Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu O. J. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis paskambino D. S., kuris sakė važiuojąs į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje susirinko jaunuoliai su automobiliais. Nuvažiavęs į minėtą vietą ir pamatęs stovintį D. S. jis su pastaruoju pasisveikino, stovėjo ir kalbėjosi. Šnekėdamas ir rūkydamas jis atsirėmė nugara į automobilį, kas nepatiko A. Ž.. Tuomet pastarasis priėjo prie jo ir paklausė „Ar aš tau leidau?“. Jis atsakė neigiamai ir pradėjo trauktis, tačiau tuo metu A. Ž. paėmė jį už pakarpos ir kakta sudavė jam į akį. Paklaustas, kodėl taip padarė, ar jaučiasi „kietas“, A. Ž. atsakė neigiamai, tuomet jis instinktyviai kumščiu sudavė A. Ž. į kairį skruostą ir A. Ž. paklausė, ar viskas; A. Ž. atsakė pretenzijų neturįs ir jie išsiskirstė. Jokių sužalojimų ant A. Ž. kūno jis nematė, kraujo taip pat. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu O. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad A. Ž. jis pažįsta nuo mokyklos laikų - maždaug nuo 14-15 metų. Jie tiesiog pažįstami, draugais niekada nebuvo. 2024 m. liepos 30 d. jo geras pažįstamas D. pakvietė jį į automobilių susitikimą (susibūrimą). Tą pačią dieną apie 20.15 val. jis atvažiavo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę, kur buvo labai daug žmonių, ir nuėjo link D., kuris su A. Ž. ir Ž. stovėjo prie A. Ž. automobilio „BMW“. Jis su visais pasisveikino, po ko jie kalbėjosi ir rūkė. Vienu metu jis nugara šiek tiek atsirėmė į A. Ž. automobilio kairės pusės galines dureles. A. Ž. žengė link jo ir paklausė „Aš tau leidau?“. Jam atsakius „Ne“ A. Ž. paėmė savo ranka (jei jis neklysta, kaire) jam už pakarpos (kaklo) ir belaikydamas jį trenkė jam savo kakta į jo kairės pusės akies sritį, po ko atsitraukė nuo jo keliais žingsniais ir stovėjo priešais jį. Jis iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą (pastarąjį jis vertina 8 balais iš 10), jam aptemo akyse. Po kelių sekundžių atsigavęs jis A. Ž. paklausė, kodėl šis taip elgiasi. A. Ž. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir tuo metu tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Visą tą laiką jam akyse palaipsniui temo, po ko jis pamatė, kaip A. Ž. spaudžia savo abu kumščius ir eina link jo, todėl jis inertiškai, norėdamas apsiginti bei suprasdamas, kad vėl gali gauti į veido sritį, trenkė A. Ž. savo dešiniu kumščiu į veido sritį (kur būtent, jis nežino, nes buvo tamsus paros metas bei tamsu akyse nuo prieš tai A. Ž. jam suduoto smūgio). Po smūgio A. Ž. nebuvo praradęs sąmonės. Visą įvykį matė D., stovėjęs apie metro atstumu nuo jų, o Ž. jų žodinio konflikto metu kažkur išėjo. Paklaustas, ar pasibaigs čia šitos muštynės, A. Ž. atsakė pretenzijų jam neturįs (tai girdėjo ir D.). Po šio įvykio A. Ž. kalbėjo laisvai, žandikaulis buvo vietoje, nekabėjo, į šonus nebuvo „nuėjęs“. Tada jis D. paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir jie išvažiavo pas D.. Po šio įvykio jam tris dienas skaudėjo galvą bei akies sritį. Kitą dieną jis, išgyvendamas dėl šio įvykio, naudodamasis programėle „Messenger“ paskambino A. Ž., tačiau šis neatsiliepė. Į medicinos įstaigas jis nesikreipė ir pareiškimo nerašė, nes jie su A. Ž. išsiskyrė taikiai, A. Ž. jam pasakė pretenzijų neturįs. Vėliau jis dar kartą bandė susisiekti su A. Ž., bet susisiekus su šiuo ir atsiprašius bei pasiūlius susitaikyti šis tai daryti atsisakė. Dėl savo veiksmų jis gailisi (bylos lapai 105-107, 110-111).

