Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. dėl J. S. priklausančios mokėjimo kortelės neteisėto įgijimo, laikymo, neteisėto panaudojimo, inicijuojant finansinę operaciją, ir svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

V. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2007 m. liepos mėnesį, tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė su savimi iki 2007 m. liepos 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svetimą – V. S. priklausančią – elektroninę mokėjimo priemonę – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, V. M. buvo kaltinama tuo, kad ji neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone: t. y. ji, V. M. , 2007-07-29 14.10 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima – V. S. priklausančia – elektronine mokėjimo priemone – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodama naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, – ir paėmė 200 Lt.

Be to, V. M. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: t. y. ji, V. M. , turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007-07-29 14.10 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. S. priklausančią AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, paėmė 200 litų, apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. S. – turtą – 200 litų.

Be to, V. M. buvo kaltinama tuo, kad ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: t. y. ji, V. M. , ne anksčiau kaip 2007-07-31 13.40 val., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė su savimi iki 2007-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svetimą – V. S. priklausančią – elektroninę mokėjimo priemonę – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, V. M. buvo kaltinama tuo, kad ji neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine nokėjimo priemone: t. y. ji, V. M. , 2007-08-01 10.36 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima – V. S. priklausančia – elektronine mokėjimo priemone – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodama naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą – ir paėmė 200 Lt.

Be to, V. M. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: t. y. ji, V. M. , turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007-08-01 10.36 val., AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. S. priklausančią AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, paėmė 200 litų, apgaule savo naudai įgijo svetimą V. S. turtą – 200 litų.

Toliau prokuratūros skunde yra pažymima, kad tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis tvirtina, esą nuotraukos, kuriomis grindžiamas kaltinimas, yra suklastotos. Kaltinamoji nurodo, kad 2007-07-29 nuotraukoje ji užfiksuota birželio mėnesio pradžioje, tuomet, kai su V. S. leidimu, naudodamasi bankomatu, iš jo sąskaitos paėmė l 000 Lt. Dėl 2007-08-02 nuotraukos kaltinamoji tvirtina, kad galėjo būti nufotografuota ne bankomato, o banko skyriuje esančia kita kamera. Šie jos teiginiai visiškai nepagrįsti. Juos neabejotinai paneigia kiti bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Sampo“ banko bankomatus aptarnauja įmonė, kuri nėra tiesiogiai susijusi su AB „Sampo“ banku, jo teikiamomis paslaugomis ir įsipareigojimais, UAB „First data Lietuva“ atlieka tik techninį darbą. Nei ši įmonė, nei jos darbuotojai neturi jokio suinteresuotumo nei pretenzijos, kurią V. S. pateikė bankui, nei nagrinėjamos bylos baigtimi. O kadangi nuotraukas bankui pateikė būtent ši įmonė (o ne pats bankas jomis disponuoja), nėra jokio pagrindo abejoti nuotraukose užfiksuotų duomenų tikrumu. Liudytojas L. J. parodė, kad bankas pats tiesiogiai neturi jokios galimybės patikrinti bankomate esančias nuotraukas ar jas paimti. Tai gali padaryti tik per bankomatus aptarnaujančią įmonę — UAB „First data Lietuva“. Pastaroji įmonė pateikia bankui nuotraukas tik gavusi paklausimą. L. J. taip pat patvirtino, kad byloje esančias nuotraukas pateikė būtent UAB „First data Lietuva“. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jos visos yra užfiksuotos lygiai iš tos pačios vietos. Pati V. M. neneigia, kad 2007-07-29 nuotraukose prie bankomato užfiksuota yra ji. Šie duomenys neabejotinai įrodo, kad visose nuotraukose V. M. yra užfiksuota prie bankomato, esančio prekybos centre BIG, Taikos pr. 139, Klaipėdos m., jame įrengta kamera bei tai, kad 2007-07-29 ir 2007-08-01 finansines operacijas bankomate V. S. kortele atliko ir pastarojo turtą apgaule užvaldė V. M. . Tuo tarpu teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir konstatuodamas, kad nepakanka duomenų, įrodančių, jog pinigus paėmė V. M. , neargumentavo, kodėl nelaiko įrodymais AB „Sampo“ banko pateiktų 2007-07-29 ir 2007-08-01 nuotraukų, kuriose V. M. užfiksuota atliekanti finansines operacijas. Teismas tik nurodė, kad kelia abejonių kompiuterinės laikmenos gavimo būdas, nes jo paėmimas nebuvo įformintas teisėtu procesiniu veiksmu. Šie teismo argumentai visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2007-08-28 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyboje gautas AB „Sampo“ banko raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Kartu su šiuo raštu bankas pateikė ir kompiuterinę laikmeną (t. l, b. l. 7). Remiantis minėtu raštu, nustačius nusikaltimų požymius, 2007-09-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00515-07 pagal LR BK 182 str. l d. ir 214 str. l d. Pažymėtina, kad LR BPK nenumato galimybės atlikti procesinius veiksmus, kol nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti, šis raštas bei skaitmeninė laikmena su nuotraukomis buvo pateikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl akivaizdu, kad šių daiktų paėmimas ir negalėjo būti įforminamas kokiu nors LR BPK numatytu procesiniu veiksmu. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BPK 92 str., kompiuterinė laikmena, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, buvo apžiūrėta. Tai užfiksuota 2007-10-08 apžiūros protokole (t. l, b. l. 19–33). Kompiuterinėje laikmenoje buvusios nuotraukos buvo išspausdintos bei pridėtos prie apžiūros protokolo. Tai rodo, kad minėtos nuotraukos byloje gautos teisėtu būdu ir turi būti pripažįstamos įrodymais, LR BPK 20 str. 5 d. numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktas numato, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Kaip matyti, teismas, manydamas, jog skaitmeninių laikmenų gavimas kelia abejonių, net nebandė jų pašalinti ir nepagrįstai jas vertino kaltinamosios naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad abejonės teismui iškilo dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „First data Lietuva“ 2007 m. birželio mėnesio nuotraukų pateikti negalėjo, o praėjus daugiau nei 5 mėnesiams buvo pateikta 2007-06-14 nuotrauka, kurioje prie bankomato užfiksuota V. M. . Kaip jau minėta, papildomai paprašyta patikrinti, ar birželio mėnesio nuotraukos yra bankomate, buvo tik po to, kai teisme iš liudytojo L. J. buvo sužinota, jog gali būti, kad tos nuotraukos dar neištrintos. Paaiškėjus, kad tos nuotraukos yra, t. y. gavus jas baudžiamojoje byloje, teismas suabejojo jų patikimumu. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, tačiau kilusių abejonių teismas net nebandė šalinti ir šių įrodymų netikrino. Pareikalavus UAB „First data Lietuva“' pateikti daugiau tomis dienomis bankomate užfiksuotų nuotraukų, būtų galima įsitinti, kad būtent šiame bankomate jos yra saugomos minėtą laiką. Esamą neaiškumą UAB „First data Lietuva“ 2007-10-16 rašte, kuriame nurodyta, kad birželio mėnesio nuotraukų pateikti nėra galimybės, galima patikslinti kaip liudytoją apklausus šį dokumentą ruošusį ir pasirašiusį asmenį. Taigi šių duomenų teismas išsamiai neištyrė, neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai nevertino jų kaip įrodymų.

Teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad 2008-03-27 UAB „First data Lietuva“ rašte yra nurodytas ne to bankomato numeris. Iš tiesų minėtame rašte yra nurodytas bankomato numeris ATM 80019, tačiau akivaizdu, jog čia yra padaryta techninė klaida. Kadangi bankomatuose, fotografuojant finansinę operaciją atliekantį asmenį, nuotraukose, be kitų duomenų, yra fiksuojamas bankomato numeris, matyti, jog prie rašto pridėtuose diskeliuose esančiose nuotraukose užfiksuotas bankomato numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8–63). Tai, kad lydimajame rašte dėl klaidos yra nurodytas ne to bankomato numeris, jokiu būdu negali paneigti diskeliuose esančių nuotraukų teisingumo ir teisėtumo. Pažymėtina tai, kad 2008-03-27 UAB „First data Lietuva“ rašte esantis netikslumas įrodymų tyrimo metu nebuvo pastebėtas. Iš to darytina išvada, kad ši aplinkybė paaiškėjo teismui priimant nuosprendį. Kaip jau minėta, teismas abejones kaltinamojo naudai gali vertinti tik tuo atveju, kai jų nėra galimybės pašalinti. LR BPK 300 str. numato, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, jog neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas, nesiimdamas priemonių atsiradusiam netikslumui pašalinti, šių aplinkybių vertinti kaltinamojo naudai negalėjo. Šį netikslumą be jokių problemų galima pašalinti papildomai apklausus raštą parengusį ir pasirašiusį asmenį.

Prokuratūros skunde akcentuojama ir tai, kad nuosprendyje teisingai konstatuota, jog teismui imtis specialisto ar eksperto vaidmens, kad organaleptiniu ir atvaizdų lyginamuoju metodu nustatytų atvaizdų tapatybę, nėra pagrindo. Pastarasis ir neturi teisės imtis tokio vaidmens, kadangi neturi specialių žinių, kurias turi specialistas ar ekspertas, tačiau iš byloje esančių 2007-06-14, 2007-07-29 ir 2007-08-01 nuotraukų vizualiai matyti, kad jose yra užfiksuota V. M. , pastaroji taip pat neneigia, kad tai yra jos atvaizdas. Tačiau teismui iškilusios abejonės turėjo būti pašalintos pasitelkus specialistą ar ekspertą. Šias abejones vertinti kalinamosios naudai teismas būtų galėjęs tik tuo atveju, jei išnaudojus visas galimybes nepavyktų jų pašalinti.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismo teiginys, jog išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien tik šalutiniais ir netiesioginiais įrodymais, visiškai nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėjo, jog LR BPK 20 straipsnio l dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Teismų praktika Nr. 27). Pažymėtina tai, kad savo argumentus nepagrįstai Klaipėdos m. apylinkės teismas grindžia remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punktu, kadangi šiame punkte yra nurodyta tai, jog teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje pagal visus kaltinimo epizodus atliktas tendencingai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ištirtos ne iki galo ir paviršutiniškai. Šios išvados visiškai nepagrįstos ir neargumentuotos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad tyrimas būtų atliktas neobjektyviai ar šališkai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti iš esmės visi reikalingi tyrimo veiksmai. Papildomi duomenys teisme buvo renkami dėl to, kad įrodymų tyrimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu.

Prokuratūros skunde pažymima ir tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinimai V. M. pareikšti jai padarius atskiras 6 baudžiamąsias veikas, nors tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika, esant idealiajai veikų sutapčiai ir taikant kitą baudžiamąjį įstatymą. Taigi darytina išvada, kad nenustatyta, jog ši kaltinamoji dalyvavo padarant jai inkriminuotas veikas dėl nukentėjusiajam V. S. priklausančių mokėjimo instrumentų – banko kortelės –neteisėto įgijimo ir jos bei kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo — PIN kodo, panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti. Šie Klaipėdos miesto apylinkės teismo argumentai neaiškūs, nelogiški ir prieštaringi. Iš tokių teismo išvadų išeina, kad nenustatyta, jog V. M. padarė jai inkriminuotas veikas dėl to, kad, teismo manymu, netinkamai kvalifikuotos veikos. Pažymėtina ir tai, kad teismas nuosprendyje nors ir teigia, jog V. M. veikos turi būti kvalifikuotos ne kaip 6 atskiros veikos, o kaip viena tęstinė veika, esant idealiajai veikų sutapčiai, tačiau šių išvadų visiškai neargumentuoja. Be to, nurodo, jog turi būti taikomas kitas baudžiamasis įstatymas, tačiau koks, teismo manymu, kitas baudžiamasis įstatymas turi būti taikomas, visiškai neargumentuoja.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. M. , pasinaudodama V. S. mokėjimo kortele dviem atvejais skirtingomis dienomis, apgaule iš sąskaitos paėmė po 200 Lt. Jos veikos kvalifikuotos kaip pavieniai nusikaltimai bei baudžiamieji nusižengimai. Paviene nusikalstama veika laikoma pavojinga, LR BK uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką svetimo turto užvaldymas apgaule laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant bendra tyčia, yra užvaldomas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie esant kitoms aplinkybėms galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vienas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas užvaldyti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. 2007-07-29 pasiėmė iš sąskaitos 200 Lt, o po 3 dienų paėmė dar 200 Lt. Taigi pinigai apgaule buvo užvaldyti per du kartus, nors pastaroji turėjo realią galimybę visus šiuos pinigus paimti vienu metu. Be to, iš V. S. sąskaitos išrašo matyti, kad tarp V. M. atliktų finansinių operacijų banko kortele naudojosi ir V. S. . Tai rodo, kad pirmą kartą neteisėtai pasinaudojusi mokėjimo kortele, atlikusi finansinę operaciją bei paėmusi iš sąskaitos 200 Lt, V. M. kortelę buvo grąžinusi atgal V. S. ir ja nebedisponavo, o po 3 dienų vėl atliko analogiškus veiksmus. Šios aplinkybės įrodo, kad V. M. neturėjo bendro sumanymo apgaule užvaldyti apibrėžto dydžio turto, todėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip pavieniai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Turto užvaldymas apgaule teisingai kvalifikuotas pagal LR BK 182 str. 3 d., kadangi jo vertė viršija l MGL, tačiau neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nuo 2007-07-21 įsigaliojo 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, pagal kurią atsakomybė už neteisėtą mokėjimo instrumento laikymą yra numatyta 214 str. l d., o už neteisėtą finansinės operacijos inicijavimą 215 str. l d. Kadangi V. M. veikose yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 3 d., 214 str. l d. ir 215 str. l d., požymiai, todėl jos kvalifikuotos teisingai.

