojančioms teisės normoms. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų diskrecijos teisė įvardijama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgaliojant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Vadovaujamasi principu, kad diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, neturi būti aiškinama kaip nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Teisėtumo principas reiškia, kad visi teisės subjektai, iš jų ir valstybės institucijos, jų pareigūnai, turi vienodai laikytis įstatymo reikalavimų, nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų, o savo sprendimus, priimamus vadovaujantis diskrecijos teise, turi pagrįsti objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo. Naudotis suteikta diskrecija galima tik neperžengiant įstatymo nustatytų ribų ir atsižvelgiant į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai. Pareiškėjos diskreciją (konkrečią kompetenciją) Konkurso atžvilgiu apibrėžė Atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. P11-253, kuriuo ji buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore. Vadovaujantis Aprašo 44 punktu, konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Pagal Aprašo nuostatas, būtent konkurso komisija (nariai bei jos pirmininkas) yra atsakinga už konkurso atitiktį teisės aktų reikalavimams bei valdingų sprendimų priėmimą. Komisijos pirmininko, narių bei sekretorės funkcijas bei pareigas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamentas: komisijos pirmininko pareigas nustato 12 punktas (komisijos darbą organizuoja ir posėdžiams vadovauja komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, rengia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo komisijos išvadas, protokolus ir kitus dokumentus, komisijos nariams paskirsto darbus, atsižvelgdamas į narių kompetenciją, t. y. tam tikros srities išmanymą, atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį, atsako už komisijos veiklos dokumentų sutvarkymą (įforminimą bei saugojimą)), komisijos narių pareigas įtvirtina 11 punktas (renka informaciją, susijusią su pavestų uždavinių vykdymu, analizuoja pateiktą informaciją, rengia skaičiavimus, išvadas, pasiūlymus ir teikia juos Direktoriui), komisijos pirmininko ir narių atsakomybę nustato 23 punktas (komisijos pirmininkas ir nariai už savo veiklą atsako pagal LR įstatymus), komisijos sekretoriaus pareigas numato 14 punktas (komisijos posėdžius protokoluoja komisijos sekretorius). Vadinasi, teisės aktais detaliai išskirtos (nurodytos) komisijos pirmininko ir narių pareigos, o taip pat komisijos sekretoriaus pareigos. Ginčo atveju, nors 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje teigiama, kad Pareiškėja buvo Komisijos narė ir turėjo pareigas, apibrėžtas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamento 11.1, 11.2, 14 punktuose, tai neatitinka faktinės situacijos. Pažymėtina, kad Atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 Pareiškėja buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore, t. y. ji nebuvo nei Komisijos nare, nei pirmininke. Vadinasi, Pareiškėja neturėjo Konkurso Komisijos pirmininko ar narių kompetencijos, įgaliojimų bei pareigų, todėl ji negali būti baudžiama už Komisijos narių ar pirmininko pareigų nevykdymą. Kaip minėta, 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje teigiama, kad Pareiškėja privalėjo atsakingai ir apdairiai rinkti informaciją, susijusią su jai pavestų uždavinių vykdymu (Konkurso organizavimas), analizuoti, sutikrinti pateiktą informaciją, įvertinti kartu su Komisija, sudaryta Konkursui vykdyti, protokoluoti komisijos posėdžius, privalėjo Konkursą vykdančią komisiją informuoti (vėliausiai Konkurso dieną įstaigoje), kad pretendentams, nepateikusiems dokumentų (kopijų), įrodančių, kad jie atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), negali būti leidžiama dalyvauti Konkurse, ir apie tai pažymėti protokole. Kaip ne kartą minėta, Pareiškėja vykdė Komisijos sekretoriaus funkcijas ir protokolavo Komisijos posėdžius, tačiau pareigos rinkti informaciją, susijusią su pavestų uždavinių vykdymu, analizuoti pateiktą informaciją, vertinti Pretendentų atitiktį konkurso reikalavimams, neleisti pretendentams, neatitinkantiems reikalavimų, dalyvauti Konkurse, buvo Komisijos narių kompetencija, o ne Komisijos sekretorės. Taigi, darytina išvada, kad Pareiškėja nepažeidė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 8.2.12 punkto (organizuoti personalo ir savivaldybės administracijai pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų), 8.2.13 punkto (padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą), 8.2.24 punkto (pagal kompetenciją vykdyti kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimus) ar Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybės aprašymo 7.6 punkto (organizuoti personalo ir savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, konkursus valstybės tarnautojų pareigoms užimti, pakaitinių valstybės tarnautojų atrankas), 7.20 punkto (rengti personalo pareigybių sąrašus, konsultuoti savivaldybės administracijos skyrių vedėjus pareigybių aprašymų rengimo klausimais, teikti jiems siūlymus dėl pareigybių aprašymų keitimo ir papildymo), 7.21 punkto (padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P11-253 „Dėl konkurso Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti komisijos sudarymo“ 2 punkto (atlikti konkurso komisijos sekretoriaus funkcijas), Aprašo 59 punkto (pretendentams, atvykusiems į konkursą, bet nepateikusiems dokumentų apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą, neleidžiama dalyvauti konkurse ir apie tai pažymima protokole), ar kitų teisės aktų, kadangi pagal Atsakovės suteiktą kompetenciją bei diskreciją ji buvo paskirta Konkurso sekretore (neturėjo Komisijos nario ar pirmininko įgaliojimų) ir pareigas vykdė tinkamai.

Pažymėtina ir aplinkybė, jog tai, kad tiek Pareiškėja, tiek ir kiti Komisijos nariai nepastebėjo, jog pretendentai pateikė ne visus dokumentus, yra pasekmė veiksmų, kuriuos atliko Pareiškėjos atostogų metu ją pavaduojanti darbuotoja, kuri, sistemoje IS VATARAS nepaprašiusi ir neturėdama informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Komisijos nariams bei sekretorei. Tuo tarpu Pareiškėja savo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos Įstaigoje), o tik 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 Pareiškėja buvo paskirta Konkurso Komisijos sekretore. Pareiškėja negali atsakyti už veiksmus, kurie buvo atlikti jai būnant atostogose. Komisijos nariai taip pat turėjo galimybę ir pareigą tikrinti pateiktus dokumentus, ar pretendentai atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė ir dėl to nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, nors ir nebuvo išleisti atostogų ar neatliko darbinių funkcijų dėl kitų priežasčių (tokių duomenų byloje nepateikta).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.