Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Broniaus Januškos, Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, kadangi pareiškėjas pats yra nurodęs, kad atvyko į Europos Sąjungos teritoriją prašytis prieglobsčio ir niekada prieš tai prieglobsčio nesiprašė. Tvirtina, kad pareiškėjas pirminės ir pakartotinės apklausos metu papasakotais faktais grindė jam gresiantį kilmės valstybėje pavojų, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad pareiškėjas pasitelkė apgaulę ar piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo tvarka. Tuo remiantis pareiškėjas mano, kad MD prie LR VRM neturėjo pagrindo remtis UTPĮ 2 straipsnio 1 dalimi.

Mano, kad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi skiriant draudimo atvykti į šalį terminą, atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Nurodo, kad pareiškėjas negali pateikti išsamių argumentų dėl šio atsakovo sprendimo, nes jo priėmimo motyvai nėra jam žinomi. Pareiškėjui nežinant kuo remiantis atsakovas priėmė minėtą sprendimą, yra ribojama jo teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai ieškovas mano, kad šioje dalyje atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas pagrįsdamas savo argumentus, remiasi 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 1967 m. protokolu „Dėl pabėgėlių statuso“ 80 punktu.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo.

Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi pagalbos tik į vieną policijos įstaigą ir nesikreipė į jokias kitas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, nors galėjo ir turėjo kreiptis, galima teigti, kad jis tinkamai neinformavo valstybės institucijų apie jo atžvilgiu tariamai vykdomus veiksmus, nes (duomenys neskelbtini) rajono policijos nuovada nėra vienintelė ir galutinė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos instancija, į kurią galėjo kreiptis siekiant apsaugos nuo jo atžvilgiu tariamai vykdomų pažeidimų.

Akcentuoja, kad sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra visiškai pagrįsta ir teisėta. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad, skirtingai negu ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje, pagal kurią tokiam užsieniečiui galėjo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, šiuo metu galiojanti nuostata įpareigoja sprendimą priimančią instituciją uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis yra išsiunčiamas. Jokių papildomų sąlygų, papildomo pagrindimo arba išimčių prieglobsčio prašytojams minėto 133 straipsnio nuostatos nenumato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, tokiu būdu Migracijos departamentui šiuo aspektu yra suteikti diskrecinės galios įgaliojimai veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam, nei minimalus (1 metų), laikotarpiui, t. y. dvejiems metams. Papildomai nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, MD prie LR VRM sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai, tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-05-15 įsakymo Nr. 1V-382 redakcija) patvirtinto „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, MD prie LR VRM priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti, tokio sprendimo motyvai nurodomi išvadoje, kurios pagrindu priimamas toks sprendimas. Konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja atsakovą išplėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti išdėstyti tik išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. P. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos klausimus, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo nuostatas, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga.

Pagal Įstatymo 86 str. 1 d., pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 str.

Pagal Įstatymo 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Pagal Įstatymo 76 str. 1 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.

Įstatymo 77 str. 2 d. nustatyta, kad MD prie LR VRM sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 126 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra <...>. Įstatymo 133 str. 2 d. įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuris <...> buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas N. P. pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pasislėpęs krovininiame automobilyje, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. (MD byla (duomenys neskelbtini) b. l. 2). 2012-12-03 pareiškėjas pateikė prašymą suteikti laikiną prieglobstį Lietuvos Respublikoje (MD byla (duomenys neskelbtini) b. l. 15). Skunde pareiškėjas paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) karinės tarnybos metu jis turėjo vaikyti demonstrantus, o vieno iš mitingų metu, atlikdamas savo pareigą pareiškėjas sumušė kaimyną, kuris vėliau pradėjo keršyti. Dėl minėto įvykio pareiškėjas buvo sumuštas, vėliau buvo daug kartų puolamas, patirdavo patyčias, grasinimus ir psichologinį smurtą, taip pat buvo užmuštas jo šuo. Dėl šių įvykių pareiškėjas visada kreipdavosi į policijos nuovadą, kur dirbo jo pažįstami asmenys, tačiau jo teisės nebuvo apgintos, o kas kartą buvo aiškinama, kad vyksta tyrimas ir jis gali būti ramus. Pažymi, kad kita priežastis buvo koordinatoriaus darbas „(duomenys neskelbtini)“ partijoje. Rinkimus laimėjus „(duomenys neskelbtini)“ partijai, jam pradėjo grėsti rimtas pavojus, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ koordinatorius buvo imta persekioti (b. l. 1-4).

MD prie LR VRM prieglobsčio reikalų skyriaus 2013-01-17 išvadoje „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. P. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjas 2013-01-14 apklausos metu nurodė, jog N. P. nuo 2007 iki 2008 m. tarnavo kariuomenėje ir kai vykdavo mitingai, jam tekdavo vaikyti į mitingą susirinkusius žmones. Viename mitinge jisai susidūrė su savo kaimynu, kurį prieglobsčio prašytojo teigimu, jisai primušė su lazda. Po mitingo praėjus 2 dienoms, kaimynas su savo draugais jį užpuolė ir primušė. N. P. dėl sumušimo kreipėsi į šalia jo gyvenamosios vietos esančią policijos nuovadą (duomenys neskelbtini) rajone, nes čia dirbo keli jo pažįstami. Policiją sulaikė kaimyną, o vėliau paleido. Nuo to laiko iki pat išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2012 m. jis buvo užpultas apie 20 kartų (pareiškėjas paaiškino, kad sumuštas buvo tik patį pirmą kartą, kitais atvejais, prie jo priėję asmenys jį apstumdydavo, keikdavo, išvadindavo necenzūriniais žodžiais). N. P. teigimu, tai darė jo kaimynas, kuris kerštavo ir taip gadino jam gyvenimą, bet negalėjo įrodyti, nes nematydavo prie jo priekabiaujančių asmenų veidų. N. P. apie kiekvieną užpuolį pranešdavo policijai. Be šių priekabių, N. P. buvo gavęs kelis grasinamus raštelius, kuriuose buvo grasinama mirtimi, taip pat buvo nužudytas jo šuo. Policijoje kiekvieną kartą jam sakydavo, kad vyksta tyrimas, kad viskas bus gerai. Pareiškėjas nurodė, kad kaimynas po 2012 m. spalio mėn. įvykusių rinkimų tapo įtakingas, nes priklausė partijai „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškinti kodėl nesikreipė į kitas teisėsaugos institucijas, nes jo nurodyta policijos įstaiga jam nesugebėjo padėti, prieglobsčio prašytojas nesugebėjo paaiškinti, nurodė, kad apie tai nepagalvojo. 2012 m. 4-5 mėn. iki spalio mėn. turėjusių įvykti parlamentinių rinkimų, N. P. padėjo savo mamai, kuri priklausė M. S. politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“. N. P. teigimu, jisai buvo koordinatorius ir atlikdavo apklausas už ką žmonės balsuos. Išvadoje nustatyta, kad nebuvo rasta jokia informacija, kad asmenų, priešrinkiminės kampanijos metu dirbusių M. S. partijoje, atžvilgiu yra pareiškiami kokie nors kaltinimai, jie yra sulaikomi ar kaip nors kitaip baudžiami.

Pažymėtina, kad pareiškėjas N. P. buvo „(duomenys neskelbtini)“ koordinatorius ir atlikdavo apklausas už ką žmonės balsuos, nors oficialiai ir nepriklausė šiai partijai (MD byla (duomenys neskelbtini) b. l. 32). Net ir konstatavus, kad pareiškėjas priklauso politinei partijai, to nepakaktų daryti išvadai, kad jis yra persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų. Išvykimo priežastimi iš (duomenys neskelbtini) negalėjo būti baimė būti persekiojamam dėl priklausymo politinei partijai, kadangi skunde pareiškėjas nurodo, jog aplinkybę, kad „(duomenys neskelbtini)“ koordinatorius buvo imta persekioti sužinojo jau išvykęs iš kilmės valstybės. Taip pat teismas kritiškai vertina pareiškėjo parodymus, jog jį persekioja nuo 2007 m. kaimynas, kadangi pats pareiškėjas negali tiksliai įvardinti, ar būtent kaimynas jį persekiojo, nes nematydavo priekabiaujančių asmenų veidų. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas tinkamai neinformavo valstybės institucijų apie jo atžvilgiu tariamai vykdomus veiksmus, kadangi jis kreipėsi pagalbos tik į vieną policijos įstaigą ir nesikreipė į jokias kitas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo kilmės valstybė neatitiko jai pavestos funkcijos apginti prieglobsčio prašytoją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-12-06 apklausos metu Nr. 24-3331 pareiškėjas nurodė, jog vykimo tikslas į Prancūziją – užsidirbti pinigų (MD byla (duomenys neskelbtini) b. l. 4-5). Ši aplinkybė nustatyta ir 2012-12-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (MD byla (duomenys neskelbtini) b. l. 8-9).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad atsakovė MD prie LR VRM padarė teisingą išvadą, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) ne persekiojimo baimės vedamas, o dėl kitų priežasčių, susijusių su jo sunkia turtine padėtimi ir siekiu pagerinti gerbūvio sąlygas valstybėje Europoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010).

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų teiginius apie pareiškėjo persekiojimo baimę dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso.

Pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikus, jam negali būti suteikiamas ir laikinasis teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Nenustačius persekiojimo priežasčių nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių tarptautinės apsaugos nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto ar žmogaus teisių pažeidimų reikalingumo būtinumą.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo nustatyta pakankamų ir patikimų pareiškėjui kylančios grėsmės įrodymų. Nėra pagrindo padaryti išvadai, kad pareiškėjas kilmės šalyje gali būti kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjo kilmės šalyje ginkluotas konfliktas, kurio metu jo gyvybei ar asmeniui kiltų grėsmė, nevyksta. 2013-01-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ tokią grėsmę paneigia (MD byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 36-45).

Išvadoje nurodoma, kad pagal Įstatymo 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam, kaip penkių metų laikotarpiui ir atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, pareiškėjui būtų tikslinga uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išvadoje uždraudimas pareiškėjui atvykti motyvuojamas tikslingumu. Pagal šios įstatymo normos formuluotę, uždraudimas atvykti yra privalomas, sprendimą priimantis valstybės tarnautojas negali rinktis, uždrausti asmeniui atvykti ar ne. Taigi, vertintina, kad ši skundžiamo akto dalis motyvuota.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodytos problemos nėra pagrindas suteikti jam tarptautinę apsaugą.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-18 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.