Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam E. G., jo atstovei I. L.

Viešame teismo posėdyje, nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyv. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. B. buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. balandžio 23 d. apie 9,45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini) kambaryje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu tyčia ranka smogė mažamečiui sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini) į nugarą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

K. R. B. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog ji grįžusi ryte į namus, kieme rado socialinę darbuotoją. Ji susipyko su socialine darbuotoja. Įėjusi į kambarį paėmė mažąjį vaiką ir norėjo jį perrengti. Kambaryje buvo ir sūnus E. G.. Ji liepusi sūnui E. palaikyti vaiką, tačiau jis nelaikė, todėl ji su nosine jam sušėrė per nugarą. Vaiko su ranka nemušė. Vaikui jokio skausmo nesukėlė.

Nukentėjusysis E. G. posėdžio metu paaiškino, jog kambaryje jis žaidė su peliukais. Mama jam liepusi palaikyti mažąjį broliuką, tačiau jis nelaikė. Tada mama jam sušėrusi su rūbu. Tėtis buvo lauke. Jokio skausmo jis nejautė ir niekam nieko nesakė.

Nukentėjusiojo E. G. atstovė I. L. paaiškino, jog E. G. gyvena Aulelių vaikų globos namuose. E. G. yra sakęs, jog jam mama liepusi palaikyti brolį, tačiau jis nelaikė ir tada mama su megztiniu jam šėrė per nugarą.

Liudytoja J. L. parodė, jog 2014 m. balandžio 23 d. ryte ji aplankė R. B. šeimą. B. į namus grįžo neblaivi. B. kambaryje iš vežimėlio paėmė vaiką G. G.. Vaikas verkė. Matė kai R. B. su skuduru užsimojo prieš sūnų E. G.. Vaikas sakė, jog skauda, todėl mano, jog R. B. smogė vaikui. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes vaikams buvo nesaugu.

Liudytojas G. G. paaiškino, jog kada socialinė darbuotoja pradėjo priekaištauti R. B., tarp jų kilo konfliktas. Paaiškino, jog R. B. niekada vaikų nemuša. Jis tuo metu taip pat buvo kambaryje. R. B. sūnaus E. nemušė. Vaikas pradėjo verkti, kai atvažiavo vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.

Iš byloje esamos 2014 04 24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog apžiūros metu objektyvių duomenų apie E. G. patirtus sužalojimus nėra.

LR BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti mažametį. Ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad R. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji R. B. kategoriškai neigė mušusi sūnų ir ranka smogusi sūnui E. G., o sušėrusi su nosine. Posėdžio metu apklausta liudytoja J. L., paaiškino, jog mačiusi, kad R. B. buvo užsimojusi su skuduru ar tai drabužiu prieš sūnų E.. Liudytoja J. L. negalėjo patvirtinti, kad R. B. būtų sudavusi sūnui kumščiu. Liudytojas G. G. taip pat neigė, jog R. B. būtų mušusi sūnų. A. I. L. taip pat nurodė, jog vaikas yra sakęs, kad motina sudavė su megztiniu. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta pateikta filmuota nukentėjusiojo E. G. apklausos medžiaga. Sugretinus nukentėjusiojo E. G. parodymus apklausos metu ir užrašytus liudytojo apklausos protokole, jie yra skirtingi. Apklaustas posėdžio metu taip pat nukentėjusysis E. G. patvirtino, jog mama sudavė su rūbu, tačiau skausmo jis nejautė ir niekam nesiskundė. Specialisto išvadoje nurodyta, jog objektyvių duomenų apie E. G. sužalojimus nėra. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog papildomai E. G. paaiškino, kad sudavė per nugarą R. B. su rūbu, tačiau skausmo jis nejautė. E. G. specialisto buvo apžiūrėtas sekančią dieną. Nukentėjusiojo parodymai, tiek jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek specialistui, tiek teismo posėdžio metu yra vienodi. Netikėti E. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes prieštaravimų tarp jo parodymų nėra. Liudytoja J. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. rankoje laikė skudurą, todėl ne delnu, o kumščiu sudavė E. G.. Posėdžio metu ji aiškino, jog mačiusi kaip R. B. buvo užsimojusi su skuduru, ar kažkokiu drabužiu. Ar su ranka ar su rūbu sudavė vaikui, ji nematė, tik matė, kad buvo užsimojusi su skuduru ar rūbu. R. B. yra kaltinama, jog tyčia ranka smogė sūnui į nugarą. (duomenys neskelbtini) straipsnis įpareigoja prokuroro pareiškime nurodyti duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Taigi jame išreiškiama prokuroro pozicija. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo apklaustos liudytojos J. L. parodymais buvo grindžiamas kaltinimas, tačiau posėdžio metu ji nepatvirtino, kad būtų mačiusi, jog R. B. su ranka butų smogusi vaikui.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad R. B. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamoji R. B. būtų turėjusi tyčią savo sūnui E. G. sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sužaloti jį mušdama ar kitaip smurtaudama.

Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o turi būti pagrįstas įrodymais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad kaltinamoji R. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis išdėstytu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaltinamoji R. B. šioje byloje išteisintina.

Kaltinamajai R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskelbus nuosprendį naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 -308 str., 432 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė veiką, turinčias nusikaltimo požymių.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.