Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir L. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas D. D. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. I. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodė, kad po motinos A. I. B. mirties liko nekilnojamasis turtas - 48/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš karto po motinos mirties ji pradėjo valdyti minėtą turtą, rūpintis juo kaip savu, prižiūrėti, tvarkyti, priėmė jos asmeninius daiktus, gyveno jai priklausiusiame bute, naudojosi juo ir valdė jį kaip savo iki 2012 metų, kuomet buvo suimta. Kiti artimieji į jos motinos turtą nepretendavo. Buvo įsitikinusi, kad tapo vienintele mamai priklausiusio turto savininke, todėl nesikreipė į notaro biurą. Neseniai sužinojo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo teisės išdavimo Lietuvos Respublikai po A. I. B. mirties. Pareiškėjai nesiėmus jokių veiksmų paveldėjimo teisės liudijimas notaro gali būti išduotas Lietuvos Respublikai.

Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 str. 1, 2 d., 5.11-5.14 str.). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja A. I. B. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėja D. D. ir suinteresuotas asmuo L. B., būdami palikėjos vaikais, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis nustatyta, jog A. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su suinteresuotu asmeniu L. B. yra A. I. B. vaikai (b.l. 3). Iš 2016-01-25 ir 2016-03-07 (duomenys neskelbtini) notaro biuro raštų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo Lietuvos Respublikai po A. I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, ir Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos notaro biure paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 4-5). Kaip nurodė pareiškėja, ji priėmė visą motinos turtą po jos mirties, juo naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo. D. D. nurodė, kad ji faktiškai valdė mirusios motinos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu iki 2012 metų, kuomet buvo suimta. Be pareiškėjos, kitas palikėjo įpėdinis pagal įstatymą, suinteresuotas asmuo L. B., į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, atsiliepimo dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėja priėmė visą motinos A. I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjai kreipiantis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2016-02-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų yra atleista.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė motinos A. I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.