Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-314-395/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2A-314-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00915-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Algirdas Remeika, Albinas Čeplinskas (pran.)
Ieškovas
Ž. Ž.
Atsakovas
A. Ž.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-314-395/2012(Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00915-2010-8)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3;99.7;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-612-192/2011 pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. (Ž.) ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos teikiančios byloje išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmą mėnesio penktadienį jis pasiima sūnų E. Ž. iš motinos A. Ž. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina sūnų į jo motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; trečią mėnesio penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. motina A. Ž. atveža jam sūnų E. į jo gyvenamąją vietą ir pasiima jį iš jo gyvenamosios vietos tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.

2) šventinėmis dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi E. Ž. tokia tvarka: Tėvo dieną, bei jo, Ž. Ž., gimimo dieną (perkeliant ją į artimiausias išeigines dienas) jis pasiima sūnų E. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val., ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vakare iki 19 val. parveža namo; per šv. Kalėdas poriniais metais sūnų E. jis paima gruodžio 24 d. nuo 16 val. iki 19 val., ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; sausio 1 dieną ieškovas paima sūnų E. neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 14 val. iki 16 val., ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; jei sūnus šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas su motina ir atvirkščiai. Prasidedant vasaros atostogoms ieškovas su sūnumi bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę A. Ž. įspėdamas prieš mėnesį, o sūnaus E. Ž. vasaros atostogų metu pusę atostogų sūnus gyvena pas tėvą Ž. Ž...

3) paprastomis savaitės dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi pagal savo galimybes.

Ieškovas nurodė, kad su atsakove santuoka nutraukta Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-08-10 sprendimu Nr. N2-609-639/2007. Šiuo teismo sprendimu santuokoje gimusio sūnaus E. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina A. Ž.. Konkreti bendravimo tvarka su vaiku nebuvo nustatyta. Kurį laiką po santuokos nutraukimo atsakovė jam netrukdžiusi bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, tačiau tik jis vienas turėjęs patirti išlaidas nuvykdamas pasiimti sūnaus į Kauną. Atsakovė nei karto neatvežė jam sūnaus ir net nepasiūlė atvežti, o nuo 2010 metų vasaros pradėjo riboti jo teisę matytis su sūnumi. Atsakovė kreipėsi į Anykščių Vaiko teisių apsaugos skyrių ir reikalavo, kad vaikui nebūtų leidžiama atostogauti pas tėvą. Kadangi neteisine tvarka su atsakove nepavyksta išspręsti bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl jis ir kreipėsi į teismą.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi E. tvarką:

1) pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą ir trečią mėnesio penktadienį ieškovas Ž. Ž. paima sūnų E. Ž. iš motinos A. Ž. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžina sūnų į A. Ž. namus tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

2) švenčių dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi E. Ž. tokia tvarka: Tėvo dieną bei Ž. Ž. gimimo dieną (perkeliant į artimiausią mėnesio šeštadienį - sekmadienį) jis pasiima sūnų penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir parveža namo sekmadienio 18-19 val.;

3) per šv. Kalėdas poriniais metais sūnų paima gruodžio 24 dieną nuo 18 val. iki 19 val. ir parveža namo gruodžio 20 dieną 19 val.;

4) Neporiniais metais sūnus švenčia šv. Velykas su tėvu, jį pasiimdamas iš gyvenamos vietos nuo sekmadienio 10 val. iki 20 val.;

5) sūnaus žiemos atostogų metu neporiniais metais Ž. Ž. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir parveža namo sausio 1 dieną 19 val.;

6) sūnaus vasaros atostogų metu sūnus bendrauja su tėvu birželio 2-17 dienomis ir liepos 30-rugpjūčio 15 dienomis;

7) darbo dienomis Ž. Ž. su sūnumi bendrauja pagal savo galimybes, iš anksto suderintu laiku su A. Ž..

