- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-2037-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00370-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- S.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo S. (S.) Ž. bei atsakovės J. Ž. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti iki ieškinio laikinąsias apsaugos priemones:
1.1. įpareigoti atsakovę J. Ž. iki galutinio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo ieškovo S. Ž. ir nepilnamečių vaikų L. Ž., D. (D.) Ž. ir J. Ž.,uždraudžiant jai lankytis name, adresu: (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
1.2. iki galutinio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. gyvenamąją vietą su tėvu S. Ž.;
1.3. nuo ieškinio priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos priteisti iš J. Ž. laikiną išlaikymą vaikams L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. po 150 Eur kiekvienam pervedant juos į S. Ž. banko sąskaitą LT(duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 5 d.
2. Ieškovas nurodė, kad yra kreipęsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos šeimos ginče, t. y. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir kitų susijusių klausimų, mediacijos procesas yra pradėtas, tačiau iki kol jis nesibaigė, ieškovas teismui negali pateikti ieškinio. Šuo metu susiklosčiusi situacija reikalauja nedelsiant, vykstant mediacijos procesui, užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir emocinį stabilumą. Nurodė, kad po dukros L. Ž. konflikto su atsakovės motina ieškovas laikinai su nepilnamečiais vaikais išsikraustė gyventi pas savo seserį Vilniaus mieste. Vaikai grįžti į namus dėl iš atsakovės patiriamo psichologinio ir fizinio smurto atsisako iki kol juose gyvena atsakovė, tokias savo baimes išsakė ir Vaiko vertinimo anketose. Ieškovo teigimu, netoleruotina situacija, kuomet ieškovas su nepilnamečiais vaikais dėl atsakovės veiksmų ir jos prieš vaikus naudojamo psichologinio ir emocinio smurto negali su vaikais grįžti į jam priklausančius namus, kurie yra netoli vaikų lankomos ugdymo įstaigos. Nurodė, kad ieškovo sesuo turi savo šeimą ir visiems sutilpti jai priklausančiame bute sudėtinga, be to, sudėtinga ir kiekvieną dieną vežti vaikus į mokyklą iš Vilniaus miesto. Ieškovo teigimu, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, būtina atsakovę įpareigoti gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų ir nesilankyti namuose. Ieškovo vertinimu, atsakovė dėl to nepatirtų jokių nuostolių ir nepatogumų, nes dirba Vilniuje, turi galimybę gyventi kitur, kadangi atsakovės motina turi dviejų kambarių butą ir namą (duomenys neskelbtini), gyvena viena.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. Ž. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovo prašymu, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikinai būtų nustatyta su ieškovu, tačiau prašo gyvenamąją vietą nustatyti ne iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, bet iki atvejo vadybos posėdžio. Su kitomis ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir sprendė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones:
4.1. iki ieškinio dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo teisme dienos nustatyti nepilnamečių vaikų L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu S. Ž.;
4.1. priteisti iš atsakovės J. Ž. jos nepilnamečiams vaikams L. Ž., D. Ž., ir J. Ž. laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur) dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo 2023 m. kovo 17 d. iki ieškinio dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo teisme dienos;
4.2. paskirti ieškovą S. Ž. vaikų išlaikymui skirtu lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į ieškovo S. Ž. banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 5 d.
4.3. atmesti ieškovo reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų vaikų uždraudžiant atsakovei lankytis adresu (duomenys neskelbtini), bei dėl draudimo atsakovei lankytis vaikų ugdymo įstaigoje ugdymo proceso metu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas S. Ž. 2023 m. birželio 9 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurias buvo prašoma taikyti iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Nurodė, kad faktinė situacija nepasikeitė, nepilnamečiai vaikai ir toliau gyvena su ieškovu skyrium nuo atsakovės pas ieškovo seserį Vilniuje. Apklausti vaikai Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje patvirtino, jog nenori gyventi namuose, jeigu juose bus atsakovė, nurodė norintys gyventi su ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. Ž. su ieškovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas, ji neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, be to, pirmosios instancijos teismas jau išsprendė šį klausimą 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi ir nė viena aplinkybė iki šiol nėra pasikeitusi. Nurodė, kad viena išlaikė nepilnamečius vaikus, vaikai su ieškove leidžia laiką ir bendrauja, ji perka vaikams būtinus daiktus ir jais rūpinasi iki šiol.
Šalies argumentai
4. Atsakovė J. Ž. pateikdama priešieškinį prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones:
7.1. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove J. Ž.;
7.2. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovo S. Ž. nepilnamečiams vaikams L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. priteisti laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pervedant šias lėšas į J. Ž. banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);
7.3. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo S. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. tvarką, pagal kurią vaikai su tėvu bendrauja kiekvieną savaitę nuo penktadienio 16 valandos (juos pasiimant po pamokų arba iš jų gyvenamosios vietos) iki tos pačios savaitės sekmadienio 11 val. ryto ir šią valandą vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą;
7.4. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti ieškovui S. Ž., be atsakovės J. Ž. rašytinio sutikimo, pakeisti vaikų L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. mokymosi vietą (mokyklą).
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos dėl akivaizdžios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams, kadangi ieškovas pagrobė vaikus, mėgina juos atriboti nuo atsakovės. Vaikai nuo gimimo gyveno kartu su atsakove, kuri jais rūpinosi ir juos augino, o ieškovas jau eilę metų tiesiog užsiiminėjo „piktųjų dvasių išvarinėjimu“, visiškai nesistengė dėl šeimos interesų. Dėl to vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o ieškovui leidžiama su vaikais bendrauti pagal laikiną bendravimo tvarką kiekvienos savaitės kiekvieną penktadienį nuo 16 valandos (vaikus pasiimant iš mokyklos arba iš jų gyvenamosios vietos) iki tos pačios savaitės sekmadienio 11 valandos ryto (vaikus grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą). Nurodė, kad niekada nekliudė ir toliau nekliudys ieškovui, kai tik jis norės, bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis programėlėmis. Atsakovės iš vaikų išgirstais duomenimis, ieškovas siekia pakeisti visų trijų vaikų mokyklą, juos toliau bandant visiškai atriboti nuo jiems žinomos aplinkos, draugų, mokytojų bei atsakovės. Vaikai niekada apie savo ketinimus ir norus keisti mokyklą nėra užsiminę, nenori to ir dabar, tačiau ieškovas, sugebėjęs pagrobti vaikus ir juos išsivežti į Vilnių, gali vienašališkai nuspręsti pakeisti ir vaikų mokymosi vietą, dėl ko turėtų būti taikomi apribojimai tokiems ieškovo veiksmams.
6. Ieškovas atsiliepime su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitiks geriausių vaikų interesų ir poreikių jaustis saugiems, gyventi emociškai stabilioje aplinkoje. 2023 m. birželio 20 d. atvejo vadybos šeimai plane yra aiškiai numatyta, kad būtent atsakovei reikia atkurti ryšį su nepilnamečiais vaikais ir tam ji turinti lankyti psichologo konsultacijas, tačiau atsakovė nurodė pati puikiai žino, kaip reikia auklėti vaikus. Nustatant laikiną bendravimo su vaikais tvarką ieškovas prašė teismo atsižvelgti į 2023 m. birželio 20 d. pagalbos šeimai plane nurodytas specialistų rekomendacijas dėl atsakovės bendravimo su vaikais. Prašymas uždrausti ieškovui be rašytinio atsakovės sutikimo pakeisti vaikų ugdymo įstaigą taip pat yra nepagrįstas, kadangi prašymus pateikti buvo numatyta galimybė iki 2023 m. gegužės 1 d., o ieškovas tokių prašymų nėra pateikęs ir jų pateikti jau negali, be to, vaikams išgyvenant daug pasikeitimų šiuo metu ugdymo įstaigos pakeitimas nebūtų tinkamiausias sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus tenkino iš dalies, nustatydamas tokias laikinąsias apsaugos priemones:
10.1.iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu S. Ž.;
10.2. priteisė iš atsakovės J. Ž. jos nepilnamečiams vaikams L. Ž., D. Ž., ir J. Ž., laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
10.3. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė ieškovui S. Ž. be atsakovės J. Ž. rašytinio sutikimo pakeisti vaikų L. Ž., D. Ž. ir J. Ž. mokymosi vietą (mokyklą);
10.4. paskyrė ieškovą S. Ž. vaikų išlaikymui skirtu lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
10.5. Nustatė, kad išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į ieškovo S. Ž. banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 5 d.;
10.6. atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų vaikų uždraudžiant atsakovei lankytis adresu (duomenys neskelbtini);
10.7. atmetė atsakovės reikalavimus dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ja, laikino išlaikymo vaikams priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
3. Spręsdamas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas rėmėsi tuo, kad vaikams apsigyvenus pas tėvą jų teisės nėra pažeidžiamos, tėvas tinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiams vaikams, be to, Tarnybos specialistų apklausti vaikai išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu. Todėl laikė, jog tikslinga nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Kartu teismas atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovas pagrobė vaikus, nurodydamas, jog vaikai apsigyveno su tėvu po 2023 m. kovo 5 d. šalių gyvenamajame name įvykusio konflikto tarp vyresniosios šalių dukros L. ir atsakovės motinos G. J.. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai didelį dėmesį skyrė ir ieškovo padarytiems nusikaltimams bei jo ligos diagnozei, nors ieškovas pateikė įrodymus, jog nuo 2004 m. birželio 8 d. iki dabar VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje nebuvo gydomas, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gyvenant kartu su ieškovu daugiau kaip penkiolika metų sutuoktiniui diagnozuota psichikos liga kokiu nors būdu pasireikštų ir neigiamai atsilieptų jų bendram gyvenimui, vaikų auklėjimui ar gerovei. Pažymėjo, kad vien tokios diagnozės buvimas nereiškia besąlyginio negalėjimo ar negebėjimo rūpintis vaikais. Vertino, kad šeima iki 2023 metų Tarnybai dėl vaikų teisių pažeidimų nebuvo žinoma, kad mokyklos administracija po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jokių pastebėjimų tėvams neturi, vaikų lankomumas ir pasiekimai geri, abu tėvai bendradarbiauja su mokykla, vaikai yra linksmi, geros nuotaikos. Atsižvelgė į tai, kad atvejo vadybininkė nurodė, jog tėvas linkęs bendradarbiauti, priimti pagalbą, dėl Vilniuje esančių didelių eilių negalėjo užrašyti vaikų psichologinei pagalbai, ir sutiko, kad vaikams psichologinė pagalba būtų teikiama Šalčininkuose, vaikus nuvežant motinai. Pažymėjo, kad tėvas vaikų bendravimo su motina neriboja.
4. Teismas sprendė priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, prašoma priteisti laikino išlaikymo suma yra nedidelė ir proporcinga atsakovės turtinei padėčiai. Todėl tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės po 150 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokant jį į ieškovo nurodytą sąskaitą.
5. Nustatęs vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisęs vaikams laikiną išlaikymą iš motinos, atsakovės reikalavimų dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ja, laikino išlaikymo vaikams priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo netenkino.
6. Teismas netenkino ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę iki galutinio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų, gyvenančių name, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu uždraudžiant jai lankytis minėtu adresu. Nurodė, kad šiuo aspektu yra detaliai pasisakęs 2023 m. balandžio 3 d. nutartyje, todėl neatsiradus byloje papildomų duomenų, kurie leistų spręsti, jog motina vaikams daro tokią žalą, dėl kurios jai būtina gyventi atskirai nuo šeimos ir nesilankyti bendroje gyvenamojoje vietoja, nėra pagrindo ieškovo reikalavimo tenkinti.
7. Teismas uždraudė ieškovui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos be atsakovės J. Ž. rašytinio sutikimo pakeisti nepilnamečių vaikų mokymosi vietą (mokyklą). Nurodė, kad esant poreikiui ar pasikeitus aplinkybėms, prašymą dėl ugdymo įstaigos pakeitimo galima teikti bet kuriuo kitu metu. Pritarė ieškovo teiginiui, kad ugdymo įstaigos pakeitimas šiuo metu vaikams nebūtų tinkamiausias sprendimas ir nors vertino, kad abi šalys laikosi pozicijos, jog nereikėtų keisti vaikų mokyklos, laikė, kad svarbu išsaugoti status quo (esamą situaciją), kuri išliktų nepakitusi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė J. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašydama: 1) panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, ir šioje dalyje nutartį pakeisti, nustatant vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove ir kartu nustatant ieškovo bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarkos variantą; 2) tuo atveju, jeigu skundžiama nutarties dalis būtų nepakeista, grąžinti bylą dalyje dėl vaikų laikinos bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
16.1. nustatydamas laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu teismas nevertino, kad konfliktas įvyko tarp dukros ir atsakovės motinos, o ne pačios atsakovė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas. Taigi vaikams iš atsakovės pusės nebuvo absoliučiai jokios grėsmės, o ieškovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo savavališkai išsivežti vaikus iš jų įprastos gyvenamosios vietos. Toks ieškovo veiksmas laikytinas vaikų pagrobimu, o ieškovo elgesys patvirtina geriausių vaikų interesų užtikrinimo;
16.2. duomenys apie ieškovo padarytas nusikalstamas veikas bei jo ligos diagnozę (psichikos būseną) yra ypatingai svarbūs sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismas, išreikalaudamas šiuos duomenis, taip pat 2023 m. birželio 22 d. pranešime nurodė jų svarbą, tačiau spręsdamas laikinąsias apsaugos priemones apsiribojo tik nurodymu, jog nusikaltimai padaryti labai seniai, o diagnozuota liga yra tokia, kurią gydant galima gyventi normalų gyvenimą. Tačiau tai, kad ieškovas nepadarė naujų nusikaltimų, nereiškia, kad jis teigiamai charakterizuojamas, dekriminalizuojamos jo padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas gydytųsi, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas galėtų gyventi normalų ir pilnavertį bei vaikams saugų gyvenimą. Be to, apeliantė nežinojo tokių duomenų apie ieškovą, jo elgesys ir veiksmai kėlė įtarimų dar gyvenant kartu. Tai, kad vaiko teisių atstovai nebuvo kviečiami į atsakovės ir vaikų gyvenamąją vietą patvirtina ne ieškovo tinkamą rūpinimąsi vaikais, o tai, kad vaikams gyvenant su atsakove ji neveikė priešingai vaikų interesais ir nekėlė bei nekelia jiems jokios grėsmės. Teismas taip pat vadovavosi vaikų mokyklos socialinės pedagogės tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie vaikų lankomumą ir pažymius, nesivadovaudamas atsakovės pateiktais duomenimis iš dienyno;
16.3. byloje nėra duomenų, išskyrus ieškovo išgalvotą smurtą, jog nuo 2023 m. kovo mėnesio vaikams tapo nesaugu gyventi su motina, kai tuo tarpu ieškovas pats vaiko teisių specialistams 2022 metais nurodė, kad namuose nėra konfliktų ir vaikams patinka gyventi ten, kur ir gyveno.
16.4. nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su tėvu teismas nenustatė jokios vaikų bendravimo tvarkos su atsakove. Atsakovė, prašydama nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, negalėjo prašyti nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais, tačiau tuo tarpu teismas, turėdamas būti aktyvus tokio pobūdžio klausimų sprendime, neatliko jokių būtinų atlikti veiksmų tikslu užtikrinti motinos ir vaikų bendravimą. Teikianti išvadą byloje institucija nenurodė jokių argumentų, susijusių su atsakovės priešieškinyje prašyta nustatyti bendravimo tvarka, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių vaikams būtų kenksminga ar nenaudinga bendrauti su atsakove. Tuo tarpu įgyvendinant skundžiamą nutartį atsakovė su savo vaikais iš esmės nesusitiktų, kas taip pat sudaro pagrindą naikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakove.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
17.1. atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad vaikams nebuvo jokios grėsmės. Byloje pateiktas ne vienas įrodymas apie atsakovės elgesiu daromą žalą vaikams, kurie ir praėjus pusei metų nuo gyvenimo skyrium su atsakove atsisako grįžti į šeimos namus kol juose gyvena atsakovė. Nors atsakovė nurodo, kad konfliktas įvyko su jos motina, tačiau atsakovės motina dažnai lankosi šalių namuose, dėl ko vaikams neišvengiamai tektų su ja matytis. Vaikai patiria psichologinį smurtą iš atsakovės, o nuoskaudas dėl pasibaigusių santykių su ieškovu perkelia vaikams. Šiuo metu nepilnamečiams vaikams gyventi kartu su atsakove nėra saugu ir tai neatitiks geriausių jų ketinimų;
17.2. nei vaikų teisių apsaugos specialistai, nei socialiniai darbuotojai ar psichologai, bendravę su vaikais, nenustatė vaikų pagrobimo fakto ar tai, kad vaikai būtų laikomi prieš jų valią. Priešingai, vaikai ne kartą patvirtino, jog nenori gyventi namuose, jei juose bus atsakovė, kas patvirtina aplinkybę, kad vaikai jaučiasi nesaugiai būdami namuose su atsakove. Tokiu atveju geriausius vaikų interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, ką pripažino ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. birželio 6 d. išvadoje;
17.3. apeliantė stengiasi neigiamai hiperbolizuoti ieškovo praeitį ir jo asmenybę, nors nuo ieškovo nusikalstamos veikos praėjo daugiau nei 25 metai, be to, ieškovo buvęs teistumas pagal teismų praktiką neturi būti vertinamas kaip didesnės reikšmės aplinkybė nei kitos sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovo pateikti duomenys pagrindžia, jog ieškovas neturi jokių sveikatos sutrikimų, o liga buvo nustatyta klaidingai dėl nekompetentingų specialistų prieš daugiau nei 25 metus;
17.4. sprendžiant atsakovės bendravimo su vaikais klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp atsakovės ir vaikų nėra jokio ryšio ir jį reikia formuoti. Todėl šiuo metu turi būti laikomasi pagalbos šeimai plane patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
19. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalies, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu ir netenkintas prašymas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir be kita ko sprendė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki ieškinio dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo teisme dienos nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui kas mėnesį po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo 2023 m. kovo 17 d. iki ieškinio dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo teisme dienos.
22. Pareiškęs ieškinį teisme ieškovas pateikė prašymą taikyti analogiškos apimties laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Tuo tarpu atsakovė su priešieškiniu taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama pirmosios instancijos teismo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką bei uždrausti ieškovui be rašytinio atsakovės sutikimo pakeisti nepilnamečių vaikų mokymosi įstaigą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas ieškovo ir atsakovės prašymus tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą; 3) uždraudė ieškovui be atsakovės rašytinio sutikimo pakeisti nepilnamečių vaikų mokymosi įstaigą. Kitos dalies ieškovo ir atsakovės prašymų netenkino.
24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, taip pat tuo, jog teismas nenustatė laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
27. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
28. Skundžiama nutartimi be kita ko buvo nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškovu (vaikų tėvu), teismui sprendžiant, jog vaikų teisės nėra pažeidžiamos jiems apsigyvenus pas ieškovą, tėvas tinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiams vaikams, o vaikai išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu. Tuo tarpu šiuo aspektu atsakovės argumentus, susijusius su ieškovo padarytu nusikaltimu bei jam praeityje diagnozuota liga atmetė, taip pat dėl vaikų pagrobimo atmetė. Teismas taip pat vertino ir atitinkamų tarnybų pastebėjimus, pvz. tai, kad mokykloje vaikų lankomumas ir pasiekimai geri, o geranoriškai bendradarbiauja abu tėvai. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, pažymėdama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad konflikte dalyvavo ne atsakovė, o jos motina (nepilnamečių vaikų močiutė), svarbių bylai duomenų apie ieškovo padarytus nusikaltimus ir jam diagnozuotą ligą, to, kad ji visuomet rūpinosi vaikais ir nekėlė bei nekelia jiems jokios grėsmės ir neveikė priešingai nepilnamečių vaikų interesams, o nustatydamas nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą vadovavosi formaliomis tarnybų išvadomis.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei, jog spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo apylinkės teismas neįvertino apeliantės nurodomų aspektų, kurie, jos manymu, turi svarbią reikšmę. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, vertino byloje esančius duomenis, kurių pagrindu padarė išvadą, kad tėvas tinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiams vaikams, tai, kad geranoriškai bendrauja su institucijomis, kad mokyklos administracija po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo jokių pastebėjimų tėvams, kad vaikų lankomumas ir pasiekimai geri, abu tėvai bendradarbiauja su mokykla, o vaikai yra linksmi, geros nuotaikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepritarė apeliantės argumentams ar nesutiko su apeliantės teiginiais ar nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos ji savo subjektyvia nuomone laikė svarbiais, nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatydamas nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu pirmosios instancijos teismas neteikė prioriteto nepilnamečių vaikų interesams ar tokiu būdu pažeidė jų teises, sukurdamas netinkamą jų fizinei, psichologinei ar socialinei raidai.
30. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog vaikams apsigyvenus pas ieškovą jų teisės nėra pažeidžiamos, neįrodė, kad ieškovas netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Nors apeliantė remiasi tuo, kad vaikams gyvenant su ieškovu pablogėjo mokyklos lankomumas, suprastėjo nepilnamečių vaikų pažymiai, tačiau byloje ginčo nėra, jog nepilnamečiai vaikai su ieškovu apsigyveno po 2023 m. kovo 5 d. įvykusio vyresniosios dukters konflikto su atsakovės motina, iš esmės likus iki mokslo metų pabaigos tik šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog vaikų mokslo rezultatams galėjo turėti apsigyvenimas su ieškovu. Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, todėl, tikėtina, kad vaikų mokslams ir jų rezultatams įtakos galėjo turėti tėvų nesutarimai ir nepilnamečiams vaikams emociškai sudėtinga susiklosčiusi situacija, juolab kad vaikai vienaip ar kitaip išgyvena tėvų skyrybų procesą bei kilusius tarpusavio nesutarimus. Nors apeliantė taip pat akcentuoja ir tai, jog vaikų lankomumas pablogėjo, tačiau, kaip matyti iš mokyklos socialinės pedagogės teiginių, išsakytų 2023 m. birželio 20 d. pagalbos plane, su vaikų lankomumu problemų nėra. Taigi nors apeliantė ir teikia duomenis iš dienyno, lygindama vaikų lankomumą gyvenant su ja ir su ieškovu, tačiau, kaip matyti, praleistos pamokos yra pateisintos, be to, kaip nurodė ieškovas, vaikų nevesti dvi savaites į mokyklą buvo patarę vaikų teisių apsaugos specialistai, tai buvo suderinta su vaikų mokytojais, sudarytas nuotolinio ugdymo planas ir vaikų mokytojai tokiam ugdymosi planui pritarė. Minėta socialinė pedagogė taip pat pažymėjo, kad abu tėvai bendradarbiauja su mokykla, ateina į šventes ir susirinkimus. Taigi nėra pagrindo atsakovės argumentų pagrindu daryti išvados, jog ieškovas šiuo aspektu nevykdo savo pareigų ir nesirūpina nepilnamečių vaikų mokslais. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiams vaikams, tokių duomenų nepateikta ir nagrinėjant ginčą apeliacinės instancijos teisme.
31. Nėra pagrindo pritarti atsakovės argumentams, jog nagrinėjamu atveju reikšmės nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymui turi ieškovo praeityje padaryta nusikalstama veika ar jam diagnozuota liga. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovė daug dėmesio skyrė šiam aspektui. Iš atskirojo skundo argumentų taip pat matyti, jog apeliantė ir nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu įrodinėja šių aplinkybių svarbą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad minėti duomenys yra svarbūs, tačiau vien tik šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo laikyti, jog negali būti nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu, juolab kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas negeba ar negali pasirūpinti vaikais. Visų pirma, apeliantės nurodomos aplinkybės turėtų būti vertinamos gerokai platesne apimtimi nei tokių faktų konstatavimas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas nuo 2004 m. birželio 8 d. iki dabar VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje nebuvo gydomas, taip pat duomenys apie tai, kad ieškovas neturi sveikatos sutrikimų. Ieškovo nusikalstama veika padaryta senai (prieš 25 metus), daugiau duomenų byloje apie nusikalstamas veikas nėra. Taigi nuo šių faktų praėjo ganėtinai nemažas laiko tarpas, o tai, kad ieškovas po to nebuvo teistas, leidžia vertinti, jog ieškovas suprato savo netinkamą elgesį. Antra, apeliantės argumentai apie įtarimą keliantį ieškovo elgesį santuokos metu grįsti subjektyvia apeliantės nuomone, o ne objektyviais duomenimis. Trečia, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, padaryta nusikalstama veika, įvertinus ir kitas bylos aplinkybes, pagal teismų praktiką nėra laikoma kaip didesnės reikšmės aplinkybė sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2014). Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, sudaro pagrindą ir nagrinėjamu atveju remtis nurodyta kasacinio teismo praktika. Ketvirta, apeliantės argumentai, susiję su apeliantui diagnozuota liga, ir kuriais siekiama paneigti teismo išvadą, jog ieškovas gali užtikrinti vaikams saugią aplinką, grįsti tik subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog ieškovas negeba užtikrinti vaikams saugios aplinkos ar pasirūpinti jais.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliantės subjektyviai nuomonei, jog ieškovas pagrobė nepilnamečius vaikus. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių ir į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, vaikai su ieškovu apsigyveno po 2023 m. kovo 5 d. įvykusio vyresniosios dukters ir atsakovės motinos konflikto šalių gyvenamajame name. Dar daugiau, ne vieną kartą su nepilnamečiais vaikais bendravę institucijų atstovai tokios aplinkybės ar kad vaikai gyvena su ieškovu prieš jų valią savo išvadose nenurodė. Iš byloje pateiktų 2023 m. kovo 14-15 d. vaiko situacijos vertinimo anketų, 2023 m. birželio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad ir vaikai nurodė norintys gyventi su tėvu (ieškovu).
