Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-372-963/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
1-372-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55587-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
L. P.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Natalija Fočenkova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-372-963/2017Proceso Nr. 1-01-1-55587-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,kaltinamajam L. P.,nukentėjusiajam D. B. (D. B.),nukentėjusiojo įgaliotai atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje sportinių renginių organizavimo specialybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y.:

L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 27 d., apie 2 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė alaus bokalu D. B. į veidą todėl, kad šis pažiūrėjo į kartu su juo atėjusias merginas, o pastarajam nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, kol jį nuo nukentėjusiojo atitraukė apsaugos darbuotojas, taip padarydamas D. B. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abejose lūpose su muštinėmis žaizdomis abejose lūpose, pjautinę linijinę žaizdą nosies šaknies kairėje pusėje, daugybinius smulkius taškinius ir brūkšnio pavidalo odos įbrėžimus veide, išsidėsčiusius kaktos dešinės pusės, tarpuakio, nosies šaknies, nosies nugarėlės, nosies galo dešinės pusės, kairės akies viršutinio voko, kairio skruostikaulio nosies ataugos projekcijos, dešinio skruosto, dešinio žando, dešinės pažandės ir viršutinės lūpos srityse, 21 danties vainikėlio 1/5 lūžimą dentino ribose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad nukentėjusiajam daužė iš alaus stiklinės, ne iš bokalo, jo nespardė. Tą kartą į barą atėjo su kompanija - du vaikinai ir trys pažįstamos merginos. Buvo draugas T., E., D. ir kiti. Su D. artimai bendravo. Bare gėrė alų, o merginos šoko prie stalo. Aplink merginas specialiai pirmyn atgal vaikštinėjo vienas vaikinas – nukentėjusysis ir pastoviai žiūrėjo į jas. Kadangi, jam tai nepatiko, jis nukentėjusiajam pasakė - ar neatsibodo į jas žiūrėti, akimis priekabiauti? Tuo metu, kai nukentėjusysis sukosi kažką sakyti, jis sudavė nukentėjusiajam iš alaus stiklinės ir šis nukrito, suklupo. Po to, pribėgę apsauginiai jį iš karto išvedė prie rūbinės, atvedė kruviną žmogų. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, davė savo megztinį. Bare buvo, kol policijos pareigūnai jį išsivežė. Paaiškino, jog įvykio metu buvo neblaivus, iš alaus stiklinės į veidą sudavė netyčia, iš anksto trenkti neketino. Po įvykio kartu buvę draugai nieko nepasakojo, kur jie gyvena nežino. Teisiamojo posėdžio metu susipažinęs su papildytu civiliniu ieškiniu, nurodė, kad sutinka su turtine žala, bet nesutinka su tokio dydžio neturtine žala. Paaiškino, jog turi du vaikus, kurie gyvena su motina, iš jo buvo priteista 600 litų alimentų. Atlygino „Sodrai“ nukentėjusiajam sumokėtą ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Tačiau, 2000 eurų neturtinei žalai sumokėti neturi. Šiuo metu nebedirba, vaikams išlaikymo nebeteikia, studijos yra nemokamos. Taip pat, neturi už ką sumokėti ir ankstesnių baudų. Sutinka nukentėjusiajam sumokėti 135 eurų - už gydymą, atlyginti už marškinius. Priteistą neturtinę žalą atlyginti galėtų tik dalimis. Savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą, apie 24 val. nakties, jis į barą atėjo vienas, buvo išgėręs porą bokalų alaus. Prisimena, jog bare stovėjo ramiai, žiūrėjo į šokių aikštelę, kai pajuto skausmą veido srityje, šukės įpjovė, pradėjo lietis kraujas, galvoja, kad po kaltinamojo smūgio prarado sąmonę. Atėję apsaugos darbuotojai jį pakėlė, po to buvo nuvežtas į ligoninę. Nei kaltinamojo, nei merginų neįsidėmėjo. Dėl neturtinės žalos paaiškino, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelius fizinius skausmus, nuo šukių buvo supjaustyta viršutinė lūpa, apatinė lūpa, antakis, veidas, skilo dantis. Taip pat, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Atlikus procedūras ligoninėje, buvo išleistas į namus. Nedarbingumo metu, kuris truko savaitę, negalėjo darbe bendrauti su klientais. Dirba projektų inžinieriumi, aptarnauja įrenginius objektuose, važiuoja pas klientus.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. vasario 1 d. apklausos metu, D. B. davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 19-21), 2017 m. vasario 20 d. akistatos su L. P. metu paaiškino apie kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kai 2016 lapkričio 27 d., apie 2 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ L. P. sudavė jam alaus bokalu į veidą (1 t., b. l. 148-150).

