Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-903/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-08
Bylos Nr.
1-135-903/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36489-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-903/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36489-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.3.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,kaltinamajam E. B. ir jo gynėjui advokatui M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

e.b., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 28 parų arešto bausme;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu galutine su 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta 80 parų arešto bausme;

6) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 52 parų arešto bausme;

7) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį 40 MGL (2000 Eur) bauda;

8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) baudos bausmė, baudą nustatant sumokėti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2019 m. birželio 20 d.), o laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir E. B. pasiųstas atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (2 paras);

9) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausmė, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendį;

10) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, subendrinus apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) baudos bausme, nustatyta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) baudos bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 15 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), slapta iš S. B. piniginės paėmė nepilnametės A. B. vardu ,, (duomenys neskelbtini)“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC ir ant lapelio užrašytus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai laikė su savimi iki kuomet nukentėjusysis apie elektroninių mokėjimo priemonių ir naudojimosi duomenų vagystę pranešė „(duomenys neskelbtini)“ administracijai ir bankas užblokavo naudojimąsi minėtomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Tokiu būdu E. B. neteisėtai, prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. B. valią įgijo ir laikė A. B. vardu ,, (duomenys neskelbtini)'' išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, E. B. apgaule, savo naudai, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent:

jis neteisėtai, prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. B. valią, panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą, A. B. vardu ,, (duomenys neskelbtini)“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu, neteisėtai atlikdamas finansinę operaciją, apgaule, pateikdamas save, E. B., kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją – A. B., iš A. B. banko mokėjimo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 15 d. 11:18:45 val. parduotuvėje „Š.“, (duomenys neskelbtini), išėmė grynųjų pinigų - 200 Eur, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 22 d. 10:06:15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius 16,72 Eur sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 22 d. 11:10:41 parduotuvėje „Š.“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius 18,38 Eur sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 23 d. 12:10:20 UAB „E.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), išėmė grynųjų pinigų - 190 Eur. Tokiais savo veiksmais E. B. pasinaudodamas neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone, priemonių duomenimis bei pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule, savo naudai įgijo 425,10 Eur vertės svetimą A. B. priklausantį turtą.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl visų padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paaiškino, kad su tėvu nuo vaikystės nesutaria. Tėvas vaikystėje neduodavo pinigų, nors jis Norvegijoje gaudavo už juos pinigus, bet išvis nieko nemokėdavo, tai per jį jis tais blogais keliais ir nuėjo. Žinojo, kad pas mamą yra ta kortelė, žinojo kodą ir galėjo tą kortelę jau anksčiau paimti, bet neėmė, kol nepristigo pinigų. Reikėjo pinigų, žinojo, kur yra ir tiesiog pasinaudojo. Kortelę paėmė iš mamos rankinėje buvusios piniginės, kodai buvo piniginėje. Mama nuo jo nieko neslėpdavo, tačiau kortele pasinaudoti neleido. Kortelę panaudojo tris kartus. Pirmą kartą išėmė 200 Eur, apsipirko parduotuvėje ir po to išėmė likusią dalį – 190 Eur. Pinigus išleido savo reikmėms, šeimai. Kai paėmė piniginę, tėvas nematė. Apie tai jis sužinojo po kelių dienų, kai grįžo iš užsienio. Jokio konflikto dėl to nebuvo. Jis su tėvu iš viso nebendrauja. Tėvas, kai pasigedo kortelės, parašė pareiškimą ir viskas. Jo mažoji sesuo jam pretenzijų neturi. Dėl mamos nežino, negali atsakyti, aišku pyksta, bet ji jį supranta, jis jai aiškino, kodėl viskas taip. 1 429 Eur ieškinio nepripažįsta, net neįsivaizduoja iš kur tokia suma. Pripažįsta, kad žalą padarė ir dėl to, kad išgrynino pinigus ir bankas nuo tėvo kortelės nuskaitė mokesčius. Pripažįsta tik 429,80 Eur turtinę žalą, 1 000 Eur neturtinės žalos nepripažįsta. Nemano, kad tėvui padarė neturtinę žalą, kadangi kortelę grąžino, pinigus, kuriuos paėmė, taip pat grąžins. Kol kas tėvui turtinės žalos atlyginęs nėra, nes neturi iš ko.

Iš nukentėjusiojo A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 1 d. duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atsidarė savo mažametės dukros A. B., (duomenys neskelbtini) banko elektroninę bankininkystę (sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini)) ir pamatė, jog pinigų likutis yra 0,91 Eur centas. Pradėjo aiškintis kokios buvo prieš tai atliktos operacijos su šia banko kortele, kadangi žinojo, jog turėjo būti kur kas daugiau pinigų. Pamatė, jog laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. buvo išgryninti pinigai bei atsiskaityta už prekes bendroje sumoje už 428,9 Eur. Šia banko kortele naudojasi jo sutuoktinė S. B., todėl jos ir paklausė, kur yra pinigai. Ši atsakė, kad nežino, nes banko kortele nesinaudojo. Tada ji patikrino savo piniginę ir pamatė, jog joje nėra minėtos banko kortelės, tačiau buvo paliktas PIN kodas. Abu su sutuoktine nuvyko į V. esančią parduotuvę ,,Š.", kur peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, paaiškėjo, jog banko kortele pasinaudojo jo sūnus E. B.. Banko kortele galima naudotis tik suvedus PIN kodą. Parduotuvėje nurodė, jog vaizdo įrašas bus saugomas 10 dienų, po ko išsitrins automatiškai. Jo sūnus šios vasaros pradžioje buvo įkalintas įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), kur už gerą elgesį, savaitgaliais leidžiama grįžti į namus. Kol jis būna išvykęs dirbti į užsienį, nežino kada sūnus grįžta į namus bei žmona jo apie tai taip pat neinformuoja. Paskutinį kartą užsienyje buvo laikotarpyje nuo 2020 m. liepos mėn. pabaigos iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Su sūnumi jis jokio kontakto išvis nepalaiko, todėl nežino, ar jis turi kokį kontaktinį telefoną. Šiuo metu dukros (duomenys neskelbtini) banko kortelę yra užblokavęs. Tik jis vienintelis į dukros banko sąskaitą įnešdavo pinigus. Iš nukentėjusiojo A. B. papildomai 2020 m. rugsėjo 24 d. duotų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) banko „Internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Banko sąskaitos sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta tarp kliento - A. B. ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Jo nepilnametės dukters A. B. vardu buvo išduota banko mokėjimo kortelė. Į banką pasirašyti sutarties vyko jis ir žmona S. B.. Pirmos apklausos metu neprisiminė, kas pasirašė ant banko sutarties. Dabar mato, kad S. B. pasirašė ant sutarčių. Dukters A. B. vardu atidarė sąskaitą, kad sumokėti įvairius mokesčius. Savo vardu sąskaitos neatidarė, nes nenorėjo. S. B. visada su savimi turėjo A. B. vardu išduotą banko kortelę ir ja naudojosi tik jo žinioje, nes banko mokėjimo kortelėje buvę pinigai priklausė jam. Dukra A. B. niekada nesinaudojo šia banko kortele ir neturėjo jos su savimi. A. B. žinojo, kad jos vardu atidaryta banko sąskaita ir išimta banko mokėjimo kortelė. Banko kortele galėjo naudotis tik S. B. jo žinioje. Kai parduotuvėje pamatė, kad jo sūnus E. B. parduotuvėje išsigrynina pinigus su banko kortele, suprato, kad jis bus pasisavinęs dukters A. B. vardu išduotą banko kortelę ir nuėmęs nuo kortelės jam priklausančius pinigus. Be to, sutapo laikas filmuotoje medžiagoje, kurią pateikė parduotuvės vedėja ir banko išraše, kai nuo sąskaitos nuimti pinigai. Įsitikinęs, kad banko kortele neteisėtai buvo naudojamasi, nuvyko į policiją ir pranešė apie tai, o paskui važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė apie kortelės neteisėtą pasisavinimą ir naudojimą ir jie banko kortelę užblokavo. Apie šį įvykį su E. B. nesikalbėjo. Dėl šio įvykio prašo pripažinti nukentėjusiuoju, nes nuo banko kortelės buvo nuimti jam priklausantys pinigai. Jis juos pervedė į dukters banko sąskaitą šeimos reikmėms. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala ir neturtinė žalai. Neturtinė žala padaryta, nes patyrė stresą, sustojo jo darbai, turėjo daug išlaidų dėl kelionės į banką, policiją. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl 429,8 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos. E. B. atsiskaitė už pirkinius ir išgrynino pinigus bendroje sumoje už 425,1 Eur, tačiau dar 4,7 Eur bankas atskaitė kaip komisinį atlyginimą. Papildo, kad banko mokėjimo kortelėje buvo limitas 200 eurų. Daugiau pinigų nei 200 eurų negalėjo nuimti. Kokiai sumai buvo galima dar ir atsiskaityti už prekes, jis nežino. Pamena, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., jam skambino iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad viršytas limitas. Jis pagalvojo, kad skambina aferistai ir nekreipė į tai dėmesio (1 t., 24-27, 30-33 b. l.).

Iš liudytojos S. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad E. B. yra jos sūnus, šiuo metu jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tačiau savaitgaliais grįžta į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir ji su šeima. Jos sutuoktinis A. B. dirba Norvegijoje ir šeimos reikmėms perveda pinigus į dukters A. B. sąskaitą. A. B. prieš metus atidarė dukters A. B. vardu sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ ir išėmė elektroninio mokėjimo kortelę A. B. vardu. A. B. turi prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir ja naudojasi. Ji turi A. B. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę ir visada ją laiko pas save. Nei ji, nei jos sutuoktinis A. B. savo vardu neatsidarė sąskaitos ir neišsiėmė banko elektroninio mokėjimo kortelės dėl to, kad antstoliai areštuotų jų sąskaitas. A. B. uždirbtus pinigus pervesdavo šeimos reikmėms į A. B. vardu atidarytą sąskaitą. Pinigai, buvę A. B. sąskaitoje, priklausė A. B.. Ji be A. B. žinios niekada nesinaudodavo pinigais, esančiais A. B. vardu išduotoje mokėjimo kortelėje. Ji net nežinodavo kiek pinigų yra sąskaitoje. „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio mokėjimo kortelę, išduotą A. B. vardu, ji visada laikydavo piniginėje, o piniginę - rankinėje. Rankinę laikydavo koridoriuje ant komodos. Ji nežino, ar E. B. žinojo, kad A. B. vardu yra atidaryta sąskaita ir išimta elektroninio mokėjimo kortelė. Berods žinojo, nes kažkada dukra gyrėsi, kad turi savo banko kortelę. Paskutinį kartą A. B. vardu išduotą banko kortelę matė 2020 m. liepos 27 d., kai mokėjo mokesčius. Pamena, kad kortelę įsidėjo atgal į piniginę. Banko mokėjimo kortelės PIN kodas yra užrašytas ant lapelio, kurį visada laiko piniginėje. Kadangi banko kortelę labai retai naudoja, tad neina įsiminti PIN kodo mintinai, todėl užsirašiusi jį laiko piniginėje. Kada E. B. paėmė iš jos piniginės banko kortelę, ji nežino. Jis tai galėjo padaryti bet kurį savaitgalį grįžęs į namus. Ji banko kortelės pasigedo tik tada, kai vyras 2020 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo internetinėje bankininkystėje žiūrėti sąskaitų išklotines. Pastebėjęs, kad nebėra A. B. vardu atidarytoje sąskaitoje pinigų, jis paklausė jos, kur ji juos išleido. Ji labai pasimetė, pasakė, kad neėmė nuo kortelės pinigų ir ja naudojosi tik mokėdama mokesčius. Tada atidarius piniginę pastebėjo, kad banko kortelės, išduotos dukters A. B. vardu, piniginėje nėra. PIN kodas ant lapelio buvo. Iš pradžių galvojo, kad pametė banko kortelę. Tačiau vyras sako, kad negalėjo pamesti, nes V., iš „Perlo“ terminalo nuimti pinigai suvedus PIN kodą. Vyras sakė, kad nuimta virš 400 eurų. Nuėję kartu su vyru į V. parduotuvę, paprašė, kad leistų peržiūrėti vaizdo įrašą. Nurodė konkrečią dieną ir valandą. Peržiūrėdama vaizdo įrašą pamatė, kad jos sūnus, E. B., parduotuvėje, bankinių kortelių aparate suveda PIN kodą ir pardavėja jam paduoda pinigus. E. B. atpažino iš tatuiruotės ant kairės rankos, iš vyšninės spalvos maikutės, kepurės, kūno sudėjimo. Jis veidą buvo užsidengęs su kauke. Tapo aišku, kad E. B. neteisėtai pasinaudojo A. B. vardu išduota banko mokėjimo kortele ir nuėmė nuo kortelės A. B. priklausančius pinigus. Žino, kad vyras banko kortelę užblokavo, tačiau kada, nežino. Ji su E. B. kalbėjo telefonu. Jis prisipažino paėmęs iš jos piniginės banko kortelę ir nuėmė pinigus. Negalėjo paaiškinti savo poelgio. Pasakė, kad jis nė kojos į jos namus nekeltų, buvo labai pikta. Po to karto, jis daugiau į namus nebuvo grįžęs. Nesakė, kur išleido pinigus. Jis jai sakė, kad grąžins tėčiui pinigus. E. B. neturėjo jokios teisės imti A. B. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, ja naudotis ir nuimti nuo kortelės A. B. įneštus pinigus. Ji pati negali paaiškinti sūnaus poelgio. Neslėpė savo piniginės su banko kortele, nes buvo pasitikėjimas savo vaikais, tame tarpe ir E. B.. Ji nežino per kelis kartus ir kiek tiksliai pinigų buvo nuimta nuo mokėjimo kortelės ar atsiskaityta su ja už pirkinius (1 t., 59-62 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. A. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasinaudota jo dukros A. B. „(duomenys neskelbtini)“ kortele (sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini)), iš kurios buvo išgryninti pinigai bei atsiskaityta už prekes bendroje sumoje už 428,9 Eur. Dėl šio įvykio jam padaryta 428,9 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 1 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lenelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 12-20 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. A. B. pateiktos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. atliktas 200 Eur grynųjų pinigų išėmimas V. „P.S.“, 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliktas 16,72 Eur atsiskaitymas kortele „E.“ Klaipėdos r., 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliktas 190 Eur grynųjų pinigų išėmimas V. „P.S.“, 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliktas 18,38 Eur atsiskaitymas kortele UAB „S.“ Klaipėdos r. (1 t., 28-29 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 16 d. „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedų matyti, kad sutartis sudaryta A. B. vardu, jai suteikiant sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) (1 t., 34-44 b. l.).

Iš 2020 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti parduotuvės pateikti apsaugos kamerų vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašus matyti, kad į parduotuvę įeina vyras, vilkintis šviesiai pilkais šortais su linijomis šonuose, tamsios spalvos maikute, užsidėjęs kepurę ir ant veido kaukę, rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Matosi ant kairės rankos žasto tatuiruotė. Apžiūroje dalyvaujanti liudytoja S. B. atpažįsta šį vyrą, kaip savo sūnų E. B.. Matosi, kad E. B. iš karto prieina prie kasos, iš piniginės išsitraukia kortelę ir įdeda į aparatą, skirtą banko kortelei, matosi, kad spaudžia aparato mygtukus, tikėtina, kad suveda banko kortelės PIN kodą. Paskui matosi, kad ištraukia kortelę ir paskui vėl įdeda kortelę į aparatą, spaudžia aparato mygtukus, galimai suveda PIN kodą. Paskui vyras, tyrimui žinomas, kaip E. B., ištraukia banko kortelę iš aparato, įsideda į piniginę ir pardavėja, esanti prie kasos, atidaro kasos aparatą ir iš ten paėmusi pinigus (popierines kupiūras) paduoda E. B.. E. B. eidamas lauk iš parduotuvės į piniginę dedasi pinigus. Atidarius kitą failą matosi, kad filmuojama ta pati parduotuvė, kaip ir pirmame įraše. 00:07 įrašo minutę matosi, kad prie kasos stovi vyras vilkintis tamsiais šortais, šviesios spalvos maikute ir tamsios spalvos liemene. Ant veido užsidėjęs medicininę kaukę. Ant kairės rankos žasto tatuiruotė. S. B. nurodo, kad atpažįsta šį asmenį, kaip savo sūnų E. B.. Įraše matosi, kai E. B. ant prekystalio deda prekes, paskui nueina į gėrimų skyrių, iš ten pasiima 1 butelį alkoholinio gėrimo ir grįžta prie kasos. Pardavėja skanuoja jo susirinktas prekes. Matosi, kad perka sulčių pakelį, pieno, skardinę gėrimo, keletą pakuočių nenustatytų produktų, 1 butelį alkoholinio gėrimo. Pasiima du plastmasinius baltus maišelius į juos susideda prekes, iš piniginės išsitraukia kortelę, ją prideda prie aparato skirto atsiskaityti už prekes banko mokėjimo kortele, įsideda kortelę į piniginę ir išeina iš parduotuvės (1 t., 65-66 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog E. B.: 1) 2020 m. rugpjūčio 15 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), slapta iš S. B. piniginės paėmė nepilnametės A. B. vardu ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC ir ant lapelio užrašytus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai laikė su savimi iki kuomet nukentėjusysis apie elektroninių mokėjimo priemonių ir naudojimosi duomenų vagystę pranešė „(duomenys neskelbtini)“ administracijai ir bankas užblokavo naudojimąsi minėtomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. 2) neteisėtai, prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. B. valią, panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą, A. B. vardu ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu, neteisėtai atlikdamas finansinę operaciją, apgaule, pateikdamas save, E. B., kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją A. B., iš A. B. banko mokėjimo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 15 d. 11:18:45 val. parduotuvėje „Š.“, (duomenys neskelbtini), išėmė grynųjų pinigų - 200 Eur, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. rugpjūčio 22 d. 10:06:15 val. UAB „E.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius 16,72 Eur sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 22 d. 11:10:41 val. parduotuvėje „Š.“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius 18,38 Eur sumai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. rugpjūčio 23 d. 12:10:20 val. UAB „E.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), išėmė grynųjų pinigų - 190 Eur., t. y. apgaule, savo naudai įgijo 425,10 Eur vertės svetimą A. B. priklausantį turtą. Taigi kaltinamojo E. B. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. B. padarė 2 apysunkius ir 1 nesunkų nusikaltimus tuo metu, kai realiai atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikaltimus nuosavybei, ir buvo paleistas savaitgalį namo, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, kita vertus, prisipažino dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir dėl to gailisi, pažadėjo atlyginti žalą. Taigi E. B. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys - laisvės atėmimai, nustatant mažesnius už sankcijos vidurkius jų dydžius. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos idealiąja sutaptimi, o taip subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintos bausmės dydis sumažintinas trečdaliu.

Iš ankstesnių 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, 2019 m. birželio 3 d. baudžiamojo įsakymo, 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio matyti, kad būtent 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu yra subendrintos visos kaltinamajam E. B. anksčiau paskirtos bausmės (paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausmė), o didesnę dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės sudaro 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu už atskirą nusikalstamą veiką paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam E. B. 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri pabaigta daryti 2020 m. vasario 24 d., t. y. iki 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio priėmimo, o ši arešto bausmė subendrinta tik su ankstesniu 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (nesubendrinta su 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme), iš ko seka, kad 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu už atskirą nusikalstamą veiką paskirta bausmė turi būti bendrinama BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka ir su 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Kaltinamasis E. B. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., t. y. iki 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžių priėmimo, todėl šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kaip griežtesnė, subendrinama dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka su 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausme ir 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu už atskirą nusikalstamą veiką paskirta 30 parų arešto bausme, kaip švelnesnėmis, pridedant po trečdalį švelnesnių laisvės atėmimo ir arešto bausmių bei visą baudos bausmę, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant pagal 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžius atliktas bausmes.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 429,80 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo E. B. (1 t., 54 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. jo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad E. B. apgaule įgijo 425,10 Eur vertės A. B. priklausantį turtą, o bankas dėl grynų pinigų išėmimo atskaitė 4,7 Eur kaip komisinį atlyginimą, o jo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelės sumos priteisimas iš nedirbančio asmens, gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl dingusių pinigų patyrė stresą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš nukentėjusiojo buvo pasisavinta pakankamai nedidelė pinigų suma ir šią sumą pasisavino jo sūnus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodytas streso lygis nebuvo toks, kuris sudarytų pagrindą tai laikyti neturtine žala, kuri turėtų būti įvertinta ir atlyginta pinigais. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie sustojusius darbus, teismo nuomone, vertintinos kaip aplinkybės apie galimai negautas pajamas, kurios priskirtinos prie turtinės žalos ir įrodinėtinos dokumentais, kurių į šią bylą nėra pateikta. Taip pat dokumentais turėtų būti įrodinėtinos ir nukentėjusiojo nurodytos galimos procesinės išlaidos dėl vykimo į banką ir policijos komisariatą, kurių vėlgi į šią bylą nėra pateikta. Esant išdėstytam, nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ji atmestina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir E. B. paskirti subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir E. B. paskirti subendrintą dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausme bei Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir E. B. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų vieno mėnesio dešimties dienų laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausmę.

Į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžius atliktas laisvės atėmimo bausmes.

Baudos bausmę atlikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš nuteistojo E. B. 429,80 Eur (keturių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 80 euro centų) turtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį dėl 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam E. B. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus