Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-590-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2A-590-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39220-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-590-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39220-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2873-600/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, - uždaroji akcinė bendrovė „Gatvių statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 770,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 19 d. Vilniuje, Nemenčinės plente, automobiliui FORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo apgadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarimu, minėto automobilio vairuotojas V. J. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Taip pat, nesant akivaizdžių sugadinimų, pasitelkiant technines priemones atliktas sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimų nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Nurodytas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 770,13 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio duobės, todėl atsakovė, būdama kelio valdytoja, privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Gatvių statyba“ sudarytos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui neperėjo nurodytos gatvės valdymas, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra atsakinga už dėl kelio defektų atsiradusią žalą.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šiaurinės miesto dalies gatvių, įskaitant ir Nemenčinės plentą, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. 2014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK). Nurodytos sutarties 4.3.5 Kpunkte įtvirtinta, kad rangovas, t. y. UAB „Gatvių statyba“, įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti atsakovę. Atsakovės nuomone, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. balandžio 7 d. sutartimi atsakovė pirko ne tik remonto darbus, bet ir gatvių priežiūros darbus, kurie savo esme skiriasi nuo remonto darbų. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, esą atsakovė neperdavė UAB „Gatvių statyba“ sutartyje nurodytų gatvių valdymo. Be to, byloje nėra duomenų apie meteorologines sąlygas, buvusias eismo įvykio metu. Jei šios sąlygos buvo geros, eismo įvykis galėjo įvykti dėl vairuotojo neatsargaus vairavimo. Taip pat byloje nėra duomenų apie kelyje buvusios duobės dydį. Disproporcija tarp kelio duobės dydžio ir patirtų apgadinimų masto leidžia abejoti, kad automobilio vairuotojas pasirinko saugų greitį bei vairavo pakankamai rūpestingai ir atsargiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Anot teismo, sistemingai įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. balandžio 7 d. sudarytos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduota ginčo kelio valdymo teisė. Teismo vertinimu, tokią išvadą, be kita ko, sąlygoja aplinkybės, kad UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikinėti darbus ne savarankiškai, o gavusi atsakovės užsakymą, taip pat aplinkybė, kad Sutarties 4.3.5 punkte sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją, aplinkybė, kad rangovas privalo informuoti užsakovą apie defektus, aplinkybė, kad atsakovė apribojo UAB „Gatvių statyba“ teisę samdytis subrangovus Sutartyje nurodytiems darbams atlikti. Teismas pažymėjo, kad esant iš esmės tapačioms aplinkybėms, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi, teismas padarė išvadą, kad Darbų atlikimo sutartimi atsakovė perdavė trečiajam asmeniui tik techninę ginčo kelio priežiūros teisę, bet ne valdymo teisę.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žala automobiliui padaryta dėl kelio duobės. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius jos išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Atsakovė, pateiktame atsiliepime nurodžiusi, kad žala turi būti mažinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovės dėstomi argumentai, teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs, nenurodoma, kokiu būdu šiuo atveju pasireiškė automobilio vairuotojo neatsargumas, o teiginiai, esą vairuotojas galėjo viršyti leistiną greitį, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigia ieškovės prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nekelia pagrįstų abejonių, kad žala transporto priemonei FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta ieškinyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kelio remontas ir priežiūra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Darbų atlikimo sutartis su UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Taigi Darbų atlikimo sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Gatvių statyba“.

6.2. Darbų atlikimo sutarties 4.3.5 punkte numatyta, kad rangovas (UAB „Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Nurodytame Darbų atlikimo sutarties punkte taip pat nustatyta, kad rangovas UAB „Gatvių statyba“ nuo Darbų atlikimo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, Darbų atlikimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves valdyti UAB „Gatvių statyba“.

6.3. Darbų atlikimo sutarties 4.3.2 punkte įtvirtinta, kad UAB „Gatvių statyba“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Darbų atlikimo sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemų dangos priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Darbų atlikimo sutarties 4.3.1 punkte aiškiai nurodoma, kad užsakovo raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, kas paneigia teismo išvadą, kad UAB „Gatvių statyba“ turėjo veikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, neturėjo teisės veikti savarankiškai, savo nuožiūra. Taigi UAB „Gatvių statyba“, vadovaujantis Darbų atlikimo sutartimi, laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „Gatvių statyba“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovo nurodymus, bet ir, reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Teismas skundžiamu sprendimu ignoravo sutartyje išreikštą šalių valią ir pažeidė CK įtvirtintas bei kasacinio teismo praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles.

6.5. Teismas, net ir nustatęs, kad už kilusią žalą turi atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė, nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu patirta žala iš dalies kilo dėl automobilio vairuotojo neatidumo kelyje. Nors konstatuota, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, manytina, kad automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl savo kaltės laiku nepastebėjo kliūčių kelyje, todėl, galimai nesilaikęs saugaus greičio, įvažiavo į kelyje buvusią duobę, taip sukeldamas automobilio pažeidimus. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, kad vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

6.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad byloje nėra duomenų apie meteorologines sąlygas įvykio metu, kurios galėjo turėti tiesioginės reikšmės įvykiui ir jo metu patirtai žalai. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, kad duobės gylis galėjo turėti įtakos sprendžiant, ar įvažiavus į šią duobę buvo įmanomi tokie automobilio apgadinimai. Minėta disproporcija tarp kelio duobės dydžio ir gylio bei automobilio apgadinimų masto leidžia abejoti, jog automobilio vairuotojas pasirinko saugų greitį bei vairavo pakankamai rūpestingai ir atsargiai.