Liudytojas apsaugos darbuotojas J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba bare „(duomenys neskelbtini)“, tą kartą bare su kolega stovėjo prie pagrindinių durų. Iki įvykio, bare konflikto tarp minėtų asmenų nebuvo. Kaltinamasis sėdėjo su draugu, buvo merginos. Nukentėjusysis buvo atsirėmęs į minkštasuolį, dairėsi, žiūrėjo kaip žmonės šoka. Tarp asmenų nebuvo jokio bendravimo. Nukentėjusiajam pradėjus eiti link baro, prie to asmens prišoko kaltinamasis ir su stikliniu bokalu sudavė į galvą, dėl ko nukentėjusysis krito veidu į priekį, pabiro šukės. Tuo metu, kai nukentėjusysis buvo be sąmonės, kaltinamasis dar 2-3 kartus spyrė. Tai vyko, kai nukentėjusysis jau gulėjo parvirtęs. Jis visą tai matė, kol pribėgo prie kaltinamojo. Pastarąjį jis nustūmė nuo nukentėjusiojo pargriaudamas. Kaltinamojo veiksmai vyko už minkštasuolių, šalia baro, bet matėsi, kaip buvo trenkta su koja. Toje vietoje buvo stiklinės taros, skirtos alui arba sidrui, šukės. Kaltinamojo turėtas bokalas buvo stilinis, bet be rankenos. Pakėlus nukentėjusįjį, matėsi šio asmens supjaustyta lūpa, veidas buvo kruvinas. Sulaikius kaltinamąjį, pastarasis grasino, kad paleistų. Nukentėjusįjį žino kaip klientą, nes ateina į barą, niekada su šiuo asmeniu nebuvo problemų. Įvykio metu abu minėti asmenys buvo išgėrę. Bare filmavimo kamerų nėra. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. sausio 5 d. apklausos metu, J. A. davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 85-88), 2017 m. vasario 23 d. akistatos su L. P. metu paaiškino apie kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, t. y., kai 2016 lapkričio 27 d., apie 2 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas apsauginiu matė kaip L. P. sudavė alaus bokalu į veidą vienam iš nuolatinių baro klientų ir, po to jau gulinčiam ant žemės, dar kelis kartus sudavė iš kojos (1 t., b. l. 155-157).

Iš 2016 m. lapkričio 27 d., 03:49 val., BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas Klaipėdos apskrities VPK pranešė, kad 2016 m. lapkričio 27 d., apie 02:31 val., GMP į Klaipėdos apskrities ligoninę atvežė D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta diagnozė – daugybinės veido žaizdos, asmuo išleistas gydytis į namus (1 t., b. l. 72-73).

Iš 2017 m. vasario 22 d. Klaipėdos apskrities VPK tarnybinio pranešimo dėl liudytojų apklausų, matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-55587-16, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, įtariamasis L. P. parodė, jog 2016 lapkričio 27 d., apie 2 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo kartu su draugu T. ir trimis merginomis – D., E., trečiosios vardo nepamena. Nurodė, kad žino tik T., kuris gali būti Ispanijoje, ir D. telefonų numerius. Skambinant nurodytais telefonų numeriais minėtiems asmenims, niekas neatsakė. Nežinant adresatų pavardžių, gyvenamųjų vietų, šių asmenų apklausti nėra galimybės (b. l. 89-90).

Alkoholio matuoklio rodmenų kvite užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 27 d., 02.31 val., L. P. nustatytas 1,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 123).

2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. vasario 9 d. specialisto išvadose Nr.G2085/2016(03), Nr.pG306/2017(03) konstatuota, kad D. B. padaryti šie sužalojimai ir lokalizacija: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abejose lūpose su muštinėmis žaizdomis abejose lūpose, pjautine linijine žaizda nosies šaknies kairėje pusėje, daugybiniai smulkūs taškiniai ir brūkšnių pavidalo odos įbrėžimai veide, išsidėstę kaktos dešinės pusės, tarpuakio, nosies šaknies, nosies nugarėlės, nosies galo dešinės pusės, kairės akies viršutinio voko, kairio skruostikaulio nosinės ataugos projekcijos, dešinio skruosto, dešinio žando, dešinės pažandės ir viršutinės lūpos srityse, kliniškai nustatytas 21 danties vainikėlio 1/5 lūžimas dentino ribose. Kraujosruvos abejose lūpose su muštinėmis žaizdomis ir danties vainikėlio dalies lūžimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, o kiti sužalojimai – nuo daugybinių trauminių kontaktų su kietais smulkiais aštriais daiktais, tikėtina, stiklo šukėmis. Nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 31-32, 41).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamajame akte nurodytu metu viešoje vietoje tyčia sudavė alaus bokalu D. B. į veidą, nes šis pažiūrėjo į kartu su juo atėjusias merginas, o pastarajam nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – naktiniame klube - „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamojo L. P. kaltė dėl nežymaus D. B. sveikatos sutrikdymo įrodyta iš dalies ir paties kaltinamojo duotais parodymais teisme, kuriais jis pripažino, kad nukentėjusiajam trenkė iš „alaus stiklinės“ už tai, kad D. B. žiūrėjo į kartu atėjusias šokančias merginas, tik neigė, kad sudavė iš „alaus bokalo“ bei, kad parkritusį nukentėjusįjį spardė kojomis. Dėl stiklinės taros, skirtos gėrimui supilti, teismas pažymi, kad, šiuo atveju, kvalifikuojant kaltinamojo veiką nėra svarbu kaip įvardijamas indas alui supilti, reikšminga, jog su šia stikline alaus tara L. P., suduodamas nukentėjusiajam, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nespardė nukentėjusiojo, teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti atsakomybę. Be byloje esančių 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. vasario 9 d. specialisto išvadų Nr.G2085/2016(03), Nr.pG306/2017(03) (1 t., b. l. 31-32, 41), kuriose konstatuota, kad D. B. nustatyti sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ir nuo daugybinių trauminių kontaktų su kietais smulkiais aštriais daiktais, kaltinamojo L. P. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir liudytojo J. A. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu J. A., patvirtino, jog kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje dirbo apsaugos darbuotoju ir tiesiogiai matė L. P. nusikalstamų veiksmų eigą prieš D. B.. T. y., ne tik, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam iš stiklinės alaus taros, bet ir tai, jog pastarajam nukritus ant grindų, L. P. spyrė kojomis į įvairias kūno vietas. Tai liudytojas matė, nes pats galiausiai ir patraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Šie liudytojo parodymai nuoseklūs, sutampa su duotais ikiteisminio tyrimo metu, atitinka byloje surinktą medžiagą. Nesant byloje duomenų, jog liudytojas J. A. būtų nusistatęs prieš kaltinamąjį ar turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas neturi pagrindo abejoti, o juo labiau netikėti kaltinamajame akte išdėstyta kaltinamojo veiksmų seka.

