- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 1-1993-497/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00480-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- J. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A.Cininas išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
J. M. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-24 teismo sprendimą T. L. naudai mokėti lėšas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-10-24 iki sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 2011-10-24 iki šios dienos nemokėjo lėšų sūnui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2013-02-01 susidarė 20.865 Lt įsiskolinimas. Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaltinamojo J. M. parodymais, kuriais savo kaltę jis pripažino pilnutinai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam ir T. L. gimė sūnus D.. Su T. L. susituokę nebuvo, gyveno kartu su ja iki 2008 metų. Kai sūnui sukako 6 metai, T. L. pasiėmė sūnų ir neleidžia jam su sūnumi bendrauti. Jis su T. L. nebendrauja. T. L. kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo D. išlaikymui. Jis dalyvavo teismo posėdyje, turi teismo sprendimą, kuriuo jam buvo priteistas išlaikymas sūnui D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011-10-24 iki sūnaus pilnametystės. Be to, tuo pačiu teismo sprendimu iš jo priteistas 14.600 Lt įsiskolinimas sūnaus išlaikymui, tačiau negali paaiškinti iš kur atsirado toks įsiskolinimas. Kur šiuo metu gyvena T. L. ir jo sūnus, nežino, sūnų paskutinį kartą matė prieš 3 metus. Iki sūnui sukako 6 metai, jis ir prižiūrėjo sūnų ir aprūpindavo sūnų visais būtinais dalykais, pilnai išlaikė sūnų. Kai T. L. nutraukė jo bendravimą su sūnumi, tai jis jau tada neturėjo galimybės išlaikyti sūnaus, nes negalėjo su juo matytis. Nuo 2011 metų, kai jam buvo priteistas išlaikymas D., dirbo oficialiai neilgai, tai buvo 2012 metais, bet kodėl iš jo atlyginimo nebuvo išskaičiuojamas išlaikymas, paaiškinti negali. Nuo 2009 metų gyvena su sugyventine šios bute adresu (duomenys neskelbtini). Jam priklausanti žemės sklypo ir namo dalys, esančios Švenčionių raj., areštuoti antstolių dėl alimentų nemokėjimo. Parduoti to turto negali, nors ir nori, nes nėra pirkėjo. Jis savarankiškai pastoviai ieškojo ir ieško darbo, tačiau surasti nepavyksta. 2013 metų balandžio pradžioje kreipėsi į darbo biržą, tačiau darbo pasiūlymų negavo. Bedarbio pašalpos negauna. Tą laiką, kai nedirba, gyvena už sugyventinės lėšas, nes ši dirba, o jis prižiūri jos vaikus. Automobilio neturėjo ir neturi. Pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo tiek kiek nustatyta teismo, nes neturėjo tokios galimybės, neturėjo tiek lėšų. Pinigų nemoka dėl objektyvių priežasčių, o ne sąmoningai nevykdo teismo sprendimo. Vaikui šiuo metu neteikia jokios paramos, su šiuo nebendrauja, neaugina, nes šio mama draudžia jam bendrauti ir matytis. Išlaikymas sūnui bus mokamas, kai tik turės darbą ir lėšas. Kai sūnus buvo su juo, šį išlaikė, rūpinosi šiuo, bendravo su šiuo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. L. parodė, kad 2011-10-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas jos ir J. M. sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini)periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011-10-24 iki sūnaus pilnametystės. Be to, tuo pačiu teismo sprendimu iš J. M. priteistas 14.600 Lt įsiskolinimas sūnaus išlaikymui, kuris susidarė iki teismo sprendimo priėmimo. Gimus sūnui, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008 metų kovo mėnesio gyveno su J. M. kartu. Nuo 2008 metų kovo mėnesio J. M. su ja ir sūnumi negyvena, vaiko gyvenime praktiškai neegzistuoja, nes iki šios dienos tik porą kartų buvo pasiėmęs sūnų pas save. Nuo 2008 metų kovo mėnesio J. M. nemokėjo jokių lėšų vaikui išlaikyti, neteikė jai jokios pagalbos - nei materialinės, nei kitokios - auginant sūnų. Tiksliai nepamena ar 2009 metais, ar 2010 metais ji, negaudama iš J. M. jokios materialinės ir kitos pagalbos sūnaus išlaikymui, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismui priteisus laikiną išlaikymą, bet J. M. jo nemokant, kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo kreipimosi dienos mokamas išlaikymas sūnui po 195 Lt kas mėnesį. 2011-10-24 teismui priteisus išlaikymą jų sūnui, J. M. iki šios dienos nesumokėjo nei cento sūnui išlaikyti. Ji kreipėsi į antstolę V.Meškauskienę dėl išlaikymo nemokėjimo ir antstolės paskaičiavimais šiai dienai J. M. bendrai skolingas 20.865 Lt sūnaus išlaikymą. Sūnus gyvena su ja, ji su J. M. jokių ryšių nepalaiko. Kur šis gyvena nežino, iš antstolės gauto jokios pagalbos auginant vaiką J. M. jai neteikia.
Antstolės V.Meškauskienės pateiktais duomenimis J. M. įsiskolinimas 2013-02-01 d. sudaro 20.865 Lt.
Iš Lietuvos Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos nustatyta, kad J. M. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2003-03-05 -- 2003-05-02, 2011-01-04 -- 2011-06-05. Registracijų laikotarpiais J. M. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2003-03-06 -- 2003-04-30 J. M. buvo išsiėmęs verslo liudijimą.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. M. kaltę. Kaltinamasis J. M. nurodė, kad pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo tiek kiek nustatyta teismo, nes neturėjo tokios galimybės, neturėjo tiek lėšų. Vaikui šiuo metu neteikia jokios paramos. Tą patį patvirtino ir T. L.. Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. M. vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis J. M. neteistas, administracine tvarka baustas, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė ir Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas.
Kaltinamasis neprieštaravo prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. M. atsižvelgiama į LR BK 54 nuostatas, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Už LR BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į J. M. padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad asmuo neteistas, mano, kad tikslinga parinkti J. M. prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. M. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Kaltinamasis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.