- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1-3512-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31260-19-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- J. E. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. E. P., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Jurbarke, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. E. P. 2019 m. liepos 23 d. apie 18.20 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia grasino žodžiu J. Ž. įvykdyti savo misiją ir užsimojęs rankoje laikytu peiliu dūrė J. Ž. į pilvo sritį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis J. E. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. P.. 2019 m. liepos 23 d. į namus atvažiavo jo sugyventinės sesers sūnus J. Ž.. Jis suprato, kad J. Ž. atvažiavo pasitarti dėl buto, kuriame jis gyvena, pardavimo. Būdamas išgėręs, visų tiksliai aplinkybių neatsimena. Kambaryje J. Ž. viena ranka sugriebė jam už rankos, ar marškinių (tiksliai neprisimena) ir nurodė, kad jis yra nepageidaujamas. Todėl jis norėdamas pagąsdinti J. Ž., nuo spintelės, ar iš stalčiaus (tiksliai neprisimena), pasiėmė medžioklinį peilį ir jam pagrasino žodžiu, kad įvykdys savo misiją. Tada užsimojo peiliu durti J. Ž. į pilvo sritį. J. Ž. sužaloti neketino, norėjo jį pagąsdinti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Ateityje stengsis daugiau taip nebesielgti, vengs alkoholio (b. l. 116, 117, 122).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusysis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 18.20 val. jis kartu su savo drauge J. J. nuvažiavo pas savo tetą L. P., į jai priklausantį butą Kauno r., (duomenys neskelbtini). Teta gyvena kartu su sugyventiniu J. E. P.. L. P. pardavinėja savo butą, pas ją turėjo atvažiuoti buto pirkėjai. Minėto buto dalis priklauso ir jam. Tetos L. P. sugyventinis J. E. P. dažnai vartoja alkoholį, kelią triukšmą, terorizuoja jo tetą L. P.. Jam iš tetos L. P. buvo žinoma, kad J. E. P. nori su juo susidoroti, nes jis J. E. P. drausmina dėl netinkamo elgesio, barnų. Jis J. E. P. ne kartą yra sakęs, jog jeigu jis negražiai elgsis su teta L. P., bus išprašytas iš namų. Atvykus, prie tetos namų jau laukė buto pirkėjai, kuriems pasiūlė užeiti į vidų. Atėjus į kambarį pamatė jame stovintį tetos sugyventinį J. E. P., kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus. Jis jam pasakė, kad išeitų iš kambario. Jiems su pirkėjais tvarkant reikalus dėl buto pardavimo, minėtame kambaryje buvo teta L. P., jo draugė J. J. ir keturi buto pirkėjai. Stovint kambario tarpduryje, staiga jo draugė sušuko ,,J., J.“. Kai atsisuko pamatė, kad prieš jį stovi J. E. P. rankoje laikydamas peilį. J. E. P. užsimojo peiliu iš apačios ir bandė jam įdurti į pilvo sritį. Tačiau jis staiga sugriebė J. E. P. už rankos ir bandė atimti iš jo peilį. Nepavykus, jis jį pargriovė ant žemės ir bandė iš jo rankų atimti peilį. Kai J. E. P. paleido peilį, sugriebė rankomis jam už rūbų ir išvilko per lauko duris, bei laikė prispaudęs prie žemės, kol J. J. iškvietė policijos pareigūnus. Kai link jo ėjo ir jam bandė įdurti J. E. P., jis iš jo grasinimų žodžiais negirdėjo. Vėliau jam J. J. papasakojo, kad ji girdėjo, kad J. E. P. pagrasino, jog ,,jis nori įvykdyti misiją“. Minėto tokio J. E. P. elgesio labai išsigando, buvo šokiruotas. Suprato, kad šiuos grasinimus jis tikrai gali įvykdyti. J. E. P. įvykio metu pasirodė neadekvatus. Peilį atvykus pirmiems pareigūnams į namus, padavė jiems tiesiai į rankas. Minėtas peilis yra medžioklinis, savadarbis, peilio rankena yra padaryta iš stirnos kojos, o pati peilio geležtė yra labai pailga. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 22, 23, 25).
Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 18 val. su draugu J. Ž. atvyko pas jo tetą L. P.. Stovint koridoriuje pamatė, kai sparčiu žingsniu link virtuvės patalpos ateina L. P. sugyventinis J. E. P. ir išsitraukia iš striukės peilį. Tada peiliu užsimojęs eina link J. Ž., kuris stovėjo virtuvės tarpduryje. Kai pamatė, kad pastarasis užsimojęs peiliu eina link draugo, ji pradėjo rėkti. Tada atsisukęs draugas spėjo sugriebti pastarojo ranką ir išvengė sužalojimų. Draugas sugriebė J. E. P. už rankos, atėmė iš jo peilį ir laikė iki kol atvyko policijos pareigūnai. Pastarasis eidamas su peiliu rankoje link jos draugo pasakė, kad jis įvykdys savo misiją. Dėl kokių priežasčių jis peiliu norėjo sužaloti jos draugą nežino (b. l. 28–30).
Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu J. E. P.. Reikėjo didelių išlaidų suremontuoti butą, todėl ji norėjo jį parduoti. Minėtą butą parduoti jai padėjo sūnėnas J. Ž.. 2019 m. liepos 23 d. apie 18-19 val. pas jas į namus atvažiavo buto pirkėjai, t. y. D. V., A. V., V. V., R. V.. Su jais turėjo pasirašyti preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kad viskas vyktų sklandžiai, ji į minėtus savo namus pasikvietė sūnėną J. Ž. su drauge J. J.. Paskutines dvi dienas jos sugyventinis J. E. P. išgėrinėjo. Ji sėdėjo kambaryje su minėtais buto pirkėjais, o jos sūnėnas J. Ž. kartu su savo drauge J. J. stovėjo tarpduryje. Ji sėdėjo ant lovos nusisukus nugara nuo sūnėno J. Ž.. Netrukus išgirdo, kaip J. J. sušuko ,,gelbėkit, kvies policiją“. J. J. iš išgąsčio užšoko pas ją ant lovos. Kai atsisuko pamatė, kad sūnėnas J. Ž. bandė pargriauti ant žemės sugyventinį J. E. P. ir atimti iš jo medžioklinį peilį (ilga geležte, rankena pagaminta iš stirnos kojos). J. J. iškvietė policiją. Po kiek laiko atvykus policijos pareigūnams, sugyventinis J. E. P. buvo išvežtas. Vėliau jai sugyventinis J. E. P. papasakojo, jog jis buvo supykęs ir norėjo tik pagąsdinti peiliu, sužaloti neketino (b. l. 32, 33).
Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, apie 18-19 val. kartu su savo sutuoktine J. V., broliu D. V. ir jo sutuoktine R. V. nuvyko apžiūrėti buto pirkimui. Nuvykus į minėtus namus, juos pasitiko buto šeimininkė L. P. ir jos sūnėnas su savo drauge. Bute jie pastebėjo neblaivų vyriškį, kuris šlavinėjo. Po kiek laiko, apžiūrėjus minėtą butą, jie visi kartu nuėjo į kambarį prisėsti ir aptarti buto pirkimo sąlygas su buto šeimininke. Jiems bekalbant išgirdo, kaip minėto buto šeimininkės sūnėno draugė sukliko. Atsisukęs pamatė, kad ant žemės, ar ant lovos (tiksliai neprisimena), parverstas neblaivus vyriškis ir šeimininkės sūnėnas iš jo buvo atėmęs peilį. Jis pats nematė ir negirdėjo ką minėtas neblaivus vyriškis darė su peiliu. Minėto sūnėno draugė jiems papasakojo, kad minėtas neblaivus vyriškis rankoje laikė peilį, sakydamas ,,kad jis įvykdys kažkokią misiją“. Kol atvyko pareigūnai, sūnėnas neblaivų vyriškį ištempė į lauką, dėl jų pačių saugumo. Jis pats matė, kad minėto peilio geležtė buvo labai ilga, rankena lyg kaulinė (b. l. 35, 36).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, apie 18-19 val. kartu su savo sutuoktiniu A. V., broliu D. V. ir jo sutuoktine R. V. nuvyko apžiūrėti buto pirkimui adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtus namus, juos pasitiko buto šeimininkė L. P. ir jos sūnėnas su savo drauge. Bute jie pastebėjo neblaivų vyriškį. Po kiek laiko, apžiūrėjus minėtą butą, jie visi kartu nuėjo į kambarį prisėsti ir aptarti buto pirkimo sąlygas su buto šeimininke. Jiems bekalbant išgirdo, kaip minėto buto šeimininkės sūnėno draugė pradėjo klykti ir iš išgąsčio užšoko ant lovos pas jas. Tuo metu ateidinėjo išgėręs vyriškis rankoje laikydamas peilį. Išgėręs vyriškis kažką sakė, tačiau ką tiksliai, neprisimena. Netrukus minėto buto šeimininkės sūnėnas pargriovė ant žemės neblaivų vyriškį ir iš jo atėmė peilį. Sūnėno draugė iškvietė policiją. Neblaivus vyriškis lyg norėjo pagąsdinti minėtu peiliu (b. l. 41, 42).
Liudytojas D. V. davė labai panašius parodymus į liudytojo A. V. parodymus. Papildomai paaiškindamas, kad bekalbant išgirdo sūnėno draugės rėkimą ,,kad jis turi peilį“. Atsisukęs pamatė, kaip sūnėnas tarpduryje ant žemės buvo pargriovęs neblaivų vyriškį. Sūnėnas vieną ranką buvo prispaudęs ir bandė iš rankos atimti peilį. Netrukus minėtą peilį pavyko atimti. Girdėjo, kad neblaivus vyriškis plūdo necenzūriniais žodžiais sūnėną. Kaip suprato, minėtas vyriškis dėl kažko pyko ant sūnėno. Po kiek laiko atvyko policija ir neblaivų vyriškį sulaikė (b. l. 44, 45).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas J. Ž. paaiškino, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 18.20 val. tetos L. P. namuose, J. E. P. rankoje laikydamas peilį aktyviais veiksmais bandė jam peiliu durti į pilvo sritį. Tačiau jis sugriebė jam už rankų ir peilį atėmė. Nustatyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Š. J. pateikė iš įvykio vietos paimtą peilį (b. l. 54, 55).
Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-810 nustatyta, kad tirti pateiktas savadarbis medžioklinis peilis prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas (b. l. 60, 61).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 69, 70).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1688 J. E. P. 2019 m. liepos 23 d. 19.40 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 104).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. E. P. namuose grasino nužudyti J. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes elgėsi agresyviai, užsimojęs rankoje laikytu peiliu dūrė sugyventinės sesers sūnui J. Ž. į pilvo sritį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
J. E. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 125–127).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas girtas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
J. E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 76–82), baustas administracine tvarka (b. l. 93), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2018 m. gegužės 20 d., 25 d. (b. l. 101), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 103), pagal 2019 m. liepos 30 d. specialisto išvadą J. E. P. skirti teismo psichiatrijos nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 100), nedirba (b. l. 94, 95).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui bausmės dydį.
Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo manymu, tokia bausmė bus tinkama bausmė BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 62–64), teismo baudžiamajam įsakymui sunaikintinas. Kompaktinis diskas (b. l. 68) su garso įrašu paliktinas saugoti byloje.
Kadangi J. E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 23 d. 18.37 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 14.40 val. (b. l. 105, 108), tai yra dvi paras, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant J. E. P. neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant J. E. P. neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie paskirtos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti J. E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 23 d. 18.37 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 14.40 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti J. E. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, sunaikinti. Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.