- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1657-990/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- J. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. grasino nužudyti J. J.: jis 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine J. J. metu garsiai pasakydamas kambaryje buvusiai J. J. „tuoj aš jums padarysiu“ ir nubėgęs į šiame bute esantį sandėliuką, paėmė kirvį ir J. J. matant iš sandėliuko išbėgo dešinėje rankoje laikydamas iškeltą kirvį viršugaliu į viršų, nukreiptą į J. J., tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą J. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai. 2017 m. gegužės 10 d. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis su kaimynu išgėrė puslitrį, dar alaus, po ko žmona išėjo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad jis vėl išgėręs. Jie pradėjo bartis. Jis tuo metu dirbo sandėliuke su kirvuku. Išbėgęs iš sandėliuko su kirvuku jis kažką sakė, bet ką- nepamena. Jis gąsdino, bet tikrai nenorėjo nužudyti. Kirvuką jis laikė už koto. Konflikto metu iš savo kambario atbėgo jų sūnus, nesmarkiai jam sudavė, atėmė kirvį ir nuėjo atgal į savo kambarį, o jis nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Jie visi gyvena atskirai savo kambariuose. Jis iš nervų galėjo pasakyti „tuoj aš jums padarysiu“. Žmona galėjo išsigąsti, kai jis buvo iškėlęs kirvį, kadangi ji išbėgo iš buto. Jei jis būtų neišgėręs, tokio dalyko nebūtų buvę. Girtumas turėjo įtakos. Savo elgesį jis vertina blogai. Jis atsiprašo žmonos. Daugiau tokio dalyko niekada nebus. Jam tai gera pamoka. Jo elgesys po įvykio pasikeitė, dabar jis sėdi namuose.
Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad ji grįžo iš darbo ir pamatė, kad vyras yra išgėręs. Ji atėjo į virtuvę pasidaryti valgyti, o vyras atėjo iš paskos ir pradėjo kažką pasakoti. Ji nuėjo į savo kambarį, o jis paskui ją ir pradėjo pasakoti apie kaimynę. Ji paprašė jo nutilti ir išėjo pas sūnų į kambarį. Vyras tada nuėjo į savo kambarį ir ji vėl atėjo į savo kambarį valgyti. Vyras vėl atėjo. Tada ji nuėjo į vonią ir paprašė, kad jis paliktų ją ramybėje, bet vyras sakė, kad čia viskas jo ir ji turinti jo klausyti. Išgirdęs jų konfliktą iš kambario išėjo sūnus ir liepė tėvui eiti miegoti bei atstoti nuo jos. Sūnui nuėjus į savo kambarį vyras greitu žingsniu nuėjo į sandėlį ir netrukus grįžo dešine ranka iškėlęs kirvį. Ji labai išsigando. Jis gąsdino ją su kirviu, tuo metu jai pasirodė, kad jis tikrai nori ją nužudyti. Jis visą gyvenimą sakė, kad savo mirtimi ji nemirs. Sūnus norėjo iš vyro atimti kirvį ir suriko, kad kviestų policiją. Ji iškvietė policiją, o vyras nuėjo į jos kambarį ir sėdėjo, kol laukė policijos. Vyras ją yra daug kartų gąsdinęs, buvo ją sumušęs. Prieš metus vyras apsiramino, tačiau gąsdina žodžiais, erzina, tyčiojasi visą gyvenimą. Vyras visada būna išgėręs, kai smurtauja. Jis ilgiausiai būna negėręs dvi dienas. Po šio įvykio vyras buvo dar girtas, bet prie jos nelindo, nėjo į kambarį. Jai sunku patikėti vyro atsiprašymu.
Teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. susipyko mama su tėvu. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Išėjęs iš kambario jis nuramino tėvą. Jis galvojo, kad tėvas eis į savo kambarį, bet tėvas nuėjo į sandėliuką, iš kur grįžo nešinas kirvuku, kuriuo gąsdindamas pradėjo mojuoti. Jis tėvui liepė eiti į kambarį ir būti ramiai, po ko tėvas nuėjo į savo kambarį, pasidėjo kirvį, išėjo be kirvio ir jie laukė policijos. Tėvas tuo metu buvo girtas. Buvo stresinė situacija, todėl jis negali tiksliai pasakyti, ką tėvas sakė. Tėvas tik parėkavo. Kirvis pas tėvą buvo sulenktoje rankoje, pečių lygyje. Kivirčas įvyko dėl alkoholio ir tėvo elgesys todėl toks. Tėvas dažnokai būna išgėręs. Kai tėvas būna išgėręs, būna agresyvus, psichologiškai nervina. Iki to įvykio tėvas yra smurtavęs.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę jis supranta. 2017 m. gegužės 10 d. dienos metu, tikslaus laiko pasakyti jis negali, jis su kaimynu gėrė jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie išgėrė pusę litro stipraus alkoholio, po to skardinę alaus. Su žmona ir sūnumi jie gyvena atskiruose kambariuose. Kaimynui išėjus jis nuėjo į tamsųjį kambariuką, kur kirviu lupo veidrodį. Buvo jau vakaras, gal apie 18.00 val. Namie buvo žmona ir sūnus, kurie buvo savo kambariuose. Jis ramiai tvarkėsi tamsiajame kambariuke kirviu. Žmona buvo savo kambaryje, vėliau išėjo iš savo kambario ir pradėjo prie jo kabinėtis. Jie apsižodžiavo, žmona priekaištavo, kad jis gėrė namie su kaimynu. Jis kažką žmonai atsakė, prasidėjo žodinis konfliktas, jie apsibarė, kalbėjo pakeltu tonu. Jis tuo metu stovėjo tamsiajame kambaryje, kambario durys buvo pradarytos, o žmona jau stovėjo koridoriuje, nes išėjo iš savo kambario. Žodinio konflikto metu jis buvo išėjęs iš kambariuko laikydamas dešinėje rankoje kirvį, tačiau žmonai nesakė kažko grasinančio, ji pradėjo šaukti, po ko iš savo kambario išbėgo sūnus Rimas ir norėjo jam smūgiuoti į veidą, užsimojo ant jo kumščiais, o jis laikydamas jau abejomis rankomis kirvį prie savęs traukėsi atgal ir šiek tiek kirviu pamojavo, sakydamas, kad jei sūnus jį puls, tai gaus atgal. Jis taip pasakė, kadangi galvojo, kad sūnus jį užpuls, o sūnus yra stiprus vyras. Sūnus vėl nuėjo į savo kambarį ir užsirakino, o kirvį jis kažkur padėjo. Jis nesakė žmonai, kad ją užmuš ar kažką panašaus. Kodėl žmona pagalvojo, kad jis ją užmuš kirviu, jis nežino. Nuo žmonos, laikydamas rankoje kirvį, jis stovėjo apie 5 metrų atstumu. Sūnus nebuvo iš jo atėmęs kirvio, sūnui jis nėra grasinęs. Žmona tuo metu nubėgo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Jei jo niekas nejudintų, jis irgi nieko nejudintų, jis visada stengiasi vengti konfliktų, žmona visada nepatenkinta, kad jis vis kažką ne taip padaro buityje. Su žmona santykiai normalūs, kartas nuo karto jie apsibara kaip ir visi žmonės (b. l. 63, 67-68).
Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.00 val. ji grįžo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur rado neblaivų vyrą V. J.. Ji pasigamino pavalgyti ir su maistu nuėjo į savo kambarį. Tuomet į jos kambarį užėjo vyras ir pradėjo kalbėti nesąmones, vis pasakojo apie tai, kad jis yra skolingas kaimynei 10 Eur už kažkokius darbus. Ji sėdėjo ir tylėjo, nes matė, kad vyras yra neblaivus ir labai piktas ant tos kaimynės, o tai reiškia, kad nieko gero nebus, jeigu ji jam pradės prieštarauti ar bent jau tars vieną žodį, kuris jam nepatiks. Sakydama „nieko gero nebus“ ji turi galvoje, kad jeigu ji vyrui paprieštaraus, jis galėtų pakelti prieš ją ranką. Anksčiau yra buvę panašių atvejų, kai analogiškoje situacijoje ji prieštaravo ir jis buvo naudojęs prieš ją fizinį smurtą, tačiau ji nerašydavo pareiškimų, nes bijojo, kad jis ją gali primušti- vyras yra aukštesnis ir stipresnis negu ji, todėl ji, žinodama vyro elgesį panašioje situacijoje, atsistojo ir išėjo iš savo kambario. Sūnus R. tuo metu buvo savo kambaryje, ji nuėjo pas sūnų, nes jau nebegalėjo pakęsti pasakojamų istorijų ir nesąmonių. Kurį laiką prabuvusi sūnaus kambaryje ji grįžo į savo kambarį. Vyras, išgirdęs, kad ji grįžo į savo kambarį, atėjo iš paskos ir vėl pradėjo sakyti visokias nesąmones, buvo piktas, įniršęs, mosikavo rankomis, visus vadino „debilais“, kalbėjo labai pakeltu tonu, vartojo keiksmažodžius. Taip tęsėsi kuri laiką. Ji paprašė baigti viską pasakoti, nes jau ne kartą viską yra girdėjusi. Tuomet į kambarį, išgirdęs triukšmą, užėjo sūnus ir pasakė Vitui, kad tas apsiramintų ir išeitų iš kambario, kad atsikabintų nuo jos ir eitų į savo kambarį. Vitui tai labai nepatiko, jis atsistojo į boksininko pozą- sugniaužė kumščius, sakydamas „davaj, davaj“, bandė išprovokuoti sūnų, kad pastarasis jam smogtų ir prasidėtų muštynes. Sūnus nesureagavo, nepasidavė provokacijai ir nuėjo į savo kambarį bei uždarė savo kambario duris. V. pažiūrėjo į ją piktai ir skubėdamas nubėgo į tamsųjį kambarį. Bėgdamas pasakė „dabar aš jums padarysiu“. Ji tuo metu stovėjo koridoriuje, vyro elgesys jai pasirodė labai įtartinas, kadangi ji suprato, kad dabar, ypač po tokios konfliktinės situacijos ir barnio, neblaivus ir piktas vyras gali padaryti bet ką, net ir primušti, nes kai jis būna girtas, pasidaro labai agresyvus ir nevaldomas. išbėgo iš tamsiojo kambariuko, kur jis yra įsirengęs sandėliuką ir laiko visokius įrankius, dešinėje rankoje laikydamas kirvį. Išbėgdamas iš sandėliuko V. J. kirvį laikė dešinėje rankoje, sulenkęs ranką per alkūnę, kirvį jis buvo suėmęs per kirvio koto vidurį, kirvio viršugalis buvo jo smakro srityje, ašmenimis į kairįjį šoną, kirvio padėtis vyro kūno atžvilgiu- 45 laipsnių kampu nuo kūno. Tai išvydusi bei pamačiusi vyro veido išraišką, kuri buvo labai agresyvi ir pikta, bei žinodama, kad vyras neblaivus, ji labai išsigando, surėkė iš išgąsčio ir šoko būsenos, kad vyras įvykdys savo išsakytus žodžius, pabėgo link buto durų. Jai iš karto nepavyko atidaryti durų, nes rankos drebėjo, ji labai išsigando tokio vyro elgesio. Išbėgusi į laiptinę ji iš karto paskambino 112. Išbėgdama iš buto ji matė, kad iš savo kambario išlėkė sūnus ir lyg tai atėmė kirvį iš vyro. Ji labai išsigando, drebėjo, verkė, jai buvo sunku susikaupti, ji laukė patrulių buto tarpduryje, kad jeigu kažką bandys dar padaryti, tai ji bėgs į laiptinę. Nors vyras nėra jai tiesiai šviesiai pasakęs, kad ją nužudys, laikydamas rankoje kirvį, tačiau iš vyro ji nuolat girdi grasinimus susidoroti, vyras ne kartą jai yra sakęs, kad ją „nudės“, tik ji pati turės pasirinkti būdą, kaip tai bus padaryta, vis sako, kad „man vištos gaila, o žmogų nudėti nesunku“. Tai tęsiasi jau ilgą laiką, ji vis gyvena nuolat jausdama baimę, bet kirvio vyras griebėsi pirmą kartą, dėl ko ji ir pagalvojo, kad jis 2017 m. gegužės 10 d. įvykdys prieš tai išsakytus grasinimus. Visi grasinimai būna išsakomi, kai tik vyras būna girtas, jam reikia gydytis nuo alkoholizmo. Kadangi santykiai su vyru yra gan prasti, jie jau ilgą laiką gyvena atskiruose kambariuose (b. l. 20-22).
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyriausiasis patrulis. 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.55 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame Fabijoniškių g. 87-65, Vilniuje, vyras puola savo žmoną su kirviu. Atvykę nurodytu adresu jie paskambino į minėto buto duris, jas atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo- J. J., kuri nurodė, kad vyras puolė ją su kirviu, šokinėjo, grasino susidoroti, fizinio kontakto nebuvo, buvo psichologinis smurtas. Užėję į butą jie paklausė, kur jos vyras, jiems atsakė, kad vyras kitame kambaryje, iš kur išėjęs nebuvo. Tuomet jis su J. J. nuėjo į minėto buto virtuvę, o į kambarį, kur buvo J. J. vyras, kaip vėliau paaiškėjo- V. J., nuėjo jo kolega. J. J. nuėjo į svetainę, iš kur paėmė kirvį ir pastarąjį atnešė į virtuvę. J. J. buvo paminėjusi, kad visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad vyras kelias dienas negėrė, o 2017 m. gegužės 10 d. prisigėrė. Kokiomis aplinkybėmis pas vyrą rankose atsirado kirvis, J. J. aiškino nerišliai, buvo sutrikusi, todėl sunku buvo suprasti, kaip viskas įvyko. J. J. atrodė išsigandusi, neverkė, tačiau nuolat kartojo, kad negali būti viename bute su vyru, kadangi bijo pastarojo. Pokalbio metu J. J. buvo paminėjusi, kad jos sūnus, kuris įvykio metu buvo namie, buvo įsivėlęs į konfliktą su V. J., bandė kažką daryti vietoje, tačiau nepavyko, todėl ji išsigandusi iškvietė policiją. Ką būtent įvykio vietoje darė jos sūnus, J. J. nepatikslino. V. J. buvo labai girtas, elgesys buvo neadekvatus. Atskirtas nuo žmonos kitame kambaryje (svetainėje) V. J. vis bandė išeiti iš kambario ir eiti aiškintis su žmona, tačiau V. J. nebuvo leista tai padaryti. Kadangi V. J. buvo agresyviai nusiteikęs, buvo priimtas sprendimas pastarąjį sulaikyti. Išvedamas iš buto V. J. grasino savo žmonai, sakydamas „kai grįšiu, tau bus...“ (ir daug keiksmažodžių). Iš vartojamų keiksmažodžių jis suprato, kad V. J. grasino J. J., jog panaudos prieš ją fizinį smurtą, susidoros su ja. J. J. taip pat nurodė, kad ir anksčiau buvo vyro agresijos atvejų, kuomet ir sūnui kliuvo, tačiau įvykio dieną pirmą kartą kvietė policiją (b. l. 35-36).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė analogiškai (b. l. 38-39).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. 19.35 val. V. J. iškvepiamame ore rasta 1,59 promilės alkoholio (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. J., J. J. ir R. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- liudytojų E. P., V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelė- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. J. 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine J. J. metu garsiai pasakydamas kambaryje buvusiai J. J. „tuoj aš jums padarysiu“ ir nubėgęs į šiame bute esantį sandėliuką, paėmė kirvį ir J. J. matant iš sandėliuko išbėgo dešinėje rankoje laikydamas iškeltą kirvį viršugaliu į viršų, nukreiptą į J. J., tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą J. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
V. J. J. J. pasakyti žodžiai „tuoj aš jums padarysiu“ sudarė pakankamą pagrindą šiuos žodžius suprasti kaip V. J. grasinimą nužudyti J. J.. Tokią išvadą pagrindžia pati veikos situacija- V. J. šiuos žodžius ištarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, dešinėje rankoje iškėlęs kirvį. Vertinant šio grasinimo įvykdymo realumą pažymėtina, kad V. J. jau anksčiau yra smurtavęs prieš J. J., taip pat grasinęs su ja susidoroti, ir visada šis fizinis ir psichinis smurtas kildavo V. J. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, dėl ko ir šioje situacijoje J. J., žinodama agresyvų ir neprognozuojamą V. J. elgesį būnant jam išgėrus, matydama pastarojo rankoje iškeltą kirvį, turėjo pagrindą manyti, kad V. J. gali įvykdyti savo grasinimą ją nužudyti. Tai, kad V. J. nenorėjo nužudyti J. J., jo veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi nustačius V. J. siekį nužudyti J. J., jo veika būtų kvalifikuojama ne kaip grasinimas nužudyti, bet kaip pasikėsinimas nužudyti J. J.. Konstatuotina, kad V. J. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Spręsdamas dėl V. J. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. tyčia grasino nužudyti savo šeimos narį- sutuoktinę. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad V. J. yra pensininkas, yra neteistas, administracine nuobauda baustas vieną kartą. V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimą V. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, konfliktai tarp V. J. ir jo šeimos narių dažniausiai kyla tada, kai V. J. būna apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertinęs tai, kad V. J. problemos su teisėsauga kyla jam būnant apsvaigus nuo alkoholio (2012 m. spalio 22 d. gautas pranešimas, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilės girtumas) muša dukrą ir sutuoktinę; 2014 m. birželio 8 d. V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,84 promilės girtumas) vairavo transporto priemonę; 2015 m. rugpjūčio 4 d. gautas pranešimas, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas) muša dukrą; 2015 m. spalio 17 d. gautas pranešimas, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas) muša dukrą), teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus V. J. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- uždrausti V. J. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigoti V. J. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kad socialiai nepriimtinas V. J. elgesys tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, nustatytinas dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminas.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. J. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dvejų metų terminas trumpintinas vienu trečdaliu.
V. J. nuo 2017 m. gegužės 10 d. 18.51 val. iki 2017 m. gegužės 11 d. 16.15 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 44, 45, 47), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
V. J. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- sutuoktinę. Pažymėtina, kad smurtinio (tiek psichinio, tiek fizinio) pobūdžio veiksmai prieš šeimos narius kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek nukentėjusioji J. J., tiek liudytojas R. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. spalio 22 d. gautas pranešimas, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilės girtumas) muša dukrą ir sutuoktinę; 2015 m. rugpjūčio 4 d. gautas pranešimas, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas) muša dukrą; 2015 m. spalio 17 d. gautas pranešimas, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas) muša dukrą, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. J. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Procesinės prievartos priemonės, daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui nagrinėti
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. skirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 55-57, 59), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu paimtas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti- kirvis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. (2.16)NTP-7-6129 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos V. J. išlaidas sudaro 75,27 Eur, kurias prašoma priteisti iš V. J..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 106 straipsnyje nurodyta, kad kai įtariamajam ar kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo skirtas gynėjas (b. l. 48). Nutarime paskirti gynėją nurodoma, kad gynėjas V. J. skiriamas BPK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. BPK 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, taigi bet koks gynėjo dalyvavimo pripažinimas būtinu, nenustačius BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, turi būti tinkamai motyvuojamas. Tuo tarpu kaip matyti iš nutarimo paskirti gynėją turinio, ikiteisminio tyrimo pareigūnė, skirdama gynėją, šio sprendimo visiškai nemotyvavo, dėl ko teismui neaišku, kokios aplinkybės lėmė būtinąjį gynėjo dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu. Teismas taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra visiškai jokių duomenų apie BPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų ikiteisminio tyrimo metu buvimą. Teismas įsitikinęs, kad kaltinamasis negali būti įpareigojamas sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl to, kad gynėjas ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirtas nesant būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš V. J. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu, netenkintinas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejį (byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), V. J. buvo skirta gynėja. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, priteisimo iš V. J. pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. gynėja buvo skirta nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejį (byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K–322/2014), tais atvejais, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 67, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51, 94, 106, 139 straipsniais, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- aštuoniais mėnesiais.
Į V. J. skirtą bausmę įskaityti V. J. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir V. J. skirti galutinę bausmę- vienerių metų trijų mėnesių ir dvidešimt aštuonių dienų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. J. skirtas kardomąsias priemones- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje- iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti- kirvį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Netenkinti Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. J..
Išaiškinti V. J., kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.