Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, specialistams V. G. ir A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Sauga“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-11-26 būdamas UAB „Kauno verslo rūmai", į.k. 300008594, reg. Rotušės a. II, Kaune, direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 3 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad „ Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais.", 4 str., kuriame nurodyta, kad „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama.... "; Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas" 46 punktą, kuriame nurodyta, kad „Jei perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, turi būti perkainojama ir visa ilgalaikio materialiojo turto grupė, kuriai tas turto vienetas priklauso. Visas vienai turto grupei priskiriamas turtas turi būti perkainojamas tuo pačiu metu", nevykdė UAB „Kauno verslo rūmai" nustatytos apskaitos politikos ir tuo pačiu metu neperkainojo visos statinių grupės „Nebaigta statyba", t.y. neperkainojo pastato - garažo (Unikalus Nr. 1999-3014-9034, 3Glb) ir pastato - garažo (unikalus Nr. 4400-0089-1505, Glb), esančių adresu: Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaunas, nors vienas iš grupės „Nebaigta statyba" statinių - nebaigtas statyti viešbutis (unikalus Nr. 4400-0043-8168, 4V11p), esantis adresu: Karaliaus Mindaugo pr. 38, Kaunas, buvo perkainotas pagal UAB „Nidulus" 2007-11-19 pateiktą turto vertės nustatyme ataskaitą Nr. 07-08-1-196. Tuo būdu, G. B., neorganizavęs visos statinių grupės „Nebaigta statyba" perkainojimo, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos institute standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 patvirtintų verslo apskaitos standartų reikalavimu pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „Kauno verslo rūmai" turto už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2010-12-31.

Liudytojas G. K. UAB ,,Verslo rūmai“ valdybos narys teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kai buvo perimtas turtas, buvo vienas žemės sklypas ir buvo išduotos sąlygos vienam detaliam planui rengti, kur buvo aiškiai pasakyta, kad turi būti paveldo sąlygos, kad reikia atstatyti gatveles Spaustuvininkų ir Karaliaus Mindaugo g. Šiose gatvėse stovėjo du garažai ir viešbutis buvo trečias vienetas, todėl iš pat pradžių buvo aišku, kad garažai turi būti nugriauti. Tada buvo priimtas sprendimas suskirstyti nekilnojamąjį turtą į grupes. Vienoje grupėje turėjo būti viešbutis, kuris turėjo būti vystomas su partneriais ir garažai, jie buvo paskirti nugriovimui. Todėl teigti, kad tai tos pačios grupės pastatai negalima. Jei viešbutis yra vystomas, o garažai griaunami, tai logiškai jie negali būti toje pačioje grupėje. Toliau buvo priimtas sprendimas, atrodo rugpjūčio mėnesį, pervertinti turtą vadovaujantis AB įstatymu. Viešbučio pastatą su tikslu įnešti į kitą įmonę, kaip turtinį įnašą. Tuo tikslu buvo pasamdytas vertintojas ,,Nidulus“ ir turtas buvo pervertintas ir įneštas į naują įmonę, ko pasėkoje metiniame balanse šito turto nebeturėjo. Jis atsispindėjo kaip akcijos, ne kaip nekilnojamas turtas. Garažai buvo paskirti nugriovimui, nes tai įpareigojo patvirtintas detalusis planas. Ir jie metiniame balanse buvo apskaityti, kaip nebaigta statyba. Garažai buvo laikinai nenaudojami. Su jais nieko negalima buvo daryti, nes reikėjo techninio projekto juos griauti, tie leidimai buvo gauti 2008 m. kovo ar gegužės mėnesiais, šiuo metu jie dalinai nugriauti. Prieš rengiant detalųjį planą, kultūros paveldas išdavė sąlygas detaliam planui rengti, kuriame buvo parašyta, kad šitame sklype reikalinga atstatyti gatveles. Kultūros paveldo išduotos sąlygos detaliam planui buvo išduotos 2006 m. birželio mėnesį dar iki 2007 m. UAB ,,Verslo rūmai“ laikotarpiu, kada vadovavo B. ilgalaikio turto, ilgalaikio turto skaičių ir rūšį įmonė numatė savo nuožiūra. Pagal akcininkų sutartį ir Akcinių bendrovių įstatymą gali būti formuojamas įmonės įstatinis kapitalas pinigais arba turtu. Šiuo atveju, kadangi buvo investuotojas UAB ,,AAA Respublika“ ir buvo sutarta, kad Verslo rūmai formuoja įstatinį kapitalą po 50 procentų, įneša materialųjį turtą - viešbutį, o jie pinigais ir taip suformuojamas įstatinis kapitalas ir pradedamas vykdyti projektas. Piniginį įnašą įnešė UAB ,,AAA“, o ta įmonė kuri buvo steigiama pasivadino UAB ,,AAA Respublika“. Jos kapitalas buvo formuojamas iš turtinio įnašo ir piniginio įnašo.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. G. nurodė, jog byloje pateikė specialisto išvadą ir nurodė, kad įmonė turėjo perkainoti ir du garažus. Įmonė nurodė, kad tvarkydama buhalterinę apskaitą vadovaujasi Lietuvos standartais. Turto pavyzdžiai gali būti: pastatai ir statiniai; kaip statomas ar ilgalaikis materialus turtas; ir laikinai nenaudojamas turtas. Pagal tai kokie buvo pateikti tyrimui dokumentai tokios grupės, įmonės nei apskaitos politikoje nei pačioje apskaitoje nebuvo. Verslo apskaitos standarto 12 reikalavimus 44 p. apibrėžta, kad jeigu apskaitos politikoje numatyta perkainoti ilgalaikį materialųjį turtą, perkainojimas turi būt atliekamas periodiškai, bet nerečiau, kaip kas 5 metus. 45 standarto 55 p. reikalavimas, jeigu ilgalaikio materialiojo turto, tikroji turto vertė reikšmingai kinta, tokį turtą reikia perkainoti dažniau. 46 p. yra nustatytas reikalavimas jei perkainojamas ilgalaikis materialinio turto vienetas, turi būti perkainojama ir visa grupė. Turtas buvo perkainotas, tačiau tie garažai liko neperkainoti. Garažai po 2007 12 31 buhalterinėje apskaitoje neišnyko. Tie garažai liko ta pačia verte. Baigus dirbti B. 2007 11 26 ir pasibaigus kalendoriniams metams, tikroji gražų vertė nežinoma, tačiau apskaitoje jų vertė nekito, jie egzistavo ir jų vertė nekito. Aiškinamajame rašte už 2007 m. pirmojoje pastaboje nurodyta, kad ilgalaikis turtas buvo apskaitytas, kuris buvo perkainotas ir kuris buvo neperkainotas. Iš aiškinamojo rašto galima pamatyti, koks turtas buvo perkainotas, o koks ne. Tačiau negalima nustatyti, kokia tikroji turto vertė 2007 metų pabaigai, nes atlikus turto perkainojimą 2007 m. to turto vertė būtų kitokia, kadangi nuo 2005 m. praėjo 2 metai, buvo daug veiksnių ir sąlygų. Jei 2007 m. lapkričio 27 d. būtų pervertinti garažai, tai tada būtų galima vadovautis buhalterinės apskaitos įstatymu, kad apskaitos duomenys į registrus sutraukiamai mėnesiui pasibaigus. Tarkim vienas būtų perkainotas 17 d., kitas 20 d. tai yra tas pats kalendorinis mėnuo ir apskaitoje jau atsispindėtų. Yra nustatytos sąlygos, kaip turi būti perduoti apskaitos dokumentai keičiantis vadovui. Apskaitos periodiškumas 5 metai. Tai nereiškia, kad tik po 5 metų, tai atliekama, gali būti atliekama kas metus, kas mėnesį, pagal poreikį ir būtinybę. Kadangi valdybos akcininkų sprendimu buvo nutarta perkainoti viešbutį, kad įsigyti finansinį turtą, tas turtas apskaitomas toje pačioje grupėje, kaip ir garažai. Vadovaujantis verslo apskaitos standartais tuo pačiu metu turėjo atlikti ir likusių garažų vertės nustatymą.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. K. nurodė, kad 2012 10 19 pateikė specialisto išvadą. Įmonės savo turtą gali suskirstyti į ilgalaikį turtą, taip, kaip jos pačios nori, tai nėra griežtai reglamentuojama. Šiuo atveju Verslo standarto 47 p. nusako, kad pati įmonė gali suskirstyti į pogrupius ir tuos pogrupius apskaityti. Tai yra vieną ilgalaikį turtą apskaityti kaip įsigijimo kaina, kitą ilgalaikį turtą apskaityti perkainota verte. Jis nesutinka, kad perkainojimą galima atlikti kas mėnesį, nes tada griūtų visas apskaitos principas, tęstinumas, periodiškumas. Šiuo atveju įstatymo yra pasakyta, kad perkainojimą reikia atlikti ne rečiau, kaip kartą per penkerius metus. Įmonė 2005 m. apskaitė du garažus ir viešbutį perkainota verte ir 2007 m. įmonė iš buhalterinės apskaitos principų, neatliko jokio perkainojimo, nes to nereikalavo, nei tvarka, nei pačios įmonės apskaitos politika. Įmonės akcininkai nusprendė turtiniu įnašu – viešbučiu, padidinti kitos įmonės įstatinį kapitalą. UAB ,,Kauno verslo rūmai“ suteikta teisė įsigyti 27 000 vnt. UAB ,,AAA Respublika“ akcijų, apmokant už įsigyjamas bendrovės akcijas ataskaitoje įvertintu turtu. Turtinis įnašas padarytas 27 000 000 Lt., o turtas buvo įvertintas 31 770 000 Lt. Jeigu įmonė būtų atlikusi įvertinimą taip, kaip reikalauja Verslo apskaitos standartai, tai ji skirtumą turėjo atvaizduoti tarp buvusios vertės apskaitoje, kaip turto perkainojimo rezervą. Bet įmonėje šiuo atveju turto neliko, turtą ji įnešė, kaip turtinį įnašą ir ji gavo už tai vertybinius popierius, akcijas. Šiuo atveju jai nebuvo prievolės perkainoti kitų dviejų garažų. Turtas, šie pastatai nenuvertėjo. Tai patvirtina, kad 2007 m. rinkoje nekilnojamojoje turto vertė augo, o ne mažėjo, galbūt nuo 2009 m. vertė galėjo kristi. Teigia, jog vis dėlto buvo atliekamas turto perkainavimas, tai yra dėl turtinio įnašo. Ir čia svarbiausias dalykas, kad turtas įneštas mažesne verte nei perkainotas. Ir balanse, kurį įmonė pateikė Registrų centrui, kuris patvirtintas 2008 04 28, ten akivaizdžiai matosi, kad iš 26 000 000 Lt., kurie buvo 2007 01 01, likę tik 1 000 600. Tai yra likę du nebaigti garažai. Šiuo atveju, tas perkainojimas viešbučio, nėra susijęs su reikalavimu Verslo apskaitos standarte, o – pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nes tai buvo atlikta dėl turtinio įnašo, kurį bendrovė turėjo atlikti pagal AB įstatymo reikalavimus ir kurį turėjo pristatyti Registrų centrui dėl įstatinio kapitalo padidinimo registruojant pastatą UAB ,,AAA Respublika“. Terminas ,,tuo pačiu metu“, reiškia tais pačiais finansiniais metais – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Jei garažai būtų perkainoti iki 12.31, kada atskaitomybė buvo patvirtinta už 2007 metus, tai nebūtų pažeidimas. 2007 m. nebuvo nurodyta per kiek laiko perduodami dokumentai, todėl už kalendorinius metus daroma ataskaita. Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė turi sudaryti visas finansines ataskaitas, kurias reikia teikti Registrų centrui, sudaryti ataskaitas kurias reikia teikti VMI, socialinio draudimo įstaigai. Norint ataskaitas teikti, reikia gauti apskaitos dokumentus ir šioje vietoje direktoriaus organizavimas ir yra, kaip tuos dokumentus pateikti. Vadovaudamasis akcininkų susirinkimo sprendimu ir AB įstatymu, direktorius davė užsakymą pateikti viešbučio įvertinimą. Šiuo atveju yra įvertinimas, o ne pervertinimas. Kalbama vis apie perkainojimą, šiuo atveju buvo klausimas įvertinimo ar už akcijas apmokėjimas atitinka rinkos kainą. A. K. teigia, jog jam buvo pateikti apskaitos registrai, turto vertintojų pažyma, Registrų centrui pateikti visi duomenys ir įmonės Didžioji knyga. Jis vertino sąskaitų judėjimą už 2007m., o 2008-2009 m. nevertino. Ir šiuo atveju viešbutis ir garažai buvo apskaityti kitoje sąskaitoje, atskirai kaip pastatai ir atskirai kaip viešbutis. Jie nebuvo vienoje sąskaitoje, tai yra jie analitiniai, balanse tokios atskiros eilutės, kaip nenaudojami tuo laiku nebuvo. Dabartiniame, išplėstiniame balanse šitos eilutės yra. Kita vertus, kadangi įmonė nevykdė atitinkamo rodiklio, ji galėjo Registrų centrui teikti sutrumpintą balanso formą, kurioje ilgalaikis ir materialus turtas vienoje eilutėje.

2012 m. kovo mėn. 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/43 dėl UAB „Kauno verslo rūmai" ūkinės - finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad bendrovės atsakingi asmenys, pažeisdami VĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas" 44 punktą, kuriame nurodyta, kad „Jei ilgalaikio turto apskaitos politikoje numatyta perkainoti ilgalaikį materialųjį turtą, perkainojimas turi būti atliekamas periodiškai, bet ne rečiau_kaip kas_penkerius metus", standarto 45 punktą, kuriame nurodyta, kad „Jei ilgalaikio materialiojo turto (viso ar tam tikros jo grupės) tikroji vertė reikšmingai kinta, tokį turtą reikia perkainoti dažniau", bei standarto 46 punktą, kuriame nurodyta, kad „Jei perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, turi būti perkainojama ir visa ilgalaikio materialiojo turto grupė, kuriai tas turto vienetas priklauso. Visas vienai turto grupei priskiriamas turtas turi būti perkainojamas tuo pačiu metu“, bendrovės „Kauno verslo rūmai“ pateiktoje apskaitos politikoje nustatę, kad perkainotos vertės būdas taikomas visai ilgalaikio materialiojo turto grupei, ir kad kiekvienas turto objektas perkainojamas atskirai, tačiau perkainojimas visų toje ilgalaikio materialiojo turto grupėje esančių objektų turi būti atliekamas tuo pat metu, 2007 metais po UAB „Nidulus" atlikto bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitoje „Nebaigta statyba" apskaitomo nebaigto statyti pastato - viešbučio (4Vllb, unikalus Nr. 4400-0043-8168), adresu Karaliaus Mindaugo per., 38, Kaune, įvertinimo, bendrovės buhalterinėje apskaitoje atliko minėto pastato perkainojimą, padidindami pastato perkainotą vertę 3069171 Lt. Tuo tarpu taip pat „Nebaigtos statybos" grupėje apskaitomų kitų 2 nebaigtų statyti pastatų – garažų, vertės perkainojimas nei tuo pačiu metu (kaip nustatyta verslo apskaitos standarte ir bendrovės apskaitos politikoje), t.y. 2007 metais, nei vėlesniais 2008 - 2010 metais bendrovėje nebuvo atliekamas (nors 2008 metais minėti pastatai buvo nugriauti ir jų reali vertė dėl to pasikeitė). Todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar bendrovės finansinėse ataskaitose (balansuose) sudarytuose už 2007 - 2010 metus, atspindėta ilgalaikio turto vertė atspindėjo tikrąją bendrovės valdomo ilgalaikio Turto vertę. Dėl to tyrimo metu pateiktų dokumentų pagrindu nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „Kauno verslo rūmai" turto už 2007-01-01 - 2010-12-31 laikotarpį. Direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2006-02-20 iki 2007-11-26 ėjo G. B. (6 tomas 43-198 b.l.).

2011-09-26 gautame UAB „Kančo studija" ir A. K. pareiškime Nr. 2-2617 su priedais nurodyta, kad UAB „Kauno verslo rūmai", į.k. 300008594, reg. Rotušės a. 11, Kaunas, nuosavybės teise nuo 2007-12-13 valdo pastatą - garažą, unikalus Nr. 1999-3014-9034 ir pastatą - garažą, unikalus Nr. 4400-0089-1505, esančius adresu Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaunas. Abiejų pastatų būklė - nebaigti statyti statiniai. Pirmojo statinio vidutinė rinkos vertė - 944000 litų, o antrojo - 603000 litų 2007 m. gruodžio 10 d. duomenimis. Bendra abiejų statinių vertė - 1547000 litų. Remiantis paieškos pagal juridinį asmenį Registro duomenimis apie UAB "Kauno verslo rūmai" registruotą nekilnojamąjį turtą 2011-07-26 dienai, jokio kito nekilnojamojo turto ši bendrovė neturi. 2008 metų antrame pusmetyje minėti pastatai buvo nugriauti, tačiau 2010 m. bendrovės apskaitoje buvo įforminta materialiojo turto viso už 2662390 litų (nebaigta statyba – 2659700 litų vertės bei 2112 litų vertės kilnojamasis turtas – biuro technika), t.y. apie 1000000 litų daugiau, nei prieš nugriaunant minėtus pastatus (1 tomas, 1-162 b.l.).

Analogiški UAB „Kančo studija" ir A. K. pareiškimai gauti iš Kauno apygardos prokuratūros, Kauno AVMI ir Kauno AVPK NTV ENTS. (1 t., 163 b.l., 4 t. 35 b.l.).

Atsakomybėn už veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. traukiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog G. B. UAB ,,Kauno verslo rūmai“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 11 01 iki 2007 11 26, t.y. 26 dienas. Šiuo laikotarpiu jis kreipėsi į UAB ,,Nidulus“ dėl įmonei priklausančio ilgalaikio turto – pastato – nebaigto statyti viešbučio, esančio Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 38 vertės nustatymo. Šis turto vertės nustatymas buvo atliktas remiantis 2007 08 30 UAB Kauno verslo rūmai visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, kuriame buvo nutarta patvirtinti valdybos sprendimą dėl 20 000 000 paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės UAB ,,AAA Respublika“ naujos emisijos akcijų įsigijimo, apmokant už akcijas turtiniu įnašu – nebaigtu statyti viešbučio pastatu, esančiu Karaliaus Mindaugo pr. 38.

UAB ,,Kauno verslo rūmai“ tvarkydami buhalterinę apskaitą vadovavosi Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintu 12-uoju verslo apskaitos standartu ,,ilgalaikis materialusis turtas“(Žin., 2004, Nr. 20-616), kurio VIII skyriuje ,,Ilgalaikio materialiojo turto registravimas apskaitoje ir pateikimas finansinėje atskaitomybėje“ nurodyta, jog ilgalaikis materialusis turtas jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš būdų, t.y. arba įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Taip pat šioje tvarkoje numatyta, jog atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi apskaitos būdai. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti šio standarto 40 punkto 2 papunktyje numatytą būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog dviejų garažų ir viešbučio pastatai priskiriami tai pačiai turto grupei – nebaigta statyba. Siekiant vieną iš šios grupės pastatų perduoti UAB ,,AAA Respublika“ apmokėjimui už akcijas turtiniu įnašu (kaip buvo nuspręsta visuotiniame akcininkų susirinkime)( 7 t., 70-74 b.l.), G. B. užsakė šio pastato vertės nustatytą, UAB ,,Nidulus“ šį turtą įvertino ir šis pastatas 2007 12 17, kaip matyti iš UAB ,,Kauno verslo rūmai“ direktorės E. P. ir UAB ,,AAA Respublika“ direktoriaus S. N. pasirašyto pastato priėmimo perdavimo akto, buvo perduotas UAB ,,AAA Respublika“, kuri priėmė šį nekilnojamąjį turtą privačios nuosavybės teise (6 t., 55 b.l.).

Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog tuo metu, kuomet buvo organizuotas viešbučio vertinimas, šis turtas buvo priskirtas tai pačiai grupei, kaip ir du garažai – nebaigtų statyti statinių grupei, tačiau po 2007 12 17 priėmimo perdavimo akto, nebaigtas statyti pastatas buvo perduotas UAB ,,AAA Respublika“ ir perėjo iš UAB ,,Kauno verslo rūmai“ balanso į UAB ,,AAA Respublika“ balansą bei turėjo atsispindėti jau UAB ,,AAA Respublika“ apskaitoje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog po šio turto perdavimo UAB ,,AAA Respublika“, UAB ,,Kauno verslo rūmai“ balanse neliko turto – nebaigto statyti viešbučio.

Kaip teigia specialistas A. K., neesant balanse viešbučio, kaip nebaigto statyti turto, išnyksta prievolė perkainuoti ir kitus du anksčiau šiai grupei priskirtus nebaigtus statyti pastatus.