33. Vaiko požiūrio dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra itin svarbus priimant sprendimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.164 straipsnis analogiškai nurodyta, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi ne tik vadovautis vaiko nuomone, tačiau ją ir įvertinti, atsižvelgdamas į geriausius vaiko ketinimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pažymėjo, jog ir nepilnamečiai vaikai Tarnybos specialistams išreiškė norą gyventi kartu su ieškovu. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketų, vaiko nuomonės išklausymo aktų) vaikų pozicija šiuo klausimu nekito, vaikai pasakojo apie ieškovo rūpinimąsi jais, laisvalaikio leidimą. Taigi, nepaisant to, jog apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliomis institucijų išvadomis, tačiau, kaip jau minėta, savo norą gyventi šiuo metu su tėčiu (ieškovu) išreiškė ir vaikai.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nepaneigia ir apeliantės nurodomi argumentai, susiję su tarp vyresniosios dukros ir atsakovės motinos įvykusiu konfliktu, kurie, jos teigimu, nepagrindžia grėsmės namų aplinkoje. Kaip jau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų norą ir, nenustatęs grėsmės vaikų interesams, kad ieškovo gyvenamojoje aplinkoje bus užtikrinti vaikų saugumo ir socialiniai poreikiai, kad ieškovas rūpinasi vaikais, ką iš esmės patvirtino ir vaikai tarnyboms, kad ieškovas geranoriškai bendradarbiauja su tarnybomis ir rūpinasi vaikų emocine būkle, ir nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje (skundžiama nutartimi) yra sprendžiami tik klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pats šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Taigi ir vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu nustatyta laikinai, iki kol šalių ginčas bus išspręstas sprendimu, bylos nagrinėjimo eigoje aplinkybės, kurios siejamos su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, gali kisti (keistis).
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
36. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir tuo aspektu, jog nėra nustatyta jos bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Todėl prašo apeliacinės instancijos teismą grąžinti bylą dalyje dėl vaikų laikinos bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme nagrinėti iš naujo.
37. Iš atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad atsakovė prašė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o ieškovui nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Teismas, kaip jau minėta, nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, tuo tarpu atsakovės prašymą dėl ieškovo laikinos bendravimo tvarkos su vaikais atmetė. Matyti, kad atsakovė savo pozicijos pirmosios instancijos teisme dėl jos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikinos tvarkos nepareiškė, tai pripažino ir atskirajame skunde, nurodydama, jog prašė nustatyti vaikų laikiną gyvenamą vietą su atsakove. Taigi šiuo aspektu apskritai šis klausimas nebuvo spręstas.
38. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas atsakovės laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nesprendė bei jos nenustatė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje dalyje bylos grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Viena vertus, kaip jau buvo minėta, atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, neišsakė teismui savo pozicijos šiuo klausimu (kaip norėtų bendrauti, kokia būtų pasiėmimo/grąžinimo tvarka ir pan), o pirmosios instancijos teismas, neišklausęs šalių pozicijos šiuo klausimu, net ir nagrinėjamu atveju įvertinus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, negali savarankiškai nuspręsti dėl atsakovei ir nepilnamečiams vaikams labiausiai tinkančios bendravimo tvarkos. Taigi apeliacine tvarka siekiama įvertinti tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kita vertus, apeliantei skundžiamos nutarties priėmimas neužkerta kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tai apeliantė gali padaryti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki kol bus priimtas šioje byloje galutinis sprendimas.
Dėl procesinės baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo apeliantės argumentais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
40. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.