Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės F. Ž. ieškinio atsakovei DNSB Prezidento g 19A, Jonava dėl savininkų bendrijos nutarimo apskundimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gautas ieškovės ieškinys, kuriame prašoma: 1) pripažinti juridinio asmens DNSB Prezidento g. 19A, Jonava bendrijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimą neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą pateikti 2019 m. birželio 27 d. įvykusio DNSB Prezidento g. 19A, Jonava bendrijos narių susirinkimo Protokolą, Nutarimą, Balsų skaičiavimo protokolą, Namo bendrijos narių parašų rinkimo lapus siūlant išrinkti valdybos pirmininku J. R. ir valdybos narius; 3) byloje iškviesti ir apklausti liudytojais namo Prezidento g. 19A, Jonava gyventojus: S. Č. butas Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. butas nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. butas Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. butas Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. gyv. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. butas Nr. (duomenys neskelbtini), I. G. butas Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. butas Nr. (duomenys neskelbtini), T. K. butas Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. butas Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. butas Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. butas Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. butas Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. butas Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. R. dirb. (duomenys neskelbtini)) valstybei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė yra namo (duomenys neskelbtini) gyventoja ir savininkų bendrijos Prezidento g. 19A, Jonava narė. Bendrijos pirmininkas J. R. 2019 m. birželio 7 d. paskelbė, kad 2019 m. birželio 27 d. įvyks namo bendrijos narių visuotinas susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatyta: 1. Dėl namo bendrijos pirmininko rinkimų (pasibaigus 3 metų pirmininko išrinkimo laikotarpiui). 2. Dėl namo bendrijos valdybos ir jos pirmininko rinkimų (pasibaigus 3 metų išrinkimo laikotarpiui). Ieškovės teigimu, namo bendrijos nariai nesuprato, o susirinkimo organizatorius nepaaiškino nei kokia tvarka bus renkama, nei kaip siūlyti kandidatus, nei pristatinėjo kokias nors veiklos programas. Bendrijos nariams nepateikus jokios informacijos, atitinkamai susirinkime jie nedalyvavo. Atėjo tik 9 žmonės, aktyvi namo bendrijos narių grupė, kurie įsivaizdavo sprendžiamų klausymų svarbą, tačiau nepaisant dalyvavusių asmenų protestų ir vieningo pasiūlymo (pirmininkauti susirinkimui buvo pasiūlytas A. D., sekretoriauti F. Ž.), bendrijos pirmininkas J. R. į susirinkusiųjų nubalsuotą sprendimą nekreipė dėmesio. Jis pats nusprendė pirmininkauti susirinkimui ir paskyrė sekretoriauti bendrijos buhalterę R. B. J.. J. R. susirinkusiems paskelbė, kad turi 22 bendrijos narių pasirašytą dokumentą, tačiau tokio balsavimo būdo įstatuose nėra numatyta. Bendras bendrijos narių pasirašomas dokumentas prieštarauja išankstinės nuomonės pareiškimo slaptumui ir prieštarauja Įstatų 33 punkte numatytai tvarkai. Bendrijos nariai negali būti įtakojami fakto, kad kiti pasirašė, o tu ne. Jie turi teisę laisvai išreikšti nuomonę. Nebuvo renkama nei balsavimo komisija nei kas skaičiavo balsus ar išklausyta dalyvaujančių nuomonės. J. R. paskyrė save bendrijos pirmininku. Jokio svarstymo nebuvo, valdybos ar bendrijos narių protokolas nebuvo viešai parodytas. Pagal Įstatų 21.1 punktą turi būti renkamas revizorius, bendrijos vidaus kontrolei užtikrinti bei nuolatinė balsų skaičiavimo komisija (21.2 punktas), tačiau to nebuvo. Vėliau ji bandė su kitais nedalyvavusiais bendrijos nariais pasiaiškinti situaciją, bet jie atsakė, kad J. R. atėjęs pas juos į namus paprašė pasirašyti, ką tas jų parašas reiškia ir po kokiu dokumentu ar pasiūlymų žmonės pasirašė apklausti asmenys nežinojo, tik sakė, kad gražiai pirmininkas paprašė, jie ir pasirašė. Iki šios dienos taip ir neteko matyti nei susirinkimo protokolo, nei kažkokių pridedamų dokumentų, dėl ko buvo pažeisti ne tik, kad demokratijos ir savivaldos principai, bet ir bendrijos nuostatai. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens dalyvis. Tokiems ieškiniams pareikšti numatytas per 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo apie ginčijamą sprendimą. Ieškovė skundžia 2019 m. birželio 27 d. namo bendrijos narių visuotino susirinkimo nutarimą ir prašo jį panaikinti. Pačios nutarimo bei prie jo esančių protokolų ar kitos rašytinės medžiagos ieškovei neteko matyti, nes pasiskelbęs bendrijos pirmininku J. R. ne tik, kad bendrijos narių su juo nesupažindina, bet ir neatsakinėja į paklausimus ar prašymus leisti susipažinti su turimais dokumentais. Net ir neapsikentus su tokiu J. R. elgesiu ir prašymus dėl susipažinimo su bet kokiais dominančiais dokumentais siunčiant registruotu paštu korespondencija lieka nepaimta ir grįžta siuntėjui.

Ieškinį atsisakytina priimti, kadangi ieškovė, teismo nuomone, nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio ,,Ginčų nagrinėjimas“ 1 dalyje numatyta, jog ,,Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.“ Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ,,Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.“. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ,,Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.“

,,62. Ginčai tarp Bendrijos narių ir valdymo ar kitų Bendrijos organų (jų narių) perduodami ginčus nagrinėjančiam asmeniui.

63. Ginčus nagrinėjantis asmuo išrenkamas Visuotiniame bendrijos narių susirinkime.

64.1. iniciatyvos teisė priklauso Bendrijos nariui, kuris gali kreiptis dėl ginčo išsprendimo į ginčus nagrinėjantį asmenį;

64.2. pareiškimas dėl ginčo išsprendimo ginčus nagrinėjančiam asmeniui pateikiamas raštu;

64.3. ginčus nagrinėjantis asmuo ginčą išsprendžia per septynias dienas; sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki dviejų savaičių ar mėnesio;

64.4. ginčus nagrinėjantis asmuo savo argumentuotą išvadą dėl ginčo esmės raštu pateikia pareiškėjui ir Bendrijos pirmininkui;

64.5. ginčus nagrinėjantis asmuo gali priimti šiuos sprendimus:

Motyvuojamoji dalis

64.6. pripažinti pareiškimą pagrįstu arba iš dalies pagrįstu ir pateikti pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo;

64.7. pripažinti pareiškimą nepagrįstu.

64.8. Nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka.

65. Patalpų savininkų - ne Bendrijos narių, ginčai su Bendrijos valdymo ir kitais organais (ne Bendrijos nario pasirinkimu) gali būti nagrinėjami aukščiau nurodyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka.“

Taigi šiuo atveju tiek įstatymas, tiek Bendrijos įstatai aiškiai apibrėžia Bendrijos narių ginčų nagrinėjimo tvarką, kurią, teismo nuomone, pažeidė ieškovė, kuri su ieškiniu iš karto kreipėsi į teismą, o ne į Bendrijos pirmininką ir/ar ne į Bendrijos ginčus nagrinėjantį asmenį, išrenkamą Visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Šiuo atveju ieškovė su ieškiniu pateikė tik įrodymus, kad advokato padėjėjas paštu kreipėsi į Bendrijos pirmininką, prašant jam pateikti kopijas ginčo išnagrinėjimui reikalingų dokumentų, kas, teismo nuomone, jokiu būdu negali būti laikoma ikiteisminės tvarkos laikymosi įrodymu.

Kadangi ieškovė, kuri tiesiogiai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškinį atsisako priimti.

Pažymėtina, jog tokia yra ir aukštesnių teismų formuojama praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3–5 dalimis, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės F. Ž. ieškinį ir grąžinti jį ieškovei, išaiškinant teisę su pareiškimu dėl ginčo pirmiausia kreiptis į Bendrijos pirmininką ir/ar į Bendrijos ginčus nagrinėjantį asmenį, išrenkamą Visuotiniame bendrijos narių susirinkime.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.