Specialisto V. G. išvadoje nurodyta, jog dėl to, kad nebuvo kartu su viešbučiu įvertinti ir du nebaigti statyti pastatai – garažai, t.y. 2007 metais nei vėlesniais metais bendrovėje šių garažų perkainojimas nebuvo atliktas, garažai 2008 metais nugriauti ir jų reali vertė dėl to pasikeitė ir dėl to negalima nustatyti ar bendrovės finansinėse ataskaitose (balansuose) sudarytuose už 2007 – 2010 metus atspindėta ilgalaikio turto vertė atspindėjo tikrąją bendrovės valdomo ilgalaikio turto vertę ir dėl to nebuvo galima nustatyti bendrovės ,,Kauno verslo rūmai“ turto už 2007 01 01 iki 2010 12 31 laikotarpį.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. G. negalėjo nurodyti, ką reiškia reikalavimas perkainoti vienu metu – ar tas perkainavimas turi būti atliktas tą pačią dieną, ar tais pačiais finansiniais metais. Nors iš jo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis šią nuostatą traktuoja, jog jeigu perkainavimas būtų atliktas tą patį mėnesį, įstatymas nebūtų pažeistas. Tačiau specialisto išvadoje jis šį reikalavimą traktuoja kitaip, nurodydamas, jog ,,garažų perkainavimas nei tuo pačiu metu (kaip tai nustatyta verslo apskaitos standarte ir bendrovės apskaitos politikoje), t.y. 2007 metais, nei vėlesniais 2008-2010 metais bendrovėje nebuvo atliekamas) (6 t., 81 b.l.). Iš to darytina išvada, jog specialistas V. G. laikosi nuomonės, jog perkainojimas galėjo būti atliktas tais pačiais finansiniais metais ir tokiu būdu įstatymas nebūtų pažeistas.

Jeigu laikytis nuostatos, jog perkainojimas turėjo būti atliktas tais pačiais finansiniais metais, tokiu būdu traukti atsakomybėn G. B. nėra įstatyminio pagrindo, kadangi jis iš direktoriaus pareigų buvo atleistas dar nepasibaigus finansiniams metams ir iki 2007 12 31 direktoriaus pareigas ėjo kitas asmuo, todėl reikalavimo atlikti perkainavimą vienu metu, t.y. tais pačiais finansiniais metais – turėjo laikytis jau naujas direktoriui. Taip pat reikalavimas perėjo kitam direktoriui ir tuo atveju, jeigu laikyti, jog reikalavimas ,,perkainuoti tuo pačiu“ metu būtų taikomas tam pačiam mėnesiui, nes ir tokiu atveju 2007 m. lapkričio pabaigoje įmonėje buvo jau kitas direktorius.

Esant šioms aplinkybėms, t.y. įvertinus VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 12 18 Nr. 1 patvirtino 12-ojo verslo apskaitos standarto 46 punkte esantį reikalavimo nekonkretumą, traukti baudžiamojon atsakomybėn G. B. už šio neaiškaus reikalavimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą – nėra įstatyminio pagrindo.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, jog 2007 m. metiniame UAB ,,Kauno verslo rūmų“ balanse nebuvo turto – nebaigtas statyti viešbutis, kadangi už šį turtą buvo įsigytos akcijos, todėl ir dėl šios aplinkybės tais pačiais finansiniais metais perkainoti kitą nebaigtą statyti turtą nebuvo būtinybės, juolab, jog šis turtas buvo perkainotas 2005 metais, t.y. nepraėjus penkeriems metams iki G. B. pateikto kaltinimo laikotarpio.

Laikantis nuostatos, jog G. B. privalėjo organizuoti perkainavimą tuo pačiu metu, t.y. tą pačią dieną, G. B. kiltų atsakomybė už šios tvarkos nesilaikymą. Tačiau įstatymas reikalauja, jog dėl tokių veiksmų būtų atsiradęs priežastinis ryšys, t.y. nebuvimas galimybės nustatyti įmonės turto. Tyrimas buvo atliekamas dėl 2007-2010 metų laikotarpio. Specialisto išvadoje nurodyta, jog ,,2008 metų antrame pusmetyje minėti pastatai buvo nugriauti, tačiau 2010 m. bendrovės apskaitoje buvo įforminta materialiojo turto už 2662390 litų (nebaigta statyba- 2659700 litų vertės bei 2112 litų vertės kilnojamasis turtas - biuro technika), t.y. apie 1000000 litų daugiau, nei prieš nugriaunant minėtus pastatus (1 t., 1-162 b.l.) ir dėl to negalima nustatyti įmonės turto. Iš specialisto išvados seka, jog turto vertės nebuvo galima nustatyti dėl to, jog 2010 m. apskaitoje nurodyta nebaigta statyba 2662390 Lt vertės, tačiau realiai tokio turto nėra, garažai nugriauti. Todėl, sprendžiant G. B. baudžiamosios atsakomybės klausima būtina nustatyti, ar įmonės turto negalima nustatyti dėl to, jog 2007 m. lapkričio mėnesį nebuvo įvertinti nebaigti statyti garažai (kurie nepažeidžiant apskaitos politikos buvo įvertinti 2005 metais), ar dėl to, jog 2008 metais garažai buvo nugriauti, o apskaitoje nurodyta nebaigta statyba 2659700 litų vertės. Nors teisiamojo posėdžio metu specialistas V. G. nurodė, jog 2007 m. apskaitoje nurodyta garažų vertė netiksli, kadangi jie nebuvo perkainoti kartu su viešbučiu, tačiau įvertinus teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, daryti tokios išvados nėra pagrindo. Vykdant bendrovės buhalterinės apskaitos politiką, šie garažai buvo perkainoti 2005 m., kaip to reikalavo anksčiau paminėtas verslo apskaitos standartas, tai, jog jų vertė per dvejus metus galėjo pakisti ir apskaitoje atvaizduota netiksli yra tik prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro kategorišką išvadą, jog vien dėl to, jog 2007 metais nebuvo perkainoti du nebaigti statyti garažai, nesukelia pasekmių, būtinų atsakomybei pagal LR BK 223 str. 1 d. kilti.

Kaip jau buvo minėta, specialistas V. G. savo išvadoje nurodė, jog įmonės turto nebuvo galima nustatyti dėl nežinomos 2008 metais nugriautų garažų vertės, todėl akivaizdu, jog šioje specialisto išvadoje BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai nustatyti atsižvelgiant į įvykius, įvykusius po 2007-ųjų įmonės finansinių metų, už kuriuos atsakomybė gali kilti G. B..

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės (Kasacinė nutartis Nr. 2K-285/2012), jog LR BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis).

Laikantis nuomonės, jog G. B. turėjo organizuoti nebaigtų statyti garažų perkainojimą tą pačią dieną, būtų galima daryti išvadą, jog jis tokio reikalavimo nevykdė, todėl už šį VšĮ LR apskaitos instituto standartų tarybos 2003 12 18 nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto nevykdymą, G. B. galėtų kilti administracinė atsakomybė, tačiau įvertinus jau minėto apskaitos standartų esančio reikalavimo ,,vienu metu“ neapibrėžtumą, traukti G. B. administracinėn atsakomybėn už šį galimą pažeidimą – nėra įstatyminio pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustačius, jog dėl galimo apskaitos standarte numatyto reikalavimo nesilaikymo, 2007 metais nekilo pasekmių, būtinų atsakomybei pagal LR BK 223 str. 1 d. kilti, nėra pagrindo G. B. traukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinime nurodyta aplinkybė, jog negalima iš dalies nustatyti įmonės turto laikotarpiu nuo 2008 01 01 iki 2010 12 31 negali būti inkriminuojama G. B., kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog po 2007-ųjų finansinių metų buvo nugriauti garažai, kurių nugriovimas siejamas su negalėjimu nustatyti bendrovės turto, o G. B. tuo laikotarpiu nebuvo jokiais ryšiais susijęs su bendrove. Todėl tarp nustatytų pasekmių 2010 metais ir G. B. darbo 2007 m. lapkričio mėnesį priežastinio ryšio tarp jo galimų 2007 11 01 – 11 26 laikotarpiu atliktų veiksmų ir 2010 12 31 kilusių pasekmių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog G. B. neorganizavęs visos statinių grupės ,,Nebaigta“ statyba“ perkainojimo, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,Kauno verslo rūmai“ turto už laikotarpį nuo 2007 11 01 iki 2007 12 31, todėl G. B. pagal LR BK 223 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Kardomoji priemonė – iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pagal LR BK 223 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė