- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 2YT-30424-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01227-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- P. K., V. K.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. K. ir V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas R. A. – po senelės B. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjo R. A. reikalavimas grindžiamas argumentais išdėstytais pareiškime ir teismo posėdžio metu: pareiškėjo R. A. senelė B. K. mirė (duomenys neskelbtini). B. K. turėjo keturis vaikus – V. K., P. K., A. K., kuri yra mirusi, ir V. K., kuris yra miręs. Senelė B. K. testamento nebuvo sudariusi. B. K. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. valdė ir naudojo likusius senelės buities ir namų apyvokos reikmenis, knygas, asmeninio naudojimo daiktus. Pirmesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė.
Pareiškėjas R. A. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: B. K. mirties įrašu; V. K., A. A. ir V. K. mirties liudijimais; R. K. ir V. K. (prieš santuokos sudarymą K.) santuokos liudijimu; V. A. ir A. A. (prieš santuokos sudarymą K.) santuokos sudarymo įrašu; A. K. gimimo įrašu; V. K. ir pareiškėjo – R. A. gimimo liudijimais; V. A. ir A. A. ištuokos liudijimu; Gyventojų registro ir notaro pažymomis; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos pažyma.
Suinteresuotas asmuo P. K. teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad pareiškėjo R. A. pareiškimas būtų patenkintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškėjo R. A. pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. R. A. po B. K. mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas R. A. yra B. K. vaikaitis (b. l. 12, 14). Pareiškėjo senelė B. K. mirė (duomenys neskelbtini). B. K. turėjo keturis vaikus: V. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K. (pareiškėjo motina), kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9, 17). Paveldėjimo byla po B. K. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 16, 36).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjas R. A. iš karto po senelės B. K. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, – tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios senelės turtą negavo. B. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas R. A. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios senelės B. K. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. A. mirusios senelės B. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė senelės B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.