LR BK 182 str. numatyta atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule. Turtas yra svetimas tuomet, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Nors V. M. ir V. S. jau kurį laiką gyvena kartu, augina bendrą vaiką, tačiau jie nėra sutuoktiniai. Duomenų, kad būtų įregistruota jų partnerystė, nėra. Pagal LR CK nuostatas bendrąja jungtine nuosavybe netampa kartu gyvenančių, bet nesusituokusių asmenų įgytas turtas. Pažymėtina, kad taip pat ir sugyventinių, įregistravusių partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai įgytas ir naudojamas turtas nelaikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. S. parodymų, jo sąskaitoje buvę pinigai buvo jo asmeninis turtas, pastarasis teigia, kad pats nuspręsdavo, kiek duoti pinigų V. M. . Tai patvirtino ir pati kaltinamoji. Paminėti duomenys įrodo, kad turtas, t. y. pinigai, kuriuos V. M. nuėmė iš bankomato pasinaudodama V. S. banko kortele, jai buvo svetimas. Tai, kad V. M. naudodama svetimą kortelę, norėdama inicijuoti finansinę operaciją, t. y. naudodamasi bankomatu norėdama paimti pinigus, suvedė tik V. S. banko suteiktą PIN kodą bei tokiu būdu suklaidindama banko informacinę sistemą identifikavo save kaip V. S. , įrodo, jog pinigus, iš viso 400 Lt, ji įgijo apgaule.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad iš byloje esančios 2007-02-22 banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad teisė naudoti bei valdyti V. S. sąskaitą buvo suteikta tik pastarajam. Šioje sutartyje yra pateiktas V. S. parašo, kuriuo patvirtins visus nurodymus bankui dėl sąskaitų tvarkymo operacijų, pavyzdys. Tos pačios sutarties bendrojoje dalyje, sutarties dalyje, kurioje reglamentuotos kliento teisės ir pareigos, numatyta, kad bankui leidus, sąskaitą valdyti turi teisę suteikti kitiems vartotojams, tačiau duomenų, kad bankas būtų suteikęs teisę V. S. sąskaitą valdyti V. M. , nėra. Pats V. S. taip pat patvirtino, kad į banką dėl to, jog būtų suteikta teisė jo sąskaitą valdyti V. M. , nesikreipė, paimti pinigus iš sąskaitos pastarajai buvo leidęs tik vieną kartą, t. y. 2007 m. birželio mėnesio pradžioje. Šie duomenys neabejotinai įrodo, kad V. M. kaltinime nurodytu metu V. S. išduotą AB „Sampo“ banko mokėjimo kortelę laikė ir naudojo, t. y. inicijavo finansines operacijas, neteisėtai. Visi išdėstyti duomenys įrodo, kad V. M. neteisėtai laikė V. S. mokėjimo kortelę, ja inicijavo finansines operacijas bei apgaule įgijo iš viso 400 Lt, taigi padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 3 d., 214 str. l d. ir 215 str. l d.

Apibendrinant apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus prokuroras konstatuoja, kad Klaipėdos m. apylinkės teismas išteisindamas V. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 3 d., 214 str. l d. ir 215 str. l d., padarymo, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė du baudžiamuosius nusižengimus ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, jų sukeltos pasekmės nėra sunkios, apgaule užvaldytas turtas nėra didelės vertės, anksčiau neteista, turi šeimą, augina mažametį vaiką, turi darbą. Tačiau V. M. kalta neprisipažino, o tai rodo, kad savo veiksmų nevertina kritiškai. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, kad LR BK 41 str. numatyti bausmių tikslai bus pasiekti paskiriant su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę, t. y. piniginę baudą.

Išteisintosios V. M. atsikirtimuose į prokuratūros apeliacinį skundą nurodoma, kad ji jokių nusikaltimų nepadarė, nes savavališkai V. S. mokėjimo kortelės neėmė, pinigų po 200 Lt 2007-07-29 ir 2007-08-01 iš bankomato prekybos centre BIG neėmė. Šį faktą patvirtino jos sugyventinis V. S. , dėl to jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Išteisintoji atsikirtimuose pažymi, kad banko pažymose vieną kartą yra nurodytas bankomatas Nr. (duomenys neskelbtini) , o po to Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prokuratūra laiko, kad šis faktas yra tik techninė klaida (b. l. 8, t. 2). Tokios pažymos su sumaišytomis datomis negali būti laikomos įrodymais. Bet kokie nesusipratimai ar klaidos turi būti vertinamos jos naudai.

Įrodymais negali būti laikomos suklastotos nuotraukos todėl, kad su dabartine kompiuterine technika bet kada galima iš vieno disko pernešti duomenis į kitą diską ir padaryti bet kokias nuotraukas. O būtent 2007-06-14 ji buvo prekybos centre BIG prie „Sampo“ bankomato ir su V. S. kortele jam leidus paėmė 1000 Lt. Tokiu būdu jos atvaizdas papuolė į bankomato bei banko duomenų bazę, o iš ten bet kada buvo galima padaryti nuotraukas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pristatytos 2007-06-14 bankomato darytos nuotraukos, o pagal teismo reikalavimą tos nuotraukos atsirado. Jos yra vienodos su nuotraukomis, pridėtomis prie bylos anksčiau (b. l. 23–33, t. 1). Iš kur, kokiu būdu buvo gautos šios nuotraukos, neaišku (b. l. 15–63, t. 2). Todėl negalima remtis tokiais įrodymais (nuotraukomis) ir pagal juos priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Nukentėjusiojo V. S. atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodoma, kad V. M. pasinaudoti jo banko mokėjimo kortele nuo 2007-07-29 iki 2007-08-02 negalėjo, nes banko mokėjimo kortelė buvo pas jį piniginėje. Atsikirtimuose pažymima, kad visas tas dienas jo banko kortelė tikrai buvo pas jį. Nukentėjusiojo manymu, byloje esanti 2007-07-29 nuotrauka iš tikrųjų yra 2007-06-14 daryta nuotrauka, tik ant jos užrašyta 2007-07-29 data. Byloje taip pat yra 2007-08-01 nuotrauka, tačiau V. M. 2007-08-01 BIG prekybos centre „Sampo“ filiale mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, todėl 2007-08-01 nuotrauka padaryta šių mokėjimų metu. Taigi byloje esančios nuotraukos ir yra anksčiau nurodytų datų.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas, nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje yra nurodyta, kad kaltinamosios V. M. kaltė grindžiama vien tik pažymomis, gautomis iš SAMPO banko, apie atliktas operacijas su V. S. priklausančia kortele bei bankomato kompiuterinės laikmenos nuotraukomis, kuriose yra V. M. fotografinis atvaizdas. Teismas manė, kad tas faktas, jog iš kompiuterinės laikmenos paimtų nuotraukų matyti, kad nurodytu laiku prie bankomato užfiksuotas V. M. kompiuterinis skaitmeninės fotografijos atvaizdas, nepatvirtina ir neįrodo V. M. kaltės, nes kitų duomenų, įrodančių, kad kaltinamoji neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo nukentėjusiajam priklausančią banko mokėjimo kortelę, byloje nenustatyta. Teismas akcentavo, jog nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji šią kortelę iš minėto asmens buvo paėmusi ir ja disponavo, nes nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad banko kortelė minėtomis dienomis buvo jo piniginėje ir jis ja tomis dienomis naudojosi, ir šias aplinkybes patvirtina banko pažyma apie atliktas operacijas nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 2 d., o kaltinamoji V. M. neigia savavališkai paėmusi nukentėjusiajam priklausančią banko kortelę ir ja disponavusi. Teismas nepaneigė nukentėjusiojo ir kaltinamosios versijos, jog nuotraukos, kuriose prie bankomato yra užfiksuota V. M. , yra fotomontažas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu, prašant nukentėjusiajam ir kaltinamajai, UAB „First Data Lietuva“ pateikė duomenis, kad 2007 m. birželio mėn. bankomate Nr. 519 atliktų operacijų nuotraukos nėra išlikusios ir nėra galimybės jų pateikti . Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ši bendrovė teismui pateikė ir nuotraukas, darytas bankomate (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio mėnesį. Iš šių duomenų matyti, kad bankomatai nurodyti skirtingais numeriais, ir nenustatyta, kodėl ikiteisminio tyrimo metu šių reikalaujamų nuotraukų nebuvo galimybės pateikti, o daugiau kaip po 5 mėnesių nuo pirmesnio teiginio apie jų nebuvimą šios nuotraukos dėl nežinomų aplinkybių atsirado. Tad teismas padarė išvadą, jog šios nuotraukos negali būti tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu, kad kaltinamoji atliko kaltinamajame akte jai inkriminuotus veiksmus, todėl šiuo įrodymu nesivadovavo. Teismui sukėlė abejonę ir kompiuterinės laikmenos gavimo byloje būdas, nes jo paėmimas nebuvo įformintas teisėtu procesiniu veiksmu. Be to, iš kaltinamojo akto turinio darytina išvada, kad nenustatyta, kada, kur ir kokiu būdu kaltinamoji šią banko kortelę neteisėtai įgijo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka surinktų ir ištirtų įrodymų, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir V. M. pripažinta padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien tik šalutiniais ir netiesioginiais įrodymais, spėlionėmis ir prielaidomis.

Kolegijos nuomone, byloje buvo pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą apkaltinti V. M. dėl jai inkriminuojamų veikų.

Iš nukentėjusiojo V. S. parodymų ir banko pažymų apie atliktas operacijas 2007-07-29 14.10 val. ir 2007-08-01 10.36 val. darytina išvada, kad nurodytos banko operacijos dėl pinigų sumos du kartus po 200 litų tikrai buvo padarytos. Byloje yra nuotraukos, kuriose V. M. 2007-07-29, laikotarpiu nuo 14.09.32 val. iki 14.10.33 val., ir 2007-08-01, laikotarpiu nuo 10.35.36 val. iki 10.36.59 val., užfiksuota prie bankomato Nr. 519, esančio prekybos centre BIG, Taikos pr. 139, Klaipėdos m. (b. l. 19–33, t. l). Šiose nuotraukose, be V. M. atvaizdo, yra fiksuoti ir kiti svarbūs duomenys – finansinės operacijos atlikimo data, laikas ir bankomato numeris. Iš byloje esančio V. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007-07-29 14.10.14 val. ir 2007-08-01 10.36.40 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo paimta po 200 Lt (t. 2, b. l. 149–150). Šie duomenys visiškai atitinka nuotraukose užfiksuotus duomenis. Tame pačiame sąskaitos išraše, skiltyje „data“ yra nurodyta, kad bankas informaciją apie pirmąją atliktą operaciją gavo 2007-07-30, o apie antrąją – 2007-08-02. Liudytoja Žydrūnė Ozdienė parodė, kad duomenys apie bankomate atliktą operaciją bankui perduodami ne iš karto, tai gali užtrukti vieną ar dvi dienas, banko sąskaitos išraše, skiltyje „data“ yra nurodoma data, kada banke yra gaunama informacija apie bankomate atliktą finansinę operaciją, o esančioje grafoje „Operacijos aprašymas“ yra nurodoma tiksli operacijos atlikimo data, laikas bei vieta. Paminėti duomenys patvirtina, kad informacija apie atliktas finansines operacijas buvo fiksuojama skirtingose sistemose, t. y. pačiame bankomate operacijos atlikimo metu ir banko informacinėje sistemoje, kai 2007-07-30 ir 2007-08-02 buvo gauta informacija apie atliktas finansines operacijas. AB „Sampo“ banko bankomatus aptarnaujančios įmonės UAB „First data Lietuva“ 2007-10-16 raštas patvirtina, kad AB „Sampo“ banko bankomatai, atliekant finansines operacijas, fotografuoja — finansinės operacijos metu iš karto fiksuojamas ją atliekantis asmuo. Nuotraukose fiksuojama data, laikas ir bankomato numeris. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad 2007-07-29 ir 2007-08-01 prie AB „Sampo“ banko bankomato (duomenys neskelbtini) , esančio prekybos centre BIG, nuotraukose užfiksuota moteris, kuri pasinaudodama V. S. mokėjimo kortele paėmė pinigus. Ši moteris pinigus išsiiminėti kita data ir laiku nei nurodyta nuotraukose negalėjo (t. l, b. l. 40). Būtent šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina tai, kad finansinės operacijos buvo atliktos kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku bei jas atliko išteisintoji V. M. . V. M. gyvena kartu su V. S. , t. y. nuolat būna kartu. Tai rodo, kad pastarajai be problemų, V. S. nematant, buvo reali galimybė kortelę paimti, o ja pasinaudojus, netrukus grąžinti. V. M. pati tvirtina, kad būtent 2007-08-01 ji tikrai buvo atėjusi į šį prekybos centrą. O iš V. S. ir V. M. parodymų matyti, kad pastarajai buvo žinomas ir V. S. kortelės PIN kodas.