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodė, kad 2024 m. liepos 30 d. apie 20.30 val. jis savo automobiliu „BMW 530D“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje pasistatė savo automobilį ir laukė savo draugų. Prie jo atvyko pažįstamas D. (pastarojo pavardės ir kontaktinių duomenų jis nežino), vėliau atvyko jų bendras pažįstamas O. J., su kuriuo jie iš mandagumo pasisveikino. Pamatęs, kad atvažiavo pažįstami, jis nuėjo iki šių pasisveikinti. Būdamas su minėtais pažįstamais jis pastebėjo, kaip O. J. yra atsirėmęs į jo automobilį. Priėjęs prie O. J. pastarojo jis paklausė „Ar leidau tau atsiremti?“. O. J. atsakius „Leidai“, jis šį ranka lengvai patraukė nuo savo automobilio. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu O. J. jo paklausė, dėl ko visas šitas konfliktas vyksta, o jis O. J. atsakė, kad jam nepatinka, kai kiti remiasi į jo automobilį. Tuomet O. J. savo kaire ranka pagąsdino, kad jam trenks, ir staiga dešine ranka trenkė jam į žandikaulį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po smūgio sąmonės jis nebuvo praradęs. O. J. D. pasakė „Važiuojam į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną“ ir O. J. išvažiavo. Tuomet prie jo priėjo pažįstamas E., kuris paklausė, kas jam atsitiko. Jam paaiškinus, kas atsitiko, E. pasiūlė iškviesti medikus, tačiau jis tai daryti atsisakė ir pasakė, kad tiesiog reikia nuvažiuoti į ligoninę. Tuomet jie kartu nuvyko į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, kur jam buvo nustatyti daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai. Kiek jam yra žinoma, vienintelis D. matė, kaip jam trenkė (bylos lapai 11-17).

6. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paaiškino, kad O. J. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, maždaug apie 8 metus, jie yra buvę klasiokai. O. J. yra ganėtinai ramus, nekonfliktuojantis, padedantis, draugiškas. A. Ž. jis pažįsta maždaug 3-4 metus, jie susipažino bendroje kompanijoje Vilniuje, A. Ž. yra ganėtinai ramus, nekonfliktuojantis vaikinas. 2024 m. liepos 30 d. apie 19 val. jis savo mopedu atvažiavo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę, kur vyko „Public meet“, buvo labai daug žmonių. Prieš važiuojant į „Public meet“ jam paskambino O. J. ir jie susitarė ten susitikti. Atvykęs jis netyčia sutiko A. Ž., maždaug po 15 min. atvažiavo ir O. J.. Iki tol jis stovėjo ir bendravo su A. Ž., o atvažiavus O. J. jie toliau bendravo, O. J. irgi dalyvavo pokalbyje. Pokalbio metu jis pastebėjo, kad A. Ž. lyg ir konfliktiškai bando bendrauti su O. J., pastarąjį „traukė per dantį“, jautėsi įtampa, bet jie su O. J. nelabai tai sureikšmino. Jie stovėjo prie A. Ž. automobilio „BMW“, jo mopedas taip pat buvo šalia. Pokalbio metu O. J. šiek tiek atsirėmė nugara į A. Ž. automobilio kairės pusės galines arba prekines dureles, dėl ko A. Ž. susinervino, pradėjo klausti „Ką čia darai?“. O. J. tuo metu tiesiog žiūrėjo į telefoną. O. J. nespėjus pakelti galvos A. Ž. savo kaire ranka paėmė O. J. už pakarpos (kaklo) ir patraukė O. pastarąjį nuo automobilio. O. J. šio veiksmo nesureikšmino, toliau žiūrėjo į telefoną bei A. Ž. pasakė „Tai juk nieko tavo automobiliui neatsitiko“; A. Ž. atsake „Aha, neatsitiko“ ir iškart žengė link O. J., kuris tuo metu žiūrėjo į telefoną, ir savo kakta trenkė O. J. į antakį (akį; kiek jis pamena – kairę). O. J. susinervavo ir tarp pastarojo ir A. Ž. prasidėjo žodinis konfliktas: O. J. A. Ž. paklausė dėl ko viskas įvyko, kas vyksta. Jis mano, kad O. J. išsigando A. Ž. ir, kadangi niekas nenorėjo kištis, mėgindamas apsiginti trenkė savo dešine ranka A. Ž. į veido sritį, po ko jie iškart išsiskirstė ir jis pasiūlė O. J. važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ant O. J. veido matėsi antakio sumušimas, patinimas, mėlynė. Po šio įvykio A. Ž. dar šnekėjo ganėtinai raiškiai, nesimatė jokių sužalojimų, lūžių, taip pat jis nematė jokio kraujo (bylos lapai 47-49).

7. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. paaiškino, kad ji su A. Ž. mokėsi toje pačioje mokykloje, jie yra draugai. A. Ž. yra draugiškas, paslaugus, geranoriškas, nelinkęs į kivirčus, taikus. 2024 m. liepos 30 d. apie 21.00 val. ji su savo vaikinu F. A. savo automobiliu „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur tą vakarą buvo automobilių fanų susibūrimas, į kurį atvažiuoja daug jaunimo ir visi tarpusavyje bendrauja. Jai atvykus A. Ž. jau buvo atvykęs ir priėjo prie jų. Jie pasikalbėjo, po ko ji su A. Ž. nuėjo prie pastarojo automobilio, prie kurio stovėjo du vaikinai (pastaruosius ji pažįsta tik iš matymo, nei vardo, nei pavardės ji nežino). Jie pasikalbėjo ir maždaug po poros minučių ji grįžo prie savo automobilio, kur stovėjo jos vaikinas su jų draugais. Stovėdama ir kalbėdama ji staiga išgirdo smūgio garsą, po ko atsisukusi ji pamatė iš A. Ž. burnos bėgantį kraują. Ji iš karto nuėjo link A. Ž.; jai atėjus vaikinas, kuris, jos manymu, trenkė A. Ž., atsisėdo į tamsiai mėlyną ar juodą automobilį „Volkswagen Golf“, o kitas vaikinas sėdo ant motorolerio ir abu išvažiavo. Vaikinas, buvęs ant motorolerio, buvo pasimetęs, atrodė, kad nesuprato, kas įvyko. Paklaustas, kas atsitiko, A. Ž. nieko neatsakė (buvo šoko būsenoje), atsirėmė į savo automobilį „BMW“. Prie jų priėjęs bendras pažįstamas (pastarojo duomenų ji nežino) A. Ž. įsodino į savo automobilį ir išvežė į ligoninę (bylos lapai 40-42).

8. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Ž. atpažino O. J. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus (bylos lapai 43-45).

9. 2024 m. liepos 31 d. įvykio vietos - parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės apžiūros metu užfiksuota, kad arčiau bortelio ant asfalto dangos yra raudonos spalvos dėmių, nuo kurių paimama nuoplova (bylos lapai 18-23).

10. Specialistas, apžiūrėjęs A. Ž. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad A. Ž. kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos padarytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis 41-42 dantų ir kairio kampo srityse. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (bylos lapai 37-38).

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad O. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. Ž., D. S., A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, taip pat specialisto apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. liepos 30 d. apie 21.00 val. parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje žodinio konflikto tarp O. J. ir A. Ž. metu O. J. tyčia kumščiu vieną kartą trenkė A. Ž. į veidą, tokiu būdu padarydamas A. Ž. sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu - abipusio apatinio žandikaulio lūžį 41-42 dantų ir kairio kampo srityse.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. O. J. tyčia kumščiu vieną kartą trenkė A. Ž. į veidą, tokiu būdu padarydamas A. Ž. sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi O. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

13. Teisiamojo posėdžio metu O. J. ir A. Ž. pateikė 2025 m. balandžio 7 d. taikos sutartį, pasirašytą O. J. ir A. Ž., kuria O. J. įsipareigojo per 18 mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti A. Ž. 3 000 eurų, kiekvieną mėnesį iki mėnesio 20 dienos sumokėdamas po 166,66 eurų; jei O. J. vėluoja atlikti nors vieną mokėjimą daugiau nei 30 dienų, O. J. privalo sumokėti visą likusią žalos sumą iš karto; taip pat O. J. įsipareigojo iki 2025 m. gegužės 7 d. sumokėti A. Ž. 1 210 eurų teisinės pagalbos išlaidų. A. Ž. patvirtino, kad O. J. sumokėjus minėtas sumas, jis O. J. jokių turtinių ar neturinių pretenzijų neturės. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitaikė (bylos lapas 171).

14. O. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (bylos lapas 118), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. O. J. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (bylos lapai 115-117), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad O. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. O. J. susitaikė su A. Ž., susitarė dėl žalos atlyginimo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus O. J., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su A. Ž..

V. Civiliniai ieškiniai

16. Baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 534,07 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti O. J. nusikalstama veika dėl A. Ž. gydymo patirtą 1 534,07 eurų dydžio turtinę žalą ir priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos lapai 62-64), o A. Ž. pareiškė 11 000 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti O. J. nusikalstama veika jam padarytą 1 000 eurų dydžio turtinę ir 10 000 eurų dydžio neturtinę žalą (bylos lapai 70-73).

17. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad 2025 m. kovo 28 d. O. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą – 1 534,07 eurų (bylos lapas 175), taigi Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

18. Teisiamojo posėdžio metu O. J. ir A. Ž. pateikė 2025 m. balandžio 7 d. taikos sutartį, pasirašytą O. J. ir A. Ž., kuria jie susitarė dėl 3 000 eurų žalos atlyginimo A. Ž. (bylos lapas 171).

19. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

20. Iš teismui pateiktos 2025 m. balandžio 7 d. taikos sutarties matyti, kad O. J. įsipareigojo per 18 mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti A. Ž. 3 000 eurų, kiekvieną mėnesį iki mėnesio 20 dienos sumokėdamas po 166,66 eurų; jei O. J. vėluoja atlikti nors vieną mokėjimą daugiau nei 30 dienų, O. J. privalo sumokėti visą likusią žalos sumą iš karto; taip pat O. J. įsipareigojo iki 2025 m. gegužės 7 d. sumokėti A. Ž. 1 210 eurų teisinės pagalbos išlaidų. A. Ž. patvirtino, kad O. J. sumokėjus minėtas sumas, jis O. J. jokių turtinių ar neturinių pretenzijų neturės.

21. Teismo vertinimu O. J. ir A. Ž. susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl O. J. ir A. Ž. 2025 m. balandžio 7 d. taikos sutartis tvirtintina.

22. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu tvirtintina O. J. ir A. Ž. pasirašyta 2025 m. balandžio 7 d. taikos sutartis, procesas dėl A. Ž. civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

23. Nuoplova yra menkavertis daiktas ir negali būti sunaudotas, taigi nuoplova, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

O. J. (O. J.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su A. Ž., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti O. J. (O. J.) ir A. Ž. pasirašytą 2025 m. balandžio 7 d. taikos sutartį, kuria O. J. (O. J.) įsipareigojo per 18 mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti A. Ž. 3 000 eurų, kiekvieną mėnesį iki mėnesio 20 dienos sumokėdamas po 166,66 eurų; jei O. J. (O. J.) vėluoja atlikti nors vieną mokėjimą daugiau nei 30 dienų, O. J. (O. J.) privalo sumokėti visą likusią žalos sumą iš karto; taip pat O. J. (O. J.) įsipareigojo iki 2025 m. gegužės 7 d. sumokėti A. Ž. 1 210 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl A. Ž. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuoplovą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.