Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-551-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-07
Bylos Nr.
N-444-551-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius, Roma Sabina Alimienė, Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-551/2008Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 50.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarties L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio pareigūnas L. M. 2007 m. gegužės 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustačius, kad jis nuo 2007 m. kovo 22 d. pakeitė darbo sutartis su Tailando pilietėmis P. K. , S. J. ir S. T. , tai yra jos pradėjo dirbti, neturėdamos leidimo gyventi Lietuvoje. Tuo L. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206³ straipsnyje.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu nustatė, kad L. M. 2007 m. vasario 22 d. kaip darbdavys pasirašė darbo sutartis su Tailando pilietėmis P. K. , S. J. ir S. T. , o 2007 m. kovo 22 d. pakeitė šias sutartis ir jos pradėjo dirbti įmonėse, neturėdamos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (neturėdamos vizos). Nurodė, jog savo veiksmais L. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 206³ straipsnyje, kadangi užsienietėms sudarė sąlygas verstis veikla, iš kurios buvo gaunamos pragyvenimo lėšos. Už nurodyto pažeidimo padarymą L. M. paskirta 2000 litų bauda.

II.

L. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau pažeidimas buvo padarytas dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties, kurią sąlygojo jo sveikatos būklė. Pažymėjo, kad yra neįgalus, netekęs dalies darbingumo, kadangi dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo yra netekęs kojos ir turi nešioti protezą. Taip pat nurodė, jog gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, kuri yra maža ir jos neužtenka nei pragyvenimui, nei reikiamos kokybės kojos protezui, todėl paskirta administracinė nuobauda jam sukels sunkias turtines pasekmes.

L. M. paaiškino, kad 2007 metų pradžioje internetu užmezgė kontaktus su nutarime minimomis Tailando karalystės pilietėmis, kurios informavo, kad nori užsiimti verslu Lietuvoje bei pasiūlė bendradarbiauti. Jis su pasiūlymu sutiko ir sudarė joms sąlygas užsiimti verslu – įsteigė trejas uždarąsias akcines bendroves ir jų direktorėmis paskyrė šias Tailando pilietes, kadangi iš šių bendrovių vykdomos veiklos tikėjosi gauti dividendus ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Tačiau jis neapsižiūrėjo, kad minėtos Tailando pilietės nėra gavusios leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – jų prašymai dar buvo svarstomi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi L. M. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog tai, kad L. M. pažeidė ATPK 206³ straipsnio reikalavimus, neginčytinai nustatyta byloje surinktų įrodymų duomenimis, taip pat inkriminuotą pažeidimą pripažįsta ir L. M. , todėl jo veika kvalifikuota pagal ATPK 206³ straipsnį teisingai ir administracinė nuobauda pagal nurodytą straipsnį paskirta pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog L. M. paskirta minimalaus dydžio bauda, numatyta jam inkriminuoto pažeidimo sankcijoje. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba neskyrimą reglamentuoja ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, tačiau teismas nenustatė ypatingų sąlygų, pagrindžiančių nurodytos nuostatos taikymą. Todėl, teismo vertinimu, L. M. paskirtos baudos dydis atitinka pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, L. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir pakeisti Institucijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarimą, paskiriant mažesnę baudą. Nurodo, jog buvo pateikti įrodymai, jog jis yra invalidas ir gyvena iš gaunamos pensijos, tačiau teismas neatsižvelgė į jo itin sunkią turtinę padėtį. Be to, pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į tai, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi ir suvokė padarytą žalą visuomenės interesams, o anksčiau administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas. Todėl nesutiktina su teismo nuomone, jog nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jo invalidumas, kadangi pažeidimo pripažinimas ir gailėjimasis yra dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). L. M. nuomone, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant ir mažesnę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skiriant minimalią administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į aplinkybes, jog L. M. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kad jis yra neįgalus. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai yra kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis – nutarime nebuvo nurodyta, kadangi pažeidėjas apie nuoširdų gailestį nurodė tik po bylos nagrinėjimo ir baudos paskyrimo. Iš L. M. paaiškinimo matyti, kad jis nesidomėjo ir nesirūpino užsieniečių veikla – negalėjo nurodyti, kas yra įmonių buhalteris, nežinojo, ar minėtos Tailando pilietės turi leidimus gyventi Lietuvoje, be to, nurodė, jog D. M. jam nežinoma, nors visos trys įmonės, kurių steigėjas jis yra, įsteigtos būtent D. M. priklausančiame bute ir visos užsienietės nurodė, jog jos šiame bute gyvena. Institucija pažymėjo, kad L. M. elgėsi neatsakingai ir toks poelgis yra neigiamas pavyzdys darbdaviams, todėl siekiant, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, taip pat kad tiek jis, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, jam tikslinga palikti minimalaus dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. M. kaltė padarius ATPK 206³ straipsnio pažeidimą, yra neginčytinai įrodyta byloje surinktais įrodymais. L. M. savo kaltės dėl nurodyto pažeidimo padarymo taip pat neginčija, tačiau iš esmės siekia, kad taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jam būtų skirta mažesnė bauda.

ATPK 206³ straipsnis nustato, kad priėmimas į darbą užsieniečio, neturinčio leidimo dirbti, kai toks leidimas būtinas, arba sąlygų verstis kita veikla, iš kurios būtų gaunamos pragyvenimo lėšos, sudarymas užsieniečiams, neturintiems leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Institucijos nutarimu L. M. buvo paskirta 2000 litų bauda, tai yra minimali ATPK 206³ straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Be to, galimybė taikyti nurodytas nuostatas turi būti vertinama atsižvelgiant į visumą nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių – pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir pan. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytų aplinkybių dėl jo sunkios turtinės padėties vertinti kaip pakankamų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra, o į šias aplinkybes atsižvelgtina skiriant nuobaudą sankcijos ribose, kas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu ir buvo padaryta, skiriant jam minimalią ATPK 206³ straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog yra pagrindas konstatuoti ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Pažymėtina, jog pagal nurodytą nuostatą atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Taigi nuoširdus gailestis turi rodyti aiškų asmens smerkiamą požiūrį į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, ir nurodyta aplinkybė pripažintina lengvinančia aplinkybe, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai jo kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas tik išnagrinėjus bylą Institucijoje nurodė apie savo nuoširdų gailėjimąsi. Be to, abejotina ir aplinkybė dėl jo padėjimo išaiškinti padarytą pažeidimą, atsižvelgiant į jo paaiškinime dėl pažeidimo nurodytas aplinkybes (b. l. 13).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir tokių pasekmių kilimas paprastai nelaikomas išskirtine aplinkybe, pakankama taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Juolab kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas pakankamai pavojingas pažeidimas, ką parodo įstatymų leidėjo nustatyta sankcija už šio pažeidimo padarymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė nuobauda L. M. buvo individualizuota tinkamai ir ji atitinka jo asmenybę bei padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tai yra paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuostatų. Taigi sutiktina su skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje atliktu visų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, dėl ko ši nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėVirgilijus Valančius