- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1-23-913/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43496-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- M. G., A. P., V. M., V. R.
- Advokatai
- Darius Karvelis, Bogdanas Chranovskij, Stasys Kavaliūnas, Eugenijus Karosas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: 1) 2017-10-04 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėn., jos vykdymą atidedant vieneriems metams; 2) 2019-05-14 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto; 3) 2019-08-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėn., jos vykdymą atidedant vieneriems metams; 2019-08-27 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi M. G. 2019-08-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2019-05-14 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams; 4) 2020-06-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant trims metams; 2020-07-27 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi 2019-08-27 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2020-06-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti ir dirbti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 5) 2020-10-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2021-10-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2020-10-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendis ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 6) 2021-05-06 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2021-10-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2021-05-06 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendis ir paskirta bausmė sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo; 7) 2021-06-29 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 8) 2021-07-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.
A. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2014-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1 p. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 83 str., skirta auklėjamojo poveikio priemonė įspėjimas, 2) 2015-07-07 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) 2015-11-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. 1, 3 d., laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, tęsti darbą ir būti Nr. nuo 22 iki 6 valandos, 4) 2016-04-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme su 2015-11-26 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas: 1) 2019-12-30 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. ir A. P., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, savavališkai vykdė kito asmens tariamą teisę, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, nepatogumus bei išgąstį, o būtent: 2021 m. balandžio 23 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytos 2,16 prom., reikalaudamas tariamos 800 eurų skolos nukentėjusiajam V. R. vieną kartą koja spyrė į krūtinę bei tris kartus ranka sudavė į veidą, A. P. neteisėtai užvaldė nukentėjusiajam priklausančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelius, po to važiuojant nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. P., į nukentėjusiojo gyvenamą vietą paimti pinigų, M. G. ne mažiau kaip 3 kartus sudavė batu nukentėjusiajam į galvos sritį ir vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, atvykę į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą, M. G. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, grasino jį sumušti, o A. P. rankoje laikydamas metalinį strypą reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų grasindamas jį sumušti, tačiau negavę pinigų pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichinę prievartą bei 500 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais M. G. ir A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
Be to, M. G., V. R. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, tyčiodamiesi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2021 m. kovo 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini). esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, M. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino sumušti nukentėjusįjį M. P., prašė jo rodyti piniginę bei banko kortelę, laikydamas rankoje kabelį grasino žodžiais „pasmauksiu“, taip pat grasino sumušti nukentėjusįjį K. M. S., tikrino jo kelnių kišenes, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam M. P. automobiliu nuvežus jį iki Molėtų m. Sakalo g. esančios automobilių stovėjimo aikštelės, sudavė ranka nukentėjusiajam M. P. per veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusįjį K. M. S. rankomis sugriebęs už striukės įsodino į automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino jį sumušti, tikrino nukentėjusiojo striukės kišenes, V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam K. M. S. sėdint automobilyje Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suėmęs jį už striukės gaubtuvo tampė jį, po to ranka sudavė jam į kairį petį, grasindamas sumušti, tikrino nukentėjusiojo striukės kišenes.
Šiais veiksmais M. G., V. M. ir V. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, V. R. mušdamas žmogų nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2020 m. spalio 30 dieną, apie 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. G. metu, vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus plaktuku sudavė į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam S. G. dėl muštinės pakaušio ir dešinio antakio žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais V. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. G. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Teismo posėdžio metu parodė, kad reikėjo nuvažiuoti į kaimą paimti pinigų. Alkoholio nevartojo, tą vakarą buvo blaivus. Pamatė M. P.. Priėjo, įlipo į automobilį ir paprašė pavežti iki kaimo. Jis atsakė, kad laukia draugo. Pasiūlė jam pinigų už pavežimą. Tada atėjo jo draugas. Visi nuvažiavo iki parduotuvės. Pakeliui sustojo parūkyti. Automobilyje nerūkė, išlipo. Kai įlipo atgal į automobilį, M. P. draugo jau nebuvo. Prie parduotuvės paprašė M. P. nupirkti jam alaus. M. nusipirko sulčių. Paskui jam paskambino ir pasakė, kad nebereikia važiuoti į kaimą, todėl M. P. paliko parduotuvėje. Iš M. P. pinigų nereikalavo ir neėmė. Už alų pinigus būtų grąžinęs. M. P. turėjo galimybę atsisakyti. Jis pasiūlė jam 15 Eur, paskui 25 Eur, ir jis sutiko. „Maximos“ parduotuvėje M. P. nesaugojo, tiesiog sėdėjo ant suoliuko, nes jo laukė. Prašė paskolinti pinigų. M. pasakė, kad nusipirks atsigerti ir pažiūrės kiek liks pinigų, ir tada jei liks paskolins. M. belaukiant paskambino V. motina ir pasakė nevažiuoti. Tada M. padėkojo ir išėjo. Nelindo į M. kišenes ir jokių laidų neturėjo tam, kad kažką smaugti. Keleivio pusėje sėdėjo. Kiti automobilio gale. Ką veikė kiti nežino, nes bendravo su M. P.. V. M. ir V. R. buvo išgėrę. V. R. tikrai netikrino kito vaikino kišenių. Smūgių jokių nematė. Kai rūkė, M. P. draugas išėjo, nes tiek žmonių vienam automobilyje negalėjo būti, neleistų važiuoti. Kai parūkė, nuvažiavo tada į parduotuvę. Savo kaltės šiame epizode nepripažįsta visiškai. Paprašė pavežti ir paskolinti pinigų. Niekam negrasino. Jokių automobilio raktų neėmė, iš M. P. nieko nevogė, jo daiktų nelaikė rankose, jo nemušė, nesudavė smūgio ir jokio fizinio smurto nesukėlė. Jokio laido nematė. M. P. pažįsta iš mokyklos laikų. Išgąstį jam gal ir galėjo sukelti, dėl to jaučiasi blogai.
Dėl įvykio, kuris įvyko 2021-03-06. Buvo su draugu Molėtuose. Paskambino jam M. T. ir parašė pagalbos, t. y. paprašyti V. R. grąžinti skolą jam. Nesutiko. Paskui paskambino antrą kartą ir paprašė bent parodyti, kur gyvena V. R.. Sutiko. Po 20 min. sulaukė nepažįstamo žmogaus skambučio. Tai buvo A. P.. Jis, kartu su kitu nepažįstamu, atvažiavo jo pasiimti. Jie visi nuvažiavo. Pamatė automobilį ir nuėjo pažiūrėti. Automobilyje buvo V. R.. Tada jis pakvietė A. ir kitą žmogų. Jie atėjo. Užgesino V. automobilį. Apsižodžiavo. Jis sudavė V. R.. Įsikišo jo brolis. Tada nuvažiavo iki V. R. namų. Važiuojant dar trenkė V. R. į šoną. Kai atvažiavo, V. R. nubėgo į namus. Paskui išėjo V. R. giminė. Kažkas paskambino į policiją. Supratę, kad kviečia policijos pareigūnus, įlipo į V. R. automobilį. A. P. sėdėjo už vairo. A. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Kai išlipo iš automobilio, privažiavo jų automobilis ir jie išvažiavo. Sudavė V. R. todėl, kad jis įžeidė. Su V. buvo draugai mokyklos laikais. Dabar nebe. A. P. jis nepažįsta. Į V. R. namus atvažiavo pasiimti pinigų. Jis sakė V., kad reikia grąžinti skolą M. Jis A. tikrai netrukdė vairuoti automobilio. Jie apsivertė už kokių 300 metrų nuo V. namų. Tada išlipo iš tos mašinos. Atvažiavo jų vairuotojas ir jie išvažiavo. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. M. T. neigia aplinkybes, nes nenori prisiimti atsakomybės. Jis buvo paprastai apsirengęs, o kitas žmogus buvo su motociklininko kepure kur matosi tik akys. A. turėjo laužtuvą. Jis pinigų nereikalavo, o tik prašė atiduoti skolą. Juos bandė stabdyti, jie su mašina kažką pervažiavo. Buvo šokas. Dėl vagystės automobilio, to nepripažįsta, nes nepavogė, tik sėdėjo šalia, kai vairavo kitas. Įsėdus į V. R. automobilį tikslas buvo pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl smūgių savo kaltę pripažįsta, nes sudavė smūgius V. R.. Gailisi dėl to, ką padarė. Jis parašė atsiprašymo laišką V. R.. Su civiliniu ieškiniu sutinka dalyje dėl mušimo, o dėl automobilio – tai per pusę su A., nes visgi jis vairavo.