Nukentėjusysis kolegijai tvirtino, jog nuotraukos, kuriomis grindžiamas kaltinimas, yra suklastotos, abejonių dėl nuotraukų tikroviškumo nepaneigė ir apylinkės teismas. Pabrėžtina tai, jog AB „Sampo“ bankas bankomatus aptarnauja įmonė, kuri nėra tiesiogiai susijusi su AB „Sampo“ banku, jo teikiamomis paslaugomis ir įsipareigojimais, UAB „First data Lietuva“ atlieka tik techninį darbą. Nuotraukas bankui pateikė būtent ši įmonė (o ne pats bankas), tad nėra jokio pagrindo abejoti nuotraukose užfiksuotų duomenų tikrumu. Liudytojas L. J. parodė, kad bankas, pats tiesiogiai neturi jokios galimybės patikrinti bankomate esančias nuotraukas ar jas paimti. Tai gali padaryti tik per bankomatus aptarnaujančią įmonę — UAB „First data Lietuva“. L. J. taip pat patvirtino, kad byloje esančias nuotraukas pateikė būtent UAB „First data Lietuva“. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jos visos yra užfiksuotos lygiai iš tos pačios vietos. Pati V. M. neneigia, kad 2007-07-29 dienos nuotraukose prie bankomato užfiksuota yra ji. Šie duomenys neabejotinai įrodo, kad visose nuotraukose V. M. yra užfiksuota prie bankomato, esančio prekybos centre BIG, Taikos pr. 139, Klaipėdos m., jame įrengta kamera bei tai, kad 2007-07-29 ir 2007-08-01 finansines operacijas bankomate V. S. kortele atliko ir pastarojo turtą apgaule užvaldė V. M. .

Teismas nuosprendyje nurodė, kad kelia abejonę kompiuterinės laikmenos gavimo būdas, nes jo paėmimas nebuvo įformintas teisėtu procesiniu veiksmu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2007-08-28 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyboje gautas AB „Sampo“ banko raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Kartu su šiuo raštu bankas pateikė ir kompiuterinę laikmeną (t. l, b. l. 7). Kaip matyti, šis raštas bei skaitmeninė laikmena su nuotraukomis buvo pateikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl akivaizdu, kad šių daiktų paėmimas ir negalėjo būti įforminamas kokiu nors LR BPK numatytu procesiniu veiksmu. Tuo tarpu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BPK 92 str., kompiuterinė laikmena, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, buvo apžiūrėta. Tai užfiksuota 2007-10-08 apžiūros protokole (t. l, b. l. 19–33).Tai rodo, kad minėtos nuotraukos gautos teisėtu būdu ir pripažintinos tinkamais įrodymais.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2007-07-29 nuotraukose užfiksuotas V. M. atvaizdas gali būti užfiksuotas 2007 m. birželio mėnesio pradžioje, bei nurodė, jog ši aplinkybė nepaneigta. Šią aplinkybę visiškai paneigia nuotraukos, kurias UAB „First data Lietuva“ pateikė teismui įrodymų tyrimo metu (t. 2, b. l. 8–63). Iš šių pateiktų nuotraukų matyti, kad V. M. bankomate įrengta kamera užfiksuota 2007-06-14, 2007-07-29 bei 2007-08-01. Net vizualiai matyti, kad V. M. pateiktose nuotraukose skirtingomis dienomis užfiksuota skirtingais rūbais.

Abejonės teismui iškilo ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „First data Lietuva“ 2007 m. birželio mėnesio nuotraukų pateikti negalėjo, o praėjus daugiau nei 5 mėnesiams buvo pateikta 2007-06-14 nuotrauka, kurioje prie bankomato užfiksuota V. M.. Ir tikrai, jau paminėtame rašte (b. l. 40, t. 1) UAB „First data“ prevencijos grupės vadovas J. M. pranešė, jog nuotraukos yra saugomos tris mėnesius. Kolegija aiškinosi šį neatitikimą ir apklausė J. M. kaip liudytoją. Liudytojas parodė, kad patikrinti nuotraukas pavedė kitam žmogui. Nuotraukų saugojimo terminas priklauso nuo standžiojo disko atminties. Liudytojas pripažino, kad raštas dėl nuotraukų saugojimo termino yra netikslus, taigi šis prieštaravimas buvo pašalintas. Liudytojas L. J. taip pat kolegijai patvirtino, jog nuotraukos buvo paimtos ne iš kažkur kitur, o iš bankomato, esančio BIG prekybos centre, visi įrašai yra autentiški, klaidų negali būti. Nukentėjusysis V. S. kolegijai tvirtino, jog 2008 m. birželio 17 d. (šią dieną yra jo gimimo diena) jis apskritai negalėjo iš minėto bankomato pasiimti pinigus – 1000 Lt. Kolegija, norėdama įsitikinti, gavo iš UAB „Danske bank“ (buvęs „Sampo“ bankas) birželio mėn. V. S. sąskaitos išklotinę (tokią pačią išklotinę pateikė ir pats nukentėjusysis), iš kurios matyti, jog V. S. iš bankomato paėmė 1000 Lt. Būtent tą dieną V. S. buvo užfiksuotas nuotraukose ( b.l.20-22, t.2), taigi jo tvirtinimas, jog taip nebuvo, yra paneigtas. Taigi darytina išvada, jog nuotraukos, kuriuose atitinkamu laiku užfiksuoti prie bankomato V. S. ir V. M. , yra tikroviškos, o ne suklastotos.

Apibendrindama tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog V. M. kaltė dėl 400 Lt pasisavinimo yra įrodyta, apylinkės teismas nepagrįstai ją išteisino.

Bylos duomenimis ( b.l.10, t.1) yra nustatyta, jog tarp 2007-07-29 ir 2007-08-01 kortele naudojosi ir V. S. , tad prokuroras yra teisus, jog V. M. kortelę jam buvo grąžinusi, o po to vėl pasinaudojo, taigi ji padarė šešias pavienes nusikalstamas veikas.

Kolegija konstatuoja, jog V. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: ji 2007 m. liepos mėnesį, tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė su savimi iki 2007 m. liepos 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svetimą – V. S. priklausančią – elektroninę mokėjimo priemonę – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, ji neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone: V. M. 2007-07-29 14.10 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima – V. S. priklausančia – elektronine mokėjimo priemone – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodama naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą – ir paėmė 200 Lt.

Be to, ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: V. M. , turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007-07-29 14.10 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. S. priklausančią AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, paėmė 200 litų, apgaule savo naudai įgijo svetimą V. S. turtą – 200 litų.

Be to, ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: V. M. ne anksčiau kaip 2007-07-31 13.40 val., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė su savimi iki 2007-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svetimą – V. S. priklausančią – elektroninę mokėjimo priemonę – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, ji neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone: V. M. 2007-08-01 10.36 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima – V. S. priklausančia – elektronine mokėjimo priemone – AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – panaudodama naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą – ir paėmė 200 Lt.

Be to, ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: V. M. , turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2007-08-01 10.36 val. AB SAMPO banko grynųjų pinigų išmokėjimo bankomate, esančiame prekybos centre BIG, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. S. priklausančią AB SAMPO banko VISA mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, paėmė 200 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. S. – turtą – 200 litų.

V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.( dvi veikos), 215 str. 1 d.(dvi veikos), 182 str. 3 d.(dvi veikos).

Prokuroras siūlo skirti V. M. už nusikalstamas veikas bausmę – baudą, tačiau, kolegijos nuomone, padarytos veikos yra mažareikšmės. V. M. gyvena kartu su V. S.. Paimta palyginus nedidelė pinigų suma, dėl kurios nukentėjusysis V. M. pretenzijų neturi, jis net yra įsitikinęs, jog pinigus iš bankomato paėmė ne ji ir tuo atveju, jeigu jis nebūtų kreipęsis į policiją, baudžiamoji atsakomybė V. M. nebūtų net kilusi.

BK 37 str. numato, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamojo kodekso 37 str. prasme veika yra mažareikšmė, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Svarbu yra nustatyti, ar kėsinimusi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes asmuo siekė padaryti joms esminę žalą, ar veikos tikslai ir motyvai, veikos padarymo būdas ir pasekmės rodo, kad šia veika nebuvo siekiama tokią žalą padaryti, todėl veika yra mažareikšmė. Pastarosios aplinkybės ir buvo nustatytos, todėl V. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį:

V. M. dėl J. S. priklausančios mokėjimo kortelės neteisėto įgijimo, laikymo, neteisėto panaudojimo, inicijuojant finansinę operaciją ir apgaule savo naudai svetimo turto įgijimo 2007 m. liepos 29 d. ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1d., 182 str. 3 d. atleisti dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.