Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, spręsdama pareiškėjo V. J. skundo privataus kaltinimo tvarka priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. J. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo pareiškėjas prašo iškelti privataus kaltinimo bylą K. T. atžvilgiu dėl šmeižto bei įžeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 3500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų Eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodyta, jog ,,K. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbintiems asmenims, tarp jų - rusų kolonisto S. N. L., Lietuvoje pasivadinusio ,,S. L.”, pavaldiniui Garliavos policijos nuovadoje V. B. įteikė 2011-01-19 datuotą paaiškinimą (priedas Nr. 1), kuriame K. T. apie jį sąmoninga tyčia visuomenėje paskleidė sekančią tikrovės neatitinkančią, jį paniekinančią, užgauliai pažeminusią, pasitikėjimą juo pakirtusią informaciją - tame tarpe: ,,su juo turi problemų visi gyventojai, kadangi jis konfliktuoja. Aplinkiniai gyventojai ir mes jo bijome, nežinome, kada jis imsis veiksmų, bijome jį užkalbinti”; ,,jis norėjo įsigyti ginklą, nežinau kokiu tikslu, todėl bijome, kad jis su mumis nesusidorotų, todėl prašome jo neinformuoti apie mūsų paaiškinimą bei prašome imtis veiksmų jo atžvilgiu.” ,,Perskaičiau. Surašyta teisingai”. Skunde nurodyta, jog yra pagrindo manyti, kad K. T. padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų požymius.

Justitia est fundamentum regnorum - valstybės pagrindas yra įstatymai, o ne pavienių asmenų nuomonės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne viename savo nutarime yra paminėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės siekis reiškia, kad valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi paklusti teisei ir ja besąlygiškai vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo skundas atsisakytinas priimti.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų. Privataus kaltinimo skunde, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, turi būti nurodyta konkreti nusikalstamos veikos padarymo vieta.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad kaltina K. T. padarius nusikaltimą, numatytą BK 155 straipsnio 2 dalyje, tai yra įžeidimu.

Pareiškėjui išaiškintina, jog Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnis neteko galios 2015 m. liepos 10 d., įsigaliojus 2015-06-25 įstatymui Nr. XII-1888, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

Tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybė už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis - informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.). Šiuo atveju nustatyta, kad K. T. pateikė paaiškinimą raštu (priedas Nr. 1), kuriame išdėstė savo nuomonę dėl V. J., šiuo rašytiniu paaiškinimu buvo siekta ne paskleisti neigiamą informaciją apie V. J., bet paskatinti įvertinti nurodomus V. J. veiksmus.

Be to, privataus kaltinimo skundas pateiktas nepasirašytas. Elektroniniu parašu pasirašyti procesiniai dokumentai teisme priimami, kadangi esant būtinumui, teismas turi galimybę įsitikinti, patikrinant elektroninį parašą, asmens tapatybę. Tačiau privataus kaltinimo bylose kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kas jį kaltina, įsitikinti jo tapatumu. Kaltinamas fizinis asmuo ir jo galimybės patikrinti elektroninį parašą, asmens tapatybę, negali būti preziumuojamos, todėl jam pateikiamas kaltinimas, pareiškimas, privalo būti pasirašytas kaltinančiojo asmens parašu pasirašytinai.

Pareiškėjas, kartu su privataus kaltinimo skundu, teismui pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijų kopijas. Priedai, kurie yra teikiami teismui kartu su privataus kaltinimo skundu, privalo būti patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas teismui pateikė tik vieną skundo bei su juo susijusių priedų egzempliorių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno apylinkės teisme šiuo metu civiline tvarka yra nagrinėjama byla dėl garbės ir orumo įžeidimo ir žalos atlyginimo tarp tų pačių šalių, t.y. ieškovo V. J. ir atsakovės K. T.. Sprendimas šioje civilinėje byloje dar nėra priimtas.

Pareiškėjui išaiškintina, jog nukentėjusiojo, tuo pačiu ir privataus kaltintojo, skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Privataus kaltintojo pareikšti kaltinimai turi būti aiškiai suformuluoti, kas užtikrina nusikalstamų veikų padarymu kaltinamojo asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai pasiruošti gynybai. Be to, prie pareiškimo turi būti pridėti visi duomenys, dokumentai ar dokumentų kopijos, galinčios patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarime Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05 įtvirtinta, kad reikalavimų, nustatytų skundui, pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, skirtumai nuo reikalavimų kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra pagrįsti, nes, kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas (kompetentingos institucijos, pareigūno informavimas) apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme (panašiai, kaip kaltinamuoju aktu bylose, kuriose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl tokiems skundams keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 str., 167 str., 168 str.). Tokie reikalavimai, patys savaime, nereiškia, jog yra dirbtinai suvaržoma asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą ar yra nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas, taip pat, kad yra nukrypstama nuo konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Tai, kad skundas teisme nepriimamas ir grąžinamas skundą padavusiam asmeniui, kurio trūkumus gali pašalinti pats jį padavęs asmuo, yra visiškai pagrįsta ir pateisinama, nes, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Kadangi V. J. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio reikalavimų, jis atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 ir 408 straipsniais, 412 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bei 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. J. privataus kaltinimo skundą ir kartu su priedais jį grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.