- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- I3-12597-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03435-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Pareiškėjas
- P. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2024 m. liepos 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti 2024 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. P-705 dėl eil. P. M. atleidimo iš Karo policijos Vilniaus įgulos 2 – ojo karo policijos būrio 2 – ojo skyriaus karo policininko pareigų (toliau - 2024 m. gegužės 21 d. įsakymas); panaikinti 2024 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. PK-1292 dėl profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutarties nutraukimo su eil. P. M. ir jo atleidimo iš PKT į atsargą (toliau - 2024 m. birželio 3 d. įsakymas); grąžinti P. M. į tarnybą Lietuvos kariuomenėje; priteisti P. M. kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki grąžinimo į tarnybą Lietuvos kariuomenėje dienos.
Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) sudarė sutartį dėl PKT iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bandomąjį laikotarpį praėjo sėkmingai. Pieš PKT sutarties sudarymą, pareiškėjas atliko nuolatinę privalomąją karo tarnybą. 2024 m. gegužės 21 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Karo policijos Vilniaus įgulos 2 – ojo Karo policijos būrio 2 – ojo skyriaus karo policininko pareigų, nuo 2024 m. gegužės 21 d. įsakymo pasirašymo buvo perkeltas į į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą iki bus sprendimas nutraukti pareiškėjo PKT sutartį. 2024 m. birželio 3 d. įsakymu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė buvo ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, 2024 m. birželio 3 d. su pareiškėju buvo nutraukta PKT sutartis ir pareiškėjas buvo atleistas į atsargą. Pažymi, kad atleidžiant iš pareigų, teisės aktai nenumato pareigos atleisti karį kartu ir iš PKT, šiuo atveju sprendimo teisė yra palikta vadui. Susipažinęs su minėtais įsakymais pareiškėjas pateikė Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadui rašytinius paaiškinimus bei medicininius dokumentus dėl savo susirgimo diagnozės bei ligą sukeliančių priežasčių. Atsakymo negavo. 2024 m. birželio 13 d. pateikė skundą Ministerijos Generalinei inspekcijai dėl neteisėto atleidimo iš pareigų bei PKT sutarties nutraukimo. 2024 m. birželio 19 d. gavo atsakymą iš Ministerijos Generalinės inspekcijos. Pareiškėjas nurodo, kad buvo atleistas dėl ligos (buvo nedarbingume per 12 mėn. daugiau kaip 140 kalendorinių dienų), kurią sąlygojo tarnyba Karo policijoje, t. y. pareiškėjo atžvilgiu daugiau kaip metus laiko vykdomo patyčių (mobingo) iš aukštesnio rango policijos pareigūnų - srž. A. K. ir vrš. N. B.. Pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 12 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išraše nurodytos pareiškėjo ligą sąlygojusios priežastys – „nuo rudens darbe patiria stresą dėl blogų santykių su kai kuriais kolegomis. Atsirado nerimas, pradėjo blogėti nuotaika“. Pareiškėjui buvo paskirtas gydymas tianeptinu (atipinis antidepresantas). 2024 m. kovo 25 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės išraše konstatuota: „2024 m. vasario 12 d. konsultuotas psichiatro. Diagnozė (duomenys neskelbtini) ir skirtas gydymas Tianeptinu. Pacientas pradėjo lankyti ind. psichoterapiją, savijauta pagerėjo nežymiai. Paskutines dvi savaites būklė pablogėjusi: nerimas, apatija, energijos nebuvimas, sutrikęs miegas. Išsako minėtus skundus, įsitempęs, juntamas vidinis nerimas. Nuotaika pažeminta, liūdna su nerimu. Gydytis dienos stacionare atsisako“. Pareiškėjui papildomai buvo skirtas ne tik Tianeptinas ir individuali psichoterapija, bet ir išrašyti nauji vaistai. Pareiškėjas gydytis stacionare atsisakė, nes tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimą pareiškėjui išduotų ne šeimos gydytojas, bet VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Psichosomatinių susirgimų centras. Pateikus vadui pažymą, jog gydėsi šios ligoninės Psichosomatinių sutrikimų stacionare, iš karto būtų atleistas iš tarnybos. Taip pat bijojo, kad gali paaiškėti pareiškėjo susirgimo ir nerimo priežastis, nes įrodymų (garso įrašu) apie tarnyboje patirtas patyčias jis nerinko ir neturėjo. Tikėjosi, kad savijauta pagerės ir galės tęsti tarnybą. Gydytojų ligos išraše yra koncentruota forma nurodyti pareiškėjo nusiskundimai ir ligos priežastys, t. y. stresas darbe (Karo policijoje) dėl blogų santykių su kolegomis, kuris truko beveik metus laiko. Pažymi, kad šias aplinkybes ligoninės medikams jis nurodė 2024 m. vasario ir kovo mėn., t. y. tuomet kai nesitikėjo ir nežinojo, kad gali būti atleistas iš darbo Karo policijoje dėl ilgalaikio nedarbingumo, tikėjosi sugrįžti į tarnybą, todėl bijojo viešinti faktus apie pareiškėjo atžvilgiu naudojamas patyčias (mobingą), nes pareiškėjui būtų sudarytos dar psichologiškai sunkesnės darbo sąlygos ir būtų priverstas nutraukti tarnybą dėl nepakeliamo ilgalaikio psichologinio streso tarnyboje. Todėl pareiškėjo skundai medikams turi būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai dėl tarnyboje susidariusios psichologinės įtampos dėl santykių su kitais pareigūnais (su pareiškėjo rango kolegomis santykiai buvo puikūs). Pareiškėjas neturėjo pagrindo sakyti netiesą ar apkalbėti pareigūnus (kurių duomenys medikams net nebuvo atskleisti), pareiškėjas turėjo tikslą sakyti tiesą, nes tik žinodami tiesą medikai galėjo paskirti tinkamą gydymą. Šiuo metu pareiškėjas toliau gydosi, vartoja vaistus, lankosi pas psichologus ir lanko terapijos seansus. Skunde Ministerijos Generalinei inspekcijai pareiškėjas nurodė faktus, situaciją tarnyboje, patvirtinančius patyčias, kurias vykdė aukštesnio rango Karo policijos pareigūnai. Pažymi, kad tos įvardintos patyčių, pareiškėjo žeminimo situacijos gali pasirodyti pernelyg sureikšmintos jas vertinant kaip patyčias (mobingą), tačiau toks neigiamas „fonas“, kai esi nuolat žeminamas ir priverstas jaustis ne tik kad nevertas žmogiškos pagarbos, bet ir niekinamas, tęsėsi ilgiau nei metus laiko, todėl pareiškėjo emocinė būklė to neišlaikė. Pareiškėjas yra įvaldęs kovos menus, tarnavęs kariuomenėje, sėkmingai praėjo bandomąjį laikotarpį Karo policijoje. Pareiškėją atrenkant į tarnybą Karo policijoje jis buvo sveikas, emocinė būklė buvo stabili. Pokalbių įrašų su A. K. ir N. B. neturi, nes niekada nemanė, kad galės kreiptis pagalbos ir reikės paviešinti patyčių faktą tarnyboje. Ministerijos Generalinė inspekcija yra perdavusi Lietuvos kariuomenės vadui įvertinti karo policininkų srž. A. K. ir vrš. N. B. veikas, kuriomis galimai padaryti karių drausmės pažeidimai. Pabrėžia, kad kitų pareiškėjo rango karių patirti epizodiniai pažeminimai neprilygo toms sistemingoms patyčioms, kurias šie pareigūnai vykdė pareiškėjo atžvilgiu daugiau kaip metus laiko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad skundžia du įsakymus: 2024 m. gegužės 21 d. įsakymą ir 2024 m. birželio 3 d. įsakymą, tačiau pastebi, kad Lietuvos kariuomenės karo policijos vado sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų yra tik sudėtinė priimto galutinio sprendimo nutraukti PKT sutartį dalis, t. y. iš esmės pasekmės pareiškėjui kilo dėl 2024 m. birželio 3 d. įsakymu priimto sprendimo nutraukti su juo PKT sutartį. Su pareiškėju PKT sutartis (galiojanti iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) buvo 2024 m. birželio 3 d. įsakymu nutraukta 2024 m. birželio 3 d. ir pareiškėjas išleistas į atsargą. Nutraukimo pagrindas - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas, t. y. pareiškėjo darbingumas su pertraukomis buvo sutrikęs daugiau nei 140 dienų per paskutinis 12 mėnesių ir nedarbingumas (susirgimas) nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pažymi, kad pareiškėjas pirmosios sąlygos, tai kad per 12 mėnesių sirgo daugiau kaip 140 dienų neginčija. Pareiškėjas iš esmės ginčija antrąją sąlyga, kad jo susirgimas nebuvo susijęs su tarnyba, t. y. pareiškėjas skunde nurodo, kad jo susirgimas buvo sąlygotas tarnybos Lietuvos kariuomenės karo policijoje. Įgyvendinant KASOKTĮ 65 ir 67 straipsnio nuostatas, karių sveikatos būklė tikrinama atliekant karinę medicinos ekspertizę ir vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintomis Karinės medicinos ekspertizės nuostatomis ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybinio tyrimo komisijos pagrindinis uždavinys ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Taigi tik Tarnybinio tyrimo komisija yra įgaliota nustatyti priežastinį ryšį tarp susirgimo ir tarnybinių pareigų vykdymo ir priimti sprendimą, kuris gali būti skundžiamas teismui. KASOKTĮ nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai detaliai apibrėžia procedūrą, kurios metu PKT kario sveikatos sutrikimas susiejamas su tarnyba. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl susirgimų būtų kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją su prašymu ištirti, ar jo susirgimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, šių duomenų nepateikia ir pats pareiškėjas. Kadangi teisės aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryšio su tarnyba tyrimo procedūras, tai šis įrodymas gali būti gaunamas tik tokiu būdu, kokį nustato teisės aktai. Nei teismams, nei atsakovui nėra suteikta teisė nustatyti ir patvirtinti šio fakto. Vertinant pareiškėjo teikiamus įrodymus teismui, pastebi, kad pareiškėjas nepateikė detalių/tikslių išrašų apie jo nedarbingumą, kuriuose matytųsi diagnozuota liga ir dėl jos atsiradęs nedarbingumas. Dalis medicininių duomenų pateikiami, kaip nurodo pareiškėjas, iš e.sveikatos portalo, tačiau nėra jokio galimybės įsitikinti, kad pateikti visi duomenys be redagavimo. Dėl pareiškėjo nurodyto mobingo tarnybos metu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris atsiliepimo teikimo dieną dar nėra baigtas, todėl atsakovas šiuo klausimu plačiau pasisakyti negali. Nurodo, kad svarbu pažymėti, kad PKT karių teisės ir pareigos apibrėžtos norminiuose teisės aktuose, tai kad pareiškėjas kaip PKT karys nežinojo ar nesitikėjo tokių veiksmų iš atsakovo, nėra pagrindas pripažinti tokių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Atsakovės nuomone, su pareiškėju pagrįstai buvo nutraukta PKT sutartis, sprendimą nutraukti PKT sutartį (2024 m. birželio 3 d. įsakymą) priėmė tam įgaliojimus turintis asmuo – Lietuvos kariuomenės vadas, dėl nedarbingumo laikotarpio viršijančio 140 dienų per 12 mėnesio - ginčo nėra, atsakovas 2024 m. birželio 3 d. įsakymo priėmimo metu ir šiuo metu neturi jokių duomenų, kad pareiškėjo susirgimas būtų Tarnybinio tyrimo komisijos pripažintas kaip susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Pažymi, ir tai, kad PKT sutartis su pareiškėju baigia galioti 2024 m. rugpjūčio 1 d., todėl visiškai nepagrįstai pareiškėjas prašo jį grąžinti į PKT ir priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką iki grąžinimo į tarnybą Lietuvos kariuomenėje dienos. Nepaisant to koks bus galutinis teismo sprendimas, PKT sutartis buvo sudaryta terminuotai iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir jau yra pasibaigusi, tad po šios datos atsakovui negali kilti papildomos pasekmės kaip, kad kompensacijos už pravaikštą mokėjimas ar pareiškėjo grąžinimas į tarnybą teismo sprendimu.
3. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą spręsti teismo nuožiūra.
4. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo atsakovės 2024 m. gegužės 21 d. įsakymas ir 2024 m. birželio 3 d. įsakymas teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. DS-82. Sutarties pirmame 1 punkte nurodyta, kad Ministerija priima karį į profesinę karo tarnybą 2 (dvejiems) metams iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.
2024 m. gegužės 21 d. įsakymu pareiškėjas, Karo policijos Vilniaus įgulos 2 – ojo karo policijos būrio 2 – ojo skyriaus karo policininkas, atleistas iš pareigų. Tuo pačiu 2024 m. gegužės 21 d. įsakymu pareiškėjas perkeltas į Karo policijos laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą iki bus priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį.
2024 m. birželio 3 d. įsakymu su pareiškėju buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis; pareiškėjas paskirtas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. Įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu. Buvo atsižvelgta į tai, kad P. M. susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, kai darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis, taip pat į tai, jog susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas, ar su tarnyba.
7. KASOKTĮ (suvestinė redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
KASOKTĮ 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai).
KASOKTĮ 65 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
KASOKTĮ 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.
KASOKTĮ 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.
Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-732 redakcija) (toliau - Nuostatai), Komisijos uždavinys – ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (Nuostatų 6 punktas).
8. Teismas visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė su pertraukomis truko ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Šios KASOKTĮ nustatytos sąlygos pareiškėjas neginčija, į bylą yra pateikti SODROS duomenys „Informacija apie asmeniui išduotus elektroninio nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 3 d.“ Iš minėtos pažymos matyti, kad pareiškėjui nedarbingumas buvo išduodamas su pertraukomis nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. (2024 m. birželio 3 d. įsakyme nurodyta, kad nedarbingumas buvo išduotas ir laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 lapkričio 17 d., iš viso pareiškėjas buvo nedarbingume 152 dienas). Kadangi pareiškėjas neginčija pirmosios KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytos sąlygos, jog pareiškėjas per 12 mėnesių sirgo daugiau kaip 140 dienų, todėl plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.
9. Pareiškėjas iš esmės ginčija antrą pareiškėjo atleidimo iš Karo policijos sąlygą - susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo atleistas dėl ligos (buvo nedarbingume per 12 mėn. daugiau kaip 140 kalendorinių dienų), kurią sąlygojo tarnyba Karo policijoje, t. y. pareiškėjo atžvilgiu daugiau kaip metus laiko vykdomo patyčių (mobingo) iš aukštesnio rango policijos pareigūnų - srž. A. K. ir vrš. N. B.. Pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gydosi, vartoja vaistus, lankosi pas psichologus ir lanko terapijos seansus. Tai yra pareiškėjas akcentuoja aplinkybę, kad pareiškėjo susirgimus sąlygojo jo tarnyba Karo policijoje ir tarnybos metu patirti išgyvenimai.
2024 m. birželio 19 d. Ministerijos Generalinės inspekcijos rašte „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad atsižvelgiant į pareiškėjo P. M. nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas buvo persiųstas Lietuvos kariuomenės vadui įvertinti Karo policijos policininkų srž. A. K. ir N. B. veikas, kuriomis galimai padaryti karių drausmės pažeidimai.
2024 m. spalio 1 d. į bylą yra pateikta 2024 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo Nr. KPDT-2, kurioje nurodyta, kad drausmės pažeidimo, numatyto KDS 87 straipsnyje, požymių, susijusių su patyčiomis (mobingu) ats. eil. P. M. atžvilgiu, nėra; siūlo tarnybinį patikrinimą laikyti baigtu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad nebuvo nustatyti įrodymai, tokie kaip: rašytiniai įrodymai, balso įrašai, vaizdo medžiaga. Taip pat iš liudytojų paaiškinimų, bei srž. A. K. ir vrš. N. B. paaiškinimų bei pateiktų įrodymų (ats. eil. P. M. tarnybiniai pranešimai, vaizdo medžiaga), buvo padaryta išvada, kad ats. eil. P. M. atžvilgiu reikėjo skirti papildomą dėmesį dėl kario elgesio tarybos ir ne tarnybos metu.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog neigiamas „fonas“, kai esi nuolat žeminamas ir priverstas jaustis ne tik kad nevertas žmogiškos pagarbos, bet ir niekinamas, tęsėsi ilgiau nei metus laiko, todėl pareiškėjo emocinė būklė to neišlaikė, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo pateikti išrašai iš medicininių įrašų patvirtina pareiškėjo esamą sveikatos būklę, tačiau nepatvirtina fakto, kad tokią pareiškėjo būklę sąlygojo būtent jo tarnyba Karo policijoje ir tarnyboje galimai patirtos patyčios (mobingas).
10. Taip pat teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo susirgimai yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Minėta, kad Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinys yra ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Tarnybinio tyrimo komisija tyrimą pradeda, remdamasi sveikatos sutrikimą patyrusio kario ar jo įgalioto asmens prašymu, taip pat KASOKTĮ 67 straipsnio 16 dalyje nurodytų asmenų ar jų įgaliotų asmenų prašymu nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (Nuostatų 10.1 papunktis). Prašymą teikiantis asmuo kartu su Prašymu pateikia: kario mirties ar sveikatos sutrikimo faktą patvirtinančių medicininių dokumentų kopijas (mirties liudijimą, sveikatos istorijos išrašus ir kt.) (Nuostatų 14.1 papunktis). Be to, Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo (Nuostatų 36 punktas).
KASOKTĮ ir Nuostatai detaliai reglamentuoja karių sveikatos sutrikdymų ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba procedūras. Iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad kario sveikatos sutrikimas gali būti pripažintas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba tik konstatavus atitinkamus teisiškai reikšmingus tarnybos faktus ar aplinkybes.
Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų su prašymu kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją, pareiškėjas nepasinaudojo KASOKTĮ ir Nuostatuose nustatyta tvarka, kad būtų atliktas tyrimas dėl jo sveikatos sutrikimo galimo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigų vykdymu ar tarnyba nustatymo. Teismas savo ruožtu negali vertinti pareiškėjo sveikatos sutrikimų atsiradimo. Vertindamas priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinio pareigų atlikimo, nagrinėjamu atveju, teismas turėtų vertinti Tarnybinio tyrimo komisijos atlikto tyrimo išvadą ir jos pagrįstumą.
11. Teismo vertinimu, sutartis su pareiškėju buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, 2024 m. birželio 3 d. įsakymą priėmė tam įgaliotas asmuo – Lietuvos kariuomenės vadas. Įsakymas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė buvo ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis, taip pat jokių duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybinio tyrimo komisiją, tam kad būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir tarnybinio pareigų atlikimo, byloje nėra.
12. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijami atsakovės 2024 m. gegužės 21 d. įsakymas ir 2024 m. birželio 3 d. įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinių reikalavimų. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.