Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4541-839/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

negrąžinto kredito, 104,61 EUR baudą, 147,06 EUR delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: periodinę reikalavimų perleidimo sutartį, išrašą iš bylų priėmimo – perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties, transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, automobilio defektacijos aktą, žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą, žyminio mokesčio detalizaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,mogo LT“ ir atsakovės J. K. 2018 m. liepos 7 d. buvo sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis Nr. RNT07072018/0026 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei teisę už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėti nustatyto dydžio reguliarias mėnesio nuomos išmokas. UAB ,,mogo LT“ perdavė atsakovei naudoti transporto priemonę, tačiau ieškovės teigimu atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, ir už naudojimąsi automobiliu liko skolingas 1634,02 EUR sumą, kurią ieškovės paskaičiavimu sudaro: 153,38 EUR nesumokėtas automobilio nuomos mokestis, 147,30 EUR sutarties sudarymo mokestis ir 1333,34 EUR už transporto priemonės defektus.

Pradinis kreditorius su atsakove sudarytą sutartį nutraukė. Kreditorius UAB ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis kreditorius 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei. Pateiktais duomenimis atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta, duomenų apie atsiskaitymą byloje nėra.

Ieškovė ieškinyje išdėstytus reikalavimus privalo pagrįsti faktiniais duomenimis, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalies reikalavimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovė bendroje sumoje reiškia reikalavimą priteisti 1634,02 EUR dydžio įsiskolinimą, taigi šio reikalavimo pagrįstumas yra vertintinas pagal byloje esančius duomenis.

Atsakovė neneigė ir neginčijo, jog įmokų už automobilio nuomą nemokėjo dėl ko ieškovės skaičiavimu susidarė įsiskolinimas, todėl prašoma priteisti 153,38 EUR skola už automobilio nuomą laikytina įrodyta ir pagrįsta.

Ieškovė prašo priteisti 1333,34 EUR kompensaciją už turto defektus. Pagal pateiktą 2019-03-04 automobilio defektacijos aktą matyti, kad ši suma susidaro iš detalių ir remonto darbų: purkštukų remonto, turbinos remonto, įsiurbimo kolektoriaus tarpinių keitimo, gal. svirčių sailentblokai, originalios programos atstatymas, priekinių stabdžių kaladėlės su nusidėvėjimo davikliu. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).

Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Atsakovė nepaneigė pateiktų duomenų, jog automobilio būklė grąžinus jį ieškovei buvo blogesnė nei jį perdavus naudoti atsakovei, bei kad dėl automobilio nudėvėjimo nėra jos kaltės, todėl iš atsakovės priteistina 1333,34 EUR kompensacija už turto defektus.

Tarp šalių sudarytos Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. RNT07072018/0026, 10.8 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio baudą nuo sutartyje nurodytos transporto vertės tuo laikotarpiu jeigu sutartis nutraukiama dėl jos kaltės. Kadangi sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovė nemokėjo įmokų už automobilį, automobilio vertė ieškovės skaičiavimu sutarties nutraukimo dieną sudarė 2092,15 EUR, todėl iš atsakovės priteistina 104,61 EUR dydžio bauda (CK 6.71 str. 1 d., Sutarties 10.8 punktas).

Pagal sudarytos sutarties II dalies bendrųjų nuostatų 10.3 p. nuomininkas laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti Nuomotojo naudai iki 1 % dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Ieškovės skaičiavimu atsakovė privalo sumokėti 147,06 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2020-02-21 iki 2020-08-19, skaičiuojant ne daugiau kaip už 180 dienų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 42,00 EUR žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (1,84 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės „Plus Plus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, naudai: 1634,02 EUR skolą, 104,61 EUR baudą, 147,06 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1885,69 EUR sumą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,00 EUR žyminį mokestį.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.