Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Ž. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu – pripažįstant šį sandorį statybos rangos sutarties dalimi ir priteisti statybos trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys A. Š., I. Š., BUAB ,,Anistana“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo ieškinys, nesutiko, šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir šioje dalyje priimti priešingą sprendimą – jo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog žodinė rangos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu BUAB „Anistana“, o ne atsakovu A. B.. Apeliantas nurodo, jog sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas užtikrino savo įsipareigojimų įvykdymą pagal rangos sutartį, įrodo, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp jo ir atsakovo, o ne trečiojo asmens BUAB „Anistana“. Taip pat atsakovas didžiąją dalį skolos už rangos darbus sumokėjo iš asmeninių, o ne įmonės lėšų. Be to, įmonės apskaitos dokumentai taip pat įrodo, jog BUAB „Anistana“ jokių rangos darbų neužsakinėjo. Taip pat ieškovas nurodo, jog jis nežinojo, kam priklauso namas, atsakovas jį su žmona nurodė, jog namas statomas jų asmeninių interesų tenkinimui. Apie tai, jog namas priklauso BUAB „Anistana“, jis sužinojo tik po rangos darbų atlikimo. Tuo tarpu aplinkybė, jog medžiagos buvo perkamos BUAB „Anistana“ vardu, neleidžia konstatuoti, jog jis rangos darbus atliko BUAB „Anistana“ naudai. Be to, pasak apelianto, atsakovas pirmosios instancijos teisme, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo priteisti skolą pagal paskolos sutartį, pripažino, jog užsakė rangos darbus, tačiau atsisakymą mokėti už atliktus darbus grindė nekokybiškai atliktais darbais. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kurie patvirtina, kad rangos sutartis buvo sudaryta su atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu BUAB „Anstana“. Be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino paskolos sutartį niekine CK 1.81 straipsnyje numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, konstatuoja, jog iš esmės byloje kilo ginčas dėl šalies tinkamumo procese. Pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialines teises normas. Teismas, pagal ginčo teisinį pobūdį matydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigą atsakyti, pasiūlo ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį tinkama, teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ieškinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatą suponuoja aplinkybė, jog ieškovas neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu, nustato įstatymas, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimo teisę. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybos rangos paslaugos buvo sutektos ne fiziniam asmeniui A. B., o trečiajam asmeniui BUAB ,,Anistana“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturėdamas įgaliojimų veikti įmonės vardu, sudaryti statybos rangos sutartis - neturėjo teisinio pagrindo būti šios statybinės rangos sutarties šalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas rangos sutarties šalį susiejo su šalimi, kurios naudai buvo atliekami rangos darbai, tačiau nenustatinėjo, su kuria iš šalių, ar atsakovu, ar UAB „Anistana“, ieškovas sudarė žodinę rangos sutartį. Nepaisant to, kad atsakovas buvo ir juridinio asmens vadovas, šioje byloje būtina nustatyti, ar jis žodinę rangos sutartį sudarė atstovaudamas UAB „Anistana“, ar kaip fizinis asmuo. Nustatant, su kuria iš šalių ieškovas sudarė rangos sutartį, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kam priklausė objektas, kuriame buvo atliekami rangos darbai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal rangos sutarties sampratą nėra draudžiama sudaryti rangos sutartį trečiojo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi atsakovo elgesys. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ieškovui didžiąją dalį skolos už rangos darbus sumokėjo iš asmeninių, o ne įmonės lėšų. Taip pat paskolos sutartį, kuri buvo pripažinta negaliojančia ir, kaip nurodė šalys, turėjo užtikrinti atsiskaitymą už atliktus rangos darbus, pasirašė atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme teikdamas atsiliepimą į ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį nurodė, kad šią sutartį pasirašė, kadangi liko ieškovui skoloje už jo atliktus rangos darbus. Be to, jo priešieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ir šios sutarties nuostatas pripažinti rangos sutarties dalimi patvirtina, kad atsakovas pripažino, jog rangos teisiniais santykiai su ieškovu atsakovą siejo kaip fizinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad šių aplinkybių visetas patvirtina, jog ieškovas rangos sutartį sudarė su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent atsakovui, kaip rangos sutarties šaliai, tenka pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos esminės rangovo ir užsakovo teisės ir pareigos. Rangovas įsipareigoja atlikti darbą pagal užsakovo užduotį ir perduoti darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigoja šį darbą priimti ir už jį sumokėti. Byloje nėra ginčo dėl sumos už atliktus rangos darbus. Atsakovas tik priešieškiniu ginčija atliktų darbų kokybę ir prašo jam priteisti 13 063,16 Lt. Pažymėtina, jog atsakovas šį reikalavimą kildina ne iš tarp jo ir ieškovo sudarytos rangos sutarties, o iš reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp Andriaus ir I. Š. ir atsakovo. Pagal šią sutartį Andrius ir I. Š. perleido atsakovui A. B. teisę reikalauti pašalinti per garantinį laikotarpį nustatytus statybos darbų trūkumus. Vertinant reikalavimo pagrįstumą pagal perleidimo sutartį, turi būti įvertinta perleidžiamos reikalavimo teisės esmė. Šiuo nagrinėjamu atveju tretieji asmenys Andrius ir I. Š. namą, kuriame buvo atlikti rangos darbai, įsigijo iš UAB „Anistana“. Šių asmenų nei prievoliniai, nei deliktiniai teisiniai santykiai su ieškovu, kaip rangovu, nesiejo. Dėl to jie neturi jokios reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys šį reikalavimą perleido atsakovui, konstatuotina, jog atsakovas šios reikalavimo sutarties pagrindu neįgijo teisės reikalauti iš ieškovo priteisti 13 063,16 Lt. už nekokybiškai atliktus rangos darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas ir neturėjo teisinio pagrindo nustatyti, ar ieškovas tinkamai atliko darbus pagal rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo. Atliktų darbų kokybės vertinimas būtų aktualus, jeigu tokį reikalavimą būtų pareiškusi rangos sutarties šalis arba asmuo, kurio naudai buvo atlikti rangos darbai, t. y. BUAB „Anistana“. Tuo tarpu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, kol nebuvo parduotas namas tretiesiems asmenims,tokio reikalavimo nereiškė. Kaip rangos sutarties šalis atsakovas reikalavimo dėl nekokybiškai atliktų darbų nepareiškė ir šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi tai būtų tiesioginis įrodymas, jog būtent atsakovas yra žodinės rangos sutarties šalis. Tuo tarpu nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui nepareiškus reikalavimo dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų, o šį reikalavimą atsakovui kildinant iš reikalavimo perleidimo sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tik reikalavimą perleidusių asmenų Andriaus ir I. Š. reikalavimo teisės esmę. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, tačiau procesinį sprendimą atmesti atsakovo priešieškinio dalį dėl skolos priteisimo už nekokybiškai atliktus rangos darbus priėmė teisingą. Apeliacinės instancijos teismui draudžiama naikinti sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Tuo tarpu teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, naikintina, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl atliktų darbų kainos nekilo, teismas priteisia visą ieškovo prašomą 32 300 Lt sumą iš atsakovo. Taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra 2 288 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-05-20 (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą 34 588 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionavo pirmosios instancijos teismo nustatytą paskolos sutarties negaliojimo pagrindą. Kadangi ieškovas šios teismo sprendimo dalies neskundžia, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

Taip pat ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nemato pagrindų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visos bylos aplinkybės aiškios, papildomai tirti įrodymų nereikia. Dėl to prašymas nagrinėti ieškovo prašymas nagrinėti apeliaciją žodinio proceso tvarka atmestinas (CPK 322 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas sumokėjo 400 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat sumokėjo žyminį mokestį 796 Lt paduodant ieškinį, ir 242 Lt pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taip pat ieškovas sumokėjo 1 038 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 2 476 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo A. B..

Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis yra permokėjęs 26,36 Lt žyminio mokesčio ir teismas nepagrįstai priteisė iš jo 301 Lt žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų sutinka. Pažymėtina, jog atsakovas už priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 535 Lt, o jis yra iš viso sumokėjęs 561,36 Lt, t. y. 26,36 Lt daugiau. Dėl to ši žyminio mokesčio dalis grąžintina atsakovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teismo sprendimo dalis, kuria iš jo priteistas 301 Lt žyminis mokestis, naikintina.

Taip pat naikintina ta teismo sprendimo dalis, kuria priteistos dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo. Teismo priteistos 39,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo. Dėl to šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - priteisti iš atsakovo 79 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui V. Ž. iš atsakovo A. B. 32 300 Lt skolą už atliktus rangos darbus, 2 288 Lt palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą 34 588 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. Ž. iš atsakovo A. B. 2 476 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovo A. B. valstybės naudai 78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Grąžinti atsakovui A. B. 26,36 Lt žyminį mokestį, sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-04-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti ir teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.