Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimuose prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvai I. V. ir S. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje susilaukė vieno vaiko - pareiškėjo. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) po kurios mirties atsiradusį palikimą, taip pat ir ½ dalį buto su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė testamentinis įpėdinis pareiškėjas. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) Iš Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2021 m. gruodžio 29 d. liudijimo Nr. 12152 matyti, kad po I. V. mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure 2004 m. gegužės 4 d. surašytas testamentas, notarinio registro Nr. 3-4306, patvirtina, kad testatorius I. V. po savo mirties visą palikimą paliko sūnui V. V., taigi niekas daugiau nei pareiškėjas teisių į po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą neturi. Aplinkybes, kad pareiškėjas iki tėvo I. V. mirties ir po jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi bute buvusiais tėvo daiktais, mokėjo mokesčius už butui suteiktas paslaugas patvirtino pareiškime nurodytos aplinkybės bei prie pareiškimo pridėti mokėjimo kvitai.

4. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Pareiškėjas V. V., mirus jo tėvui I. V., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiojo asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol.

6. Tai reiškia, kad pareiškėjas tėvo palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo I. V. mirties, tačiau pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises.

7. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

8. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiojo tėvo I. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo I. V. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po tėvo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.