Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-218-525/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-09
Bylos Nr.: AS-218-525/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02821-2015-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas: D. P.

Kategorijos

63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. AS-218-525/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02821-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei D. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Klaipėdos RATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti, konstatavęs, kad prašymas Administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Pareiškėjas Administracija, atstovaujama Klaipėdos RATC, pateikė 2016 m. sausio 12 d. atskirąją skundą (Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. sausio 14 d.), kuriuo prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo Administracijos, atstovaujamos Klaipėdos RATC, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos RATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu Klaipėdos RATC įgaliojamas atstovauti Administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 2015 m. gruodžio 21 d. Administracijos įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Teismas nurodė, jog 2016 m sausio 4 d. nutartyje, kuri yra šio atskirojo skundo dalyku ir priimta nagrinėjant teisinę situaciją kai pareiškėjo vardu prašymas teiktas atstovavimo santykius grindžiant išimtinai Koncesijos sutarties nuostatomis, o ne įgaliojimo pagrindu, kuris teismui nebuvo teikiamas ir net nenurodytas kaip teisinė atstovavimo prielaida, akcentavo, jog tarp pareiškėjo Administracijos ir Klaipėdos RATC 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 2 ir 3 dalys) , o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas nurodė, kad Lietuvos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia koncesijos sąvoką – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.

Šalies argumentai

Vertinta, jog tiek procesiniame dokumente, tiek atskirajame skunde pareiškėjo Administracijos atstovas Klaipėdos RATC nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui, suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą, tame tarpe ir kreiptis dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010, taip pat konstatuota, kad įstatymas įtvirtina neribotą galimybę naudotis teise pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtam ūkio subjektui. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuris savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

2015 m. birželio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, jos motyvuojamosios dalies 90 punkte, vertindama būtent Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio aspektu taip pat konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas, kaip savivaldybėms priskirta funkcija, pagal Vietos savivaldos įstatymą apima ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, inter alia atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešųjų paslaugų teikimo, organizavimą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, taip pat įvertinus Atliekų tvarkymo įstatyme (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) pateiktus sąvokų ,,atliekų tvarkymas“, ,,atliekų naudojimas“, ,,atliekų šalinimas“ apibrėžimus, darytina išvada, kad minėtais savivaldybių sprendimais ir / arba jų pagrindu sudarytomis sutartimis regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavesta teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme. Cituojamos nutarties motyvuojamosios dalies 103 punkte konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdyti ūkinę veiklą pavedė būtent Klaipėdos RATC, kuri savarankiškai vykdo ūkinę veiklą.

Teismas darė išvadą, kad įvertinus aukščiau išdėstytą ir konstatavus, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei Klaipėdos RATC, kuri savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), akivaizdu, kad tarp Administracijos ir Klaipėdos RATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pažymėta, kad pareiškėjas Administracija ir atstovu įvardijamas Klaipėdos RATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui iš viso nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to kai teismas išsprendė prašymo priėmimo klausimą naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas –Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi šis įgaliojimas nei įstatyminio ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje, nei pavedimo pagal ABTĮ 49 straipsnio 3 dalį, numatytų atstovavimo teisinių santykių nesukūrė.

Be to, CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiuo gi atveju 2015 m. gruodžio 21 d. Administracijos direktorius įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Konstatuota, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl šioje nutartyje aukščiau nurodytų aplinkybių, nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuota, jog atskirąjį skundą pareiškėjo Administracijos vardu padavė įgaliojimų neturintis atstovas.

III.

Pareiškėjas Administracija pateikė 2016 m. sausio 22 d. atskirąjį skundą, kuriuo prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo Klaipėdos RATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo Klaipėdos RATC, prašymą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo ir atskirąjį skundą priimti;

2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį, ir priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp Klaipėdos RATC ir Administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. Klaipėdos RATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Administracijos pavedimu ir išimtinai Administracijos naudai. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus Klaipėdos RATC vykdo Vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. VMI pervestos Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o Klaipėdos RATC yra tik rinkliavos rinkėjas. Klaipėdos RATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

2) Iš nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų.

3) Iš su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, kad Administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę Klaipėdos RATC Administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Klaipėdos RATC atitinkami yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymėjo, kad suteikę įgaliojimą Klaipėdos RATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo ir siekė teisme administracinę bylą iškelti Administracijos vardu, nes prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas. 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta Koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 punktas), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik Klaipėdos RATC. Atitinkamai bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, Klaipėdos RATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

4) Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y., antrąją eile tenkinami reikalavimai, susidedantys iš įmokų į biudžetą. Trečiąją eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įmonių bankroto bylose bendrosios kompetencijos teismai kreditorinius reikalavimus kilusius iš vietinės rinkliavos įrašydavo į trečiąją eilę iki buvo pakeista nusistovėjusi praktika ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. 2-701/2013 (civ. byla Nr. 2-1044-513/2013) išaiškino, kad Klaipėdos RATC reikalavimas dėl vietinės rinkliavos skolos turi būti tenkinamas antrąja eile, o reikalavimas dėl Klaipėdos RATC lėšų gautų, vykdant jo kaip juridinio asmens veiklą, turi būti įrašomas trečiąją eile. Šiuo metu visose įmonių bankroto bylose Klaipėdos RATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą ir tenkinami antrąja eile.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos Klaipėdos RATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties atsisakyta priimti pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą (skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 149 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 150 straipsnio 1 dalį, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas): 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų ABTĮ 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu ir 2016 m. sausio 12 d. atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad UAB Klaipėdos RATC neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos RATC ir Administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, akcentuoja, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 ir 7 p.) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Administracijos suteiktas įgaliojimas UAB Klaipėdos RATC) nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Nustatyta, kad 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė UAB Klaipėdos RATC teisininkė G. E. (b. l. 16-17). Iš prie pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo pridėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo UAB Klaipėdos RATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 19). UAB Klaipėdos RATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 18).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 49–50 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo ir UAB Klaipėdos RATC direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimo turinį, daro išvadą, kad UAB Klaipėdos RATC teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri buvo suformuota byloje, kurioje atskirojo skundo priėmimo stadijoje susiklostė analogiška situacija (žr. pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-192-520/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo 2016 m. sausio 22 d. atskirajame skunde suformuluoti prašymai panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesprendžiami.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama, pareiškėjo 2016 m. sausio 22 d. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius