Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-238/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-12
Bylos Nr.
1-91-238/2009
Teisminio proceso Nr.
65-1-01599-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. G.
Nukentėjusysis
N. G., Ž. G.
Advokatai
Laima Razvickienė, Algirdas Sakalauskas
Nr. 1-91-238/2009
Proceso Nr. 65-1-01599-06Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.; 1.1.7.2.7.
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2009 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, nukentėjusiesiems N. G., Ž. G., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2006-10-28 apie 14.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su žmona L. G. metu, tyčia parvertė ją ant lovos, smogė L. G. ranka ne mažiau 4 (keturis)smūgius į galvą, tampė už plaukų, sugriebęs L. G. už plaukų vieną kartą trenkė ją galva į duris ir tokiu būdu ne mažiau kaip trylikos trauminių poveikių pasėkoje L. G. padarė kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, du smulkius odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje, kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose, daugybines poodines kraujosruvas dešinės pusės krūtinės, rankos, sėdmens ir kojų srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, ko pasėkoje L. G. nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, 2006-10-30 apie 03.00 val. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, tai yra tyčia nužudė L. G..

Tuo R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau tekste BK) 129 straipsnio 1 dalyje. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltumas padarius nusikaltimą patvirtinamas šiais įrodymais.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad fizinio smurto L. G. atžvilgiu nenaudojo, jos nemušė, nenužudė ir tokio tikslo neturėjo. Paaiškino, kad 2006-10-28 jis buvo pirtyje pas draugą J. S.. Pastarasis jam pasakė, kad jo žmona bendrauja su kitu vyru. Apie 14 valandą grįžo į namus, žmonos L. G. neištikimybės faktą patvirtino vaikai ir ji pati. Po pokalbio apie tai su sutuoktine, jis užėjo pas uošvienę į kambarį ir ten jis, L. G., V. T., J. T., A. P. vaišinosi alkoholiu. Šio bendravimo metu kilo jo konfliktas su uošvienė A. P., o po to- su L. G.. Pastaroji priekaištavo jam, kad nesumokėjo parduotuvėje skolos už pirktas prekes. Tuo metu jis ir L. G. parvirto ant lovos, bet L. G. galva niekur neatsitrenkė, nesusižalojo. A. P. kambaryje sutuoktinės L. G. nemušė, jos nesužalojo. Kaltinamasis aiškina, kad jis grįžo į namus, kurį laiką gulėjo, o po to ruošė vaišes sūnaus gimtadieniui. L. G. grįžo į namus apie 20 valandą, buvo išgėrusi ir atsigulė į lovą. Apie 22 val. pamatė, kad jo žmona guli ant grindų, iškritusi iš lovos, ją užklojo. Miegamajame žmonos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė ir nesužalojo. Ryte rado ją gulinčią ant grindų ten pat, jis išvyko žvejoti. Grįžęs sužinojo, kad L. G. sveikatos būklė sunki, kvietė greitąją medicinos pagalbą, gydymo įstaigoje ji mirė. Kaltinamasis patvirtino, kad iki 2006-10-28 ir 2006-10-28 L. G. buvo sveika ir nesužalota.

Nukentėjusieji N. G. ir Ž. G. paaiškino, kad 2006-10-28 apie 13-14 val. jie buvo namuose, o motina L. G. buvo pas A. P., kuri gyveno kitame namo gale. Į namus grįžęs tėvas R. G. paklausė apie motinos neištikimybę, jie patvirtino. Nukentėjusieji nurodė, kad buvo išvažiavę iš namų, o grįžtant, sulaukė telefono skambučio iš močiutės A. P.. Ji prašė grįžti ir pasakė, kad motina L. G. guli pargriuvusi. Grįžę į namus pas močiutę, motiną rado gulinčią prieškambaryje ant grindų. L. G. nebuvo sumušta, ant veido bei kūno nesimatė kraujo, jokių mėlynių ar mušimo žymių. Motiną pakėlė ir paguldė į lovą. Vakare namuose jie šventė gimtadienį. L. G. grįžo į namus išgėrusi, bet sveika ir nesužalota, ji atsigulė į lovą miegamajame. Ten buvo ir tėvas R. G.. Nematė, kad R. G. būtų mušęs L. G.. Kitą dieną ryte pamatė motiną sužalotą, jos sveikatos būklė buvo sunki, todėl vežė į gydymo įstaigą, ten ji mirė. Civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusieji nurodė, kad iki 2006-10-28 ir 2006-10-28 L. G. buvo sveika ir nesužalota.

Liudytojas J. T. paaiškino, kad 2006-10-28 jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), matė, kad R. G. naudojo fizinį smurtą L. G. atžvilgiu ir ją mušė. Tai matė ir jo motina A. P., nes kaltinamasis smurtavo jos kambaryje ir jos akivaizdoje. Kaltinamasis smūgiavo L. G. į galvą, nuo smūgio ji trenkėsi į kambario duris, smūgiavo rankomis didele jėga, L. G. buvo nukritusi, jai bėgo kraujas. Konfliktas tarp R. G. ir L. G. kilo dėl nesugrąžintos skolos parduotuvei, dėl to R. G. supyko. Vėliau, būdamas savo kambaryje, girdėjo triukšmą ir suduodamų smūgių garsą L. G. kambaryje. Suprato, kad R. G. muša L. G.. Kitą dieną L. G. rado jos namuose gulinčią ant grindų, jos būklė buvo sunki, ji kriokė, buvo be sąmonės. Liudytojas J. T. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas davė teisingus parodymus, kaltinančius R. G., girtumas netrukdė prisiminti įvykius ir duoti teisingus parodymus. Patvirtino parodymų patikrinimo vietoje duotų parodymų ir nurodytų aplinkybių teisingumą. Taip pat, nurodė, kad dalis ikiteisminio tyrimo parodymų, teisinančių R. G., yra neteisingi, nes norėjo, kad jis išvengtų atsakomybės.

Liudytojas V. T. paaiškino, kad 2006-10-28 jis buvo atvykęs pas motiną A. P.. Ten buvo A. P., R. G., L. G., jie vaišinosi alkoholiu. Kažkuriuo laiku prisijungė ir brolis J. T.. Tarp R. G. ir buvusių asmenų kilo konfliktas. Matė, kad R. G. pastūmė A. P., naudojo fizinį smurtą L. G. atžvilgiu, bandė suduoti J. T.. Patvirtino, kad R. G. sudavė smūgį L. G. į galvą ir ji nukrito. Prasidėjus konfliktui, jis išvyko namo. Kitą dieną sužinojo, kad L. G. ligoninėje. Jam žmona pasakojo, kad kalbėjo su A. P. ir ši aiškino, jog L. G. sumušė R. G.. Liudytojas V. T. patvirtino, kad įvykio metu J. T. buvo išgėręs, bet orientuotas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti A. P. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, kadangi A. P. mirusi, šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas.(t.2. b.l. 11)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. P. nurodė, jog 2006-10-28 ji matė kuomet R. G. panaudojo fizinį smurtą L. G. atžvilgiu. Konfliktas kilo dėl negrąžintos skolos parduotuvei. Nurodė, kad R. G. sudavė smūgius L. G. į galvą, trenkė L. G. į duris, jai bėgo kraujas. L. G. kraują valėsi audeklu, o audeklas liko jos kambaryje. Kitą dieną rado L. G. be gyvybės ženklų. (t. 2. b.l.1-2, 5-6).

Liudytoja G. Č. paaiškino, kad tikslu gauti informacijos straipsniui, 2006-10-30 ji telefonu skambino, kalbėjo su A. P. ir darė šio pokalbio įrašą. Šio pokalbio metu A. P. nurodė, kad jai matant L. G. sumušė R. G.. Papasakojo, kad konfliktas kilo dėl to, kad L. G. užstojo ją, t. y. A. P. nuo žento užgauliojimų.

2006-11-28 daiktų pateikimo metu G. Č. pateikė garso įrašo mikrokasetę „Panasonic“ MC 90 su joje esančiu įrašu, kuri 2007-01-15 apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui. Apžiūros metu padaryta mikrokasetėje esančio garso įrašo stenograma.(t. 2. b.l. 24-29).

Liudytoja R. V. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja. 2006-10-29 d. ji budėjo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato operatyvinėje grupėje, vyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Reikėjo atlikti būtinus veiksmus, nes iš įvykio vietos į KMUK buvo pristatyta moteris su galvos trauma. Kartu su ja važiavo A. K., R. G.. Įvykio vietą apžiūrėjo, L. G. gyvenamojoje vietoje rado ir paėmė pagalvės užvalkalą su dėmėmis panašiomis į kraują, dėmės matėsi ir ant pagalvės. Iš A. P. gyvenamosios vietos paėmė audeklą. Taip pat, įvykio vietoje buvo apklausti A. P., J. T.. Apklausta A. P. nurodė, kad L. G. mušė jos vyras R. G., o konfliktas kilo dėl negrąžintos skolos parduotuvei. Aiškino, kad R. G. supyko, L. G. tampė už plaukų, suėmęs už plaukų, jos galvą trenkė į duris, jai bėgo kraujas. Jis buvo valytas su audeklo gabalu.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2006-10-29 budėjo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato operatyvinėje grupėje. Kartu su tyrėja R. V. bei specialistu R. G. vyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo apklausti A. P. ir J. T., jie aiškino, kad 2006-10-28 L. G. sumušė R. G..

Liudytojas J. K. paaiškino, kad L. G. byloje kaip tyrėjas atliko procesinius veiksmus. Atliekant procesinius veiksmus ir nuvykus pas A. P., ji koliojosi, aiškino, kad žentą R. G. reikia traukti iš kalėjimo, nes reikia auginti vaikus, o dukters ji neprikels. Ji aiškino, kad savo duotus parodymus, kaltinančius R. G., sunaikins, pakeis ir nebus galima įrodyti jo kaltės. Analogiškus parodymus davė liudytojas E. L..

Liudytoja N. L. paaiškino, kad 2006-10-31 apie 09.00 val. jai į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją paskambino A. P. ir pasakė, kad nužudyta jos dukra L. G.. Iš jos pokalbio suprato, kad tai padarė žentas R. G.. A. P. skundėsi, kad blogai jaučiasi.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad 2006-10-28 bendravo su R. G., jį informavo, kad jo sutuoktinę matė su kitu vyru. Dėl šios sužinotos informacijos R. G. nesupyko.

Liudytojas A. A.(A. A.) paaiškino, kad 2006-10-29 jis budėjo Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Tą dieną pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur lovoje rado gulinčią be sąmonės L. G.. Namuose buvo jos vyras R. G., jo sūnus ir nepažįstama moteris. L. G. buvo be sąmonės, nevalingai pasišlapinusi ir pasituštinusi. Matėsi mėlynės ir nubrozdinimai, konstatavo jai galvos smegenų traumą ir komą. Kadangi jam kilo įtarimas dėl galvos traumos, jis pasiteiravo name buvusių asmenų, ar ji nebuvo sumušta, griuvusi. Namiškiai patvirtino, kad jokios traumos L. G. nepatyrė. Po to, teikiant būtiną medicininę pagalbą, L. G. buvo pristatyta į Kauno medicinos universiteto klinikas skubios pagalbos skyrių.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2006-10-30 V. T. pilnai patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė įvykio vietą bei paaiškino kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Šio procesinio veiksmo metu patvirtino, kad įvykio metu R. G. ranka sudavė stiprų smūgį L. G. į galvos sritį, ji nukrito ant lovos. (t. 1. b.l. 184-186)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. T. pilnai patvirtino apklausų metu duotus parodymus ir parodė įvykio vietą bei paaiškino kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Šio procesinio veiksmo metu patvirtino, kad įvykio metu R. G. sudavė smūgius ranka L. G. į galvą, tampė ją už plaukų, jos galvą trenkė į duris.(t. 1. b.l. 164-166)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2006-10-29 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tai yra namo patalpos, kur gyveno A. P., L. G., R. G.. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas pagalvės užvalkalas su rusvos spalvos dėme iš namo galo kur gyveno L. G. šeima bei audeklas su rusvos spalvos dėmėmis iš virtuvės, kur gyveno A. P.. (t. 1. b.l. 9-14)

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 1574/06 (02) patvirtino, kad L. G. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje ir pakaušio srityje; kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir skilveliuose, kairės smilkininės skilties sumušimo. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu. L. G. mirė 2009-10-30, 3 val. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinio dilbio ir kairio kelio srityse, odos nubrozdinimai nosies, pakaušio ir dešinio dilbio srityse, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir skilveliuose, kairės smilkininės skilties sumušimas padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, 1-2 parų bėgyje iki mirties , tai yra laikotarpiu (2006-10-29 apie 03 val. – 2006-10-28 apie 03 val.), ne mažiaus kaip 13 trauminių poveikių pasekoje : vieno trauminio poveikio pasekoje susidarė odos nubrozdinimas nosies srityje, vieno trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę pasekoje susidarė poodinė kraujosruva ir kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose šioje srityje, labiausiai tikėtina prasidėjo kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, sumušta kairė smilkininė skiltis, dviejų trauminių poveikių į pakaušį pasekoje susidarė odos nubrozdinimas ir kraujosruva minkštuosiuose audiniuose šioje srityje, trys poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padarytos trijų trauminių poveikių pasekoje ir galėjo būti padarytos suspaudus žąstą plaštakos pirštais, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje, poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje padarytos dviejų trauminių poveikių pasekoje. L. G. lavone konstatuoti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo ir kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu. (t. 1. b.l. 21-27)

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. KM 24-M 1574/06 (02) patvirtino, kad poodinė kraujosruva kaktos srityje ir kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose šioje srityje padaryta paveikus kaktos sritį kietais bukais daiktais. Labiausiai tikėtina, jog kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė po trauminio poveikio (-ų) į kaktą, nutrūkus dvejinėms venoms pagal strėlinį antį. Labiausiai tikėtina, jog dvejinės venos plyšo ir prasidėjo kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio po trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę. Mažai tikėtina, kad kraujo išlaja po kietuoju dangalu susidarė nuo trauminio poveikio į pakaušio sritį, nes kraujosruva šioje galvos srityje labai nedidelė ir neintensyvi. Stipresnis trauminis poveikis buvo į kaktos, negu į pakaušio sritį, tai patvirtina kraujosruvų dydis ir intensyvumas. Kraujosruvos kaktos, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išlaja po kietuoju dangalu vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku. (t. 1. b.l. 43-47)

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 89/08(01) patvirtino, kad L. G. mirė nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. L. G. lavone konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kuri sietina su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui; du smulkūs odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose padaryti kontaktuojant su atsikišusiais paviršiais, jie nėra būdingi nei smūgių sudavimui ir nėra sietini su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu padarymo mechanizmu. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui; daugybinės poodinės kraujosruvos dešinės pusės krūtinės, rankos, sėdmens ir kojų srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, jie atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. L. G. konstatuoti sužalojimai yra paaiškinami 13 trauminių poveikių. Sužalojimų būdingų kritimui iš savo ūgio aukščio ir atsitrenkiant į neribotą paviršių, nėra. Neatmetama galimybė, kad kraujosruva kaktos dešinėje pusėje galėjo būti padaryta tokiu būdu, pvz. sudavus smūgį kumščiu. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos kaktoje intensyvumo (pereina į minkštuosius audinius) yra mažai tikėtina, kad ji buvo padaryta L. G. iškritus iš lovos ant grindų. Šis sužalojimas labiau tikėtina buvo padarytas nukentėjusiosios galvą trenkiant į sieną ar spintą. Įvertinus kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose lokalizaciją(natūralioje įdauboje pakaušio-sprando riboje), galima teigti, kad ji negalėjo gautis kontaktuojant su plokščiu paviršiumi. Kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose padaryta kontaktuojant su atsikišusiu ar briauną turinčiu paviršiumi, griūnant ir atsitrenkiant į lovos kraštą. Odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje padaryti kontaktuojant su atsikišusiais paviršiais, todėl mažai tikėtina, kad jie buvo padaryti atsitrenkiant į kietus neriboto paviršiaus daiktus. Smulkūs odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje nėra paaiškinami smūgiais kumštimi ar atsitrenkimu į durų staktą, kadangi jų projekcijoje nebuvo nustatyta kraujosruvų. Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu sukelia ne sužalojimų visuma, o vienas sužalojimas/ vienas iš sužalojimų, dėl jo pasisakyta išvados 2 punkte. Objektyvių duomenų apie kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu iki 2006-10-28, nėra. Konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas 1-1,5 paros iki mirties, tai yra 2006-10-28. kairės smilkininės skilties pamatinio paviršiaus suminkštėjimas nėra vertinamas kaip kontūzinis židinys, tai galvos smegenų kairio pusrutulio suspaudimo išsiliejusiu krauju pasekmė. Konstatuotas kraujo kiekis po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo susikaupti per keletą-keliolika valandų. Galvos smegenų dangalų kraujagyslių plyšimas, sąlygojantis kraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, gali įvykti ir po trauminio poveikio į galvą, pasireiškiančio poodine kraujosruva.(t. 1. b.l. 95-109)

Iš 2006-10-30 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno medicinos universiteto klinikų sandėlininkė I. N. pateikė L. G. drabužius: liemenėlę, apatines kelnaites, sportines kelnes ir kojines. (t. 1. b.l. 110)

Iš 2006-10-30 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis N. G. pateikė šiuos daiktus: paklodę, užvalkalą, kelnes, megztinį, marškinėlius. Ant paklodės, užvalkalo yra rusvų dėmių, panašių į kraujo. (t. 1. b.l. 111)

M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 542/06(01) konstatuota, kad ant medžiagos iškarpos (audeklo), paimto įvykio vietos apžiūros metu A. P. virtuvėje 2006-10-29, ant pagalvės užvalkalo, paimto įvykio vietos apžiūros metu R. G. kambaryje 2006-10-29, ant megztinio, marškinių, paklodės, antklodės užvalkalo, rastų A. P. kambaryje ir pateiktų 2008-10-30 nukentėjusiojo N. G., ant L. G. liemenėlės pateiktos 2008-10-30 KMUK yra L. G. kraujas su 99,999999999% tikimybe. (t. 1. b.l. 123-125).

Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai patvirtina faktą, kad kaltinamasis R. G. įvykdė tyčinį nužudymą, sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajai L. G., ją sužalojo ir dėl jai padarytų sužalojimų ji mirė. Ši išvada patvirtinama kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais paminėtais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė tyčinį nužudymą. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. G. paaiškino, kad jo šeima gyveno tame pačiame name, kur gyveno ir jo žmonos motina A. P. bei žmonos brolis J. T.. 2006-10-28 jis, žmona L. G., J. T., V. T., A. P. vaišinosi alkoholiu pastarosios namo kambaryje. Šio bendravimo metu kilo konfliktas su A. P. ir L. G.. Žmona priekaištavo jam, kad parduotuvėje nesumokėjo skolos. Konflikto metu jis ir L. G. buvo nukritę ant sofos. Tą pačią dieną L. G. grįžo į namus ir atsigulė, ji miegojo ant grindų, o jis – tame pačiame kambaryje lovoje. Sekančią dieną rado ją gulinčią ant grindų, išvyko žvejoti. Vėliau sužinojo, kad L. G. sveikatos būklė sunki, ją gabeno į ligoninę. Tvirtina, kad L. G. atžvilgiu smurto nenaudojo. Nurodo, kad įvykio dieną ji sužalota nebuvo, į namus grįžo sveika. Kaltinamojo neigimas smurtavus L. G. atžvilgiu paneigiamas liudytojų V. T., J. T. parodymais bei specialisto išvadomis, kitais bylos duomenimis.

Teisme apklausti liudytojai V. T. ir J. T. patvirtino, kad 2006-10-28 iki konflikto su R. G. ir jo panaudoto smurto momento, L. G. buvo sveika ir nesužalota, o po jo panaudoto smurto jai bėgo kraujas. Taip pat, liudytojai V. T. ir J. T. patvirtino, kad 2006-10-28, A. P. kambaryje, R. G. sudavė smūgius į galvą L. G., trenkė jos galvą į duris, tampė ją už plaukų, jai bėgo kraujas. Kitą dieną savo kambaryje, kur miegojo ir kaltinamasis R. G., L. G. buvo rasta stipriai sužalota ir sunkios sveikatos būklės. Tą aplinkybę, kad 2006-10-28 L. G. grįžo į namus ir iki ryto buvo tame pačiame kambaryje kaip ir R. G., patvirtino kaltinamojo sūnūs nukentėjusieji Ž. G. ir N. G. gyvenę su tėvais kartu vienoje gyvenamojoje vietoje ir įvykio dieną buvę namuose bei matę parėjusią į namus L. G.. Liudytojų V. T., J. T. parodymais apie tai, kad A. P. kambaryje R. G. konfliktavo, smurtavo L. G. atžvilgiu, yra pagrindas tikėti, nes liudytojai V. T., J. T. buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė, stebėjo R. G. atliktus veiksmus. Šiuos parodymus minėti asmenys patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, šių liudytojų parodymai pilnai atitiko ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. P. parodymams, kur ji nurodė bei patvirtino aplinkybes apie tai, kad jos kambaryje R. G. mušė savo žmoną L. G., sudavė smūgius jai į galvą, trenkė ją į duris, jai bėgo kraujas. Apklausti minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad A. P. kambaryje panaudoto smurto pasekoje L. G. buvo sužalota, jai bėgo kraujas, kraują ji valėsi audeklo gabalu. Šios nurodytos aplinkybės pilnai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole, pateiktų daiktų protokole, specialisto išvadoje esantiems duomenims, nes įvykio vietos apžiūros metu A. P. kambaryje buvo rastas kruvinas audeklo gabalas, o L. G. lovoje – kruvinas pagalvės užvalkalas, jie paimti, tirti ir nustatyta, jog ant jų yra L. G. kraujo. L. G. kraujo rasta ir ant patalynės, paimtos iš A. P. kambario. Taip pat, bylos duomenimis nustatyta, kad po kaltinamojo panaudoto smurto A. P. kambaryje, L. G. buvo paguldyta į lovą ir kurį laiką ten gulėjo. Todėl natūralu, kad po sumušimo jai bėgo kraujas ir jis pateko ant patalynės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pateiktų daiktų protokolo, specialisto išvados matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta-kambarys, kur gyveno ir kur 2006-10-28 miegojo R. G., L. G.. Šiame kambaryje buvo rasta, paimta, tirta patalynė, ant jos taip pat rasta L. G. kraujo. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. G. ir L. G. buvimo vietoje-kambaryje rastas kraujas yra įvykio dieną panaudoto smurto pasekmė. Byloje nustatyta, A. P. kambaryje L. G. mušė tik vienas R. G., kiti buvę asmenys jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Tai pat, nustatyta, kad grįžus L. G. į namus, ji ir R. G. buvo bei miegojo viename kambaryje. Tame kambaryje pašalinių asmenų nebuvo. Ryte L. G. buvo rasta stipriai sužalota, kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad ją sužalojo tik R. G., o ne kas nors kitas. Apklaustas teisme R. G. patvirtino, kad į namus grįžusi L. G. nebuvo stipriai girta, ji pasveikino sūnų su gimtadieniu ir atsigulė kambaryje, kur vėliau atėjo miegoti ir jis. Iki ryto šiame kambaryje buvo tik jiedu du, o ryte L. G. rasta stipriai sužalota. Taigi, tai duoda pagrindą išvadai, kad šiame kambaryje sutuoktiniai konfliktavo toliau ir R. G. toliau mušė L. G., nes jame rasta kraujo bei stipriai sužalota L. G.. Iki ryto L. G. išėjusi iš kambario nebuvo ir kitur susižaloti negalėjo. Be to, teisme apklaustas liudytojas J. T. patvirtino, kad nuėjus L. G. į savo namo pusę, L. G. kambaryje per sieną buvo girdėti triukšmas ir suduodamų smūgių garsai, jis supratęs, jog L. G. mušama. Fizinio smurto panaudojimo L. G. atžvilgiu faktas patvirtinamas specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padaryti atitinkami sužalojimai galvoje. Tą aplinkybę, kad įvykio metu buvo smurtauta L. G. atžvilgiu, patvirtina specialisto išvada, konstatavusi jai padarytų sužalojimų pobūdį, mechanizmą, lokalizaciją bei laiką. Taigi, šios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad R. G. mušė L. G. ne tik A. P. kambaryje, bet ir savo gyvenamojo namo kambaryje. Tą aplinkybę, kad 2009-10-29 savo kambaryje buvo rasta stipriai sužalota L. G. patvirtina R. G., nukentėjusiojo N. G., liudytojo J. T. parodymai. Šios aplinkybės duoda teismui pagrindą daryti išvadą, kad po kaltinamojo panaudoto smurto 2006-10-28, sekančią dieną L. G. buvo rasta stipriai sužalota savo gyvenamojo namo kambaryje. N. G., R. G., J. T., A. A. parodymais patvirtinama bei nustatyta, kad 2006-10-29 L. G. rasta sužalota ir gulinti ant žemės, ji sunkiai kvėpavo, kriokė, į nieką nereagavo, nesikėlė, buvo nevalingai pasituštinusi. Taigi, patvirtinama, kad tikrai 2006-10-29 jos sveikatos būklė buvo sunki dėl 2006-10-28 patirto sužalojimo. Dėl šios priežasties ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą, ten mirė.

Atmestina kaltinamojo pateikta versija ir aiškinimas, jog L. G. galėjo susižaloti kuomet be jo poveikio buvo nugriuvusi pas A. P. namuose. Visų pirma, V. T., J. T. nepatvirtino, kad įvykio metu L. G. būtų buvusi girta ir griuvinėjusi pati. Jie nurodė, kad L. G. griuvo ant sofos po R. G. suduoto smūgio. Be to, specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimų būdingų kritimui iš savo ūgio aukščio ir atsitrenkiant į neribotą paviršių nėra. Pats kaltinamasis R. G., nukentėjusieji N. G., Ž. G. patvirtino, kad įvykio dieną iki konflikto su kaltinamuoju, L. G. buvo sveika ir nesužalota. Be to, liudytojas A. A. patvirtino, kad 2006-10-29 atvykus pas L. G. į namus ir radus ją sunkios būklės, konstatavo galvos smegenų traumą, komą, jam kilo įtarimas dėl traumos, todėl namuose buvusių jos artimųjų pasiteiravo ar ji nebuvo sumušta ar griuvusi. Namie buvę R. G. ir jo sūnus šią aplinkybę paneigė. Todėl atmestinas kaltinamojo tvirtinimas, kad L. G. galėjo susižaloti pas A. P. griūdama ant grindų, atsitrenkdama galva į slenkstį.

Teisme R. G., V. T., J. T. patvirtino, kad jie tarpusavyje nesipyko, sutarė, bendravo. Todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad V. T., J. T., duodami parodymus, kaltinančius R. G., jį apkalba. Gi, R. G. negalėjo nurodyti rimtų argumentų ar priežasčių kodėl nebūtų galima tikėti V. T. ar J. T. parodymais apie tai, kad jis mušė L. G. ir sudavė jai stiprius smūgius į galvą. Teisme apklausta liudytoja G. Č. patvirtino, kad po L. G. mirties ji ruošė spaudai informaciją apie įvykį. Tuo tikslu, kad gauti informacijos, ji skambino A. P. ir teiravosi jos apie įvykį. Telefoninio pokalbio, kurį įrašė į garso kasetę, metu, A. P. patvirtino, kad L. G. sumušė jos vyras R. G.. Garso įrašo stenograma patvirtina, kad pokalbio metu tvirtinamos aplinkybės apie tai, kad L. G. užmušė jos vyras R., jis griebė ją už plaukų, trenkė ant lovos ir į duris. Liudytojos G. Č. parodymais patvirtinama, kad pokalbis vyko tarp jos ir A. P. ir ši patvirtino, jog R. G. panaudojo fizinį smurtą prieš L. G..

Teisme apklausti liudytojai R. V., A. K. patvirtino, kad 2006-10-29 jie buvo įvykio vietoje ir apklausė A. P., J. T., jie aiškino, kad L. G. sumušė jos vyras R. G..

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas tikėti liudytojos A. P. parodymais, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojų J. T., V. T. parodymais, duotais teisme, nes jie nurodo analogiškas aplinkybes apie kaltinamojo panaudoto fizinio smurto laiką, vietą, aplinkybes. Šių liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa tarpusavyje, neprieštarauja ir atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms. Kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus A. P., J. T. papasakojo ir kitiems asmenims, tai G. Č., R. V., A. K., N. L..

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 89/08(01) ir ja reikia vadovautis vertinant bei darant išvadas dėl L. G. padarytų sužalojimų pobūdžio, mechanizmo, mirties priežasties. Tikėti šia specialisto išvada duoda pagrindą ta aplinkybė, kad ši išvada yra motyvuota, pagrįsta ir pakankamai išsamiai argumentuota. Be to, specialisto išvadoje pateikti duomenys pilnai atitinka kitiems įrodymams.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. G. mirė nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. L. G. lavone konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kuri sietina su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui; du smulkūs odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose padaryti kontaktuojant su atsikišusiais paviršiais, jie nėra būdingi nei smūgių sudavimui ir nėra sietini su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu padarymo mechanizmu. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui; daugybinės poodinės kraujosruvos dešinės pusės krūtinės, rankos, sėdmens ir kojų srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, jie atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. L. G. konstatuoti sužalojimai yra paaiškinami 13 trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad kraujosruva kaktos dešinėje pusėje galėjo būti padaryta tokiu būdu, pvz. sudavus smūgį kumščiu. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos kaktoje intensyvumo (pereina į minkštuosius audinius) yra mažai tikėtina, kad ji buvo padaryta L. G. iškritus iš lovos ant grindų. Šis sužalojimas labiau tikėtina buvo padarytas nukentėjusiosios galvą trenkiant į sieną ar spintą. Įvertinus kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose lokalizaciją(natūralioje įdauboje pakaušio-sprando riboje), galima teigti, kad ji negalėjo gautis kontaktuojant su plokščiu paviršiumi. Kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose padaryta kontaktuojant su atsikišusiu ar briauną turinčiu paviršiumi, griūnant ir atsitrenkiant į lovos kraštą. Odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje padaryti kontaktuojant su atsikišusiais paviršiais, todėl mažai tikėtina, kad jie buvo padaryti atsitrenkiant į kietus neriboto paviršiaus daiktus. Smulkūs odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir pakaušio kairėje pusėje nėra paaiškinami smūgiais kumštimi ar atsitrenkimu į durų staktą, kadangi jų projekcijoje nebuvo nustatyta kraujosruvų. Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu sukelia ne sužalojimų visuma, o vienas sužalojimas/ vienas iš sužalojimų, dėl jo pasisakyta išvados 2 punkte. Objektyvių duomenų apie kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu iki 2006-10-28, nėra. Konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas 1-1,5 paros iki mirties, tai yra 2006-10-28. Kairės smilkininės skilties pamatinio paviršiaus suminkštėjimas nėra vertinamas kaip kontūzinis židinys, tai galvos smegenų kairio pusrutulio suspaudimo išsiliejusiu krauju pasekmė. Konstatuotas kraujo kiekis po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo susikaupti per keletą-keliolika valandų. Galvos smegenų dangalų kraujagyslių plyšimas, sąlygojantis kraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, gali įvykti ir po trauminio poveikio į galvą, pasireiškiančio poodine kraujosruva.(t. 1. b.l. 95-109).

Taigi, šios specialisto išvados duomenys leidžia daryti teismui išvadą apie tai, kad 2006-10-28 L. G. atžvilgiu buvo smurtauta, suduoti smūgiai, tame tarpe į galvos sritį, poveikio į galvą pasekoje jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Trauminio poveikio pasekoje buvo padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu ir dėl šio sužalojimo ji mirė. Specialisto išvada patvirtino, kad trauminio poveikio į galvą pasekoje L. G. buvo sužalota, mirė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujosruva kaktos dešinėje pusėje sietina su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir L. G. mirė nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Taip pat, specialisto išvada patvirtino, kad kraujosruva kaktos dešinėje pusėje galėjo būti padaryta sudavus smūgį kumščiu, kas pilnai atitinka J. T., J. T. parodymams, jog kaltinamasis sudavė ranka smūgius L. G. į galvą, jos galvą trenkė į duris. Todėl natūralu daryti išvadą, kad šio smurto pasekoje buvo padaryta kraujosruva kaktos dešinėje pusėje bei kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio. Specialisto išvada patvirtino, kad konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas 1-1,5 paros iki mirties, tai yra 2006-10-28, kas pilnai atitinka liudytojų J. T., V. T., A. P. parodymams apie tai, kad šią dieną R. G. panaudojo fizinį smurtą L. G. atžvilgiu ir ją sužalojo. Paminėtos išvados duomenys dėl mirties priežasties iš esmės neprieštarauja ir kitiems duomenims, esantiems specialistų išvadose.(t. 1. b.l. 21-27, 43-47)

Byloje yra A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro pateikta konsultacinė išvada, kuri įvardijama“ teismo medicinos specialisto išvada“(t. 1. b.l.64-83). Įvertinama ta aplinkybė, kad šią išvadą A. Garmus davė ir surašė pagal advokatės Laimos Razvickienės prašymą. Taigi, tyrimo rezultatai atlikti sutartiniais pagrindais. Ši advokatė ikiteisminio tyrimo metu gynė kaltinamąjį R. G.. A. Garmui nebuvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašant konsultacinę išvadą, jis neturėjo visų byloje surinktų duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima daryti kategoriškas išvadas dėl L. G. sužalojimų. A. Garmaus konsultacinė išvada( t. 1. b.l.64-83) atskirose dalyse prieštaravo kitoms specialistų išvadoms(t. 1. b.l. 21-27, 43-47), kurias buvo atlikęs Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistas. Todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta užduotis atlikti komisijinį teismo medicinos tyrimą. Tyrimą paskirta atlikti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriui. Jį atliko neutralūs ir ankščiau tyrimuose nedalyvavę specialistai. Jiems buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, specialistų išvados ir konsultacinė išvada, medicininė dokumentacija, tyrimą atliko komisija-trys specialistai, turintys pakankamą kvalifikaciją ir pakankamai didelį darbo stažą. Šiems specialistams buvo suformuluoti ir užduoti svarbūs klausimai, į juos specialistai išsamiai, argumentuotai atsakė. Todėl teismui darant išvadas yra pagrindas vadovautis Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada, nes ji išsami, neprieštarauja ir atitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams(liudytojų parodymams, specialistų išvadoms ir specialisto apklausų protokoluose užfiksuotiems parodymams), nustatytoms aplinkybėms, ko negalima pasakyti apie A. Garmaus konsultacinę išvadą(t. 1. b.l.64-83). Todėl darant išvadas, A. Garmaus konsultacine išvada nesivadovaujama.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. G. buvo sužalota kaltinamojo R. G. veiksmais, konflikto metu L. G. mušė ir smūgius sudavė kaltinamasis, kiti asmenys konflikte nedalyvavo. Todėl daroma išvada, kad L. G. buvo sumušta ir sužalota kaltinamojo R. G. veiksmais.

Taigi, nustatyta, kad L. G. mirė nuo jai padaryto sužalojimo galvoje, sužalojimą padarė kaltinamasis. L. G. mirties priežastimi buvo sužalojimas galvoje, o sužalojimą jai padarė R. G., suduodamas smūgius į galvą. Tarp R. G. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – L. G. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad R. G. nužudė L. G. ir jo veiksmai buvo tyčiniai. Nustatytas ir nužudymo motyvas, tai yra kaltinamojo pyktis dėl L. G. išsakytų priekaištų kaltinamajam nesumokėjus skolos parduotuvėje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Senato nutarimo 4 punktas nurodo, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, ją sužalojo ir dėl patirto galvos sužalojimo ji mirė. Taigi, tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvą. Smūgiai suduoti į galvą, t. y. kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbų organą. Žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama kūno dalis. Suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, psichiškai sveikas kaltinamasis suvokė, kad suduodamas smūgius kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei.Tai suvokdamas kaltinamasis numatė, kad suduodant žmogui į galvą, gali padaryti sveikatos sutrikdymą, tame tarpe ir pavojingą gyvybei, dėl kurio jis gali mirti. Manoma, kad kaltinamajam, atliekant nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko, nėra svetimas suvokimas priežastinio ryšio dėl padarytų veiksmų dėsningumui. Jis numatė priežastinį ryšį ir kad tokia veika gali sužaloti žmogų ar jam atimti gyvybę. Smūgiai į galvą suduoti sąmoningai, suvokiant savo veiksmų pavojingumą ir kad daromas nusikalstamas veiksmas. Tačiau nenustatyta, kad jis būtų siekęs L. G. mirties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nužudymą padarė netiesiogine tyčia. R. G., suduodamas stiprius smūgius į galvos sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Teismas daro išvadą, kad būtina siaurinti kaltinimo apimtį dėl suduotų smūgių skaičiaus. Kaltinime nurodyta, kad R. G. sudavė 12(dvylika) kartų į galvą ir kitas kūno vietas L. G.. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad R. G. ranka sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą L.g. ir vieną kartą nukentėjusiosios galvą trenkė į duris. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių. Kaltinamasis R. G. neigia smūgiavęs L. G. į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu J. T. nurodė, kad kaltinamasis pargriovė L. G. ant lovos, sudavė 4-5 smūgius jai į galvą, po to pakėlė už plaukų ir trenkė jos galvą į duris. Šiuos parodymus jis davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t.1. b.l. 160-163). Nagrinėjant bylą teismo posėdyje J. T. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Liudytojas V. T. patvirtino, kad R. G. sudavė smūgį L. G. į galvą ir ji nukrito ant lovos. Iš A. P. parodymų matyti, kad jie atitinka liudytojų J. T. ir V. T. parodymams, kur ši liudytoja nurodė, kad R. G. parsimetė L. G. ant sofos, sudavė jai į galvą kelis smūgius, po to sugriebęs už plaukų trenkė jos galvą į duris. Taigi, liudytojo J. T. parodymai patvirtina, kad buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai į galvą, o A. P. parodymai patvirtina, jog suduoti- keli smūgiai, nenurodant skaičiaus.

Iš specialisto išvados (t.1. b.l.95-109) matyti, galvoje padarytas sužalojimas(kraujosruva kaktos dešinėje pusėje) pateisinamas ir galėjo būti padarytas sudavus smūgį kumščiu. Taigi, specialisto išvada patvirtina vieno smūgio kumštimi sudavimo galimybę. Specialisto išvada nepatvirtina, kad kiti sužalojimai padaryti suduodant ranka į galvą nukentėjusiajai ir teigiama, kad jie nėra būdingi smūgių sudavimui kumštimi, o dalis jų yra būdingi griūnant ir atsitrenkiant į lovos kraštą, jie atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui, nėra sietini su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu padarymo mechanizmu. Specialisto išvada patvirtina, kad dalis sužalojimų padaryti kitu būdu nei sudavimas smūgių. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad kaltinamasis sudavė 12 smūgių į galvą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajai. Specialisto išvadoje pateiktą terminą „L. G. konstatuoti sužalojimai yra paaiškinami 13 trauminių poveikių“ negalima tapatinti su tiesioginių smūgių sudavimo terminu. Trauminis poveikis gali būti padarytas ir atsirasti kaip pasekmė kritimo bei atsitrenkimo į kietus daiktus, tai yra kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, ir nebūtinai gautis tiesioginio smūgio sudavimo pasekoje, kaip šiuo atveju patvirtinama ir specialisto išvadoje. Taigi, kaltinti R. G., kad jis sudavė L. G. į galvą ir kitas vietas 12 smūgių nėra pagrindo.

L. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kadangi jis padarė tyčinį kito žmogaus nužudymą.

Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis baustinas.

Nužudymą kaltinamasis padarė 2006-10-28. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 129 str. 1 d.(2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) ir numatė bausmę laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų.

Nuo 2007-07-21 įsigaliojo nauja BK 129 str. 1 d. redakcija(2007-06-28 įstatymas Nr. X-1233), įtvirtinusi griežtesnę atsakomybę, tai yra didesnį minimalų bausmės dydį asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. Šiuo įstatymu numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

BK 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio normomis, reguliuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike, būtina kaltinamajam skirti bausmę pagal įstatymą, galiojusį kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu.

Skiriant bausmę R. G. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes.

Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d. yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas.

Kaltinamasis R. G. neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai.(t. 2. b.l. 139, 141, 143, 145, 147, 157, 154)

Kaltinamojo R. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo gėręs alkoholinius gėrimus, tačiau išgertas alkoholio kiekis nebuvo didelis. Įvykį matę apklausti asmenys nepatvirtino aplinkybių, kad kaltinamasis buvo labai girtas ir jo veiksmams įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio.

R. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo Proceso Kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomosios priemonės paliekamos tos pačios iki įsiteisės nuosprendis.

Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 2591,70 Lt sumai už L. G. gydymą. Šią sumą sudaro išlaidos už L. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinė liginių kasa patyrė nuostolius dėl L. G. gydymo, todėl juos privalo atlyginti kaltinamasis, nes žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Kaltinamasis R. G. su civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. (t.1. b. l. 131, 133-134, 137)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 301-303 straipsniu,

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2006-10-30 iki 2007-01-30

Kardomąsias priemones–dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti tas pačias iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš R. G. 2591,70 (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną litą septyniasdešimt centų) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini))

Daiktus: paklodę, antklodės užvalkalą, pagalvės užvalkalą, medžiagos iškarpą (audeklą), megztinį, marškinius, liemenėlę, kelnaites, sportines kelnes, kojines, seilių lyginamuosius pavyzdžius, nagų nuokarpas, kraujo lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti.

Daiktus: vaizdajuostę grąžinti (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui.

Daiktą: kasetę su garso įrašu grąžinti G. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja D.Šiugždinytė