- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2K-19/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Gintaras Goda, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- A. M., L. D., G. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį atlyginti turtinę žalą; tęsti mokslą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, A. M. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteisti L. D. ir G. S., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupe, nuvežė G. S. ir L. D. apiplėšti A. G. individualios prekybos įmonės parduotuvę Rokiškio rajone, Bajorų kaime, Ežero g. 2, į kurią jie užėjo kaukėti; G. S., panaudodamas fizinį smurtą prieš pardavėją J. L., sukėlė jai fizinį skausmą ir atėmė galimybę priešinis, o L. D. iš šaldytuvo-vitrinos pagrobė 1800 Lt ir po veikos padarymo juos parvežė namo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį skirti arešto bausmę, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. ir laikyti jį atlikusiu bausmę.
Kasatorius A. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 55 straipsnio nuostatas, jog asmeniui, pirmąjį kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje bandė nurodyti tokio sprendimo motyvus, kad kasatorius neva sistemingai daro nusikalstamas veikas. Kasatorius šių motyvų nelaiko pagrįstais ir teisingais, nes šis teismas šališkai vadovavosi savo iniciatyva surinktais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais LITEKO duomenų bazės duomenimis. Kasatorius pažymi, kad tarp šių duomenų nurodytą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tas pats Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. minėtą nuosprendį panaikino ir jį išteisino. Be to, 2012 m. vasario 20 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu kasatorius nuteistas už veiką, padarytą vėliau, negu veika, už kurią jis nuteistas šioje byloje. Kasatoriaus manymu, 2011 m. lapkričio 15 d. veikos padarymo metu jis buvo neteistas, todėl laikytina, kad teisiamas pirmą kartą, o skiriant bausmę privalėjo būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos dvi alternatyvios arešto ir laisvės atėmimo bausmės, paskirta arešto bausmė. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštaringas ir nediferencijuoja jo kaip padėjėjo baudžiamosios atsakomybės, nes nors jame nurodyta, kad kasatorius į parduotuvę nėjo, prieš pardavėją nesmurtavo ir pinigų negrobė, tačiau iš esmės jo pavojingumas prilygintas kitų nusikaltimą įvykdžiusių asmenų pavojingumui. Be to, kasatorius pabrėžia, kad jis apibūdinamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi, dalis nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginta, o šių duomenų visuma tikrai leidžia jį vertinti teigiamai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo A. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, Baudžiamojo kodekso normos, reglamentuojančios bausmių skyrimą, pritaikytos tinkamai, Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeisti. Prokurorė pažymi, kad BK 55 straipsnio nuostatose nėra imperatyvaus įpareigojimo teismui visais atvejais asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turi būti motyvuotas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės paskyrimą A. M. motyvavo nepakankamai, todėl šį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą ištaisė. Pripažinęs, kad A. M. tinkamai paskirta laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė šios bausmės paskyrimo motyvus, susijusius su A. M. nusikalstamos veikos pavojingumu, jo asmenybę apibūdinančiais požymiais, kuriuos grindė taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas. A. M. apeliacinis skundas dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio buvo išnagrinėtas 2012 m. liepos 27 d. ir jis dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, išteisintas. Dėl to šioje byloje 2012 m. birželio 22 d. priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendis A. M. nėra įsiteisėjęs, taigi nėra pagrindo laikyti, kad teismas buvo šališkas, o LITEKO sistema nepatikima. Prokurorė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai A. M. gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 55 straipsnio nuostatų taikymo
BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą (BK 55 straipsnis). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinė nutartis Nr. 2K-138/2011).
Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. M., už veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką jis padarė bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltęs gera valia atlygino dalį žalos, taip į tai, kad padarytas apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas, todėl nusprendė skirti laisvės atėmimo bausmę, o parinkdamas mažesnį, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies bausmės vidurkis, atsižvelgė į tai, kad A. M. buvo tik padėjėjas. Be to, atsižvelgęs į tai, kad A. M. ankščiau nėra teistas, jauno amžiaus, mokosi, apibūdinamas teigiamai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas A. M., pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė BK 55 straipsnio reikalavimo motyvuoti sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę. Šios instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė tokios bausmės skyrimo motyvus: kad A. M. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinantys požymiai rodo jų didesnį pavojingumą, nes jis bendrininkų grupe padarė apysunkį tyčinį, smurtinį, baigtą nusikaltimą, kuris buvo iš anksto suplanuotas, pasirūpinta transporto priemone, kurią vairavo A. M., kaukėmis, plėšimas padarytas viešoje vietoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors A. M. pats į parduotuvę nėjo, prieš pardavėją nesmurtavo ir pinigų nepagrobė, tačiau jo paties ir kitų nuteistųjų parodymai patvirtina, kad jis žinojo visas būsimo plėšimo aplinkybes, kiti bendrininkai nebūtų galėję padaryti šio nusikaltimo, jei jis nebūtų nuvežęs į plėšimo vietą ir parvežęs, už padėjimą jis gavo dalį pagrobtų pinigų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors A. M. nusikalto būdamas neteistas, tačiau iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nes įsiteisėjusiais Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, šio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už du nusikaltimus ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be to, neįsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Minėtos aplinkybės, teismo manymu, A. M. apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, pelnantis iš nusikalstamų veikų darymo, todėl bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.