Tokiu būdu kaltinamojo L. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą - sudavė alaus bokalu D. B. į veidą, kad šis pažiūrėjo į kartu atėjusias merginas, o pastarajam nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas ir tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia. Toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis, ypač dėl mažareikšmės dingsties. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog suduodamas stikline alaus tara į veidą ir spirdamas į įvairias kūno vietas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam D. B. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. L. P. padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 284 straipsnio 1 dalis) nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. P. savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė sudavęs alaus stikline tara nukentėjusiajam į veidą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sprendžiant dėl bausmės rūšies paskyrimo yra atsižvelgiama į kaltinamojo L. P. asmenybę - jis yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, jo vardu yra galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 97-119), nedirba, mokosi, išlaiko du vaikus. Atsižvelgtina ir į L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padaryta viena nesunki nusikalstama veika. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis, tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai juos užtikrinant, šiuo atveju, bus pasiekti L. P. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant didesnę nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis D. B. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 2000 eurų turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 28). Tačiau, minėtą ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios patikslino, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir prašė priteisti 2300 eurų neturtinę ir 135 eurų turtinę žalą bei 700 eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad 135 eurų turtinę žalą sudaro: 115 eurų išlaidos stomatologijos klinikai (dėl viršutinio žandikaulio traumos) bei 20 eurų vertės nuo kraujo sugadinti marškiniai. Pateikė I. J. IĮ Stomatologijos kabineto 2017 m. vasario 1 d. medicinos dokumentų išrašą (1 t., b. l. 34-35), 2017 m. vasario 7 d. išduotą kasos pajamų orderio kvitą. Kaltinamasis šios ieškinio dalies dėl turtinės žalos neginčija ir sutinka atlyginti. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra teisėtas, pagrįstas bylos medžiaga, todėl visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, o dėl išsiliejusio kraujo buvo sugadinti D. B. marškiniai.

Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti ir 2300 eurų dydžio neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jis kentė didelius fizinius skausmus, nuo šukių buvo supjaustytas veidas, skilo dantis, taip pat, tokie kaltinamojo veiksmai pažemino jį kitų asmenų akivaizdoje viešoje vietoje, dėl savaitę trukusio nedarbingumo negalėjo darbe bendrauti su klientais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam D. B. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos abejose lūpose su muštinėmis žaizdomis abejose lūpose, pjautine linijine žaizda nosies srityje, daugybiniai smulkūs odos įbrėžimai veide, nustatytas danties vainikėlio lūžimas dentino ribose. Toks sužalojimų pasiskirstymas parodo kaltinamojo veiksmų rimtumą, tačiau, šiuo atveju, nukentėjusysis išvengė sunkesnių pasekmių sveikatai – nepažeisti regos organai, apie kokius tai liekamuosius sužalojimų reiškinius byloje teismui nepateikta. Neabejotina, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, diskomfortą, bet ir negalėjo dirbti - apie savaitę buvo nedarbingas (1 t., b. l. 62). Kita vertus duomenų, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl to itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Teismas įvertina, kad viešoje vietoje be jokios priežasties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinės būklės pakitimus, iš to kilusius nepatogumus, kai buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis po procedūrų ligoninėje buvo išleistas į namus, gydėsi savarankiškai. Taip pat, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį – L. P., šiuo metu yra nutraukęs darbinius santykius su buvusia darboviete, turi du vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, mokosi neakivaizdžiai. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl, ieškinys, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 22,85 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 47-52), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo D. B. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą (1 t., b. l. 53). Todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV) byloje buvo pareiškęs 69,95 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 54-69), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam D. B. išmokėtos ligos išmokos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. Nurodytą sumą kaltinamasis L. P. sumokėjo 2017 m. vasario 21 d. (mokėjimo nurodymo kvitas - (1 t., b. l. 66)). Todėl, VSDFV pareiškimu civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 67)). Esant nustatytoms aplinkybėms procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

Šioje baudžiamojoje byloje civiliniame ieškinyje buvo pareikštas nukentėjusiojo D. B. prašymas dėl 700 eurų išlaidų advokatės Natalijos Fočenkovos paslaugoms apmokėti išieškojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. B. patyrė 700 eurų išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (pateiktas 2017 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, Serija LAT Nr. 765482). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010). Nukentėjusiojo turėtos 700 eurų išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos, todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo.

L. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 159-161).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo D. B. (D. B.) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš L. P. nukentėjusiajam D. B. 135 eurus (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti, 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 700 eurų (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Stonkuvienė