A. P. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad paprašė pavežti. Pavežė žmogų, tada įvyko incidentas. Jis vairavo automobilį, kieno automobilis nežino. Jie atsitrenkė į medį. Jam buvo šokas. M. buvo išgėręs, todėl nenorėjo, kad jis vairuotų išgėręs. Išsigando to įvykio, buvo triukšmas, buvo šokas. Tuo metu jis nesuvokė, kad pasisavino svetimą turtą. Tuo metu negalėjo blaiviai mąstyti. Žalą sutinka atlyginti. Nukentėjusiojo atsiprašė dar policijoje. Smurtas prieš automobilio savininką buvo vartojamas. Jį mušė M. G.. Dar buvo kitų asmenų, buvo A. ir P. Atvažiavo su jais iš Panevėžio. Jie nieko nedarė. P. sėdėjo mašinoje, o A. pabėgo, nes išsigando viso įvykio. Jie važiavo iš kiemo kad surasti P. P. buvo kažkur išvažiavęs, teisės vairuoti jis neturi, bet vairavo, jam buvo šokas. Susitarimo pavogti automobilio nebuvo. Pasiūlė M. važiuoti iš to kiemo ir jis sutiko. Jis vairavo, o M. spaudė koją, kad jis greičiau važiuotų. M. griebė už vairo, pasuko ir jie trenkėsi į medį. Automobilis vertėsi. Pas medikus nesikreipė. M. kraujas bėgo, bet ar jis buvo sužalotas nežino. Po autoįvykio atvažiavo P., juos paėmė ir jie judėjo link Panevėžio. Važiuojant link Panevėžio sustabdė juos pareigūnai, nuvežė į įvykio vietą ir tada į komisariatą. Sulaikė juos. M. T. jis nepažįsta. Į Molėtus atvažiuoti paprašė M. G.. Paprašė per facebook grupę, ten jie susipažino. Iki kiemo automobilį vairavo jis, nes M. buvo išgėręs, o nukentėjusysis persėdo į keleivio pusę. Kodėl nukentėjusysis ten atsisėdo negali pasakyti. Raktelius jis gavo iš M. G., o iš kur jis gavo nežino. Jie su M. tada susitiko pirmą kartą. M. prašė pavežti, visa tai vyko tą pačią dieną. Jie trise (jis, P., A.) buvo po darbo, todėl norėjo pavažinėti po Lietuvą. Už kurą mokėjo visi trys. Jis nei karto nebuvo buvęs Molėtuose, todėl ir važiavo, norėjo pamatyti gamtovaizdį. G. prašė pavežti iki žmogaus, jam reikėjo transporto. Jie susitiko namo kieme, M. išėjo pasitikti. M. pasakė kur reikia važiuoti, sėdo į mašiną, parūkė, ir tada važiavo. Tada važiavo P. automobiliu, ir vairavo P. Tada jie nuvažiavo į kažkokį kaimelį. Važiuojant keliu pamatė nukentėjusįjį, kuris buvo su savo automobiliu. Jie važiavo savo automobiliu keturiese, tada M. pamatė, kad iš šalutinio kelio savo automobiliu atvažiuoja nukentėjusysis. M. tada pasakė sustoti. M. iššoko iš mašinos, nubėgo, ir tada prasidėjo muštynės, jis net nespėjo nubėgti. M. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo automobilyje, kaip ten viskas nutiko jis nematė. Jis išlipo iš automobilio, nuėjo prie nukentėjusiojo mašinos ir pradėjo juos skirti. Tada jie atsisėdo į nukentėjusiojo mašiną, paėmė iš M. raktelius. P. išvažiavo, o A. išlipo ir žiūrėjo. Jie apsisuko, nuvažiavo iki nukentėjusiojo namų, tada išlindo jo šeima, pradėjo šūkauti, rėkauti, tada jie su M. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nukentėjusysis sėdėjo priekyje keleivio pusėjo, G. gale sėdėjo su A. Iki nukentėjusiojo namų (kiemo) turėjo važiuoti skolos išmušti. Dėl skolos jis nieko negali atsakyti, nes nieko nežino. M. pasakė, kad reikia paimti nukentėjusiojo skolą, o kokią skolą jis nesigilino. Iki nukentėjusiojo kiemo jie važiavo todėl, kad taip pasakė nukentėjusysis, jis pasakė, kad važiuojam iki jo namų jis atiduos skolą. Kur važiuoti sakė nukentėjusysis. Su nukentėjusiuoju automobilyje buvo dar vienas asmuo, bet kas jis toks ir kur dingo nežino. Nukentėjusiojo kieme visi išlipo iš automobilio, ir A. B.. Jis (A. P.) rankose turėjo štangą (laužtuvą, montiruotę, metalinį strypą). Tas strypas gulėjo P. mašinoje, jis iš ten jį ir paėmė. Paėmė tuo metu, kai sutiko nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis didelis, stambus, o jis smulkesnis, todėl pasiėmė savigynai. Prieidamas prie nukentėjusiojo automobilio jis neturėjo jokio tikslo. Jis pamatė, kad M. muša, tai todėl jis pasiėmė strypą dėl savo saugumo. Konfliktas prasidėjo dar jam neišlipus iš automobilio. Kai nuvažiavo į nukentėjusiojo kiemą, jis turėjo strypą, tada M. paėmė iš jo tą strypą, o jis iš jo jį atėmė. A. B. dėvėjo kaukę, dviratininko (slidininko) kaukė, kur matosi tik akys. Kodėl jis užsidėjo tą kaukę nežino, gal kad niekas neatpažintų. Jis būdamas tame kieme nieko nedarė. Kodėl nukentėjusysis persėdo į keleivio pusę jis negali pasakyti. Iš nukentėjusiojo kiemo išvažiuojant jie su M. abu kartu atsisėdo į automobilį.
Kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Teismo posėdžio metu parodė, kad jie trise su V. R. ir M. G. išgėrinėjo. Po to jiems einant namo pas V. R., M. G. pamatė automobilyje sėdintį pažįstamą, kurio paprašė juos pavežti. Tas pažįstamas nesutiko jų vežti, bet M. G. sakė, kad sumokės. M. G. atsisėdo į automobilio priekį, o jis su V. R. irgi atsisėdo į automobilio galą. Jiems teko palaukti vairuotojo draugo. Atėjo vairuotojo draugas, tada jie vairuotojo draugą nuvežė iki namų ir paleido. Paskui nuvažiavo iki „Maximos“. M. G. paprašė vairuotojo nupirkti alaus. Nukentėjusysis pasakė, kad tiek pinigų neturi, nes nori sau nusipirkti atsigerti ir jei liks pinigų, tada duos alui. Jie užėjo į parduotuvę, nukentėjusysis nusipirko atsigerti ir išėjo iš parduotuvės. Kiek suprato, pinigų alui neliko. Išėjo iš „Maximos“. V. R. buvo likęs automobilyje, miegojo. Pinigų reikalavimo tikrai nebuvo, kišenių kraustymo tikrai nebuvo, laido jokio irgi nebuvo, pirmą kartą apie tai girdi. Dėl reikalavimo pinigų iš nukentėjusiojo to nebuvo tikrai, tik paprašė duoti, bet jis neturėjo. Nukentėjusysis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėjo automobilyje, buvo už vairo. Jis to žmogaus nepažinojo, jį pažinojo M. G.. Jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai išėjo iš parduotuvės „Maxima“, pažadino V. R., ir jie nuėjo pas V. namo, nes į Inturkę nebevažiavo, nes jam paskambino mama ir pasakė, kad ji negrįš, ir pinigų neduos. Jis K. M. S. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, jis tik sėdėjo mašinoje, gale už keleivio. V. R. jam savo ranką ant peties užmetė ir viskas. Jis tik atsisėdo į mašiną kartu su kitais ir viskas. Jis jokių veiksmų nukentėjusiajam nedarė, kišenių netikrino, už striukės į mašiną netempė. Jokio laido pas nieką nematė. Jis jokios prievartos nei prieš vieną nukentėjusįjį nevartojo. M. G. tik prašė pinigų ant alaus ir prašė, kad pavežtų.
Žemesnės instancijos teismas
V. R. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo vakaras, pamatė aikštelėje mašiną, priėjo, atsisėdo. Atėjo dar kažkoks jaunas berniokas, atsisėdo. Kur jis atsisėdo nepamena, ar per vidurį, ar šalia. Paskui važiavo link „Maximos“. Pamena, kad tada jau buvo vėl tik keturiese, nepamena, kur dingo tas berniokas. Prie „Maximos“ jis atsimena tik, kad jį pažadino, ir tada jau jie ėjo namo pas jį. Viskas. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neatsimena. Gėrė keturiese. Sėdo į mašiną normaliai, draugiškai pasisveikino visi. Po to pamena, kad jį pažadino ir kad tada jau ėjo namo pas jį. Sutinka, kad galėjo tampyti už kapišono, bet nieko neatsimena. Gal ir galėjo jam suduoti į kairį petį. Pinigų nereikalavo, nežino, nes buvo girtas. Striukės kišenių netikrino, tai nesąmonė. Nukentėjusiuosius matė pirmą kartą. Dėl S. G.. Jis kaltę pripažįsta pilnai. Buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas G., gėrė, išėjo parūkyti, sulaukė smūgio, tada jis davė atgal, tada pasiėmė kažką sunkaus ir pradėjo trankyti jam per galvą. Girtų konfliktas. Nukentėjusio atsiprašė, susitaikė. Žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino.
Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. vakare susirašinėjo su M. broliu, jis paprašė pavežti nusipirkti alaus. Važiavo su mašima link kelio pagrindinio. Sustojo, nes M. brolis atlikinėjo gamtinius reikalus. Privažiavo automobilis, iš jo išlipo M. ir A. su strypu rankoje. Pamanė, kad M. nori pasikalbėti, bet jis sudavė į veidą ir ištraukė automobilio raktus. Atėjo A. ir atėjo M. brolis, jis bandė patraukti M., nes pastarasis jam (V. R.) smūgiavo. Tada A. atsisėdo į automobilio keleivio pusę. Prasidėjo grasinimai užmušti. Suprato, kad čia geruoju nesibaigs. Pasakė, kad namie turi 800 eurų, tik reikia pavažiuoti ir juos paduos. A. paprašė atsisėsti už vairo. Nuvažiavo iki jo namų. Jis nuėjo namo pakviesti savo švogerį ir kitus giminaičius. Į kiemą išėjo visi – švogeris, tėvai, sesuo. Žmogus su kauke ant veido stovėjo kieme. Jis stovėjo prie durų ir laikė kirvį rankose. Kodėl jį užpuolė M., nežino. M. prieš įvykį rašė ir prašė susitikti. Iki įvykio buvo su M. draugais. Ilgą laiką nebendravo, bet kai parašydavo, jis jam atrašydavo. Nebuvo, kad būtų susipykę. Laikė jį savo draugu. Tikrai nebuvo jam (M. G.) skolingas. A. išvis nepažįsta. Gyvenime nėra jo matęs. Jų vairuotojas nevažiavo į jo namų kiemą. M., A. ir su kauke žmogus įvažiavo į kiemą su jo automobiliu. Kažkam gal ir yra skolingas, bet tik ne M. Gali būti, kad užpuolimas dėl skolų. Numano dėl kokio žmogaus. Jį sumušė M. A. nesudavė, tik grasino su metaliniu strypu. Grasino žodžiais „užmušiu“. Neatsimena kas pirmas paminėjo apie pinigus. Jis pasiūlė pinigų, nes norėjo nukreipti juos į savo kiemą. Pinigų reikalavo abu, tik nebuvo įvardinta kokia suma. Sakę, kad jie žino, kam jis yra skolingas ir jis turi žinoti, už ką jį muša. Realiai jis nežino už ką. Buvo „čia ir dabar“ prašoma pinigų. Pasakė, kad namie turiu 800 Eur. M. brolis mėgino juos išskirti, bet jam nesigavo. Pirmas smūgis buvo į ausies sritį, antras į žandikaulį, trečias smūgis buvo iš kojos, kitas smūgis batu daužė į pakaušį. Visi smūgiai buvo suduoti M. Jis kreipėsi į medikus, buvo po akim mėlynė. Rimtų sveikatos sutrikdymų nebuvo. Į namų vidų užeiti mėgino M. ir A. Šeimos nariai neleido jiems užeiti. Iš automobilio išlipo A. ir M. Metalinį strypą laikė tai vienas, tai kitas. Jis (V. R.) stovėjo tarp durų su kirviu rankose. Šeimos nariai iškvietė policiją. Jie (M. ir A.) išsigando ir nuvažiavo jo automobiliu į kaimyno kiemą apsisukti. Sesuo paėmė akmenį ir numetė į automobilio langą, o kad švogeris mėtė malką ant kelio. A. nesuvaldė automobilio ir apsivertė. Kai švogeris numėtė kaladę į automobilį, tai automobilio šonas pasikėlė, akmuo sudaužė automobilio stiklą. Automobilis buvo jo. Dabar automobilis eksploatuojamas būti negali. Jam padaryta turtinė žala. Reikalauja iš kaltinamųjų 500 Eur turtinės žalos ir dar nesumokėtas mokestis už saugojimo aikštelę. Nepasiėmė iš aikštelės dar automobilio. Niekas žalos jam neatlygino. Nesikreipė pas gydytojus. Jis turi baimių dabar, vienas negali išeiti į lauką, turi būti su kitu žmogumi, jaučia didelę baimę. 1000 Eur neturtinės žalos dydį iš galvos paėmė. Reabilitacijos nebuvo, vaistų nevartojo, nebuvo nedarbingas, jokių kitų gyvenime dėl minėto įvykio pokyčių nebuvo. M. T. jam yra žinomas, jis yra jo priešas. Buvo jam skolingas ir skola buvo atiduota, bet jis reikalavo iš jo procentų. Negali pasakyti, kada buvo paskutinis kartas reikalavimo, kad grąžinti procentus. Reikalavimai buvo prieš įvykį, iš M. T. buvo grasinimų. M. T. sakė, kad su juo kažkas kitas susidoros. Buvo jam skolingas 500 Eur, atidavė, tai jis norėjo dar tiek pat - 500 Eur. Galėjo taip būti, kad M. T. paprašė M. iš jo išreikalauti pinigų.
Nukentėjusysis M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susirašė su K., kad nuvažiuoti iki parduotuvės, nusipirkti atsigerti. Jis nuvažiavo iki jo namų, kad jį paimti. Sustojo netoli jo namų aikštelėje. Išėjo tie, M. ir kiti. Bandė atidaryti duris mašinos, bet buvo važiuota ir jos buvo užrakintos. Bet vienos durys jo mašinos neužsirakina. Patukseno į langą, jis pradarė langą. Paprašė įleisti į mašiną, bet jis nespėjo išvažiuoti, nes atidarė galines duris. Tada reikėjo atidaryti ir priekines duris. Jie įsėdo į mašiną. Paprašė nuvežti iki parduotuvės. M. prašė pinigų, parodyti piniginę, banko kortelę. Jis sakė, kad reikia palaukti K. M. sakė, gerai, nes pažįsta jį. Atėjo K., įsodino jį gale per vidurį. Tuo metu buvo karantinas, buvo leidžiama važiuoti mašinoje tik keturiems. Jis nenorėjo važiuoti, bet liepė važiuoti, nes kitaip sakė sumuš. Nuvažiavo iki parduotuvės. Ten jie pakalbėjo su K. ir tada išlaipino jį. Tada M. dar bandė atimti telefoną ir raktus. Tada sako važiuojam iki Inturkės, nes jiems ten pinigų turėjo duoti kažkas. Kai išlaipino K. toj tamsioj aikštelėj prie Iki, K. parašė į grupę, kad su juo yra M. ir kiti, ir kad važiuos iki Inturkės. Jis nesutiko važiuoti iki Inturkės. Skambino jam mama telefonu, M. neleido atsiliepti. Tada jis nuvažiavo iki Maximos, kad būtų žmonių aplinkui, kad nieko nepadarytų. Jis liepė jiems lipti iš mašinos. Jis išlipo iš mašinos ir ėjo į parduotuvę. Kartu išlipo M. ir V.. Nuėjo į Maximą, ten susitiko draugą. Draugas paklausė kas vyksta, ir jis paprašė iškvieti policiją. Tada jis paskambino tėčiui. Atvažiavo tėtis, policija, bet jų jau nebebuvo. Dar telefono kroviklio laidą buvo išsitraukęs prie K. namų. Viską darė M., nes jis sėdėjo priekyje. Kas sėdėjo gale jam nieko nepadarė. Jis nenorėjo kad jie įsėstų į mašiną, ne jo noru įsėdo į mašiną, nes gale atsidarė duris ir įsėdo, tai jis ir priekines atrakino. M. jis žino iš anksčiau, jį visi žino iš plėšimų, mušimų, ir jį pamatęs suprato, kad gero nebus. Kažkuris iš kitų atidarė galines duris ir atsisėdo. M. vieną kartą trenkė jam į galvos sritį su kumščiu. Kas buvo su K. jis nematė, tik matė kaip jį išstūmė iš mašinos aikštelėj. Jis išsigando, bet niekas iš jo nebuvo paimta. Jo prašė nupirkti alaus, tikrino piniginę. M. prašė parodyt, jis išsitraukė ir parodė. Prašė parodyti ar kortelėje neturi pinigų, jis sakė, kad kaip jis parodys. M. prašė nupirkti alaus ir dar M. sakė, kad reiks duoti jam pavairuoti. Piniginėje buvo metalinių centų, pinigų buvo tik kortelėje. Kai buvo Maximoje, ėjo kartu M. ir V. Kai pamatė, kad draugas skambina policijai, jie pabėgo. Telefono iš jo nepaėmė. Kai mama skambino, jam neleido M. atsiliepti, telefono neatėmė, bet sakė, kad jei atsilieps, tai tada sumuš. M. pakrovėjo laidą išsitraukė iš savo striukės kišenės ir sakė, kad ar žinai ką galiu padaryti su laidu, sakė, kad gali pasmaugti. Po to įsidėjo atgal į kišenę. Jie visi buvo neblaivūs. Tie kas buvo gale jam nieko nepadarė ir nieko nesakė. M. bandė atimti mašinos raktelius ir telefoną, bet jis nedavė. Prašė parodyti piniginę. Tie kas gale sėdėjo matė kas vyksta priekyje. Iš jo turtas nebuvo paimtas, bandė paimti, bet jis neleido paimti nei raktų, nei telefono. Piniginę parodė jis pats, o telefoną ir raktelius M. bandė paimti, bet jis neleido. M. prašė, kad jis iš savo pinigų nupirktų jam alaus. Kiek alaus nupirkti nesakė. Jis sakė, kad neturi pinigų. Tada M. prašė parodyti piniginę. Piniginėje buvo metaliniai centai, galėjo būti iki euro. Popierinių pinigų nebuvo. Prašė tik alui pinigų. Bandymas atimti raktelius buvo dar laukiant K. Telefoną irgi tiesiog patraukė toliau. Bandė atimti tuo metu kai skambino. Sudavė tuo metu kai paleido K. Reikalavo važiuoti iki Inturkės, bet jis pasakė, kad nevažiuos. Tada ir sudavė smūgį. Į medikus jis nesikreipė, jokių žymių jam neliko ant veido. Visi grasinimai buvo sėdint mašinoje. Kas vyko automobilio gale jis nematė. Girdėjo, kad K. sakė, kad jo neliestų. Kam taip sakė nežino, gal abiem. Kad gale sėdintys prašytų pinigų negirdėjo. Iš K. pinigų reikalavo tik M.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino (tomas 1, b. l. 94-95).
Nukentėjusysis K. M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo susitaręs su draugu M. P., kad eis į parduotuvę kažko nusipirkti, pabūti lauke. Eidamas prie mašinos iš pradžių nesuprato situacijos, pamatė žmones. Atėjęs pasisveikino ir jam pasakė lipti į vidų. Pamatė M., V. ir V. Žinojo tik M., V. ir V. nepažinojo. V. buvo išlipęs ir pasakė sėsti, o V. jau sėdėjo už vairuotojo sėdynės. Jis atsisėdo per vidurį ir V. atsisėdo prie jo dešinėje pusėje. Neatsimena, kuris norėjo pinigų, klausė tie, kas sėdėjo iš šonų. Paklausė kiek turi pinigų. Pasakė, kad neturi. Suprato, kad iš jo nori paimti pinigų ir kad nedraugiškas paklausimas. Pajuto, kad kažkas negerai. Pasakė, kad neturi pinigų, ir buvo dar kartą paklaustas, paklausė kažkuris iš galinių sėdynių, nepasakys kuris. Ir vėl pasakė, kad neturi. Juto kažką, laikė rankas kišenėse ir jam pasirodė, kad lenda į kišenę. Kišenėje buvo pinginė. Piniginės nepaėmė, nes jis neleido, laikė rankas. Visą laiką rankas laikė kišenėse, kad kažko nepaimtų. Daugiau nelabai atsimena, bet vieną kartą pagrasino, kad jam kažkas atsitiks, jeigu kažkam kažką pasakys. Turėjo važiuoti iki Inturkės, bet jis pasakė, kad negali, nes jam reikia namo. Sustojo netoli Ikiuko parduotuvės ir dar kartą jo klausė ar turi pinigų. Jis buvo patampytas už striukės. Tada V. išlipo ir gal pavaidino, buvo užsimojęs ranka, bet netrenkė ir paleido jį. Tada jis parašė į draugų grupę, kur buvo kiti draugai ir jie susirado M. Daugiau nieko nežino, toliau ne jo istorija. Jam smūgių nebuvo suduota, tik patampė už striukės, už kapišono, nežino ar tai buvo draugiškai, ar ne. Drabužiai nesuplyšo, neskaudėjo, tiesiog buvo nemalonu. Niekas nebuvo atimta, nieko neskaudėjo. Pinigų su savimi turėjo, 20-30 Eur ir dar kortelėje. Jeigu būtų norėję, būtų galėję atimti pinigus. Šiuo metu V. neturi pretenzijų, jis jam nieko nepadarė, neskaudėjo dėl patampymo. Jėga nelaikė automobilyje, laisvai išėjo. Atleidžia jam dėl to įvykio.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d., apie 21 val. 25 min., jo nuomojamo namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir V. R., šis pirmas vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio jis atsisėdo ant kėdės. Po to kilo muštynės, kurių metu pajuto stiprius smūgius į galvą. Jam buvo į galvą suduota ne mažiau trijų kartų kietu daiktu, po to suprato, kad tai buvo plaktukas, kurį buvo palikęs koridoriuje ant spintelės ir po įvykio jo ten neberado. Į galvą jam trenkė M. G. draugas V. Tuo yra įsitikinęs, nes kiti mušėsi tarpusavyje, o jį mušė V. Po smūgių jis pargriuvo ant žemės. Jis M. G. pretenzijų neturi, nes ne jis jį mušė, o jo draugas V. R. (tomas 2, b. l. 71-72).
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas P. U. parodė, kad kaltinamasis A. P. yra jo draugas, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Dėl įvykio Molėtuose paaiškino, kad važiavo link kaimo, kai įvažiavo į kaimą, sustojo prie vieno automobilio paklausti dėl kažko. A., A. ir jam nepažįstamas žmogus išlipo iš jo automobilio ir nuėjo link sustabdyto. Kai visi išlipo, nuvažiavo už 2-3 kiemų ir jų laukė. Atbėgo išsigandęs A. ir liepė važiuoti. Pradėjo važiuoti ir pavažiavus keletą kilometrų sustojo, apsisuko ir grįžo atgal pasiimti A. Važiuodami atgal pamatė sudaužytą automobilį ir šalia stovėjo A. ir kitas nepažįstamas žmogus. Jie įlipo į automobilį ir važiavo atgal į Molėtus. A. paprašė pavežti, sutiko. Jis finansavo ant kuro, davė 30 eurų. Dėl ko važiuojame į Molėtus, A. nepasakė. Kartu buvo A. B.. A., A. ir jis važiavo iš Panevėžio į Molėtus. A. tikslo ir konkrečios vietos jam nenurodė. Atvažiavome į Molėtus. Ten į automobilį įlipo nepažįstamas žmogus. Jo neatpažintų, neįsidėmėjo. Buvo tamsu, apie 20-21 val., žiemos pabaiga. Žmogus iš Molėtų rodė kelią kur važiuoti. Kaimo pavadinimą neatsimena. Atvažiavo į kaimą ir tenai sustabdė automobilį ir tada viskas prasidėjo. Žmogus iš Molėtų išlipo iš automobilio, išlipęs pasakė, kad ieško būtent šito žmogaus, tada išlipo A. ir A. Jis pavažiavo kitur ir jų laukė. A. buvo su juoda striuke, treningais, sportbačiais. Laukė apie 1 min., tada atbėgo A. Paklausė kur A., jis pasakė tik važiuoti greičiau ir jis nuvažiavo. Pavažiavo keliuku, pasuko į dešinę, važiavo keliuku, paskui apsisuko ir pamatė A. su žmogumi iš Molėtų. Pasiėmė juos ir važiavo atgal į Molėtus. Žmogus iš Molėtų tikrai buvo neblaivus. Elgėsi gan agresyviai. Automobilyje labai daug šnekėjo. Juokavo ir rodė kelią, kur važiuoti.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo P. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino (tomas 1, b. l. 69-70).
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis A. yra draugas, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, kad įvykis vyko šalia Molėtų. A. pasiūlė važiuoti pasivažinėti į Molėtus. Atvažiavo kartu su P. ir A. Buvo pavargęs. Visą kelionę miegojo. Atsibudo kieme ir šalia sėdėjo nepažįstamas žmogus. Jis pasakė jam išlipti iš automobilio. P. nuvažiavo kitur. Prasidėjo rėkimai. Nesuprato, kas vyksta. Nesuprato ką jis čia veikia ir pabėgo pas P. Pasakė P. važiuoti kuo greičiau iš čia. Išvažiavo. Vietovės nežino. Į kurią pusę pasuko irgi nežino, nes tamsu buvo. Paskui apsisuko. Grįždami pamatė A. ir M. bei šalia apverstą automobilį. A. ir M. atsisėdo į P. automobilį ir nuvažiavo atgal į Molėtus. Kur važiuoti rodė M., kurio nepažįsta. Bevažiuojant atgal sustabdė policijos pareigūnai ir nuvežė į komisariatą. Tiek atsimena. Tas nepažįstamas buvo M. G.. Kai išlipo iš automobilio, tai matė, kad jis buvo girtas. Buvo juodai apsirengęs, bei buvo užsidėjęs kaukę, kuri dengė nosį ir matėsi tik akys ir burna. Kiti buvo be kaukių. Rankose nieko neturėjo. Šaukė nukentėjusysis V. ir M. arba A. Žmonių buvo daug. Kaip suprato V. giminės. Nesuprato kas ten vyko ir pabėgo. Visas veiksmas vyko gyvenamojo namo kieme, sunku ten suprasti kur kiemas ir kelias. Smūgių, muštynių nematė ir pats nedalyvavo. Ilgai nebuvo, greitai pabėgo. Buvo streso būsenoje. Įsėdo ir išvažiavo, bet abu suprato, kad reikia grįžti. Važiuodami atgal pamatė A. ir M. stovinčius ir automobilį griovyje. Automobilis galimai nukentėjusiojo. Ten buvo Opel Astra. A. ir M. įsėdo į automobilį ir pasakė, kur važiuoti. Nieko neklausė, kas įvyko. Visi buvo šoko būsenoje ir nieko neklausinėjo. M. rodė kelią kur važiuoti. Važiuodami sutiko policiją, kuri juos sustabdė. Policininkai klausė iš kur jie, ką veikia. M. koja sužeista, pareigūnas klausė, kas įvyko. M. buvo girtas ir pradėjo šakotis ir policijos pareigūnai išvedė ir pasakė važiuoti paskui į komisariatą. Ten užtruko ilgą laiką. Sėdėjo ir laukė kada juos apklaus. Po šito įvykio su A. santykiai atšalo. Mano iniciatyva santykių atšalimui.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino (tomas 1, b. l. 72-73).
Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja K. R. parodė, kad nukentėjusysis V. R. yra jos brolis. Visi buvo namuose: ji, jos tėvai, vyras, vaikas ir sesuo. Įbėgo į namus V. Jam po akim buvo mėlynė. Pasakė, kad jį sudaužė M. G. su savo draugais. Pirmas išbėgo į kiemą jos vyras su broliu, ir jie visi iš paskos. Kieme buvo trys vaikinai. Vienas buvo su kauke, kitas buvo su laužtuvu, kurį perdavė M. G.. Kaltinamieji išsigando, nes daug žmonių išėjo į kiemą. M. G. bandė laužtis į vidų. Rėkavo V., kad paduotų 800 Eur. Ji iškvietė policiją. Tai pastebėjo kaltinamieji. Vienas su kauke pabėgo. Liko M. G. ir kitas. Jie sėdo į brolio automobilį ir išvažiavo. Jos vyras metė kaladę į brolio automobilį, manė, kad sustabdys. Ji metė akmenį ir pataikė į galinį langą. Kaltinamieji išvažiavo. Kieme dar buvo M. brolis R. G.. Bandė apraminti M. Gaila, kad taip atsitiko, nes su M. buvome draugai. Į namo vidų niekas neįėjo. Brolis V. pasakė, kad jį sumušė, jam po akimi buvo kraujosruva. Priežastis galėjo būti skola, nes brolis skolingas M. T.. Tie pinigai buvo grąžinti per brolio buvusios merginos ir sesers sąskaitas. Suprato, kad M. T. norėjo pasipelnyti daugiau. Iš sesers J. R. sąskaitos buvo perversti pinigai M. T..
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad buvo su šeima namuose, kai į namus įbėgo V. ir pasakė, kad reikia pagalbos, nes jį sumušė. Jie išbėgo į kiemą, o kieme stovėjo žmonės su kaukėm ir armatūra. M. G. buvo be kaukės ir rankose nieko neturėjo. Vienas pabėgo. Jo žmona pradėjo kviesti policiją. Kitas šaukė, kad turi ginklą. Jo žmona ir uošvienė rėkavo ant M. G.. Apart M. G., kitų nepažįsta. Muštynių kieme nebuvo, tik riksmai. Kaltinamieji norėjo pabėgti iš įvykio vietos. Atsisėdo į V. R. automobilį. Vairavo automobilį ne M. Jis numetė kaladę į kelią po automobilio ratais, nes norėjo juos sustabdyti, tačiau automobilio priekis tik pakilo ir jie toliau išvažiavo. Kieme buvo trys asmenys: M. G., su kauke ir dar vienas nepažįstamas. Tas kur su kauke buvo pabėgo. Dėl ko ir kas atvažiavo, iš karto niekas nesuprato. Kalbėjo ir reikalavo pinigų. Tas, kuris liko su M. reikalavo pinigų. Jie bėgdami atsisėdo į V. R. automobilį. Norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, nes žmona pasakė, kad tuoj atvažiuos policija.
Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad ji buvo kambaryje su anūku. Įbėgo V. R. ir pasakė, kad jį sumušė. Į virtuvę bandė užeiti M. G., tačiau neįleido. Išėjo į lauką. Kieme vienas stovėjo su lazda, kitas buvo su kauke. Paprašė, kad nusiimtų kaukę. Tada sėdo į sūnaus automobilį ir išvažiavo. Dukra su akmeniu ar kalade metė į automobilį. Automobilis buvo V. R.. Nežino, dėl ko jie atvažiavo. Sūnus V. buvo sumuštas, kvietė greitąją. Kvietė vėliau, kai kaltinamieji jau išvažiavo.
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas S. R. parodė, kad buvo namuose, kai V. R. įbėgo į namus su kraujosruva po akimi. Pasakė, kad M. su draugais jį primušė. Išėjo į kiemą. M. bandė brautis į namus. Jį sulaikė. Dukra iškvietė policiją. M. išsigando, atsisėdo į V. automobilį ir išvažiavo. Dukra metė akmenį. Matė tris asmenis, visi išvažiavo iš kiemo, kas buvo už vairo nepastebėjo. Vienas bandė kaukę dėtis ant veido. Dėl ko buvo užpultas sūnus nežino.
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad M. G. yra jo brolis, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad atvažiavo nepažįstamas automobilis. Išlipo keli žmonės. Girdėjo, kad buvo kalba apie 800 Eur skolą. Visi atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo iki V. R. namų. Kol bėgo iki V. R. namų, sutiko nepažįstamą, kuris buvo su kauke. Kai jau buvo nukentėjusiojo V. R. namų kieme, visi įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jo brolis paaiškino, kad atvažiavo atsiimti kažkieno skolos. Skola buvo draugo. Ne mano brolio buvo skola. Nukentėjusįjį V. R. pažįsta, jis yra kaimynas. Patį įvykį kažkiek matė. Matė, kaip išlipo iš automobilio ir visi ėjo link V. R. automobilio. Jis pasikvietė brolį, kad paaiškintų kas vyksta. Nematė jokio smurto. Tą dieną pats buvo neblaivus, todėl ne viską atsimena. M. T. pažįsta, buvęs klasiokas.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai teisingi, tik negali patvirtinti, kad buvo smūgiuota nukentėjusiajam (tomas 1, b. l. 87-88).
Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad įvykio dieną buvo namie, bet pasiliko su vaiku, todėl pačio įvykio nematė. Atbėgo brolis V. R. ir paprašė pagalbos. Visi išbėgo į lauką. Ji nesikišo, išėjo, kai užpuolikai išvažiavo. Mano, kad užpuolimas užsakytas. Darė, brolio prašoma, pavedimą. V. R. prašė jam padėti grąžinti skolą, nes jam grasina. Jie susitarė dėl 100 Eur. Ji pavedimą atliko 2019 m. spalio 27 d. į Ž. D. sąskaitą. Iki to, į jų kiemą buvo atvažiavęs M. T. reikalauti grąžinti skolą. Jos tėtis jį išvarė. Paskui brolis gaudavo grasinančias žinutes. Grasino sudeginti namus, automobilį susprogdinti arba geriau pasikaria. Šias žinutes rodė jai brolis. Visas minėtas žinutes rašė M. T.. Daugiau nieko nežinau ir nesidomėjo. Kam atlikti pavedimą, atsiuntė brolis, o jam atsiuntė M. T.. Suma 100 Eur. Nežino ar tai skolos dydis, brolis prašė daugiau, bet su broliu susitarė dėl 100 Eur. Iš kur ta skola nežino, ir brolis nepasakojo. Brolis pasakė, kad užpuolimas dėl skolos užsakytas ir paminėjo M.. Ji matė, kad brolis buvo sumuštas. Akis buvo užgulusi.
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas M. T. parodė, kad žino tik tiek, kad sumuštas buvo V. R.. Po mokyklos su M. G. nebendravo. V. R. jam skolingas nebuvo. Visi skolinti pinigai yra grąžinti. Kur gyvena V. R. nežino. Nebuvo pas jį apsilankęs ir V. R. nebuvo jam skolingas. Su M. G. nebendravo. M. jam skambino ir prašė paskolinti pinigų ant kuro. Kada tai buvo, neatsimena. Jokių kalbų apie delspinigius su M. G. nebuvo. Nuo 2021 m. balandžio mėn. gyvena Rokiškio rajone. P. U., A. P. nepažįsta. K. R. pažįsta. J. R. nepažįsta. V. R. negrasino, nesiuntė jokių duomenų pervesti pinigus į Ž. sąskaitą. M. G. skambino jam „Snap chat“ programėle. Tokių atvejų, kad siųstų žinutes su grasinimais V. R. nebuvo. Kalbų apie delspinigius ir skolas nebuvo, nebuvo jokių prašymų M. G. važiuoti ir išmušinėti pinigų.
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jam paskambino sūnus, ir pasakė, kad į jo automobilį įlipo neblaivūs 3 asmenys. Vienas iš jų buvo M. G.. Jie reikalavo vežti į kitą pusę. Atėjo sūnaus draugas, tai jį sumušė. Reikalavo pinigų. Bandė atimti telefoną. Sūnus, veždamas kaltinamuosius, sugalvojo užvažiuoti į „Maxima“. Sakė, kad buvo lydimas į parduotuvę. Kai sūnus užėjo į savitarnos kasą, paskambino jam. Jis atvažiavo. Sūnaus automobilis buvo tuščias. Kaltinamųjų jis jau nematė. Sūnus stovėjo už savitarnos kasų. Paskui policija prisistatė. Iš sūnaus nieko jie nepaėmė, nei telefono, nei pinigų, nei automobilio rakto. Jis žino tiek, kiek jam pasakė sūnus. Visas smulkmenas papasakojo sūnus grįžęs namo.
Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas G. N. parodė, kad buvo parduotuvėje „Maxima“ kai prie jo priėjo M. P. ir pasakė kas vyksta. Pasakė, kad M. G. per prievartą reikalauja jį kažkur nuvežti ir jis yra per prievartą parduotuvėje. Žino, kad M. G. dar smaugė jo draugą automobilyje. Buvo aišku kas vyksta. M. G. nenorėjo paleisti M. P.. Jautėsi, kad jis buvo persekiojimas per prievartą. Pamatė M. P. vaikščiojantį parduotuvėje ir pamatė M. G. su jam nepažįstamu žmogumi. M. pasakė, kad į jo automobilį įsėdo M. G. ir liepė vežti į parduotuvę, jeigu to nedarys, geruoju jam nesibaigs. Jis išklausė ką jam M. P. paslapčiomis papasakojo ir iškvietė policiją. Policiją nusprendė pats iškviesti. Iš M. P. prašymo iškviesti policiją nebuvo. Automatiškai suprato, kad nieko gero čia nevyksta ir reikia kviesti policiją. Išėjęs užstatė savo automobiliu M. P. automobilį ir sulaukė policijos.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d., apie 21 val., 20 min., būdama namuose išgirdo, kaip S. G. bute kažkas dunda. Nuėjusi pamatė V. L., kuris laikė rankomis M. G., o tuo metu S. G. per galvą, galimai plaktu, tris kartus sudavė V. R.. Tai pamačiusi telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Jai grįžus į butą, V. R. jau buvo pabėgęs. Dėl ko kilo muštynės, nežino (tomas 2, b. l. 74-75).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. vakare buvo pas S. G., kur gėrė alų. Kažkuriuo laiku buvo atėjęs M. G. su draugu, kurio nepažįsta. Apie 21.30 val., išėjo į koridorių parūkyti. Rūkant su M. G. susiginčijo, dėl ko susikibo ir pargriuvo ant žemės. Vienu metu pamatė stovintį S. G., kurio galva ir antakis buvo kruvini. Jis nematė kas sumušė S. G., tačiau mano, kad tai padarė M. G. draugas, nes daugiau nebuvo kam (tomas 2, b. l.77-78).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad su S. G. nuomojasi kambarį. 2020 m. spalio 30 d., vakare abu gėrė alų. Kažkuriuo metu pas S. atėjo pažįstamas M. G. su draugu, kurio nepažįsta. Apie 21. 30 val. būdamas tualete išgirdo triukšmą namuose. Atbėgęs pamatė V. R., S. G. ir V. L., kurie laikė M. G.. S. G. galva buvo kruvina. Iš S. G. pasakojimo sužinojo, kad V. R. jam plaktuku daužė per galvą (tomas 2, tomas, b. l. 80-81).
Iš 2021-03-07 protokolo – pareiškimo nustatyta, kad M. P. pranešė apie tai, kad 2021-03-06 apie 18 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobilyje Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jo automobilį įsėdo 3 asmenys M. G. ir dar du jo draugai, kurių jis nepažįsta. Įsėdę į jo automobilį M. G. pradėjo jam grasinti sakė: arba pavežk link Inturkės kaimo arba tau bus blogai. Taip pasakęs M. G. išsitraukė iš savo kišenės laidą ir jam rodydamas pasakė, kad jei neveš pasmaugs jį. Tuomet sėdėdamas jo automobilio priekinėje sėdynėje, pasakė duok savo mašiną ir bandė paimti automobilio raktelius buvusius automobilio užvedimo spynelėje, bet jis jam to padaryti neleido pirmas paimdamas raktelius. Jam nepavykus paimti jo automobilio raktelių pradėjo reikalauti pinigų, jam pasakius, kad jis pinigų neturi liepė parodyti piniginę, joje neradęs pinigų reikalavo jo banko kortelės, neradęs jos liepė vežti juos kažkur, link Inturkės. Visą laiką pakol minėti asmenys buvo jo automobilyje neleido jam naudotis mobilaus ryšio telefonu, niekam neleido kelti ragelio (tomas 1, b. l. 9-10).
Iš 2021-04-26 Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti automobiliai Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini). Audi automobilyje ant galinės sėdinės rastas metalinis strypas, kuris po apžiūros paimtas saugojimui (tomas 1, b. l. 16-26).
Iš 2021-04-26 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas metalinis strypas, kurio ilgis 92 cm ir 3 cm plotis (tomas 1, b. l. 34-37).
Iš 2021-04-23 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. G. 2021-04-23, 22 val. 26 min. nustatytas 2,16 prom. neblaivumas (tomas 1, b. l. 42).
Iš 2021-04-27 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti susirašinėjimas, vykęs tarp V. R. ir M. G. (tomas 1, b. l. 53-61).
Iš 2021-04-26 Nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad priimtas sprendimas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. R. (tomas 1, b. l. 62).
Iš 2021-01-04 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. G. kūne konstatuotos muštinės pakaušio ir dešinio antakio žaizdos. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai galūnėmis, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020-10-30. Mažai tikėtina, kad kuris nors iš sužalojimų buvo padarytas plaktuku. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. S. G. kūne konstatuotos muštinės pakaušio ir dešinio antakio žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 2, b. l. 71-72).
Iš 2020-10-30 Utenos AVPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinio pranešimo dėl blaivumo nustatymo matyti, kad 2020-10-31 00.25 val. V. R. buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas, nukentėjusiajam S. G. 2020-10-30 22.00 val. - 1,68 promilių girtumas, V. L. - 1,88 promilių girtumas, V. S. - 2,30 promilių girtumas, - M. G. - 1,51 promilių girtumas (tomas 2, b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymu daro išvadą, kad kaltinamųjų M. G. ir A. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. P. parodymais ir prisipažinimu, kaltinamojo M. G. daliniu prisipažinimu ir parodymais, o taip pat nukentėjusiojo V. R. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu bei liudytojų A. B., P. U., M. T., R. G., J. R., A. R., S. R., A. R. ir K. R. parodymais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais įrodymais. Šių įrodymų visuma patvirtina, jog M. G. veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė kito asmens tariamą teisę reikalaujant iš nukentėjusiojo V. R. 800 Eur skolos, tuo padarydami didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kad kaltinamasis M. G. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelės žalos, rodo jo veiksmų pobūdis ir pavojingumas – M. G. 2021 m. balandžio 23 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., reikalaudamas tariamos 800 eurų skolos nukentėjusiajam V. R. vieną kartą koja spyrė į krūtinę bei tris kartus ranka sudavė į veidą. Aplinkybę, kad smurtas buvo panaudotas ne dėl asmeninių priežasčių ar pykčio, o būtent reikalaujant skolos, pagrindžia nukentėjusiojo V. R. parodymai, kuris parodė, kad kaltinamieji žinojo, kam jis yra skolingas ir jie jam pasakė, kad jis turi žinoti, už ką jį muša. Liudytojų K. R. ir J. R. parodymai apie tai, jog joms buvo žinoma, kad jų brolis V. R. turėjo skolą M. T., patvirtina aplinkybę, jog M. G. ir A. P. vykdė kito asmens tariamą teisę. Nukentėjusiojo V. R. parodymai yra nuoseklūs ir sutampa su byloje apklaustų liudytojų parodymais, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytoju apklausto M. T. parodymai vertintini kaip duoti asmens, kuris nenori duoti parodymų prieš save, tačiau net ir nevertinant šio asmens parodymų, byloje buvo nustatyta, kad skola egzistavo. Kaltinamasis M. G. iš esmės neneigia, jog jis smurtavo prieš nukentėjusįjį V. R., tačiau tik neigia tai daręs turint tikslą įbauginti nukentėjusįjį reikalaujant tariamos skolos. Kaltinamajam A. P. neteisėtai užvaldžius nukentėjusiajam V. R. priklausančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelius, A. P., kartu važiuojant ir M. G., šiuo automobiliu vežė nukentėjusįjį V. R. į jo gyvenamą vietą paimti pinigų. Važiuojant nukentėjusiojo automobiliu M. G. ne mažiau kaip 3 kartus sudavė batu nukentėjusiajam V. R. į galvos sritį ir vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką ir atvykę į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą, M. G. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, grasino jį sumušti, o A. P., rankoje laikydamas metalinį strypą, taip pat reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų grasindamas jį sumušti, tačiau negavęs pinigų pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichinę prievartą bei 500 eurų turtinę žalą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Ir nors nebuvo kaltinamųjų M. G. ir A. P. išankstinio susitarimo dėl veiksmų koordinavimo, automobilio pagrobimo, nustatyta, kad abu kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, būdami abu šio nusikaltimo vykdytojais.
Taigi, visų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji M. G. ir A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, grasindami panaudoti ir panaudodami psichinę bei fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. R.. Kaltinamųjų M. G. ir A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir juos patikrinęs teisiamųjų posėdžių metu, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų M. G., V. M. ir V. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad jie 2021 m. kovo 6 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, priėjo prie stovėjimo aikštelėj stovinčio nukentėjusiojo M. P. automobilio ir prieš pastarojo valią, reikalaudami atidaryti užrakintas automobilio dureles, o vienam iš kaltinamųjų atidarius galines automobilio dureles, kurios dėl sugedusio užrakto nebuvo užrakintos, ir įlipus į nukentėjusiojo automobilį, dėl ko pastarasis, suvokdamas, jog automobilio durelės vis tiek bus atidarytos ir kaltinamieji pateks į automobilio vidų, automobilį atrakino, į nukentėjusiojo automobilio priekinę sėdynę įsėdo kaltinamasis M. G., kaltinamieji V. R. ir V. M. – į galinę automobilio sėdynę. Tokiu būdu, kaltinamieji M. G., V. M. ir V. R. įsėdo į nukentėjusiojo M. P. automobilį prieš jo valią. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, jog į automobilį jie įsėdo su nukentėjusiojo sutikimu, draugiškai, draugiškai pasisveikindami. Tokie parodymai laikytini pasirinkta kaltinamųjų gynybine versija, kadangi nukentėjusysis M. P. nuosekliai viso tyrimo metu aiškino, kad jis nenorėjo, kad M. G. ir jo draugai įsėstų į jo automobilį, nes jis iš karto juos pamatęs suprato, kad jie kelia jam grėsmę. Nukentėjusysis K. M. S. patvirtino, kad atėjęs į sutartą vietą susitikti su M. P. bei pamatęs jam nepažįstamus žmones automobilyje, pajuto, kad kažkas negerai. Abu nukentėjusieji viso proceso metu buvo nuoseklūs dėl to, kas įvyko tą vakarą, tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, kuriais jie siekia švelninti savo veiksmus, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prie žmogų, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti.
Kaltinamieji nukentėjusiųjų M. P. ir K. M. S. atžvilgiu elgėsi įžūliai, savo elgesiu juos žemindami, iš jų tyčiodamiesi bei jiems grasindami. M. G. reikalavo, kad nukentėjusysis M. P. parodytų piniginę, nupirktų alaus, duotų automobilio raktelius, vežtų iki nurodytos vietos, neleido atsiliepti skambant nukentėjusiojo telefonui grasindamas sumušti, reikalavo duoti telefoną. Tačiau tik dėl nukentėjusiojo M. P. reakcijos greit ištraukiant raktelius iš spynelės ir patraukiant telefoną, kaltinamasis jų nepasisavino. Be to, kaltinamasis M. G. iš striukės kišenės ištrauktu pakrovėjo laidu grasino nukentėjusįjį M. P. pasmaugti, o nuvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Maxima“ parduotuvės, vieną kartą sudavė ranka į veidą nukentėjusiajam M. P.. Kaltinamieji V. M. ir V. R. tarp jų sėdinčiam nukentėjusiajam K. M. S. mėgino tikrinti pastarojo striukės kišenes, tačiau šiam laikant rankas kišenės, negalėjo jų patikrinti, V. R. tampė jį už striukės gobtuvo, grasino sumušti.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismas laiko įrodytu, kad kilo įstatyme numatyti padariniai. Kaltinamųjų veiksmais nukentėjusieji M. P. ir K. M. S. buvo šokiruoti ir pažeminti, nes vietoje ramaus pasibuvimo drauge, jie buvo priversti išgyventi šokiruojantį ir pavojingą kaltinamųjų elgesį. Tokie kaltinamųjų veiksmai rodė aiškų žmogaus negerbimą, demonstravo elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be to, pasireiškė ir fiziniu smurtu, kuomet M. G. sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam M. P.. Įžūlų kaltinamųjų elgesį, sukėlusį neigiamus padarinius, patvirtino ir liudytojų parodymai. Apklaustas G. N. parodė, kad sutiktas parduotuvėje M. P. jam tyliai pasakė, kad M. G. per prievartą reikalauja jį kažkur nuvežti ir jis yra per prievartą parduotuvėje. Liudytojas G. N. nurodė, jog jam buvo aišku kas vyksta, kad M. G. nenorėjo paleisti M. P.. Nukentėjusiojo M. P. veiksmai, o būtent tai, kad jis būdamas parduotuvėje paskambino savo tėčiui ir paprašė atvažiuoti į „Maxima“ parduotuvės aikštelę, bei liudytojo G. N. veiksmai, kai jis pakalbėjęs su M. P. iš karto nutarė kviesti policiją rodo, jog visi asmenys situaciją suvokė kaip grėsmingą, trikdančią įprastinę visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir tapo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Be to, nustatyta, jog kaltinamieji M. G., V. M. ir V. R. matė ir suprato vienas kito veiksmus, o kartu būdami nukentėjusiojo automobilyje, konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veiksmams ir taip prisidėjo bendrais veiksmais prie neteisėtų padarinių kilimo, t. y. veikė bendrininkaudami bendrininkų grupėje kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai.
Apibendrinant darytina išvada, kad M. G., V. M. ir V. R. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo požymiai, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis V. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. G. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus plaktuku sudavė į galvą, t. y. dėl muštinės pakaušio ir dešinio antakio žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. G..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su jis nukentėjusiojo S. G. atsiprašė ir su nukentėjusiuoju S. G. susitaikė ikiteisminio tyrimo metu. Žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlygino (tomas 2, b. l. 91). Kaltinamojo V. R. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo S. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. P., V. L. ir V. S. parodymai, Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį S. G..
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 1, 9 ir 13 p.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis M. G. teisme savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, byloje pareikšto ieškinio neatlygino ir iš esmės savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis priklausomybės ligų ir psichinės sveikatos įskaitose neregistruotas (tomas 3, b. l. 48). Nedirba, bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis M. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 2 ir 3 d.), anksčiau teistas, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tai parodo jo nenorą taisytis, laikytis įstatymų bei gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, ir išvadų po teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių M. G. nepadarė ir toliau elgėsi nusikalstamai, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtinas laisvės atėmimas, jo terminą nustatant artimą bausmės vidurkiui – 2 metus ir 4 mėnesius, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą – laisvės atėmimas, jo terminą taip pat nustatant artimą bausmės vidurkiui – 10 mėnesių. Paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas jau ne pirmą kartą, į tai, kad jis nerodo noro keisti savo elgesio, prie griežtesnės 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina pusė švelnesnės bausmės – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, ir skirtina subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi šio nuosprendžio priėmimo dienai yra įsiteisėję anksčiau M. G. atžvilgiu priimti nuosprendžiai, t. y. 2020-10-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendis, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021-10-26 nuosprendžiu, 2021-05-06 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendis, kuris buvo pakeistas 2021-10-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 2021-06-29 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendis ir 2021-07-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendis (visi nuosprendžiai šiai dienai yra įsiteisėję), šiuo nuosprendžiu M. G. paskirta bausmė turi būti subendrinta su minėtais ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis.
Bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su kitais minėtais procesiniais sprendimais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tokiu būdu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedama: 2021-10-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai; 2021-10-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai; 2021-06-29 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai; 2021-07-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai, ir M. G. paskirtina galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (tomas 3, b. l. 80-83, tomas 4, b. l. 143-145).
Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau teistas (tomas 1, b. l. 133-137), administracine tvarka baustas (tomas 3, b. l. 141), priklausomybės ligų ir psichinės sveikatos įskaitose negydytas (tomas 1, b. l. 148). Kaltinamajam A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 177-179), tačiau kaltinamais šią kardomąją priemonę pažeidė ir išvyko į užsienį. Teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, per zoom programą. Vertinant ankstesnius kaltinamojo teistumus matyti, kad nusikaltimai susiję su viešosios tvarkos pažeidimu, vagystėmis, plėšimu. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip pavojingą asmenybę, linkusią nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, dėl savo veiksmų gailisi, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina arešto bausmė, artima vidutiniam jos dydžiui – 60 parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 23 d. 22 val. 30 min. iki 2021 m. balandžio 24 d. 14 val. 52 min. (t. y. 1 para) (tomas 1, b. l. 152-153, 154-155).
Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau teistas (tomas 2, b. l. 1-2), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (tomas 2, b. l. 14-16), nedirba (tomas 2, b. l. 17-18). Teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu yra neteistas, taip pat įvertintinus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšis, t. y. kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, spręstina, jog kaltinamajam V. M. skirtina švelniausia viešųjų darbų bausmė, kurios dydis parinktinas artimas bausmės vidurkiui – 6 mėnesiai (BK 46 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, skirdamas bausmes V. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą. Minėta, kad kaltinamasis 2020 m. spalio 30 d. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), o 2021 m. kovo 6 d. padarė nesunkų nusikaltimą bendrininkaudamas su kitais asmenimis, t. y. smurtaudamas prieš kitą žmogų sutrikdė viešąją tvarką (BK 284 straipsnis). Abu nusikaltimai baigti, nes atsirado minėtų straipsnių reikalaujamos pasekmės baudžiamajai atsakomybei kilti. Pirmu atveju buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o antru – pažeista viešoji tvarka. Todėl abi šios aptariamos nusikalstamos veikos yra baigtos.
Vertinant padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes teismas konstatuoja, kad kiekviena jų padaryta tiesiogine tyčia, abu šie kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Svarstant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam V. R., paminėta ir tai, kad V. R. atžvilgiu buvo priimtas prokurorės 2021-02-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės V. R., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. G. (tomas 1, b. l. 27-29). Tačiau nagrinėjamu atveju prokuroras, nustatęs, kad V. R., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus (2021-03-06) galimai padarė naują nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (tomas 2, b. l. 51-52). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamajam toks teismo pritaikytas baudžiamojo įstatymo institutas nepadarė jokio teigiamo poveikio, nes kaltinamasis visiškai neįvertino jam suteikto pasitikėjimo ir neapsvarstė savo priešingo teisei ir bendram gyvenimui požiūrio.
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kaltinamasis V. R. neteistas (tomas 2, b. l. 113-114), nebaustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 115), dirba (tomas 2, b. l. 118), su sugyventine augina du mažamečius vaikus (tomas 2, b. l. 117). Duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra (tomas 2, b. l. 116). Dėl aptarto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam V. R. tokio dydžio bausmes: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. BK 63 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į šiame nuosprendyje jau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teismo vertinimu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėtina švelnesnės bausmės dalis, t. y. 3 mėnesiai, laikant, kad subendrinta bausmė yra 9 (devyni) mėnesiai.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 31 d. 00 val. 05 min. iki 2021 m. spalio 31 d. 14 val. 51 min. (t. y. 1 para) (tomas 2, b. l. 120-121, 122-123).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.
Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pareiškė 1800 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l. 65). Ieškinyje V. R. nurodė, kad norėtų, jog jam būtų atlyginta žala už pavogtą ir sudaužytą automobilį 500 eurai, norėtų gauti 1000 eurų moralinei žalai atlyginti, nes patyrė šoką, ir norėtų atgauti pinigus už automobilio nutraukimą ir saugojimo aikštutę 300 eurų. Visus pinigus norėtų gauti grynais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis V. R. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-04-22 įsigijo iš A. V. už 500 Eur (tomas 4, b. l. 176). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. G. ir A. P. bendrais veiksmais pagrobė šį automobilį, su kuriuo vėliau padarė eismo įvykį ir transporto priemonę apgadino (tomas 1, b. l. 16-26). Kaltinamieji M. G. ir A. P. šioje dalyje ieškinio neginčija, todėl teismas sprendžia, jo nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl 500 eurų turtinės žalos už automobilio pagrobimą ir jo apgadinimą tenkintinas, kaltinamieji žalą nukentėjusiajam padarė bendrais neteisėtais nusikalstamais veiksmais, todėl iš kaltinamųjų M. G. ir A. P. solidariai priteistina 500 eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. R..
Nukentėjusysis V. R. pareikštu ieškiniu prašo atlyginti 300 eurų už automobilio nutraukimą ir saugojimo aikštelę. Iš 2021-04-23 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Utenos r., Vyžuonėlės k. (tomas 1, b. l. 43-45). 2021-04-26 Nutarimu grąžinti daiktus automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas V. R. (tomas 1, b. l. 62). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. R. automobilį iš saugojimo aikštelės būtų atsiėmęs. Kad automobilio V. R. nėra atsiėmęs iš saugojimo aikštelės, jis pats patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tokiu būdu akivaizdu, jog jokių išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu ir nuvežimu nukentėjusysis nėra patyręs. Todėl jo civilinis ieškinys dalyje dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas, kadangi gali būti atlyginamos tik turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Taip pat nukentėjusysis V. R. yra pareiškęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo reikalauja priteisti 1000 eurų.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam V. R. dėl jam suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, jo atžvilgiu buvo naudojama fizinė bei psichinė prievarta. Dėl šių bendrų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Tačiau pažymėtina, kad į medikus nukentėjusysis nesikreipė, sužalojimo mastas nustatomas nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Atsižvelgdamas į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų bei formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismas mano, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą bei patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamųjų M. G. ir A. P. veiksmais nukentėjusiam V. R. padarytą neturtinę žalą vertina 500 eurų. Tokiu būdu, nukentėjusiajam V. R. iš kaltinamųjų M. G. ir A. P. solidariai priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
Byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį K. M. S. dalyvavo psichologė D. G., kuriai už suteiktas paslaugas Utenos apskrities VPK pagal pateiktą sąskaitą faktūrą 2021-05-04 Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 24,05 Eur (tomas 1, b. l. 105-106). Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta Utenos apskrities VPK patirtas išlaidas proceso išlaidomis, kurios turi būti išieškomos priteisiant 24,05 Eur solidariai iš kaltinamųjų M. G., V. M. ir V. R. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą pažymas, iš kurių matyti, kad iš kaltinamojo V. M. priteistina suma už suteiktą advokato teisinę pagalbą sudaro 606,88 Eur (tomas 5, b. l. 98, 99-100), kaltinamojo V. R. – 593,44 Eur (tomas 5, b. l. 116, 117-119), ir iš kaltinamojo A. P. – 1118,79 Eur (tomas 5, b. l. 138, 139-141). Todėl byloje spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju būtinumą kaltinamiesiems V. M., V. R. ir A. P. skirti gynėjus nulėmė tai, jog kaltinamasis M. G. buvo suimtas ir turėjo gynėją, todėl teismas sprendė, jog vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, gynėjų dalyvavimas būtinas. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėjai kaltinamiesiems buvo paskirti teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistieji neturėjo teisės rinktis, ar jiems gintis patiems, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų V. M., V. R. ir A. P., nesuderinamas su šių asmenų teise į gynybą. Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų V. M., V. R. ir A. P. netenkintini.
Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021-04-27 Utenos VPK Molėtų rajono PK nutarimu dėl daiktų perdavimo į saugojimo kamerą (Molėtų r. PK 2021-04-28 kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinam saugojimui buvo perduotas daiktinis įrodymas – metalinis strypas (tomas 1, b. l. 38-39, 40). Įsiteisėjus nuosprendžiui, metalinis strypas sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 302 - 308 straipsniu,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2021-10-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 2021-10-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 2021-06-29 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu ir 2021-07-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu, ir paskirti M. G. galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. G. kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 dienos.
Bausmės pradžią M. G. skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 13 dienos.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Į paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, A. P. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. (1 para).
Bausmę skirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje.
Nuteistasis A. P. ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune, tel. 8 (37) 452 371, el. paštas: info@kaunoti.lt
Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); uždrausti V. R. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
V. R. pripažinti kaltu ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); uždrausti V. R. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti jam subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); uždrausti V. R. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, V. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (t. y. 1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. G. ir A. P. solidariai nukentėjusiojo V. R. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamųjų M. G., V. M. ir V. R. solidariai Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, patirtas išlaidas – 24,05 Eur (dvidešimt keturis eurus 05 ct) už psichologo paslaugas ikiteisminiame procese.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2021-04-27 Utenos VPK Molėtų rajono PK nutarimu dėl daiktų perdavimo į saugojimo kamerą (Molėtų r. PK 2021-04-28 kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinam saugojimui perduotą daiktinį įrodymą – metalinį strypą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų V. M., V. R. ir A. P. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam M. G. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.