- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-141-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02148-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. e2A-141-252-2021 Proceso Nr. 2-08-3-02148-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.4; 2.6.16.11.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-837/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) (duomenys neskelbtini) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. B. 8 300 Eur skolą už automobilį „Ford S-Max“, 2 988 Eur delspinigius, 415 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovė atsakovui be dar dviejų automobilių pardavė ir automobilį „Ford S-Max“ už 8 300 Eur sumą, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki (duomenys neskelbtini). 3. Kadangi pirkėjas neįvykdė pareigos atsiskaityti už įsigytą prekę, tai iš jo priteistina ne tik 8 300 Eur skola, bet ir Sutartyje numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už 180 dienų – 2988 Eur. Taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), iš viso 415 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-11-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 8 300 Eur skolą, 1 494 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (9794 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2019-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 577,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 17,10 Eur pašto išlaidų valstybei. 5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai trečiojo asmens naudai. Atsakovas tarpininkavo gabenant automobilius į Ispaniją, o atsiskaitymo už automobilius procedūros ir dokumentų sutvarkymas vyko pagal šalių žodinį susitarimą, kuriuo atsakovui buvo išduodami neužpildyti pinigų priėmimo kvitai, tam, kad faktiškai pardavus automobilį, pirkėju būtų nurodomas kitas asmuo. 6. Teismas vertino, kad ieškovės pozicija dėl atsiskaitymo procedūrų išduodant neužpildytus pinigų priėmimo kvitus, tam kad dokumentai būtų parengti žinant faktinį automobilio pirkėją, yra pagrįsta. Ją patvirtina teismo posėdyje apklaustos liudytojos G. B. parodymai bei į bylą pateiktos PVM sąskaitos - faktūros bei kasos pajamų orderiai dėl automobilių „Porsche Cayenne“ ir „Mercedes Benz ML pardavimo. 7. Atsakovo pozicija dėl tarpininkavimo ir neturėjimo galimybės su (duomenys neskelbtini) atsiskaityti iš karto, teismo vertinimu nepaneigia tarp šalių susiklosčiusios atsiskaitymo tvarkos. 8. Nors atsakovas savo prievolės ieškovei įvykdymą įrodinėjo trimis (duomenys neskelbtini) vekseliais, dviem po 2 900 Eur, ir vienu – 2 500 Eur sumai, teismas sprendė, kad duomenų jog atsakovas atsiskaitė už automobilį „Ford S-Max“, byloje nėra. 9. Teismas atsakovui papildomai išaiškino vekselio, kaip piniginio vertybinio popieriaus, aspektus bei sprendė, kad šiuo atveju bus vertinami tik atsakovui grąžinti vekseliai, t. y. vekseliai su S. V. ar G. B. parašais, kadangi laikytina, jog jų įrodomoji galia didesnė. Teismas nustatė, kad S. V. G. B. paskolino 31 200 Eur (pagal atsakovui grąžintus vekselius). 10. Nors atsakovas teigė, kad Sutartis buvo tik formalumas, nes būtent vekseliai buvo jos užtikrinimo priemonė, be to, pačiuose vekseliuose nebuvo nurodyti automobilių pavadinimai, o tai įrodo, kad S. V. elgėsi nesąžiningai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pagal vekselius atsiskaitė, laikė, kad jis pripažino savo besąlygišką prievolę atsiskaityti su S. V.. 11. Teismas pasisakė, kad atsakovui būnant verslininku ir suprantant, kad atsiskaitoma su fiziniu, o ne juridiniu asmeniu, argumentas, kad vekseliais buvo atsiskaityta už automobilius, negali būti laikomas pagrįstu. Aplinkybė, kad pagal vekselius sumokamas pinigines lėšas priėmė įmonės (duomenys neskelbtini) teismo vertinimu, reikšmės sprendžiant klausimą dėl tinkamo Sutarties vykdymo, neturi, nes vekseliai buvo sudaryti ne tarp ginčo šalių. 12. Teismas įvertinęs vekselių formai reikšmingą teisinį reguliavimą, atmetė kaip deklaratyvią atsakovo poziciją, jog S. V. pasielgė nesąžiningai, nes vekseliuose nenurodė automobilių pavadinimų. 13. Teismas darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove, dėl ko reikalavimą dėl 8 300 Eur skolos priteisimo tenkino. 14. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai sudaro beveik trečdalį pačios skolos; kad ji yra juridinis asmuo, vykdantis verslą, tikėtina, kad per neatsiskaitymo laikotarpį įmonė gavo ir kitų pajamų; įrodymų dėl sustojusios veiklos, savo pačios įsipareigojimų pradelsimo neteikė, todėl teismas sprendė, kad teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,1 procento (1 494 Eur). 15. Kadangi ieškovė nurodė, kad palūkanas ir delspinigius paskaičiavo, nes dėl atsakovo savalaikio neatsiskaitymo patyrė nuostolius, teismas konstatavo, kad prašomos priteisti 415 Eur palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją. O pagal kasacinio teismo praktiką nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į delspinigių dydį. Atsižvelgiant į tai, 415 Eur dydžio prašomas priteisti palūkanas, teismas įskaitė į 1 494 Eur sumą ir ieškovei iš viso priteisė 1494,00 Eur delspinigių. 16. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino. 17. Bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas paskirstė proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-87-837/2020, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialines teisės normas ir procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir byla buvo išnagrinėta neteisingai. 20. Šalių atsiskaitymo tvarka už perkamus automobilius buvo aptarta žodžiu, t. y. atsiskaityti grynaisiais po automobilių pardavimo. Prievolės atsiskaityti įvykdymo užtikrinimui apeliantas pasirašė vekselius, atitinkamai tai pačiai sandorio sumai, vienintelio (duomenys neskelbtini) naudai. Atsiskaitymai vyko dalimis grynaisiais pinigais. Todėl apmokėjus viską pagal sutartį, visi vekseliai įmonės (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti jų davėjui G. B.. 21. Nuo pirmojo teismo posėdžio atsakovas teikė prašymą įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus, pagrindžiančius atsiskaitymo faktą už visus tris automobilius pagal aptariamą Sutartį. Tuo norėjo atskleisti kokiu būdu grynieji pinigai patekdavo į įmonės kasą. 22. Grynųjų pinigų perdavimą šalys tvirtino tik tarpusavio susitarimais ir vekseliais. Negalėjo būti pateikta grynųjų pinigų priėmimo kvitų, o fakto, kad pinigai įmonei už automobilius buvo sumokėti grynais, ieškovė nekvestionavo. Teismas neišsiaiškino kaip buvo atsiskaityta pagal Sutartį už du kitus automobilius. 23. Savo argumentams pagrįsti, atsakovas teismui pateikė viso 12 paprastųjų vekselių, surašytų (duomenys neskelbtini) data, bendrai 31 200 Eur sumai. Atsakovas už visus automobilius atsiskaitė tokiu pačiu būdu, pinigus perduodant įmonės (duomenys neskelbtini) grynaisiais, jiems ant vekselių pasirašant, kad pinigus gavo. S. V. pripažino atsiskaitymo faktą pagal vekselius. 24. Pažymi, kad savo (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose, jis išdėstė papildomas aplinkybes, dėl ko buvusi draugystė su S. V. iširo. O taip pat faktus apie tai, kokia tvarka ieškovė perdavė - pardavė transporto priemones ir kitiems klientams. Parduotos transporto priemonės galėjo būti neapskaitytos, arba apskaitomos įmonės buhalterijoje vėliau, ar apskaitomos mažesnėmis kainomis. Tai pagrįsti atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė pas jį išlikusius: tuščią pinigų priėmimo kvitą, PVM sąskaitos - faktūros kopiją (duomenys neskelbtini), paruoštą (duomenys neskelbtini), pirkėjui G. B., už automobilį „Ford Max-S“, kurioje nurodyta automobilio kaina yra 3200 Eur be PVM, 3872 Eur su PVM. Sąskaita patvirtinta įmonės antspaudu, išrašyta ir pasirašyta (duomenys neskelbtini). Tačiau šis įrodymas sprendime neįvertintas. 25. Esant tokiam dokumentui, jei vis tik būtų pripažinta, kad skola už minimą automobilį egzistuoja, suma galėtų būti priteistina pagal pirkėjui pateiktą sąskaitą faktūrą, t. y. mažesnė nei sutartyje. 26. Teismas taip pat neaptarė atsakovo į bylą pateikto susirašinėjimo sms žinutėmis su ieškovės (duomenys neskelbtini) dėl kvito ginčo automobiliui. Apelianto nuomone tai kelia abejonių dėl ieškovės pozicijos, nes jei nebuvo atsiskaityta, tai kvitas, kurio nuotraukos nurodo neberandanti (duomenys neskelbtini) neegzistuotų. Atkreipia dėmesį, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jokie pinigų įnešimo į įmonės kasą dokumentai nebuvo pateikti. 27. Mano, kad teismas nepagrįstai abi ginčo šalis laikė verslininkais ir jiems taikė vienodą buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymo, atsiskaitymo pagal automobilių pirkimo - pardavimo sutartis žinojimo ir atidumo standartą. 28. Atsakovas pirmą kartą tarpininkavo pirkdamas automobilius, pasitikėdamas draugu S. V., pasirašė paruoštus dokumentus. Tik vėliau iš viešai skelbiamų duomenų sužinojo, kad S. V. įmonės, kurių (duomenys neskelbtini) tvarkė ta pati (duomenys neskelbtini), dirbo vesdamos „dvigubą“ buhalteriją. 29. Nurodo, kad nuvykęs į (duomenys neskelbtini), susiekė su (duomenys neskelbtini) T. U., kuriam buvo perdavęs automobilius, kad šis pateiktų išsaugotus dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) Sutartimi. Jis atrado surašytą dar vieną (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį (bet nerealizuotą) dėl trijų (dviejų tų pačių ir vieno kito) automobilių pirkimo iš ieškovės. Apelianto nuomone šios sutarties turinys pagrindžia, kad sutartis buvo standartinė, tik pakeistas vienas automobilis - „Mercedes Benz E220“ į „Mercedes Benz ML“ ir tuo pagrindu pasirašyta kita – ginčo Sutartis, kurios užtikrinimui pasirašyta 12 paprastųjų vekselių 33 800 Eur sumai. 30. Apelianto teigimu, vekseliai buvo sugrupuoti pagal automobilius ir susegti sąsagėlėmis, ant kiekvienos grupelės pirmojo vekselio viršuje G. B. ranka užrašyta pieštuku atitinkama suma, kuri atitinka kiekvieno iš trijų automobilių kainą. Tai yra vienoje grupėje buvo 6 vnt. vekselių, ant kurios užrašyta suma 15 000 Eur (susegta 5 vnt. po 2 900 Eur, 1 vnt. 500 Eur.); antroje - 4 vnt. (susegta 3 vnt. po 2 900 Eur, 1 vnt. 1 800 Eur) užrašyta 10 500 suma; trečioje buvo 3 vnt. (susegta 2 vnt. po 2 900 Eur, 1 vnt. 2 500 Eur) užrašyta 8300 Eur suma. 31. Pasikeitus automobiliui, iš 10 500 Eur kainos į pigesnį už 7 900 Eur, nebeatitiko bendra vekselių suma Sutarties kainai (skirtumas 2600 Eur suma). Todėl du vekselių originalai buvo panaikinti, vienas 2 900 Eur sumai, kitas 1 800 Eur sumai, vietoje jų perrašytas vienas vekselis 2 100 Eur sumai. 32. Nors (duomenys neskelbtini) nepatvirtino įrašų jos ranka pieštuku atsiradimo aplinkybių, nes, tai būtų nenaudinga informacija ir faktai ieškovei, tačiau aplinkybės, susijusios su baudžiamuoju persekiojimu dėl buhalterinės apskaitos, ieškovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, leidžia spręsti dėl jos lojalumo (duomenys neskelbtini). 33. Teismas nepagrįstai vertino tik atsakovui grąžintus su parašais vekselius, ir tik juos laikė turinčius didesnę įrodomąją galią, o kitus, suklydęs net jų skaičių, atmetė. 34. Ieškovė teikė PVM sąskaitas - faktūras: (duomenys neskelbtini) 7 900 Eur sumai už Mercedes Benz ML, ir PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už Porche Cayenne 15 000 Eur sumai, išrašytas pirkėjui T. U.. Taip pat pateikti du Kasos pajamų orderiai šioms sumoms. Ant šių dokumentų pasirašyta (duomenys neskelbtini). Atsakovui teismo posėdžio metu atkreipus dėmesį, kad ant kasos pajamų orderių nėra parašų, ir kad tai neįrodo, kaip, kas atsiskaitė už tas dvi transporto priemones, S. V. replikavo ar jis nori dar kartą atsiskaityti ir už šiuos automobilius. 35. Pažymi, kad kokiomis aplinkybėmis pinigai pateko pas (duomenys neskelbtini) už du kitus automobilius, ieškovė neteikė jokių paaiškinimų. Ieškovės kasos pajamų orderiai tik parodo, kad (duomenys neskelbtini) ar kitas įmonėje atsakingas asmuo, surinkęs iš klientų grynuosius pinigus, net ir pagal kelis pinigų priėmimo kvitus, ar kitais būdais, vėliau juos gali įnešti į įmonės kasą pagal vieną kasos pajamų orderį. 36. Kadangi sutartys be registracijos numerių, tai leidžia tokią sutartį pakeisti kita, ar kitokios vertės turto pirkimo - pardavimo sutartimi. Kiti įmonės dokumentai, registrai neįrodė, iš kokių asmenų pinigai pateko į kasą. T. U. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), jis nepadavė ir niekaip negalėjo paduoti grynaisiais, nors jis sąskaitose nurodytas pirkėju (o sutartyje G. B. pirkėjas). 37. Nesutinka su teismo vertinimu, kad vekseliai buvo savarankiška asmeninė apelianto prievolė S. V., ir neturi reikšmės šiam ginčui. Teismas privalėjo aiškintis vekselių išdavimo pagrindus, o neapsiriboti pritarimu ieškovės pozicijai. Teismas pažeidė sutarčių laisvės principą, nes paneigė šalių susitarimą dėl vekselio, kaip sandorio užtikrinimo ir atsiskaitymo priemonės. Sudarydamas Sutartį ir kartu pasirašydamas vekselius, atsakovas nebuvo teisininkas, finansų srities profesionalas, autoverslininkas, todėl nesureikšmino dokumentų turinio, o S. V., kaip fizinį asmenį, sutapatino su jo (duomenys neskelbtini). 38. Atsakovas patvirtino, jog jo ir S. V. nesiejo jokie kitokie kreditoriniai santykiai. S. V. taip pat nepateikė jokio kito vekselio atsiradimo pagrindo. Pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta apie jos įvykdymo užtikrinimą vekseliu ar kitu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai 12 vnt. vekselių 31 200 Eur sumai patvirtina, kad būtent tos Sutarties, kurios pagrindu atsakovas įsigijo 3 automobilius, bendros 31 200 Eur vertės, buvo jos užtikrinimo būdas, nes datos, terminai sutampa. 39. Apelianto teigimu, pasirašant tikslinius vekselius, S. V. veikė kaip (duomenys neskelbtini). Ir pinigai pagal vekselius buvo grąžinami ir skirti ne jam asmeniškai, o įmonei, dėl ko ant vekselių pasirašydavo būtent įmonės (duomenys neskelbtini). Tai, jog konkrečių piniginių lėšų įnešimo neatsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose, nepaneigia jų perdavimo fakto būtent konkrečiam tikslui - atsiskaityti pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį. Pareiga tinkamai apskaityti lėšas pagal sutartis tenka įmonei, o ne jam. Atgavęs vekselius, nereikalavo papildomų dokumentų, patvirtinančių Sutarties įvykdymą. 40. Nagrinėjamu atveju susidarė faktinė situacija, kai ieškovė įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievoles tiek pagal pirkimo sutartį, tiek pagal vekselius. Atsakovas buvo suklaidintas dėl sandorių (vekselių išdavimo) esmės. 41. Nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, jis atsiskaityti už automobilį pavėlavo tik 57 dienas. Be to, sumažindamas delspinigių dydį teismas neįvertino, kad Sutartis buvo parengta ieškovės, kad silpnoji sutarties šalis yra pirkėjas, be to, būtina atsižvelgti ir į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal kurias galėjo būti priteistos ne didesnės nei 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos. Jei jos būtų skaičiuotinos 180 dienų terminui tai sudarytų 329, 50 Eur sumą. 42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 43. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevertino kokiomis aplinkybėmis buvo atsiskaityta su ieškovu už kitus du ne ginčo automobilius. 44. Apelianto nurodoma (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita - faktūra, kurioje automobilio „Ford S-Max“ kaina yra 3 200 Eur juridinės reikšmės neturi, nes ji nėra įtraukta į išrašomų sąskaitų - faktūrų registrą, įmonės buhalterinę apskaitą, sąskaita neturi numerio. Atsakovo prašymu pastarajam automobiliui buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas, kurį turėjo užpildyti atsakovas su nauju pirkėju, vienok, šis kvitas nebuvo grąžintas ieškovei. Kadangi kasos pajamų orderio kvitas neužpildytas (tuščio blanko kopija pateikta atsakovo į bylą), šios aplinkybės tik sustiprina argumentus dėl apelianto neatsiskaitymą už automobilį. 45. Pritaria teismo vertinimui dėl į bylą pateiktų vekselių ir pažymi, kad jie neįrodo prievolės pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį įvykdymo fakto. Atsakovo ir S. V. susitarimu, kai įrašo vekselyje dėl jo apmokėjimo negalėjo atlikti pats S. V., pinigai buvo perduodami ir įrašas padaromas G. B.. Tai nereiškia, kad ji veikė kaip ieškovės (duomenys neskelbtini). 46. Pats atsakovas pripažino, kad pateiktos 13 vnt. vekselių kopijos nėra susiję su nagrinėjamo ginčo objektu. Taigi, vertinti su byla nesusijusių vekselių kopijų, kuriomis disponuoja vekselio davėjas G. B., nėra pagrindo. 47. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad vekselius teismas turėjo vertinti kaip sandorio užtikrinimo ir atsiskaitymo priemonę. Apie tai nėra nurodyta pačioje Sutartyje, nors šis reikalavimas yra imperatyvus (CK 6.70 straipsnis). Kita vertus, pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu S. V. niekaip nebuvo susijęs su (duomenys neskelbtini), o ginčo sutartį pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) pareigas pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. 48. Atkreipia dėmesį, kad S. V. duomenimis, atsakovo bendra skola pagal vekselius galėjo sudaryti 34 000 Eur, todėl pastebėtina, kad vekselis 2 800 Eur sumai nebuvo pateiktas teismui. Atsakovas yra patyręs verslininkas, vykdantis maitinimo įstaigų verslą, užsiėmė ir papildomu verslu - galimai automobilių prekyba, todėl tikrai suprato, kaip turi būti atsiskaitoma su juridiniu asmeniu ir ką reiškia vekselio pasirašymas ir jo apmokėjimo faktas fiziniam asmeniui. 49. Ieškovės nuomone, papildomai mažinti delspinigių dydžio nėra pagrindo. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 50. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).