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ji nesutinka, jog ji ribojanti ieškovo su sūnumi bendravimą, neatveža jo pas tėvą, neatsako į jo skambučius. Sūnui su tėvu tiek anksčiau, tiek ir dabar leidžia susitarti ir jų bendravimas neribojamas. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad sūnus šių metų birželio 4 d.- liepos 4 d. atostogavo pas tėvą. Ieškovas iš darželio su jos leidimu paimdavo sūnų, tačiau vasarą tai buvo padaryta savavališkai be derinimo su ja, todėl ji ir buvusi priversta kreiptis į policijos komisariatą. Nutraukiant santuoką 2007 metais sūnaus E. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Jau ilgą laiką yra pasikeitusios faktinės gyvenimo aplinkybės. Teismo sprendimo priėmimo metu ji su sūnumi gyveno Anykščiuose, o šiuo metu - Kaune. Sūnus mokosi Juozo Urbšio vidurinėje mokykloje pirmoje klasėje. Ž. Ž. pats nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi - neskambina jam ir neatvažiuoja pas sūnų į mokyklą ar į namus. Ieškovui yra žinoma jos dabartinė padėtis, kad ji yra nedirbanti. Ji gauna 630 Lt socialinę pašalpą, iš kurios turi išlaikyti save ir sūnų. Ieškovas sūnaus išlaikymui periodinių išmokų neteikia, nes jis buvo priteistas konkrečiu turtu-buto dalimi, todėl vaiko išlaikymu rūpinasi tik ji viena. Atsakovės nuomone, du savaitgalius per mėnesį atvažiuoti paimti ir parvežti sūnų taip pat turėtų būti tėvo pareiga. Vaiko paėmimui ieškovas prašo nustatyti jam didelį laiko tarpą, net kelias valandas, kurias ji būsianti priversta laukti ir taikytis prie Ž. Ž. galimybių. Manytų, kad laikas trumpintinas iki 1 valandos. Jos atostogos visada privalėtų būti planuojamos pagal ieškovą, o tai yra neteisinga ir pažeidžia jos interesus, todėl privalu vasaros atostogų grafiką sustatyti tiksliau.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nustatė Ž. Ž. bendravimo tvarką su sūnumi E. Ž. sekančiai:

1. Pirmą ir trečią mėnesio penktadienį laiku nuo 17 iki 19 valandos Ž. Ž. paima sūnų E. Ž. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 17 val.

2. Švenčių dienomis ieškovas Ž. Ž. bendrauja su sūnumi E. Ž. tokia tvarka: Tėvo dieną bei Ž. Ž. gimimo dieną perkeliant į artimiausią savaitgalį Ž. Ž. paima sūnų penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.

3. Per šv. Kalėdas poriniais metais Ž. Ž. paima sūnų E. Ž. gruodžio 24 dieną 18 valandą ir grąžina sūnų gruodžio 26 d. iki 19 valandos. Neporiniais metais sūnus švenčia su motina.

4. Per šv. Velykas Ž. Ž. bendrauja su sūnumi E. Ž. neporiniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 17. iki 18 valandos ir grąžina antrą šv. Velykų dieną 17 valandą. Poriniais metais sūnus švenčia su motina.

5. Vasaros atostogų metu Ž. Ž. pasiima sūnų savo kasmetinių atostogų metu ir praleidžia su juo dvi savaites.

6. Sūnaus E. Ž. žiemos atostogų metu neporiniais metais Ž. Ž. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 16 val. ir parveža namo sausio 1 d. iki 19 val.

Darbo dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi E. Ž. iš anksto suderintu laiku;

Taip pat teismas priteisė iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas atstovavimo išlaidas – 1000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su sūnumi E. iš esmės nesiskiria, nėra pernelyg intensyvi ir maksimali, nepažeidžianti paties vaiko ir vaiko tėvų interesų. Pažymėjo, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikui. Tačiau tėvai nebendrauja tarpusavyje. Nustatant bendravimo tvarką teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas turi vykti pasiimti sūnaus į Kauną kas antrą savaitgalį penktadienį. Nurodė, jog ieškovas prašė nustatyti, kad vaiko paėmimo iš motinos namų laikas būtų nuo 17 val. iki 19 val. Kadangi reikalingas laikas nuvykti iš Anykščių į Kauną įvairiu metų laiku, įvairiomis oro sąlygomis, vertinant ir tai, kad ieškovas yra dirbantis, o darbo diena baigiasi ne anksčiau 17 val., teismas laikė, kad toks ieškovo prašymas dėl vaiko paėmimo laiko yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku 3 punktą pakeisti tokia bendravimo tvarka Šv. Kalėdų metu: per Šv. Kalėdas, poriniais metais, Ž. Ž. paima sūnų E. Ž. gruodžio 24 d., nuo 17.30 val. iki 18.30 val. ir grąžina sūnų gruodžio 26 d., nuo 18 iki 19 val.; pakeisti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktą taip: per Šv. Velykas Ž. Ž. bendrauja su sūnumi E. Ž. neporiniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadieni nuo 17 iki 18 valandos ir grąžina antrą Šv. Velykų dieną nuo 16 iki 17 valandos. Poriniais metais sūnus švenčia su motina; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose bei sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovei pagal pirmos instancijos teismo sprendimą.

Apeliantas nurodo, kad teismas sukonkretino, patikslino bendravimo sąlygas ir nustatė bendravimo su sūnumi tvarką, kuri turėtų tenkinti abi ginčo šalis, tačiau neįvertino tai, kad abi šalys yra konfliktinėje padėtyje, todėl kai kuriose bendravimo nuostatose padarė klaidingą sprendimą. Nors teismas ir pripažino, kad ieškovui reikalingas laikas atvykti iš Anykščių į Kauną įvairiu metų laiku, įvairiomis sąlygomis ir tai, kad ieškovas yra dirbantis, tačiau nustatydamas bendravimo tvarkos 3 punktą į tai neatsižvelgė, ir nustatė, kad "per šv. Kalėdas poriniais metais Ž. Ž. paima sūnų E. Ž. gruodžio 24 d. 18 valandą". Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp tėvų yra konfliktinė situacija, kuri tęsiasi ne vieneri metai, todėl nustatymas vaiko paėmimui lygiai 18 val. sukels dar didesnius konfliktus tarp šalių, vaiko nepaėmus lygiai 18 val. ir atvykus vaiko paimti ieškovui anksčiau nei 18 val. Tai patvirtina atsakovės rašyti pareiškimai policijos komisariatui, vaiko teisių apsaugos tarnybai, vengimas bendrauti telefonu dėl vaiko paėmimo pas save, laikui susitarti ir t.t. Be to apeliantas nurodo, kad keistinas ir pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktas.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, dalinai tenkindamas atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato teiktų atsakovei teisinių paslaugų pastovumą bei priteistinus maksimalius dydžius. Atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl yra mažintinas. Be to apelianto nuomone, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas privalėjo priteisti ir jo turėtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. Ž. (Ž.) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir nepagrindžia apelianto keliamų abejonių dėl vaiko paėmimo teismo sprendime nustatytu laiku. Tarp šalių konfliktas kilo ne dėl vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ne nustatytu laiku, ar anksčiau nustatyto laiko, o dėl to, kuris iš tėvų turi vežti sūnų į pasimatymus su tėvu, kadangi ieškovas pageidavo, kad atsakovė jam vaiką pristatytų į Anykščius tuomet, kai jis nori su vaiku pasimatyti. Jokių konfliktų ar skundų policijai dėl vėlavimo, ar atvykimo anksčiau pasiimti vaiką su atsakovu niekuomet nebuvo. Atsakovė kreipėsi į policiją tik po to, kai ieškovas vaiko pagal šalių susitarimą negrąžino, nors vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti bendravimo su sūnumi tvarką nustatant, kad jis vaiką pasiimt ne lygiai 18 val., tačiau nuo 17.30 val. iki 18.30 val., kas atsakovės nuomone, yra tik nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, kadangi didesnio laiko intervalo nustatymas nepašalina galimybės šalims konfliktuoti. Be to, apeliantas visiškai neargumentuoja, dėl kokios priežasties turėtų būti keičiamas pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas. Keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą vien tik dėl to, kad apeliantas taip pageidauja, nėra jokių galimybių. Negana to, antra Šv. Velykų diena visuomet yra laisva, dėl ko ieškovui nėra skirtumo kokiu laiku pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, kadangi šiuo atveju rūpestingam ir protingam tėvui, kuris nori pamatyti savo sūnų, bet koks laikas poilsio dieną turėtų būti priimtinas, siekiant tinkamai vykdyti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčas tarp šalių kyla dėl skyrium gyvenančių nepilnamečio E. Ž. gim., (duomenys neskelbtini), tėvo Ž. Ž. ir mamos A. Ž. (buvusios Ž.) bendravimo tvarkos ir dalyvavimo auklėjime nustatymo, nes šalys gera negali gera valia susitarti dėl abipusiai priimtinų sąlygų.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas tiek jo ieškinyje siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tiek tenkindamas atsakovės priešieškinyje nurodytas bendravimo su sūnumi ir jo auklėjimo sąlygas, nepagrįstai susiaurino ieškovo galimybes dalyvauti sūnaus auklėjime bei ugdyme, nes patvirtino aiškiai palankesnes atsakovei bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi nuostatas.

Kaip aiškų lygiateisio bendravimo sąlygų pažeidimą apeliantas nurodo aplinkybę, kad teismo nustatytos tvarkos 3 punkte nustatyta, kad „per šv. Kalėdas poriniais metais Ž. Ž. paima sūnų E. Ž. gruodžio 24 d. 18 valandą“, nes įtvirtinant šią nuostatą teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, jog apeliantas gyvena ir dirba Anykščiuose. Būtent dėl to apeliantui kyla papildomi sunkumai su atvykimu iki sūnaus gyvenamosios vietos bei suteikiama galimybė atsakovei piktnaudžiauti teismo nustatyta bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka, ką jinai yra jau padariusi nepagrįstai kreipdamasi į policiją.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad nepaisant to, jog tarp šalių santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu 2007-08-10 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 11-13), pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką, nepažeidė prioritetinių vaiko teisų bei įstatymais apsaugotų interesų principų, užfiksuotų CK 3.170 straipsnio nuostatose. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog paties ieškovo laisva valia buvo pasirinkta jo dabartinė gyvenamoji vieta ir jis neprieštaravo nepilnamečio sūnaus E. Ž., gim., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymui su mama, t. y. atsakove, nustatytu įsiteisėjusiu 2007-08-10 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-609-639/2007 (b. l. 11-13) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo pačiu- akivaizdu, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados tik patvirtina vaiko teisę bendrauti su tėvais nuolat ir tiesiogiai nepriklausomai nuo to, kur jo tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl būtinybės ginčo atveju vadovautis vaiko interesų apsauga, todėl apelianto argumentai dėl nepakankamo jo teisių gynimo negali būti vertinami kitaip nei siekimas sau palankių sąlygų, kas esminiai prieštarautų įstatymui (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad teismo išvadas įtakojo konfliktinė situacija tarp tėvų, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas ankstesniais savo veiksmais, liečiančiais bendravimo pobūdį su nepilnamečiu sūnumi ne visuomet elgėsi vaiko interesų naudai (b. l. 54, 55), todėl teismo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka negali būti laikytina diskriminuojančia apelianto atžvilgiu.

Atmetant apelianto argumentus dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių įvertinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei A. Ž. (Ž.) advokato atstovavimo išlaidas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes kaip matyti iš 2011-09-23 pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos už teisines paslaugas įrašų (b. l. 135, 136) atsakovė šias išlaidas iš tiesų turėjo, o byloje vykusių teismo posėdžių apimtis ir intensyvumas tik patvirtina tai, jog šios išlaidos neviršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio už advokato paslaugas dydžio.

Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistu, o ieškovo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas ČeplinskasAlgirdas RemeikaArvydas Žibas