Atsiliepimas

7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Apeliantė neįrodė, kad gatvių valdymas visa apimtimi buvo perduotas UAB „Gatvių statyba“. Apeliantė neginčija, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 ir nagrinėjamoje byloje esančių kelių priežiūros sutarčių sąlygos, nustatančios rangovų atliekamų darbų pobūdį, yra identiškos. Apeliantė nepateikė jokių naujų motyvų, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl kelio valdymo skiriasi nuo kitose analogiškose bylose nustatytų aplinkybių.

7.2. Atsakomybė CK 2.266 straipsnio pagrindu UAB „Gatvių statyba“ nekyla. Šiuo teisiniu pagrindu už kelio trūkumus atsakinga apeliantė. Apeliantė neįrodė, kad UAB „Gatvių statyba“ netinkamai vykdė sutartį ir kad kelio trūkumai atsirado ir nebuvo laiku suremontuoti dėl UAB „Gatvių statyba“ kaltės. UAB „Gatvių statyba“ nėra kelio valdytojas daiktine prasme, UAB „Gatvių statyba“ atlieka tik sutartyje numatytus darbus ir tų darbų atlikimą, darbų kainą ir darbų apimtis derina su kelio savininku. UAB „Gatvių statyba“, negavusi gatvės savininko sutikimo, negali atnaujinti kelio dangos, t. y. atlikti gatvės remonto darbus taip, kad duobės nesusidarytų. Iš kitose analogiškose bylose UAB „Grinda“ atstovų pateiktų paaiškinimų ieškovei žinoma, kad duobės atsiranda dėl kelio defektų (asfalto dangos įtrūkimų), bei kelius prižiūrintys rangovai tokius kelio įtrūkimus gali taisyti tik šiuos darbus suderinę su kelio savininku.

7.3. Jei paaiškėtų, kad kelio trūkumai atsirado dėl UAB „Gatvių statyba“ kaltės, t. y. dėl UAB „Gatvių statyba“ sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kelio valdytoja Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi dėl kelio trūkumų padarytą žalą, turės regresinio reikalavimo teisę į darbus vykdžiusį rangovą.

7.4. Eismo įvykio aplinkybes tyrusi policija vairuotojo kaltės nenustatė. Automobilis įvažiavo į nepažymėtą duobę. Eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas administracinėje byloje nurodė, kad nedelsiant po šio įvykio į tą pačią duobę įvažiavo ir kiti automobiliai.

7.5. Vairuotojas siekia išvengti kliūties, kai jis pastebi ją ir supranta, kad ši kliūtis kelia realų pavojų. Automobiliui važiuojant 50 km/val. greičiu, pastebėjus kliūtį automobilis pradės stabdyti nuvažiavęs 13 m atstumą bei sustos nuvažiavęs 28 m. Vairuotojas, nematydamas duobės gylio, ne visada gali tinkamai įvertinti, ar reikia staiga stabdyti ar manevruoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos tretiesiems asmenims kelio konstrukciniais defektais, atlyginimo atveju (CK 6.266 straipsnis) bei pagrindų sumažinti žalos atlyginimą.

10. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė yra tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 straipsnį, nes 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Gatvių statyba“. Padarydamas priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas, anot apeliantės, ignoravo sutartyje išreikštą šalių valią ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

12. 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB „Gatvių statyba“ (sutartyje įvardijama rangovu) įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Pagal sutarties 4.2.2 punktą, užsakovas įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą. Rangovas įsipareigojo darbus atlikti <...> gavęs užsakovo raštišką užsakymą (sutarties 4.3.1 punktas); pastebėjęs defektus, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turėjo informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius (sutarties 4.3.6 punktas); net defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, atveju rangovas, nors ir turėjo juos šalinti nedelsiant (t. y. be atskiro užsakovo užsakymo), tačiau privalėjo apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (sutarties 4.3.5 punktas).

13. Tai tik kelios sutarties nuostatos (skundžiamame teismo sprendime yra nurodyta ir kitų), patvirtinančios, kad, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atliko pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Šiame kontekste Darbų atlikimo sutarties 4.3.5 punkto nuostata, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, yra tik formali ir neatitinka visos sutarties esmės bei CK 6.266 straipsnio aiškinimo kasacinio teismo praktikoje. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę (kaip nagrinėjamu atveju), statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ginčo gatvės valdytoja yra apeliantė, kuriai ir tenka pareiga CK 6.266 straipsnio pagrindu atlyginti kelio konstrukciniais defektais padarytą žalą.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgdamas į tai, jog žala, kaip teigia apeliantė, iš dalies kilo dėl automobilio vairuotojo neatidumo kelyje.

16. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindą, tačiau apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus (juo labiau kad šis neatsargumas buvo didelis, CK 6.282 straipsnio 1 dalis) ir tuo prisidėjo prie žalos jam padarymo ar padidėjimo, nepateikė, savo atsikirtimus apie neatsargų vairuotojo elgesį grįsdama vien prielaidomis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, todėl mažinti žalos atlyginimą nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.

18. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė