Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-10 · Byla Nr. PK-79-784/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
PK-79-784/2012
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00047-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
R. R.
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Simas Bendoris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-79-784/12Proceso Nr. 1-02-3-00047-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai R. R.,jos atstovams advokatams Simui Bendoriui, Anatolijui Novikovui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas: 1) 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį; 2) 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas tuo, kad per visuomenės informavimo priemonę apšmeižė nukentėjusiąją R. R., o būtent:

A. D., būdamas visuomenės informavimo priemonės, savaitraščio „(duomenys neskelbtini) “, leidžiamo UAB „(duomenys neskelbtini) “ redaktoriumi, paskelbė per visuomenės informavimo priemonę – savaitraštį „(duomenys neskelbtini) “ tikrovės neatitinkančią, nukentėjusiąją paniekinančią, pažeminančią ir pakertančią pasitikėjimą ja informaciją – 2010 m. balandžio 3-9 d. visuomenės informavimo priemonėje „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini) rubrikoje „(duomenys neskelbtini) “,(duomenys neskelbtini) puslapyje, išspausdino anoniminį straipsnį „(duomenys neskelbtini) “, kuriame apie nukentėjusiąją, esančią (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, paskelbė tokis žinias: „Mokyklos direktorė R. R. piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi“, „2007-2008 mokslo metais direktorė falsifikavo (duomenys neskelbtini) klasės dienyną“, „Mokykloje klesti protekcionizmas. Priimtas į darbą direktorės meilužis V. S.“, „Socialinė pedagogė A. D. – 25-erių metų amžiaus direktorės giminaitė. Kriterijus – priklausomybė tai pačiai tautinei grupei“, „Kuriame tautinę mokyklą, o iš direktorės lūpų girdime su panieka sakant: jūs, lietuviai“, „Mokyklos direktorė R. R. priimdama vaikus į mokyklą niekada nepamiršta paimti iš jų tėvelių 600-800 Lt kyšius“, „Profsąjungos nariai akivaizdžiai persekiojami“, „Mokyklos direktorė R. R. ir jos marionetės-pavaduotojai sistemingai ir tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (LR BK 228 str.) bei nuolat viršija savo įgaliojimus, dėl to didelę žalą patiria mokykloje dirbantys mokytojai, o taip pat mokiniai“, „Piktybiškai ignoruojama ir niekinama mokyklos profesinės organizacijos veikla, darbuotojai gąsdinami, kad jiems bus blogai, jeigu įstos į profesinę sąjungą“, „Direktorė R. R. sąmoningai ir tyčia trukdo profesinių sąjungų veiklai (LR BK 177 str.), jos narių teisėtai veiklai. Tai daro sistemingai“.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir 2011 m. gruodžio 8 d. posėdyje paaiškino, kad į jį kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos „profsąjungų mokytoja“, pasakė, kad turi didelių problemų mokykloje su vadovais, elektroniniu paštu atsiuntė straipsnelį ir paprašė, kad jis būtų išspausdintas. Po to, kai straipsnis buvo išspausdintas, savivaldybės švietimo skyrius atliko keletą patikrinimų ir jų ataskaitose nurodė, kad dauguma teiginių, išdėstytų laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ pasitvirtino. Mokyklos direktorės R. R., jos pavaduotojos A. D. veikla ir veiklos būdai neatitinka šiuolaikinių vadybos reikalavimų, demokratijos principų, mokyklos direktorė R. R. neturi reikiamos kvalifikacijos, neužtikrina mokyklos veiklos viešumo, skaidrumo, demokratiškumo, normalių darbo santykių. Direktorės pavaduotoja A. D. neatitinka pareigybės aprašo reikalavimų, neturi kompetencijos, patirties užimamoms pareigoms. A. D., neturinčiai kvalifikacijos etikos pamokų vedimui, neteisėtai mokami atlyginimų priedai už jos tiesioginio darbo funkcijų vykdymą, direktorė nesilaiko darbuotojų darbo vertinimo lygybės principų. Visa tai parašyta 2010 m. birželio 4 d. pažymoje. Jokio jo intereso šioje istorijoje nėra, jis direktorės R. R. nepažinojo ir nepažįsta. Tikslo ją apšmeižti neturėjo. Spaudos funkcija yra viešinti tokius dalykus, kuriais nepatenkinta visuomenė. Dėl 600-800 Lt kyšio patvirtina byloje apklausti liudytojai. Kuomet jis gavo minėtą straipsnį elektroniniu paštu, jis paklausė straipsnį atsiuntusių žmonių, ar jie galės jo teiginius pagrįsti ir patvirtinti. Jis buvo užtikrintas, kad tikrai taip. Jis pagalvojo prieš spausdindamas straipsnį, kad straipsnio formuluotės yra gana kategoriškos, kad gal reikėtų sušvelninti, bet pasitikėjo tais žmonėmis, kurie jį užtirkino. Asmenį, kuris jam atsiuntė šį laišką, jis jau senokai pažįsta, pastarasis užtikrino, kad visi straipsnio teiginiai bus įrodyti. Laikraščio leidyba yra sudėtingas darbas, per savaitę reikia išleisti 24 puslapių leidinį, nėra taip lengva patikrinti laiškus, kuriuos žmonės parašo. 2012 m. birželio 4 d. teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad straipsnį jam atsiuntė vienos iš „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos mokytojų vyras A. B., o straipsnis, matyt, buvo kolektyvinis kelių asmenų darbas.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. R. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore. Ji iš pradžių prašė A. D. pasakyti, kas parašė minėtą straipsnį, ir, jei pastarsis būtų tai padaręs, ji būtų prašiusi patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne A. D., bet straipsnį parašiusį asmenį. Švietimo skyrius pažymas tikrai surašė, bet nuobaudos buvo skirtos tik pagal tam tikrus punktus. Ji tikrai nepiktnaudžiavo, dirbo sąžiningai, šiai mokyklai atidavė daug savo laiko. Dienyną, jei mokytojas suklysta jį pildydamas, galima pataisti. Ją labai įžeidė straipsnio teiginys, kad mokytojas S. yra jos meilužis, iki darbo mokykloje šio asmens ji nepažinojo. Jokie giminystės ryšiai jos nesieja ir su socialine pedagoge A. D.. Ji nieko negali pasakyti apie kyšius, nes niekas jai jokių kyšių niekada nedavė. Su profsąjunga santykiai buvo labai geri, kol nepasikeitė profsąjungos pirmininkė. Ji su profsąjunga kalbasi, derina klausimus, kartu dirba, kiek nurodo tai daryti įstatymai. Vasarą buvo atliktas auditas, jokių lėšų panaudojimo pažeidimų nenustatyta. Buhalterija yra centralizuota, ji nuolat tikrinama, audituojama, netinkami ir neparuošti dokumentai į buhalterinę apskaitą nepriimami. Ji nėra gavusi nuobaudų dėl trukdymo profsąjungų veiklai. Už ką gavo nuobaudą, mintinai neatsimena, bet vieną nuobaudą yra gavusi už tai, kad nesuderino pavaduotojos A. D. priėmimo į darbą. Be to, skiriant nuobaudą, buvo parašyta ir tai, kad ji nebūdama mokyklos tarybos pirmininke, pirmininkavo mokyklos tarybos posėdžiui. Galbūt buvo suklysta posėdžio protokole. Taip pat jai buvo skirta nuobauda už nepakankamą ugdymo įstaigos bendruomenės informavimą dėl pertvarkymo ir klasių komplektavimo, specialiojo ugdymo komisijos darbo, kurią ji apskundė. Tačiau čia nėra sąsajų su tais punktais, kurie parašyti jos skunde dėl A. D. padavimo į teismą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Dėl 2010 m. birželio 4 d. pažymos jis gali pasakyti, kad buvo sudaryta darbo komisija laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtų duomenų ištyrimui. Jie netyrė finansinių dalykų, nes neturėjo tam įgaliojimų, bei moralinių dalykų, direktorės asmeninio elgesio. Jie tyrė tai, kas susiję su pedagogine veikla, mokinių ugdymu, pedagogų veikla, tiesioginėmis mokyklos funkcijomis. Pažyma buvo gana ilga, joje aptarti tirti dokumentai, pateikti argumentai, kuriais remiantis komisija padarė atitinkamas išvadas. Matyt, kaip viena išvadų atsirado ir sakinys, kad dauguma faktų, kurie buvo paminėti „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu patvirtinta. Jie netyrė kyšių ir finansinių dalykų. Tuo turi užsiimti kitos institucijos. Jie tyrė tik pedagoginę veiklą. Dėl pavaduotojos A. D. pažymoje parašyta, kad neteisėtai priimta, neturi reikiamo išsilavinimo, ar kažkas panašaus, šiuo metu jam sunku prisiminti. Tai, kas parašyta pažymoje, yra absoliuti tiesa. Jie išklausė mokyklos darbuotojus, patys pamatė, fiksavo pažymoje ir paskui padarė išvadas.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad dėl 2010 m. birželio 4 d. pažymos ji gali pasakyti, kad kiek prisimena, direktorės giminystės ryšių nenustatyta, apie kyšius kalbos nebuvo, buvo kalba tik dėl pinigų rinkimo iš pradinių klasių tėvų. Kiek ji suprato, pinigai buvo renkami klasės remontui, o pinigus rinko mokytojai. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad tai buvo daroma direktorės liepimu. Kitose mokyklose būna, kad patys tėvai siūlosi rinkti pinigus, būna mokyklų paramos fondai. Kuomet prieš porą metų kalbėjosi su mokyklos profesinės sąjungos atstovais, pastarieji sakė, kad mokyklos vadovai su jais nebendradarbiauja, nederina tam tikrų dokumentų, bet šiuo metu, jos žiniomis, situacija yra kitokia. Jos manymu, šiuo metu reikalai dėl santykių su profsąjunga pagerėjo, tą ji mato pati, atestacijos programa suderinta su profsąjunga, direktorė bando bendradarbiauti, derina su profsąjunga visus reikiamus dokumentus.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. N. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Pamena 2010 m. birželio 4 d. pažymą. Jie netyrė teiginių dėl meilužių ar giminystės ryšių, nes neturi tokios kompetencijos. Atvejį su dienynu daugiau nagrinėjo jos kolega V. Š., jis buvo radęs dienyne kažkokius pataisymus, bet, jos nuomone, tai buvo ne tų metų dienyne, apie kurį rašoma straipsnyje. Profsąjungos nariai jiems skundėsi, kad reikia rašyti daugiau paaiškinimų, negu kitiems mokytojams, bet kiti mokytojai paaiškinimus irgi rašo. Neaišku, kas galėtų nustatyti, kad profsąjungos narius persekiojo. Ji atsako už tai, kas parašyta pažymoje. Ji nemano, kad dienynas buvo klastotas, gal jame užfiksuoti taisymai. A. D., kuri buvo puiki socialinė pedagogė, tapus pavaduotoja, buvo nepatenkinti kiti pedagogai. A. D. kuravo sritį, kuriai visiškai neturėjo reikiamo išsilavinimo – lituanistus, dėl to pastarieji labai pyko. Tuo metu, kai atliko tyrimą, nustatė, kad A. D. vedė ir etikos pamokas, nors irgi neturėjo reikiamo išsilavinimo. Bet jie nenagrinėjo, ar A. D. yra direktorės giminaitė ir, ar V. S. yra direktorės meilužis.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja ir yra šios mokyklos mokytojų profsąjungos pirmininke. Būdavo, kad anksčiau profsąjungos nariai bijodavo pokalbių su direktore, pavaduotoja ir administracija. Po tokių pokalbių buvo atvejų, kad profsąjungos nariai išeidavo apsiašaroję. Todėl jie nusprendė, kad, jei administracija kviečia pokalbiui profsąjungos narį, kartu eina ir ji, kaip profsąjungos pirmininkė. Kuomet ji lydėdavo profsąjungos narį, būdavo visaip, reikėjo prašyti, kad balsą nuleistų. Ji yra girdėjusi du dalykus apie kyšius, kad iš tėvų renkami pinigai, nes viena jos kolegė pasakojo, kad jos auklėtinė visai klasei apskelbė šį dalyką, tai žino visi klasiokai. Viena kolegė pasakojo, kad priimant į mokyklą darugės ar giminaitės vaiką, iš pokalbio, kuris buvo nemalonus, atrodė, kad norėtų pinigų, bet ji nedavė. Dėl straipsnio atsiradimo aplinkybių ji neturi supratimo. Straipsnio kopija buvo pakabinta mokytojų kambaryje, paskui dingo. Niekas jai nesakė, kas parašė į laikraštį. Ji pati girdėjo, kaip direktorė R. R. pakeltu tonu kalbėjo su A., pastaroji buvo susijaudinusi, jai du kartus teko prašyti, kad reikia „nuleisti balsą“. Daug mokytojų skųsdavosi pakeltu tonu, ne tik profsąjungos nariai. Bet ji nemano, kad skundėsi visi profsąjungos nariai. Dėl pinigų rinkimo kalbos buvo prieš dvejus metus (duomenys neskelbtini) klasėje. Tos kalbos kilo iš klasės vaikų, jai pasakė tos klasės auklėtoja. Viena mergaitė pasiskelbė, kad už tai, kad ją priėmė į mokyklą močiutė ar mama davė pinigus. Tos mergaitės pavardė M., ji iki šiol tebesimoko mokykloje. Piktnaudžiavimas – labai plati sąvoka, jos nuomone, piktnaudžiavimo iš tiesų būta. Pavyzdžiui, direktorė pati viešai, prie visų mokytojų pasakė, kad ji būrelio neveda, tačiau ima pinigus. Jos nuomone, tai piktnaudžiavimas, kadangi žmogus prisiima valandas ir tikrai nedirba. Tai buvo 2010 metais, paskui komisija aiškinosi, kad tame būrelyje surinkti klaisų seniūnai, bet nė vienas seniūnas nežinojo, kad priklauso tam būreliui. Dėl dienyno klastojimo ji gali pasakyti, kad jame buvo užklijuoti lapai. Ji nežino, koks tikslas tai daryti. Visi mėgdavo paimti ir pasižiūrėti tos klasės, kuriai dėsto direktorė, dienyną ir pasižiūrėti, kaip ji susitvarkė, nes per posėdžius būdavo priekaištaujama, kad kiti mokytojai nepadarė, ko reikėjo. Dėl direktorės santykių su S. ji mano, kad peržengtos darbdavio ir darbuotojo santykių ribos, šiam mokytojui leidžiama vėluoti, išsivesti vaikus be instruktažo. Ji yra mačiusi, kaip kavinukėje S. gėrė kavą su direktore, tai turbūt išskirtinis mokytojas, yra visokių kalbų, gandų. Po išvykos pas vieną mokytoją buvo pasilikę dviese S. su direktore. Ji nežino, kokiomis aplinkybėmis į darbą buvo priimtas mokytojas S.. Jos manymu, A. D. ir direktorė yra tos pačios – lenkų tautybės asmenys, o dėl giminystės ryšių yra tik kalbos. Buvo mokykloje susirinkimas, po to (duomenys neskelbtini) aktyvistė, galimai E. S., paskleidė mokykloje tokią informaciją. Dėl tautinio nepakantumo ji negali pasakyti, ar yra kažkokios diskriminacijos, tačiau visi pastebėjo, kad į mokyklą buvo priimta kitataučių, gal tai atsitiktinumas. Ji negali atgaminti susirinkimo, kuomet direktorė viešai būtų pasakiusi „jūs, lietuviai, o mes tai ne lietuviai“, bet veidmaine ji pati buvo išvadinta. Dėl profsąjungos narių persekiojimo – ji pati nelabai ima į galvą tokius dalykus, tai buvo prieš dvejus metus, mokytojai iki ašarų privaryti, nervai nelaikė. Tai būdavo po to, kai direktorės kabinete būdavo pasisodinamas vienas žmogus ir neaišku, kas svarstoma. Ji negali pasakyti, koks tai būdavo spaudimas. Prieš metus buvo skundas, kad direktorė tąsė moksleivę, ištempė iš kontrolinio darbo už tai, kad ji rūbinėje nepasikabino striukės. Ji yra girdėjusi, kaip viena mokytoja – R. Č. kalbėjo apie savižudybę. Jai viena kolegė – L. M. pasakojo, kad direktoriaus pavaduotoja S. atkalbinėjo nuo stojimo į profsąjungą. Mokyklos profsąjungai priklauso 23 mokytojai, kas sudaro vieną trečdalį visų mokytojų. Dienyną direktorė ištaisė ne pagal taisykles. Apie protekcionizmą direktorė kalbėjo per susirinkimą, sakydama, kad tokio reiškinio nėra, bet ne vienam mokytojui užkliuvo, kad gerdamos kavą anglistės kalbasi rusiškai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Kuomet pamatė išspausdintą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo palengvėjimo jausmas, kad tiesa iškilo į viršų. Toks jausmas buvo ne pas ją vieną, tikrai pas daug kolegių. Iki tol mokykloje tvyrojo įtampa, jautėsi bendravimo pablogėjimas, tai kažkaip susiję su A. D. pradėjimu dirbti direktorės pavaduotoja. Iš posėdžių ji išeidavo visa drebanti. Mokytojams buvo priekaištaujama dėl blogo darbo, direktorė posėdyje juos žemino, kad nemoka pildyti dienyno, o ji pačios direktorės vestame dienyne pamatė korektoriumi ištrintus rašalu parašytus pažymius. Tai buvo, berods, (duomenys neskelbtini) klasės dienynas. Dėl profsąjungos narių labiau jautėsi psichologiniai dalykai – nesisveikinimas, ignoravimas. Ji tai jautė pati tiesiogiai. Nieko negali pasakyti dėl meilužio, bet mokykloje sklido kalbos, būdavo tam mokytojui teikiamos privilegijos, bet ji jo nesekė, nežino, kaip dažnai mokytojas vėluoja. Ji pati nesusidūrė su pinigų iš tėvų rinkimu, to negali komentuoti. Ji būdama profsąjungos nare asmeniškai su gąsdinimu nesusidūrė, turėjo pakankamai pagarbų bendravimą, bet atėjus A. D. į pavaduotojas, situacija ėmė keistis, atmosfera tapo bloga, ji asmeniškai pradėjo jausti ignoravimą. Kalbant apie save, ji labai jaučia psichologinį spaudimą, balso kėlimą, viena kolegė, išėjusi po pokalbio – Č., kalbėjo apie savižudybę. Dėl balso kėlimo, galbūt tai ir nėra dėl to, kad ji profsąjungos narė, tiesiog toks direktorės vadovavimo būdas. Direktorė iki A. D. atėjimo dirbti ją net pagirdavo, po to nežino, kas atsitiko. Ankstesnė profsąjungos vadžia buvo neaktyvi. Dėl S. konkrečiai ji nežino, šiaip tai yra malonus žmogus. Būdavo, kad direktorė labai maloniai bendravo ir su J..

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Buvo, kad profsąjungos nariams daromas spaudimas, kai kurie nariai buvo persekiojami. Ji pati yra profsąjungos narė. Dėl pinigų prašymo iš tėvų ji gali pasakyti, kad kuomet pasirodė straipsnis, vykstant klasės valandėlei, mokiniai klausė jos nuomonės ir viena mergaitė pasakė, kad direktorė iš tiesų ima kyšius. Ji pasakė, kad tai rimtas kaltinimas, ir jai buvo įvardinta vienos mergaitės pavardė – J. M.. Pastaroji pasakė, kad prieš ateinant jai į mokyklą jos močiutė davė kyšį – kažkiek pinigų. Ji nesiaiškino sumos, nes jai buvo nemalonu, ji neturėjo ką į tai atsakyti. Po to ji buvo pakviesta pas socialinę darbuotoją, pokalbyje dalyvavo ir A. D., jos pradėjo kalbą būtent apie šią mokinę, tačiau apie kyšį kalbama nebuvo. Tame pokalbyje direktorė nedalyvavo. Dar mergaitės mama jai paskambinusi klausė, kodėl domimasi jos vaiku. Kai kurie profsąjungos nariai persekiojami – tiesiog lankomasi jų pamokose, stebimi, kaip dirba, pastoviai kai kurie darbuotojai yra sekami. Jų darbas tikrinamas labiau, nei kitų. Ji pati negali pasakyti, kad buvo persekiojama. Ji nesako, kad pamokas tikrina direktorė, tai daro jos pavaduotojai. Ji nesidomi, kas priima mokinius į mokyklą, žino, kad yra kažkokia komisija. J. M. turi atminties sutrikimą, bet tai nereiškia, kad ši mokinė yra kažkokia atsilikusi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Apie straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimo aplinkybes nieko nežino, bet straipsnį, kuris mokykloje buvo plačiai išplatintas, skaitė. Ji yra mokyklos profsąjungos narė. Profsąjungos nariai visada yra „atpirkimo ožiai“, kuomet pasirodė minėtas straipsnis, ji kitu klausimu buvo užėjusi pas direktorę ir ši ją, kaip profsąjungos narę užgauliojo, sakydama „jūs tik rašot ir rašot“, šiuo metu pažodžiui visko nepamena. Dėl giminaičių priėmimo į darbą nežino. Kuluaruose yra girdėjusi vaikų kalbas apie pinigų davimą, jie ateidavo į klasę prieš pamoką, tai buvę devintokai, bet ji į tai nekreipė dėmesio. Paskui, paklausus klasės auklėtojos, pastaroji pasakė, kad viena mergaitė prisipažino, jog kažkas, močiutė ar mama, yra davusios pinigų. Dėl dienyno falsifikavimo ji nieko konkretaus negali pasakyti, pati dienyno nematė, yra tik girdėjusi iš kolegų, kad buvo kažkas išbraukta, taisyta. Šiaip dienyno taisymai turbūt galimi. Ji asmeniškai negirdėjo, kad direktorė niekintų lietuvius, bet ją nustebino įvykis, kuomet švenčiant Vasario 16-ąją direktorė išėjo atostogų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja N. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Atėjusi anksti ryte į mokyklą ji rado straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ pakabintą mokytojų kambaryje. Ji dar pasišaipė, kad tokio laikraščio išvis nėra, bet po to išsiaiškino, kad laikraštis yra ir ji pati pirmoji straipsnį garsiai perskaitė. Ją suglumino, kad straipsnyje buvo daug neteisybės, viskas pateikta labai primityviai, straipsnio ji daugiau nebenorėjo skaityti, bet kolegų prašymu perskaitė garsiai. Ji nesutinka nė su vienu to straipsnio teiginiu, jame yra gal kai kurių žmonių emocijų išraiška. Prieš ateinant dirbti mokytojui S., kūno kultūros mokytojai buvo nedraugiški. Priimtas į darbą S. ateidavo išgerti arbatos pas sekretores, o kai prieš metus buvo įrengtas mokytojų laisvalaikio kambarys, jame S. geria kavą su jomis. Jos geria kavą kiekvieną ilgąją pertrauką. Ji yra profsąjungos narė, iš tiesų, su direktore vieną kartą turėjo nesutarimą, bet jį išsprendė, mano, kad jei nori šnekėti, gali susitarti. Tai buvo darbinis konfliktas. Apie kyšius nieko nežino, jos aplinkoje niekas kyšių nedavė ir nesiūlė. Jie patys sumokėtų, kad vaikai ateitų į mokyklą, šiuo metu pastebima vaikų mažėjimo tendencija.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Minėtą straipsnį skaitė. Kažką dėl dienyno prisimena, posėdžio metu buvo bendrai kalbama, kad mokytojai kažko dienyne nepildo. Posėdžio metu buvo paviešinta, kad direktorės vedamame dienyne įklijuotas lapas. Taisant dienyną, reikia nubraukti įrašą ir parašyti aprašą. Jiems buvo sakoma, kad pieštuku negalima dienyne rašyti, tačiau pas direktorę buvo rašomi pieštuku pažymiai atbulinėmis datomis. Ji pati yra profsąjungos narė. Ji asmeniškai kaip profsąjungos narė nenukentėjo. Nejaučia priekaištavimo dėl to, kad yra profsąjungos narė, iš direktorės to nejaučia, galbūt dėl to, kad jos toks būdas. Dėl kyšininkavimo nieko nežino. Dėl priėmimo į darbą pagal priklausymą tai pačiai tautinei grupei ji nežino, bet būnant toje aplinkoje, pradeda kilti klausimai, kodėl vieniems galima, o kitiems – ne, iš šalies gali pasirodyti, kad tokia tendencija buvo. Ji neskaičiavo, kiek mokykloje yra dirbančių nelietuvių mokytojų. Girdėjo, kad per susirinkimą direktorė pasakė, kad neveda būrelio ir už tai paima pinigus, nes „kas į savivaldybę vežios“. Ji nežino, ar A. D. gaudavo pinigus už darbą, kurio nedirbdavo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ji skaitė, nors tai buvo senokai, pamena, kad nemažai to straipsnio temomis diskutavo. Dėl kyšių ji pasakyti nieko negali. Ji priklauso mokinių priėmimo komisijai, tačiau kyšių jai niekas nesiūlė. Anksčiau ji buvo profsąjungos pirmininke, tiesioginių nusiskundimų iš profsąjungos narių dėl persekiojimo negirdėjo. Su direktore kartais kyla konfliktų, bet jos manymu, taip yra kiekvienoje darbovietėje. Mokinių priėmimo komisija susideda iš 4 narių. Šiemet tvarka pasikeitė, iki tol mokinius priimdavo komisija, o direktorė, atsižvelgdama į komisijos sprendimą, išleisdavo įsakymą. Tuo metu direktorė buvo saistoma priėmimo komisijos. Jei būdavo gaunamas prašymas priimti į mokyklą mokinį, komisija susirinkdavo, vertindavo dokumentus, visa tai buvo protokoluojama.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoju. Jis yra profsąjungos narys. Apie kyšius žino tik iš kalbų, pats nematė, nieko negali pasakyti. Mokytojai kalba, kad kažkokios vienuoliktokės davė kyšį. Direktorė jam dėl profsąjungos nieko nesakė, bet kolegos jam skundėsi. Jis jaučia, kad būna nepasitenkinimas. S. jam nesigyrė, kad yra direktorės meilužis, jo tokie dalykai nedomina, jis tik gal jaučia, kad jie yra draugai. S. dažnai vėluoja į pamokas, bet negauna jokios nuobaudos, o jei jis pavėluotų, būtų atleistas iš darbo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Ji skaitė minėtą straipsnį, jos manymu, jame parašyta netiesa, tai kažkokie „bobučių pletkai“. Mano, kad tai iš tikrųjų yra šmeižimas. Ji pirmą kartą girdėjo tokius dalykus kaip piktnaudžiavimas, kyšių ėmimas. Jai neteko girdėti, kad direktorė kaip nors draustų profsąjungų veiklą, su ja direktorė visada maloniai sveikinasi. Ji pati nėra profsąjungos narė, o direktorė yra reikli tiek profsąjungos nariams, tiek ir ne nariams.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) mokykloje dirba nuo mokyklos susikūrimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokytoja. Straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ skaitė, šis straipsnis sukėlė šoką visiems. Buvo smarkiai pakenkta mokyklai, jos įvaizdžiui. Kiek dirba, ji nėra girdėjusi, kad kas nors būtų davęs kyšį, ji pati irgi kyšių niekada nedavė, jokio piktnaudžiavimo nematė, mokykloje turi būti tvarka. Kiek kartų ėjo pas direktorę, visuomet gaudavo atsakymą, net ir tuo atveju, kuomet būdavo neteisi, susėsdavo ir atrasdavo teisingą sprendimą. Ji negirdėjo, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl kyšių ėmimo mokykloje. Ji anksčiau buvo profsąjungos narė, vėliau išstojo. Anstesnė profsąjungos vadovė buvo mokytoja R. O., bet kai pasikeitė vadovė, ji suprato, kad su profsąjunga jai ne pakeliui, profsąjunga turi padėti, o ne kenkti žmogui. Ji nieko negirdėjo apie tai, kad R. Č. norėjo nusižudyti, nors su ja daug bendravo, pastaroji yra jos buvusi auklėtinė. R. Č. verkė ne dėl pokalbio su direktore, o dėl to, kad anksti mirė mama, gyvena 2 kambarių bute, sesers vyras geria. Ji norėjo R. Č. paguosti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo (duomenys neskelbtini). Ji susipažinusi su straipsniu, kuris prieš porą metų buvo pakabintas mokytojų kambaryje. Jai atrodo, kad kyšių ėmimo mokykloje negali būti, tokio fakto, kad direktorė imtų kyšius, ji nėra girdėjusi. Ji nėra profsąjungos narė, nes nepasitiki profsąjungos lydere, tačiau profsąjungos narių niekas nepersekioja. Į direktorę ar jos pavaduotojas bet kurioje vietoje – ar koridoriuje, ar mokytojų kambaryje, galima kreiptis be baimės. Dienynus taisydavo visi mokytojai. Apie jokius ikiteisminius tyrimus direktorės atžvilgiu jai nežinoma.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Su straipsnio turiniu yra susipažinusi, jai labai liūdna, kad yra laikraščių, kurie spausdina tokius straipsnius. Per jos darbo laiką mokykloje dirbo keturi vadovai. Nėra buvę, kad direktorių ar pavaduotoją teistų dėl kyšio ėmimo ar dokumentų klastojimo. Šiuo metu yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, viskas joje suderinta su profsąjunga, kaip ir turi būti. Ji nepastebėjo, kad atestuojant mokytojus atitinkamai kategorijai užimti, būtų kokia nors atranka profsąjungų nariams ar ne nariams. R. O. prieš tai dirbo jų mokykloje matematikos mokytoja ir buvo profsąjungos pirmininke.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja K. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja, yra (duomenys neskelbtini). Jai teko skaityti straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Jei ji būtų tokį straipsnį išspausdinusio leidinio redaktore, jai būtų gėda. S. geria kavą ir su ja. Šis mokytojas jai skundėsi, kad turi žmoną, du vaikus, ir kad toks šmeižtas jam yra tragedija. Ji apie kyšius nieko nežino. Jų mokykloje vaikų sumažėjo, todėl jie vaikų labai laukia, klasių mažėja. Kyšį dėl to duoti nėra prasmės. Ji niekada nėra buvusi profsąjungos nare, bet jai neteko girdėti, kad direktorė kaip nors kliudytų profsąjungos veiklai. Apie tai girdėjo tik iš laikraščio.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaityti R. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2010 m. gruodžio 27 d. apklausos metu R. O. parodė, kad ji asmeniškai pažįsta (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorę R. R.. Ji pati toje mokykloje yra dirbusi mokytoja. Be pagrindinių, mokytojos, pareigų ji yra ir Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininke. Apie tai, kad savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ yra straipsnis apie R. R., ji sužinojo iš E. P.. Ji jai atnešė straipsnio kopiją ir papasakojo apie susidariusią situaciją. Apie tai, kokie yra direktorės veiklos metodai, santykiai su darbuotojais ir mokiniais. E. P. minėjo, kad R. R. minėtą straipsnį atšvietusi pakabino mokytojų kambaryje. Kadangi mokyklos administracija pradėjo kaltinti mokykloje veikiančią profesinę sąjungą dėl parašyto straipsnio, ji nusprendė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo departamentą dėl minėtame straipsnyje išdėstytų pažeidimų. Mėnesio laikotarpiu buvo sudaryta komisija, kurios nare buvo ir ji. Minėta komisija atliko (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės veiklos patikrinimą. Buvo tikrinami visi dokumentais, finansai, įsakymai. Buvo atliekama anoniminė apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar straipsnyje išdėstyti faktai atitinka tikrovę. 2010-06-04 d. buvo pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad dauguma teiginių, išdėstytų „(duomenys neskelbtini)“, pasitvirtino. Kas parašė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Ji šio straipsnio nerašė. 2010-12-04 laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ vėl buvo straipsnis apie R. R. veiklą, kurį pasirašė mokyklos mokinių tėvai. Po to vėl buvo sudaryta Švietimo departamento komisija, kuri atlikusi patikrinimą vėl pateikė išvadą, kad mokyklos mokinių tėvų prašyme išdėstyti teiginiai dėl direktorės veiklos iš esmės pasitvirtino. Po pirmo patikrinimo direktorei R. R. buvo paskirta drausminė nuobauda. Galima teigti, kad direktorė R. R. jokių pažeidimų nepanaikino ir net nesistengia taisyti (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-749-10 b. l. 63-64).

Iš byloje esančios 2010 m. birželio 4 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo vyr. specialistai V. Š., D. J., I. M., Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo departamento Neformaliojo švietimo skyriaus vyr. specialistė V. N. ir Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. O. matyti, kad Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjo 2010-05-07 įsakymu sudaryta komisija tyrė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės R. R. veiklą ir padėtį mokykloje. Komisija lankėsi mokykloje, kalbėjosi su administracija, tyrė mokykloje esančius dokumentus, kalbėjosi su mokytojų kolektyvu, mokyklos taryba, profesinės sąjungos komitetu, 12 klasių mokiniais, atliko anoniminę mokytojų apklausą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 49-62).

Iš teismo pareikalavimu gautos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos, kurią pateikė Pirmosios valdybos viršininkas R. B., matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba informacijos (duomenų) apie galimą R. R. nusikalstamą veiką rašte paminėtu laikotarpiu (t. y. nuo šios įstaigos įsteigimo dienos iki 2010 m. balandžio 9 d.) neturi.

Iš teismui pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta R. R. drausminė nuobauda papeikimas, paliktas nepakeistas.

Iš teismo pareikalavimu gautos pažymos iš įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų matyti, kad šiame registre apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teistumą R. R. atžvilgiu, duomenų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

A. D. kaltinamas kvalifikuoto šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Šio nusikaltimo subjektas yra asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Tam, kad veika būtų kvalifikuota kaip šmeižimas BK 154 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokia, jog jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, yra melagingos, prasimanytos, žeminančios kito asmens garbę. Objektyvieji šmeižimo požymiai – paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju kaltinamasis A. D. kaltinamas tuo, kad tokio pobūdžio informaciją paskleidė per visuomenės informavimo priemonę.

Byloje nekelia abejonių tam tikrų žinių apie nukentėjusiąją R. R. paskleidimo faktas visuomenės informavimo priemonėje savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ (2010 m. balandžio 3-9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) rubrikoje „(duomenys neskelbtini) “) išspausdintame straipsnyje „(duomenys neskelbtini) “. Straipsnio autoriumi įvardijama „(duomenys neskelbtini) “. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. paaiškino, kad straipsnio tekstą elektroniniu paštu jam atsiuntė pažįstamas asmuo, kurio jis nenorėjo įvardinti. Viename paskutinių teismo posėdžių A. D. nurodė, kad straipsnį jam atsiuntė vienos (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojos vyras A. B., tačiau pagal kaltinamojo pateiktus duomenis telefonu susisiekus su šiuo asmeniu, pastarasis tai neigė. Anksčiau (taikinamajame posėdyje) A. D. teigė, kad straipsnį jam atsiuntė Karoliniškių mokytojų profesinės sąjungos darbuotojai ir patikino, kad tai, kas parašyta straipsnyje, yra tiesa. Teismas pažymi, kad, jokių patikimų duomenų apie tai, kad straipsnį „(duomenys neskelbtini) “ parašė pats kaltinamasis A. D., byloje nėra. Tačiau aplinkybės apie tai, kas šio laikraščio redaktoriui (o būtent šiose pareigose minėto straipsnio išspausdinimo laikotarpiu dirbo kaltinamasis A. D.) atsiuntė straipsnio tekstą, kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi reikšmės. A. D., būdamas visuomenės informavimo priemonės - savaitraščio „(duomenys neskelbtini) “ redaktoriumi, atsako už šioje visuomenės informavimo priemonėje paskleistos informacijos turinį.

Nors straipsnis „(duomenys neskelbtini) “ išspausdintas savaitraščio „(duomenys neskelbtini) “ rubrikoje, pavadintoje „(duomenys neskelbtini) “, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad straipsnio teiginiai yra tik jį paskleidusio ar parašiusio asmens nuomonė. Straipsnyje vartojamos kai kurios formuluotės yra pakankamai kategoriškos (tą teisiamajame posėdyje pripažino ir pats kaltinamasis A. D.), jose nedviprasmiškai teigiama, kad mokyklos direktorė R. R. sistemingai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi (net nurodomas BK straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už tokio pobūdžio veiką), mokykloje klesti protekcionizmas, priimtas į darbą direktorės meilužis V. S., socialinė pedagogė A. D. yra direktorės giminaitė, direktorė R. R. priimdama vaikus į mokyklą niekada nepamiršta paimti iš jų tėvelių 600-800 Lt kyšius, direktorė R. R. sąmoningai ir tyčia trukdo profesinių sąjungų veiklai (vėlgi, nurodant BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už tokio pobūdžio veiką) ir kt. Taigi straipsnyje skleidžiamos žinios – informacija apie tam tikrus faktus ir duomenis, kurią galima patvirtinti ar paneigti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuomonė taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-408/2007). Tačiau, kaip minėta, tam, kad konstatuoti šmeižimo nusikaltimo sudėties buvimą, reikalinga nustatyti, ar minėtos žinios neatitinka tikrovės, ar jos žemina nukentėjusio asmens garbę, bei, ar žinias paskleidęs asmuo veikė tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad nepagrįstų žinių apie tai, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, paskleidimas žemina nukentėjusio asmens garbę. Straipsnyje „Vilniaus mokytojų šauksmas“ yra keletas teiginių apie tai, kad nukentėjusioji R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: „Mokyklos direktorė R. R. priimdama vaikus į mokyklą niekada nepamiršta paimti iš jų tėvelių 600-800 Lt kyšius“, „Mokyklos direktorė R. R. ir jos marionetės-pavaduotojai sistemingai ir tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (LR BK 228 str.) bei nuolat viršija savo įgaliojimus, dėl to didelę žalą patiria mokykloje dirbantys mokytojai, o taip pat mokiniai“,„Direktorė R. R. sąmoningai ir tyčia trukdo profesinių sąjungų veiklai (LR BK 177 str.), jos narių teisėtai veiklai. Tai daro sistemingai“. Iš teisminio nagrinėjimo metu pareikalautų pažymų apie nukentėjusiosios R. R. teistumą, bei apie tai, ar apie jos nusikalstamą veiką įstatymo nustatyta tvarka duomenų turi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (kadangi straipsnyje teigiama, kad R. R. nuolat daro korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką – ima nustatyto dydžio kyšius iš mokinių tėvų), buvo gauti neigiami atsakymai. Taigi, ši straipsnyje „Vilniaus mokytojų šauksmas“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina nukentėjusiosios garbę (apie tai, be kita ko, nukentėjusioji R. R. paaiškino teisiamajame posėdyje).

Tuo tarpu analizuojant kitus A. D. inkriminuojamus straipsnio „(duomenys neskelbtini) “ teiginius vienareikšmiškos išvados apie jų neatitikimą tikrovei padaryti nėra galimybės. Iš privataus kaltinimo skundo matyti, kad kiti jame nurodomi minėto straipsnio teiginiai yra paimti iš konteksto, arba susiję su privataus gyvenimo aplinkybėmis, kurių nagrinėjant baudžiamąją bylą nėra galimybių išsamiai patikrinti. Iš straipsnio „(duomenys neskelbtini) “ turinio analizės matyti, kad A. D. kaltinantys teiginiai „Mokyklos direktorė R. R. piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi“ ir „2007-2008 mokslo metais direktorė falsifikavo (duomenys neskelbtini) klasės dienyną“ yra plačiau paaiškinti pačiame straipsnyje, akivaizdu, jog tai yra apibendrinamojo pobūdžio teiginiai, kurie iškart detalizuojami – straipsnyje iš pradžių kalbama apie darbinės veiklos trūkumus, o ne apie kriminalinio pobūdžio piktnaudžiavimą ar dokumentų klastojimą. Kad tam tikri direktorės R. R. darbinės veiklos trūkumai iš tikrųjų buvo nustatyti, patvirtina ir oficiali 2010 m. birželio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje nurodoma ir tai, kad kvalifikacijos trūkumų turėjo ir direktorės pavaduotoja A. D.. Dalis teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų patvirtino, kad direktorės R. R. ir profsąjungos narių santykiai mokykloje tam tikrą laiką buvo problematiški, tai atsispindi ir minėtoje 2010 m. birželio 4 d. pažymoje. Todėl neabejotinai teigti, kad straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai apie tai, kad „Profsąjungos nariai akivaizdžiai persekiojami“, „piktybiškai ignoruojama ir niekinama mokyklos profesinės organizacijos veikla, darbuotojai gąsdinami, kad jiems bus blogai, jeigu įstos į profesinę sąjungą“ yra išgalvoti, negalima. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šiuose sakiniuose smarkiai sutirštinamos, hiperbolizuojamos galimai egzistavusios problemos direktorės santykiuose su profsąjungos nariais. Kita vertus, iš tolesnio straipsnio teksto matyti, kad trukdymas profesinių sąjungų veiklai perkeliamas į kriminalinio pobūdžio veikos (baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 177 straipsnyje) lygmenį, tad pastarieji teiginiai gali būti vertinami nepagrįsto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką aspektu.

Pasisakydamas dėl kaltinimo, jog straipsnyje išspausdintas sakinys „Kuriame tautinę mokyklą, o iš direktorės lūpų girdime su panieka sakant: „jūs lietuviai“, teismas pažymi, kad šis kaltinimo teiginys taip pat paimtas iš tos straipsnio dalies konteksto, kurioje kalbama apie mokyklos mokytojų tarpusavio bendravimą ne lietuvių kalba, girdint mokiniams, nepedagoginį akcentą, kas iš esmės patvirtinama ir 2010 m. birželio 4 d. pažymoje bei kai kurių byloje apklaustų liudytojų parodymuose. Toks sakinys nesiderina su žurnalistine etika, tačiau, teismo nuomone, savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą.

Nėra pagrindo teigti ir to, kad nurodymas, jog socialinė pedagogė A. D. yra direktorės giminaitė (nors šis teiginys pagal teismui pateiktus duomenis ir neatitinka tikrovės) savaime žemina R. R. garbę. A. D. nėra toks asmuo, giminystė su kuriuo galėtų sukelti nepatogumų (pavyzdžiui, tokiu asmeniu galėtų būti nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ar pan. asmuo). Be to tai, kad A. D. neturėjo reikiamos kvalifikacijos direktorės pavaduotojos darbui, patvirtina minėta 2010 m. birželio 4 d. pažyma.

Iš tikrųjų, straipsnio sakinys, kad „Mokykloje klesti protekcionizmas. Priimtas į darbą direktorės meilužis V. S.“ (ypač pastarasis sakinys), jei jame būtų užfiksuota informacija ir ji neatitiktų tikrovės, žemintų nukentėjusio asmens garbę. Tačiau aptardamas šį kaltinimo A. D. elementą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, turi įrodyti kaltinimo šalis. Tuo tarpu civilinėje teisėje ir civiliniame procese galioja kita taisyklė – preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje prisiekusi teismui nukentėjusioji R. R. patvirtino, kad V. S. nėra jos meilužis, tikėtina, tą patį būtų padaręs ir minėtas asmuo (nors jo proceso dalyviai ir neprašė apklausti). Vis dėlto, teismo nuomone, šių įrodymų kategoriškai išvadai (kurios reikalauja baudžiamajame procese atliekamas įrodymų vertinimas), atsižvelgiant į išspausdinto teiginio pobūdį, susijusį su itin intymiomis privataus gyvenimo aplinkybėmis, nepakanka. Todėl teismo nuomone, surinktų įrodymų (labiau tikėtina, kad minėtas teiginys yra neteisingas, negu teisingas) pakanka tik A. D. civilinei, bet ne baudžiamajai atsakomybei. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad tokiais neatsakingais pasisakymais visuomenės informavimo leidinyje, neabejotinai pažeidžiama žurnalistinė etika.

Kaip jau minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Baudžiamosios teisės doktrinoje kartais teigiama, kad šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš kasacinio teismo jurisprudencijos matyti, kad analizuojant šmeižimo subjektyviuosius požymius pabrėžiama tyčinė kaltės forma, tačiau paprastai neakcentuojama tyčios rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2K-7-408/2007 ir kt.). Vis dėlto, kaltininkas turi aiškiai suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę. Nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai nustatomi ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir nustatytų objektyvių aplinkybių. Tačiau tyčinė kaltė negali būti preziumuojama vien tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktu.

Šioje byloje iš kaltinamojo A. D. parodymų nustatyta, kad straipsnio „(duomenys neskelbtini) “ tekstas į jo vadovaujamo „(duomenys neskelbtini) “ redakciją buvo atsiųstas kitų asmenų. Įrodymų, kurie paneigtų šiuos kaltinamojo A. D. parodymus nėra. Taigi, teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis A. D. nėra straipsnio „(duomenys neskelbtini) “ autorius. Kaltinamasis paaiškino, kad straipsnį atsiuntusių asmenų buvo užtikrintas, kad straipsnyje išdėstyti teiginiai pasitvirtins. Kaltinamajam atsisakius konkrečiai įvardinti straipsnį atsiuntusį asmenį (ar asmenis), šių kaltinamojo teiginių patikrinti nėra galimybės. Iš kitos pusės, nėra pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, jog jis straipsnio neparašė, tik leido straipsnį spausdinti. Tokie kaltinamojo A. D. veiksmai (neįsitikinimas straipsnyje išdėstytų teiginių tikrumu, jų nepatikrinimas, pasitikėjimas straipsnį atsiuntusiais asmenimis) rodo, kad jis priėmė sprendimą straipsnį išspausdinti lengvabūdiškai tikėdamasis, kad jame išdėstyti teiginiai pasitvirtins, ir, kad R. R. garbė nebus pažeminta. Tai, kad šis pasitikėjimas buvo iš dalies pamatuotas, patvirtina jau minėta 2010 m. birželio 4 d. pažyma, kurioje, be kita ko, teigiama, kad „dauguma teiginių, išdėstytų laikraštyje „(duomenys neskelbtini) “, tyrimo metu patvirtinti“ (Išvadų 1 punktas). Toks kaltinamojo psichikos santykis su daroma veika rodo, kad jis elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas, leisdamas spausdinti minėtą straipsnį savo vadovaujamoje visuomenės informavimo priemonėje, kitaip tariant, veikė neatsargiai. Tai reiškia, kad jo veiksmuose nėra intelektualiojo tyčios momento – suvokimo, kad „(duomenys neskelbtini) “ straipsnyje „(duomenys neskelbtini) “ apie R. R. skleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jos garbę žeminančios žinios. Byloje nenustatytas ir kaltinamojo A. D. siekis paskleisti tokias žinias – tiek jis pats, tiek ir nukentėjusioji R. R. pripažino, kad jie anksčiau nebuvo pažįstami, kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio priešiškumo iki straipsnio išspausdinimo, nenustatyta. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo A. D. veiksmuose nėra būtino BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Nesant bent vieno būtino nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir inkriminuojamos nusikaltimo sudėties. A. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismo nuomone, kaltinamojo A. D. veiksmai gali būti civilinių, bet ne baudžiamųjų teisinių santykių objektas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 straipsniais,

nusprendė:

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Savaitraščio „(duomenys neskelbtini) “ egzempliorių, kuriame išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini) “, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis