- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- N1-135-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15240-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. J., P. J., D. Z.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Vidmantas Baumila, Jūratė Damanskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. J., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus automechaniko ir verslo mokyklos 3 kurso moksleivis, nedirbantis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą,
P. J., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis 47 parų arešto bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 14 parų arešto bausme;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą,
D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, 12 klasės moksleivis, dirbantis, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., P. J. ir D. Z., veikdami kartu, 2016 m. kovo 30 d., apie 22.00 val., namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), A. J. pasiūlius, iš anksto susitarę, turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, kas pasireiškė tuo, kad P. J. priėjo prie J. B. ir vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu J. B. į kairę veido pusę, tada iš karto dar vieną kartą rankos kumščiu sudavė J. B. į dešinį šoną, nukentėjusiajam J. B. pradėjus šaukti, P. J. atsitraukė, po to, A. J. sudavė ne mažiau kaip 5 (penkis) smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam J. B. į galvos sritį, vis klausdamas J. B., kur yra piniginė, tačiau J. B. pasakius, kad piniginės neduos, A. J. sudavė dar tris smūgius rankų kumščiais į J. B. galvos sritį, po to, A. J. įkišo savo ranką į nukentėjusiojo striukės vidinę kišenę, ištraukė J. B. priklausančią piniginę, iš kurios pagrobė 200 Eur, po to, D. Z. vieną kartą spyrė J. B. į veidą ir du kartus rankos kumščiais sudavė J. B. į veidą, vėliau A. J. 200 Eur padalino, t. y. L. G. ir J. C. davė po 25 Eur, P. J. ir D. Z. davė po 50 Eur, o likusią pinigų sumą A. J. pasiliko sau, šiais savo veiksmais A. J., P. J. ir D. Z. nukentėjusiajam J. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos dešinėje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimais kaktos dešinėje, kairėje plaštakoje (specialisto išvada Nr. G 899/2016(01)) ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 200 Eur. Šiais savo veiksmais A. J., P. J. ir D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad nemušė nukentėjusiojo ne mažiau kaip penkis kartus. Negalėjo tiek kartų smūgiuoti, nėra toks žiaurus žmogus. 2016 m. kovo mėn. su L., J., D., J. ir P. susitiko prie Operos ir baleto teatro. Butelis degtinės jau buvo. Kadangi buvo šalta, visi pradėjo gerti ir nuėjo į Vilniaus g., pasiėmė dar vieną butelį degtinės. Daugiau nelabai ką ir pamena, nes buvo per daug išgėręs. Mano, kad negalėjo suduoti tiek smūgių. Tokioje būsenoje nebūtų galėjęs pastovėti. Gėrė degtinę apleisto daugiabučio namo Vilniaus g. laiptinėje. Kuriame aukšte buvo, neatsimena. Negali pasakyti, ar buvo susitarimas, nes tai buvo seniai, be to, buvo išgėręs. Ši idėja galėjo būti ir jo, tačiau galėjo būti ir kieno nors kito. Neprisimena, kas ten įvyko. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, matė pirmą kartą. Eidami į Vilniaus g., visi užsuko į parduotuvę. Nukentėjusysis pats pasiūlė dar išgerti. Nepamena, kas pirmas sudavė smūgius. Smūgių sudavimo aplinkybių išvis nepamena. Iš tos kompanijos pažinojo J., L., D. ir P. Nukentėjusysis buvo su L. ir J. Jie pasiūlė jam (A. J.) susitikti su jais, tada ir susipažino su nukentėjusiuoju. Pradžioje išgėrė vieną butelį, tada nuėjo dar vieną butelį nusipirkti. Išgėrus pirmą butelį, pykčių kaip ir nebuvo. Antrą butelį gal pasiūlė nupirkti nukentėjęs, nes jis (kaltinamasis) pats turėjo pinigų tik cigaretėms. Antrą butelį gėrė visi, už tą butelį sumokėjo J. Nežino, kokiu būdu atsiskaitė, nes nematė. Pamena, kad visi nuėjo į parduotuvę, o J. atėjo su tuo buteliu. Nepamena, kada ir kam kilo mintis pagrobti iš nukentėjusiojo pinigus. Pamena tik tai, kad visi susitiko, gėrė pirmą butelį, o geriant antrą butelį jau nelabai ką pamena. Nepamena draugų smūgių. Kitą dieną pastebėjo, kad pas jį buvo 50 Eur. Suprato, kad jie pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiojo. Nepamena, kokius veiksmus atliko. Galėjo suduoti tik vieną smūgį nukentėjusiajam. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, jei teismas nuspręs, kad 50 Eur nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. teisme nurodė neprisimenantis visų aplinkybių, dėl kurių buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 13 d. apklaustas A. J. paaiškino, kad 2016 m. kovo 30 d., apie 21.00 val., kartu su J. C., P. J. buvo prie prekybos centro „Go9“, vėliau atėjo L. su J. B.. Susitikę bendravo, J. pasakė, kad jį atleido iš darbo. J. dirbo apsaugos darbuotoju, pasakė, kad gavo paskutinius pinigus ir kad nori išgerti. Jie visi nuėjo į parduotuvę „Rimi“, ten nusipirko degtinės 0,5 l talpos ir limonado. Visa tai pirko ir pinigus mokėjo J. B.. Visi nuėjo prie Operos ir Baleto teatro, kur vartojo degtinę. Vėliau nusprendė, kad reikia dar nupirkti alkoholio. J. kartu su P. J. nuėjo į Vilniaus gatvėje esančią parduotuvę „Maxima“, o jis kartu su L. ir J. jų laukė prie minėtos parduotuvės. Jiems išėjus iš parduotuvės, nusprendė, kad lauke šalta ir nutarė eiti į Vilniaus gatvėje esantį pastatą, jei neklysta, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), į ten esančią laiptinę. Kai ėjo į parduotuvę „Maxima“ ir iš jos link minėto pastato, J. bandė kalbinti nepažįstamus asmenis, praeivius. J. nebuvo agresyvus, buvo draugiškas, tačiau jis J. pasakė pastabą, kad J. nesikabinėtų prie žmonių, kad gali ne taip suprasti ir iškviesti policiją. Įėjo į pastatą, pakilo į antrą aukštą, ten pamatė porelę, t. y. vaikiną ir merginą, kurie jam buvo nepažįstami. Nekreipdami į juos dėmesio, jie pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholio nevartojo J. su L., jie nebuvo prie jų kompanijos, jie buvo tarp pirmo ir antro pastato aukštų. Netrukus J. pradėjo kalbinti minėtą nepažįstamą porelę, daugiau kalbino merginą, jis J. ramino, tačiau J. garsiai pasakė, kad nori pabendrauti. Jis, nenorėdamas, kad J. kabinėtųsi prie nepažįstamos porelės, J. pastūmė į krūtinę, dėl ko J. atsisėdo. Tada pamatė, kad nepažįstama porelė pabėgo iš laiptinės. Tada iš karto P. užrėkė ant J. sakydamas „Ką tu (nevartotini žodžiai, nurodyti apklausos protokole)“ ir iš karto sudavė, turbūt, kumščiu J. į veidą, kuria ranka sudavė, neįsidėmėjo. Nuo smūgio J. nukrito akiniai. Tada P. iš J. kišenės išėmė piniginę, ją atidarė, ištraukė pinigus, metė piniginę jam, jis paklausė, ką jam su ja daryti, P. jam nieko neatsakė ir pradėjo bėgti. Tada jis nuo laiptų pakėlė J. akinius ir piniginę, padėjo prie J. ir išsigandęs pabėgo. Kiek pinigų, kiek kupiūrų P. ištraukė iš J. piniginės, jis nematė. Jis J. piniginės neatidarinėjo ir kas jos viduje nežiūrėjo. Bėgo link Centro poliklinikos į Trakų stotelę, bėgo paskui P. Jiems bėgant, jam paskambino J. ir paklausė, kur jis yra. Jis pasakė, kad atvažiuotų iki Trakų stotelės. L. ir J. dar neatvažiavus, P. jam padavė 100 Eur (1 kupiūra), pasakė, kad pasidalintų su L. ir J., kad jie nepraneštų policijai. P. pasakė, kad eina nusišlapinti. Atvažiavus L. ir J., jie trise nuėjo į parduotuvę „Iki“, kur jis, nusipirkdamas kramtomos gumos, iškeitė 100 Eur kupiūrą. Išėję iš parduotuvės, jis J. ir L. davė po 25 Eur. L. jo paklausė „Ar tik tiek pinigų buvo pas J. ?“. Jis atsakė, kad P. jam davė 100 Eur, tada L. pasakė, kad pas J. turėjo būti daugiau pinigų, apie 600 arba 700 Eur. Tada priėjo P., nieko su juo nekalbėjo, visi išsiskirstė ir važiavo namo. Nuoširdžiai gailisi, kad pasiėmė vogtus pinigus, tačiau pats J. tikrai nemušė, apiplėšti neketino, apie tai nebuvo net minties, viską darė P., tačiau, ar P. elgėsi spontaniškai ar buvo suplanavęs apiplėšti J., jis nežino (1 t., b. l. 105).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 24 d. papildomai apklaustas A. J. paaiškino, kad 2016 m. kovo 30 d. vakare, kai visi vartojo alkoholinius gėrimus, J. gyrėsi, kad turi daug pinigų, be to, J. parduotuvėje pirko alkoholį, nes turėjo pinigų. Negali paaiškinti, kodėl pasiūlė apiplėšti J., buvo išgėręs, todėl ne viską atsimena. Pamena, kad namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), kai buvo likę jis, P., D. ir J., dar vartojo alkoholinius gėrimus. J. su L. buvo kitame laiptinės aukšte. Nepamena, kas pirmas pradėjo mušti J., negali pasakyti, kas ir kiek smūgių sudavė, nes neskaičiavo, tačiau J. mušė visi. Nesutinka, kad J. sudavė aštuonis smūgius į galvą, kiek pamena, jis sudavė tik vieną smūgį J. į kairį šoną. Nepamena, kas ištraukė J. piniginę iš striukės, gali būti, kad piniginę ištraukė jis, tačiau tikrai to nepamena, nes buvo neblaivus, jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Gavęs pinigus, t. y. 100 Eur, kas jam pinigus davė, nepamena, jis juos iškeitė parduotuvėje ir po 25 Eur davė J. ir L., sau pasiliko 50 Eur. (1 t., b. l. 117–118).
Perskaičius kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi. Atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido. Yra nusiteikęs ateityje atlyginti žalą, nors šiandien to padaryti negalėtų. Vertina savo elgesį neigiamai. Žada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Planuoja eiti į kariuomenę.
Kaltinamasis P. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su J. nuėjo nusipirkti alkoholio. Nuėjo išgerti prie „Go9“ su visais žmonėmis, kurie buvo paminėti. Pradžioje gėrė prie Operos ir baleto teatro. Prie jo priėjo A. ir asmeniškai pasiūlė sumušti nukentėjusįjį. Iš pradžių nesutiko, bet po to pagalvojo, kad reikia pinigų ir sutiko. Su nukentėjusiuoju ėjo iki parduotuvės, kurioje įsigijo alkoholinių gėrimų, maisto ir cigarečių. Grįžo prie Operos ir baleto teatro ir toliau gėrė. Tada pasiūlė eiti į laiptinę, į tą namą Vilniaus g. Jis su A. tarėsi, kas ką darys, tačiau nusprendė vietoje išsiaiškinti. Pakeliui nusipirko dar degtinės ir maisto. Ėjo jis (kaltinamasis), A., D. ir J.. L. su J. ėjo iš paskos. Užlipo į ketvirtą aukštą, išgėrinėjo, kalbėjo, viskas buvo gerai. Jie buvo labai girti, o J. buvo dar girtesnis, sėdėjo ant palangės. Tuo metu jis su A. aptarė, kas pirmas prieis ir suduos. D. buvo laiptinės viršuje, gal per žingsnį nuo jų. Iš esmės, jie buvo visi kartu. Jis (kaltinamasis) pirmas sudavė tris smūgius nukentėjusiajam, tada sudavė A. A. sudavė daug smūgių, gal 5 smūgius ir iš nukentėjusiojo kišenės išėmė piniginę. Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti, užkabino D. ir šis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius. Jis (kaltinamasis) pasivijo nukentėjusįjį, nes bijojo, kad jis išbėgs ten, kur daug žmonių, todėl jį pastūmė. Matyt, tuo metu nukentėjusiajam nukrito akiniai. Tada dar kartą sudavė smūgį ir jie pabėgo. Nukentėjusysis turbūt pasiliko ten. Pirmas bėgo A., jie su D. bėgo iš paskos. Piniginę turėjo A., kuris parkelyje jam (P. J.) davė 50 Eur, D. – 50 Eur, o J. ir L. – po 25 Eur. Nežino, kiek pinigų A. pasiliko sau. Blogai vertina savo elgesį, gailisi to, ką padarė. Po įvykio suprato, kad bus blogai, bijojo. Neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiojo, todėl atsiprašo dabar. Idėja taip pasielgti buvo A., kuris ir iniciavo tą pokalbį. D. žinojo, ką jie darys su nukentėjusiuoju, kadangi jis buvo šalia. D. tai sužinojo, kai ėjo nuo Operos ir baleto teatro. Matė, kad D. sudavė tris smūgius rankomis. A. pinigus turėjo rankose, kur buvo piniginė, nežino.
Siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl smūgių nukentėjusiajam kiekio ir eiliškumo, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 11 d. apklaustas P. J. paaiškino, kad D. Z. ir A. J. pažįsta, jie yra jo draugai apie 4–5 metus. 2016 m. kovo 30 d., apie 19.00 val., prie Operos ir baleto teatro kartu su D. Z., A. J., nukentėjusiuoju J., dar buvo pora merginų, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, kurią nupirko J. Po to, gal po pusvalandžio, jis kartu su mergina nuėjo į Vinco Kudirkos aikštę, ten su kitais draugais dar išgėrė alaus ir maždaug po 40 min. vėl grįžo į Operos ir baleto teatro aikštelę, jie visi jau buvo išgėrę, matėsi, kad buvo apsvaigę. Jam atėjus, prie jo priėjo A., jis pas A. paprašė cigaretės ir A. pasakė, kad yra vienas reikalas ir kad nori pakalbėti su juo. A. jam pasakė, kad J. turi daug pinigų. Jis nekreipė dėmesio ir pasakė, kad einam išgersim. Jis priėjo prie J. ir paklausė jo, ar J. jam gali nupirkti valgyti. J. sutiko. J. prieš merginas gyrėsi, kad turi daug pinigų, rodė pinigus. Vėliau su J. nuėjo į parduotuvę, kur J. jam nupirko du submarinus, saulėgrąžų, cigarečių ir žiebtuvėlį. Po to grįžo atgal į minėtą aikštelę, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val., visi kartu, t. y. jis, A., D., nukentėjęs vaikinas ir merginos, nuėjo į namo laiptinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten vėl vartojo alkoholį. Išgertuvių metu A. pakvietė jį pakalbėti. Tada jis, A. ir D. paėjo į šoną, dar paėmė degtinės, gėrė ir kalbėjosi. A. pasiūlė sumušti J. ir apvogti. Jis sutiko. Jie susitarė, kad jis pirmas suduos smūgius, o jie toliau tęs nusikaltimą. Tada jis priėjo prie J., vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu J. į kairę veido pusę, tada iš karto dar vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė J. į dešinį šoną. Vaikinas pradėjo šaukti, tada jis atsitraukė, paėmė deginės ir atsitraukė. Matė, kaip D. vieną kartą spyrė vaikinui į veidą ir du kartus rankų kumščiais sudavė į veidą. Po to A. vaikinui sudavė nemažiau kaip 5 smūgius rankų kumščiais į galvos sritį. Vis klausė, kur yra piniginė. Vaikinas sakė, kad piniginės neduos. Po šių žodžių A. supyko ir sudavė dar tris smūgius rankų kumščiais į vaikino galvos sritį. Pamatė, kaip A. įkišo savo ranką į priekinę vidinės pusės kišenę ir ištraukė piniginę. Tada vaikinas pradėjo bėgti, bėgo laiptais į apačią. Tai pamatęs, jis greitai pribėgo prie J. ir jį pastūmė. J. norėjo jam suduoti, tada jis J. kairės rankos delnu sudavė į dešinę veido pusę ir dešinės rankos kumščiu sudavė J. į kairį šoną. Gali būti, kad tada J. pametė akinius, tačiau jis to nematė. Tada jis J. pastūmė laiptais į viršų, ten buvo A. ir A. J. koja spyrė, kur pataikė, nematė, tačiau tada nukentėjęs vaikinas nukrito nuo laiptų į apačią. Tada A. pirmas pradėjo bėgti. Iš viršaus prie jo pribėgo D. ir pasakė bėgti. Jie pradėjo bėgti paskui A.. Nukentėjęs vaikinas liko laiptinėje. Po to pasivijo A. Pasakė A, kad duotų pinigų, ko bėga. Tada A. D. ir jam davė po 50 Eur, dar buvo jam nepažįstami vaikinas ir mergina, A. jiems davė po 25 Eur ir pasakė, kad turi reikalų ir išėjo. Kiek tiksliai pinigų A. pavogė iš J., jis nežino, kiek sau pasiliko pinigų, taip pat nežino. Nuoširdžiai gailisi ką padarė, nori atlyginti žalą (2 t., b. l. 37–38).
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 24 d. papildomai apklaustas P. J. paaiškino, kad pirminės apklausos metu susipainiojo ir pasakė, kad pirmas J. sudavė jis, antras – D., trečias – A., tačiau dabar prisiminė, kad visgi J. pirmas sudavė jis, A. – antras, o D. – trečias (2 t., b. l. 61).
Perskaičius kaltinamojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad jis sudavė pirmas, tada A., o trečias – D.. Tiesiog susipainiojo dėl eiliškumo. Neskaičiavo, kiek smūgių buvo suduota. Buvo nurodęs apytikslį smūgių skaičių.
Kaltinamasis D. Z. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykis, kiek pamena, buvo 2016 m. kovo mėn. Važiuodamas namo nusprendė nueiti į parduotuvę. Nuėjęs į „Go9“ parduotuvę „Rimi“ alkoholio skyriuje sutiko P., A., J., J. ir L.. Iki to laiko pažinojo visus, išskyrus J. Pasisveikino, susipažino su J., tada jie pasiūlė palaikyti kompaniją ir išgerti, pabūti kartu. Kiek matė, alkoholį pirko P. ir J.. Nuėjo iki Operos ir baleto teatro. Ten ant suoliuko pradėjo gerti degtinę. Gerdami bendravo, viskas buvo gerai. Tada P. su J. pasakė, kad eina nusipirkti cigarečių. Jie grįžo su dar vienu buteliu degtinės. Jis (kaltinamasis) gėrė tą antrą butelį degtinės, bet jau buvo negera, buvo apsvaigęs. Pasakė visiems, kad jam bloga, tad pasiūlė pasivaikščioti. Nusprendė dar užsukti į parduotuvę. Į parduotuvę „Maxima“ nuėjo P. ir J., jie liko lauke. Išeidami iš parduotuvės „Maxima“, ėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, sėdėjo pirmame aukšte. Visi vėl gėrė. J. su L. išėjo. Tai buvo trečias butelis, jam buvo bloga, tad atsisėdo ant laiptų. Pamena tik blyksnius. Pamena, kad sėdėjo ant laiptų nuleidęs galvą žemyn, girdėjo pokalbius aplink save. Pamena, kad pradėjo bėgti, P. bėgo priekyje, o jis iš galo. Pamena, kaip sutiko A. kažkur prie stotelės, ta vieta jam buvo pažįstama. A. padavė jam 50 Eur, jis (D. Z.) paklausė už ką, jam pasakė, kad tiesiog imtų ir nieko nežinotų. Paėmė tuos 50 Eur. Kaip P. ir A. dalinosi, nematė. Pamena, kai atėjo L. ir J. A. sakė, kad jam reikia jau eiti ir išvažiavo. Tada jie išsiskirstė. Dėl tų smūgių, jų nepamena. Nepamena, ar mušė tą žmogų, bet kai iškvietė į policiją ir pasakė, kad buvo įvykis, iš kitų duotų parodymų suprato, kad ir jis mušė, neneigia, kad taip galėjo būti. Buvo kalbėta apie tai, kad planuoja sumušti J. Apie tai kalbėjo P. ir A. Jie planavo sumušti J. ir atimti iš jo pinigus. Jie jam siūlė taip padaryti. Jis pasakė, kad nemuš, bet jei taip įvyktų, tai užimtų poziciją, kad nieko nematė ir nežino. Jie su tuo sutiko. Negalvojo, kad taip bus, juk draugiškai visi šnekėjo. Nori atsiprašyti J. Buvo girtas, tai blogas veiksmas, dėl to apgailestauja.
Nukentėjusysis J. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad su visa kompanija, išskyrus D., susitiko „Go9“. Tuo metu išėjo iš darbo, tad su savimi turėjo daug pinigų, daugiau kaip 1 000 Eur, bet grynųjų dėl saugumo pasiliko tik 400 Eur. Jie išgėrė tą butelį su visa kompanija prie Operos ir baleto teatro. Alkoholinius gėrimus pirko jis. Išgėrus tą butelį, kažkas pasakė, kad galima dar vieną butelį išgerti. Antrą butelį nupirko su P., dar nupirko cigarečių. Pradėjo gerti antrą butelį, išgėrė jį. Tuomet P. pasiūlė nueiti į kažkokią laiptinę. Visa kompanija nuėjo į tą laiptinę, pakeliui nupirko dar vieną butelį. Sėdėjo, iš karto nepradėjo gerti to butelio. Ten dar sėdėjo porelė, jis (nukentėjusysis) prie jų priėjo, pakalbino juos. A. sakė jam prie jų nelįsti. Nežino, kuriame aukšte tai įvyko. Jis buvo pasilenkęs, kalbėjo su porele. Tada jį pastūmė, gavo kelis smūgius. Prieš save nieko nematė, už jo buvo D., A. ir P.. L. su J. buvo viršuje. Kur buvo jo piniginė, galėjo matyti tik A. Jam atrodo, kad pirmas smūgius sudavė P., jis sudavė gal 2–3 smūgius. Paskui kažkas jį pastūmė į sieną, nuo smūgio jis atsisėdo. Kažkas jam prasegė striukę, iš striukės kišenės išėmė piniginę. Nežino, kas tai padarė. Visus pinigus išėmė ir piniginę padėjo atgal, užtraukė striukę. Jis pradėjo bėgti, kažkas ant laiptų pastūmė, jis nukrito ant laiptų. Akiniai nukrito prieš tai. Tada jis pabėgo. Jam buvo suduota daug smūgių. Mušė visi, buvo gal 10–15 smūgių. Prašo priteisti 370 Eur. Dabar negali tiksliai pasakyti, kiek buvo paimta pinigų. Šią sumą sudaro akinių kaina, jie kainavo apie 100 Eur. Jo nuomone, visą tą sumą iš jo ir pavogė, nes turėjo su savimi 400 Eur, išleido apie 25 Eur. Nori atgauti pinigus, kurie buvo atimti ir kad jam atlygintų žalą dėl akinių. 50 Eur jam atlygino A. J. ir dar po 25 Eur grąžino J. su L.. Palaiko civilinį ieškinį. Pamena, kad pirmas smūgiavo P.. Piniginė buvo ištraukta iš karto po smūgio. P. sudavė, jis (nukentėjusysis) buvo pastumtas prie sienos, atsisėdo ir A. ištraukė piniginę. Nematė, kas pastūmė prie sienos. Spėja, kad P. Jis (nukentėjusysis) bėgo, kažkas patraukė jį už kapišono, tada nukrito. Kai stojosi, buvo suduoti dar keli smūgiai. Piniginė jau buvo vietoje. Gavo smūgius ir prieš ištraukiant piniginę. Butelį pirko jis. Atrodo, kad dar pirko ir cigarečių. Du buteliai, jam atrodo, buvo tos pačios degtinės. Tai buvo Ozone degtinė. Visus kartus alkoholį pirko jis. Atrodo, kad mokėjo grynais pinigais. Pamena, kad prieš susitinkant su jais, turėjo 400 Eur. Jam atrodo, kad lipant laiptais, dar perskaičiavo, kiek turi pinigų, buvo lyg 370 Eur. Matė, kad A. buvo pasilenkęs prie jo ir atsegė striukę, bet nematė, kad jis ištraukė piniginę. Visų smūgių konkrečiai nematė. Pirmas trenkė P. Daugiau smūgiai buvo iš nugaros, negali pasakyti, kas trenkė, tie smūgiai buvo netikėti.
Liudytoja L. G. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad susitiko su J. V. Kudirkos aikštėje, kada tai buvo, nepamena. Paskui nuvažiavo į stoties pusę, susitiko su J. C. ir grįžo atgal į V. Kudirkos aikštę. Netikėtai sutiko šiuos tris asmenis, t. y. kaltinamuosius, dabar jų vardų nepamena. Ji bendravo su J. Jis pasigyrė, kad gavo atlyginimą, girdėjo visi. Nepamena, ar jis minėjo konkrečią sumą. Tada jie visi nuėjo iki parduotuvės, pirko alkoholį. Jai atrodo, kad už alkoholį mokėjo J., nes jis stovėjo prie kasos. Prie Operos ir baleto teatro alkoholį vartojo visi vaikinai. Jie viską išgėrė, jiems norėjosi dar, todėl vėl nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar. Nepamena, kas ėjo į parduotuvę antrą kartą. Ji alkoholio nevartojo. Paskui, jai atrodo, su J. nuėjo nuo Operos ir baleto teatro, paliko tą kompaniją, paskui grįžo ten ir pamatė, kad jų ten nėra. Paskambino jiems ir jie pasakė, kad yra prie Vilniaus g. Ji su J. atėjo, užlipo į viršų, ten dar buvo kažkokia moteris ar mergina. Jie jau buvo viduje, ji su J. atėjo paskutiniai. Jie ten gėrė ir juokėsi. Ji ir J. nulipo į apačią. Su J. kalbėjo, kai išgirdo kažkokį garsą, toks jausmas, lyg kažkas nugriuvo. Nepamena, ar ji su J. pirmi pradėjo bėgti, nes išsigando arba pamatė juos bėgančius. Ji su J. nubėgo tiesiai, nubėgo kažkur, stovėjo ir laukė skambučio. Nežino, kodėl laukė skambučio, gal todėl, kad jie pabėgo, o jie neplanavo, kad taip išsiskirs. Ji buvo su J., ji paskambino, bet nepamena, kuriam vaikinui skambino. Tada vaikinai pasakė, kur jie yra, o ji su J. troleibusu nuvažiavo prie Trakų stotelės, kur jie buvo. Jie skaičiavo pinigus, jai ir J. pasakė, kad nieko nedarė, todėl duos tik 25 Eur. Pinigus davė A. arba D. Matė, kad kitiems davė po 50 Eur. Kai ėjo namo, J. jai rašė grasinančias žinutes, paskui siūlė susitikti, bet ji atsisakė, nes jau buvo vėlu. Kad ji su J. nieko nedarė, reiškia tai, kaip ji supranta, kad nebuvo viršuje ir nepadėjo suplanuoti, kaip atimti iš J. pinigus. Prie Operos ir baleto teatro buvo kalbos, kad atims pinigus. Nežino, kas taip sugalvojo, bet ten būnant prie jos priėjo A. ir pasakė, kad nesakytų jo vardo, prašė vadinti jį kitu vardu, kad J. to nesuprastų. Ji paklausė, kodėl taip reikia daryti, tada jie jai pasakė, kad nori atimti iš J. pinigus. Kalba apie visus tris kaltinamuosius. Nežino, iš kur ta mergina atsirado. Atrodo, kad J., būdamas išgėręs, pradėjo lįsti prie tos merginos ir kažkas įvyko. Tuos pinigus ji paliko namie ir juos laikė. Paskui, kai ją pakvietė į 3 PK, ji juos grąžino. Kaltinamieji nepasakojo, ką jie padarė, tiesiog davė 25 Eur. Paskui su P. buvo prie „Ikiuko“ ir jis pradėjo sakyti, kad pagaliau turi pinigų, galės savo draugei nupirkti gėlių ir pan. Paskui ji (liudytoja) nuėjo namo. Laiptinėje girdėjo, kad kažkas nukrito, rėkė, nežino, kuris rėkė, tai darė visi, kas ten buvo. Nepamena, ką jie rėkė. Ji su J. išsigando, kad jiems kažkas irgi nutiks, nors nieko nedarė. Nežino, kodėl pabėgo. Komisariate viską sąžiningai papasakojo. Gali būti, kad šiuo metu klysta, kalba apie kažkokius momentus, bet sako tiesą. Girdėjo, kad J. buvo mušamas. Suprato, kad jį mušė, nes girdėjo, kad nukrito.
Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. G. teisme nurodė neprisimenanti kai kurių aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 8 d. apklausta liudytoja L. G. parodė, kad 2016 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, bet tai buvo vakare, Vilniaus stoties rajone, susitiko su J. B.. Jie nusprendė nuvažiuoti į Vinco Kudirkos aikštę. Ten susitiko su jos pažįstamais A. J. ir P. J.. Tada J. pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų. Apie tai, kad dauguma jų nepilnamečiai, J. puikiai žinojo. Visi nuėjo į „Rimi“ parduotuvę. J. nupirko degtinės ir traškučių už savo pinigus, dar parduotuvėje pasigyrė, kad turi daug pinigų. Po parduotuvės visi nuėjo prie Operos ir baleto teatro, ten visi vartojo alkoholinius gėrimus, ji ne. Ten susitiko dar vieną jos pažįstamą D. Z., apie 16 m. amžiaus. Arnoldas netikėtai pasiūlė apiplėšti J., bet kai siūlė, J. nieko negirdėjo. Visi A. pritarė, išskyrus ją ir J. Paskui ji su J. nuėjo pasivaikščioti, o D. su J. nuėjo vėl į parduotuvę. Kada jie grįžo prie Operos ir baleto teatro, nieko jau nebuvo. Tada jie susiskambino su A., kuris pasakė, kur yra, pasakė, kad jie Vilniaus g. apleistame name. Ten yra du įėjimai, vienas iš Vilniaus g., kitas iš Jogailos g. Ji su J. nuėjo ten ir pamatė, jog A., P., D. ir J. vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Visi atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Jie sėdėjo trečiajame aukšte, o ji su J. nulipo laiptais į antrąjį. Pas juos nusileido D. ir pasiūlė prisijungti prie jų, išgerti alkoholinių gėrimų ir pažiūrėti, kaip jie apiplėš J. Jie atsisakė ir nulipo laiptais dar žemiau į pirmąjį aukštą. Nori pasakyti, kad visi sėdėjo laiptinėje ant laiptų, tik, kad ji su J. buvo pirmame aukšte, visi kiti trečiajame. Tada išgirdo, kad D., A. ir P. pradėjo mušti J. J. pradėjo šaukti: „Kodėl jūs mane mušate, aš nieko nepadariau, paimkit viską, tik nemuškite“. Ji atpažino J. pagal balsą. Kaip ji girdėjo, buvo daug smūgių. Jie išsigando ir išbėgo iš laiptinės į Jogailos gatvę. Islandijos ir Pylimo g. sankryžoje, perbėgo gatvę, kur yra Centro poliklinika ir ten kažkur užsuko į kiemą, kur laukė. Po to paskambino A. ir rėkdamas pasakė, kad ji su J. bėgtų į Trakų stotelę. Prie „Iki“ parduotuvės, parke jie visi susitiko. A. papasakojo, kad mušdamas J. pagrobė J. pinigus, P. ir D. irgi pasigyrė, kad mušė J. Tada A. jai davė 25 Eur, J. – 25 Eur, P. – 50 Eur ir D. – 50 Eur. A. pasakė, kad sau irgi pasiliko 50 Eur bei pasakė, kad jiems po 50 Eur už tai, kad jie dalyvavo plėšime, o jai ir J. mažiau, dėl to, kad su J. atsisakė dalyvauti. Tada visi išsiskyrė (1 t., b. l. 69–70).
Perskaičius liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad tyrėjai sakė tiesą, todėl savo parodymus tvirtina. Kai pirmą kartą davė parodymus, tuomet labiau prisiminė visas aplinkybes, kadangi buvo praėjęs gana mažas laiko tarpas.
Liudytojas J. C. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu draugavo su L. drauge ir jie susitarė susitikti stotyje. Buvo jis, L., J. ir jo tuometinė draugė, bet vėliau ji išvažiavo. Jie važiavo į V. Kudirkos aikštę ir jis pastebėjo, kad J. B. labai gyrėsi savo turtu. Tai prasidėjo, kai buvo V. Kudirkos aikštėje, sakė, kad išgers. Tai buvo vakaro metas, tačiau tikslios datos nepamena. Būnant V. Kudirkos aikštėje galvojo ką veikti, eidami į „Go9“ susitiko su A. ir D., taip pat P.. Tuomet planavo ką gerti, bet tai buvo ne jų, o J. idėja, jie tuo metu buvo nepilnamečiai. J. nupirko alkoholio, vartojo jį prie Operos ir baleto teatro. Ten susipažino su J., kadangi matė jį tik pirmą kartą, bendravo įvairiomis temomis, nebuvo jokių minčių dėl pinigų. Kai išgėrė, ėjo pirkti dar alkoholio. Pirko jį gal kokius tris kartus. Jis (liudytojas) vartojo nedaug alkoholio, nebuvo tokios būsenos, o likę asmenys gėrė. J. kalbėjo, ką dirbo, pasakojo, kad daug uždirba. Visi žinojo, kiek jis turi pinigų, nes visai kompanijai tą parodė. Jo piniginę ir pinigus matė visi. Kai viską išgėrė, jis (liudytojas) ir L. buvo normalios būsenos, atsirado ta idėja dėl pinigų. Idėja buvo pavogti pinigus iš J., jie tuo metu jau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jam atrodo, kad ta mintis kilo bendrai, negali išskirti kažkurį vieną, sunku prisiminti tai. Kokias dvi valandas mąstė apie tai, galvojo, kur nusivesti J.. Viskas buvo kalbama pašnibždomis, kad negirdėtų J. Ilgai viską mąstė. Buvo planuojama slaptai paimti pinigus iš J., vieta buvo skirta tam, kad nebūtų kamerų ir pan. Sugalvojo vietą, ten toks butas buvo. Tai buvo pačiame centre, gal Vilniaus g., kur renkasi jaunimas, vartoja alkoholį. Ten 5 aukštų namas, jis išpaišytomis sienomis ir kt. Sugalvojo ten nueiti bendrai, nes visi žinojo tą vietą. Nuėjo ten, turėjo dar alkoholio, gėrė namo viduje, buvo lygtais 3 aukšte. Jau žinojo, kad bus pavogti pinigai, todėl su L. nuėjo į viršų. Ten laukė to momento, kada paims tuos pinigus. Sulaukė to momento, buvo garsai, J. rėkė, lygtais šaukė „padėkit“, buvo ir trenksmai. Suprato, kad ten vyksta smurtas. Girdėjo garsus, tai buvo ženklas bėgti. Kaltinamieji nieko nesakė. Išgirdo, kaip rėkė J., tada pabėgo. Kai bėgo, pamatė, kad J. guli ant grindų. Kiti kompanijos dalyviai taip pat išbėgo. Bėgo link stoties, nuėjo į „Iki“ parduotuvę. Ten A. ištraukė pinigus, jie pačios piniginės nevogė. Jis (liudytojas) ir L. nematė, kaip ištraukė pinigus iš J.. A. pinigus ištraukė iš savo kišenės, tai jau buvo po įvykio. Pažiūrėjo, kiek yra pinigų, buvo ten gal 200 Eur, tada išsikeitė tuos pinigus. Tikriausiai, kad buvo 4 kupiūros po 50 Eur. Pasidalino tuos pinigus. Jis ir L. gavo po 25 Eur, o kiti pasidalino po 50 Eur. Draugai buvo be žymių, jie nebuvo sužaloti. Nebuvo susitarimo naudoti fizinio turto, mano, kad nebuvo kitos išeities. Jis galvojo, kad tiesiog ištrauks piniginę ir viskas tuo baigsis, tačiau J., turbūt, priešinosi ir viskas taip gavosi. Išgirdo, kad J. muša daugiau nei vienas asmuo. Buvo daug trenksmų, tai girdėjosi. Pasakojo, kad trenkė J. į nosį, jis nukrito, tada su kojomis spyrė, bet smūgių buvo nedaug. Julių mušė A. ir P. Dėl D. nieko nežino. Buvo jauni, kvaili, nepagalvojo padėti J. Matė, kad J. pirko alkoholį. Jis tai darė tris kartus, už produktus mokėjo grynais. Buvo nupirkta 5-6 buteliai brendžio ar kito gėrimo, taip pat 3 pakeliai traškučių.
Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas J. C. teisme nurodė neprisimenantis kai kurių aplinkybių, dėl kurių buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 8 d. apklaustas liudytojas J. C. parodė, kad 2016 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, bet tai buvo vakare, Vilniaus stoties rajone susitiko su L. G. ir pažįstamu J. Jie nusprendė važiuoti į V. Kudirkos aikštę. Ten susitiko su jo pažįstamais A. J. ir P. J.. Tada J. pasiūlė išgerti. Visi nuėjo į „Rimi“ parduotuvę, esančią Gedimino pr. Ten J. nupirko degtinės ir traškučių. Viską pirko J. už savo pinigus. Parduotuvėje J. pasigyrė, kad turi daug pinigų. Po apsipirkimo jie nuėjo prie Operos ir baleto teatro. Ten susitiko D., pavardės nežino. Ten sėdėjo ant suoliukų ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kai vartojo alkoholinius gėrimus, A., negirdint J., pasiūlė apiplėšti J.. P., A. ir D. sutiko, o jis pasakė, kad jei jie nori taip padaryti, jis su L. laikysis nuo jų toliau. Tada P. pasakė, kad jie patys susitvarkys. Kai alkoholis baigėsi, D. su J. vėl nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, o jis su L. nuėjo pasivaikščioti. Kada grįžo į tą pačią vietą, kur sėdėjo anksčiau, nieko nerado. Tada L. paskambino A., A. pasakė, kad jie visi išėjo į apleistą pastatą Vilniaus gatvėje, Vilniuje. Jie nuėjo į apleistą pastatą ir pamatė, jog A., D., P. ir J. toliau gėrė. Kadangi jis su L. žinojo, kad nori apvogti J., jis su L. bendravo antrame aukšte, o visi kiti vartojo alkoholinius gėrimus trečiajame aukšte. Tada jie išgirdo, kaip A., P. ir D. mušė J. Tai pasireiškė smūgiais ir J. šaukimu „Kodėl jūs mane mušate, aš nieko nepadariau“ (atpažino jo balsą). Pagal smūgių krušą sprendė, kad J. mušė A. ne vienas. Jis su L. tada išbėgo iš laiptinės į Jogailos gatvę, paskui juos išbėgo D., A. ir P.. A. išbėgdamas sušaukė „Bėgam“ ir visi bėgo į Trakų stotelę. Tada A. papasakojo, kad laiptinėje apiplėšė J., o būtent mušdamas ištraukė piniginę, paėmė iš piniginės 200 Eur ir piniginę grąžino atgal. Kad A. paėmė 200 Eur, tai pasakė pats, o kiek iš tikrųjų A. paėmė pinigų, jis nežino, kadangi nematė. Matė, kad ant A. pirštų kauliukų buvo šviežios žaizdos bei pats A. skundėsi skausmu. Tuo metu jie buvo prie parduotuvės „Iki“, Pylimo ir Trakų g. sankryžoje. A. pasakė, kad nueis į parduotuvę iškeisti pinigų. Iškeitęs pinigus, A. jam davė 25 Eur, L. 25 Eur, D. 50 Eur ir P. 50 Eur. Tada jie išsiskyrė (1 t., b. l. 84–85).
Perskaičius liudytojo J. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad reikia vadovautis tais parodymais, tuo metu aplinkybes prisiminė geriau.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad J. B. parodė, kad 2016 m. kovo 30 d., apie 22.00 val., namo laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas ir iš striukės vidinėje kišenėje esančios piniginės buvo ištraukti 370 Eur (1 t., b. l. 32).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2016 m. kovo 30 d. 22.01 val. užregistruotas įvykis, kad prie „Pinavija“ prieš kelias minutes sumuštas 25 m. vyras (B.). Sumušė draugai, pabėgo (pranešė praeivis) (1 t., b. l. 34).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G. 899/2016(01) matyti, kad J. B. padarytos poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kairėje plaštakoje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. kovo 30 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l.43–44).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. B. atpažino nuotraukoje Nr. 0240 esančią merginą, tai L. G., jo pažįstama, kuri plėšimo metu stovėjo, nieko nedarė, bet viską matė (1 t., b. l. 45–47).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. B. iš atpažinimui pateiktų penkių vaikinų nuotraukų tiksliai atpažįsta vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 3 (P. J.). Nurodo, kad tai būtent šis vaikinas pirmas laiptinėje pradėjo jį mušti, sudavė 2–3 smūgius rankos kumščiu į įvairias kūno vietas. Po to buvo ištraukta jo piniginė, kas ištraukė, jis nematė. Taip pat atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 5, jo vardas A., nurodo, kad šis vaikinas, po to, kai buvo ištraukta piniginė, spyrė jam į kairį šoną (1 t., b. l. 52–54).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. G. iš atpažinimui pateiktų penkių vaikinų nuotraukų parodė, kad vaikinas nuotraukoje Nr. 3 (D. Z.) yra labiausiai panašus į D. Z., apie kurį 2016 m. rugsėjo 8 d. davė parodymus (1 t., b. l. 72–74).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. G. iš atpažinimui pateiktų penkių vaikinų nuotraukų be jokių abejonių atpažįsta vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 4, t. y. P. J., jį atpažįsta pagal veido bruožus ir pagal antakius, nurodo, kad būtent jis, kartu su D. ir A., apiplėšė J. (1 t., b. l. 77–79).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamieji apklausiami teisme savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino. Kaltinamieji vienodai nurodė šias esmines aplinkybes – jie vienoje kompanijoje kartu su nukentėjusiuoju, kurio iki to nepažinojo, ir liudytojais L. G. bei J. C. prie Operos ir baleto teatro vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau visi nuėjo į apleistą namą Vilniaus g., kur prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas ir iš nukentėjusiojo atimti grynieji pinigai. Dėl įvykio senumo ir kaltinamųjų neblaivumo būsenos įvykio metu kaltinamieji šiek tiek skirtingai arba neišsamiai nurodė kitas bylai svarbias aplinkybes, todėl teismas aptars atskirai kiekvieno kaltinamojo pateiktą įvykio versiją.
Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių, dėl, jo teigimu, įvykio metu buvusios neblaivumo būsenos ir praėjusio didelio laiko tarpo po įvykio. Jis negalėjo kategoriškai pasakyti, ar buvo susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį, kam kilo tokia mintis, be to, neprisiminė smūgių sudavimo nukentėjusiajam aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (1 t., b. l. 117–118), nes šie paaiškinimai duoti praėjus mažesniam laiko tarpui po įvykio ir yra išsamesni. Be to, perskaičius šiuos paaiškinimus teisiamajame posėdyje, A. J. juos patvirtino, nurodydamas, kad jie yra teisingi. Iš šių paaiškinimų matyti, kad A. J. pripažino, kad, vartojant alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis gyrėsi, kad turi daug pinigų, jis (kaltinamasis) pasiūlė apiplėšti nukentėjusįjį, kurį vėliau mušė visi kaltinamieji, o piniginę iš nukentėjusiojo striukės galėjo ištraukti jis. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius, motyvuodamas tuo, kad jis nėra toks žiaurus žmogus, visgi sutikti su kaltinamojo pozicija, kad jis sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, taip pat nėra pagrindo, nes ši pozicija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, apie kurias teismas pasisakys vėliau.
Kaltinamasis D. Z. apklausiamas teisiamajame posėdyje taip pat negalėjo išsamiai nurodyti visų įvykio aplinkybių dėl įvykio metu buvusios neblaivumo būsenos, teigdamas, kad pačių smūgių nepamena, kaip ir nepamena, ar pats mušė nukentėjusįjį. Tačiau kaltinamasis paaiškino, kad iš kitų asmenų duotų parodymų supranta, kad galėjo būti taip, jog ir jis mušė nukentėjusįjį, t. y. neneigia to, todėl ir pripažįsta kaltę. Iš kaltinamojo D. Z. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis žinojo apie A. J. ir P. J. planą sumušti nukentėjusįjį ir atimti iš jo pinigus. Jie siūlė ir jam prisijungti, nors jis ir atsakė, kad nemuš, tačiau šiam planui neprieštaravo. Nurodė, kad jeigu planas būtų įgyvendinamas, tai jis užimtų poziciją, jog nieko nematė ir nieko nežino.
Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų A. J. ir D. Z. nesugebėjimą nurodyti detalesnių įvykio aplinkybių gelbsti kaltinamojo P. J. duoti paaiškinimai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės sutapo, išskyrus vieną aplinkybę, apie kurią teismas pasisakys vėliau. P. J. paaiškinimų turinys patvirtina, kad jis geriausiai iš visų kaltinamųjų prisiminė įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamojo P. J. paaiškinimai yra ypač reikšmingi nustatant faktines aplinkybes, kas būtent įvyko (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kai kaltinamieji liko su nukentėjusiuoju. Be abejo, kaltinamasis P. J. patvirtino ir kitas bylai svarbias aplinkybes, t. y. kad minėta kompanija prie Operos ir baleto teatro vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos nupirko nukentėjusysis, kaltinamasis A. J. pasiūlė sumušti nukentėjusįjį ir atimti iš jo pinigus, nes jis jų turi daug, be to, kad jie tarėsi su A. J., kas ir ką darys atimant pinigus. Kadangi pats nukentėjusysis, taip pat dėl įvykio metu buvusios neblaivumo būsenos, negalėjo detaliai papasakoti visų įvykio aplinkybių, o liudytojai L. G. ir J. C. tiesiogiai nematė, kaip nukentėjusysis buvo mušamas laiptinėje, pagrindinis įrodymų šaltinis, nustatant šias aplinkybes, yra P. J. paaiškinimai. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo turinio, jo pagrindas ir buvo P. J. nurodytos aplinkybės. Taigi P. J. teisme paaiškino, kad laiptinėje tuo metu, kai nukentėjusysis sėdėjo ant palangės, jis (kaltinamasis) su A. J. tarėsi, kas pirmas prieis ir suduos smūgius, šalia jų buvo ir D. Z.. Jis (P. J.) pirmas sudavė nukentėjusiajam tris smūgius, po to, A. J. sudavė nukentėjusiajam daug smūgių, gal penkis, ir iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė piniginę. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, D. Z. sudavė jam tris smūgius. P. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad, priėjęs prie nukentėjusiojo, sudavė šiam dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, tada iš karto kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinį šoną. Toks buvo susitarimas, kad jis pirmas suduos smūgius. Nukentėjusiajam pradėjus šaukti, jis atsitraukė. Matė, kaip D. Z. vieną kartą spyrė ir du kartus rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam į veidą. Po to, A. J. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5 smūgius rankų kumščiais į galvos sritį, vis klausdamas, kur yra piniginė. Kai nukentėjusysis pasakė, kad piniginės neduos, A. J. sudavė dar tris smūgius rankų kumščiais į galvos sritį. Matė, kad A. J. įkišo savo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenę ir ištraukė piniginę (2 t., b. l. 37–38). Minėta, kad būtent šių P. J. paaiškinimų pagrindu kaltinamiesiems ir buvo pareikštas kaltinimas. Teismas sutinka su tuo, kad valstybinis kaltintojas formuluodamas kaltinimą pagrįstai vadovavosi būtent P. J. duotais paaiškinimais, tačiau buvo nepagrįstai neatsižvelgta į P. J. dar ikiteisminio tyrimo metu duotus patikslintus paaiškinimus. Papildomai apklaustas P. J. paaiškino, kad pirminės apklausos metu susipainiojo ir pasakė, kad po jo antras sudavė smūgius D. Z., o trečias – A. J.. Iš tikrųjų, antras buvo A. J., o trečias – D. Z. (2 t., b. l. 61). Kodėl formuluojant kaltinimą nebuvo atsižvelgta į P. J. dar ikiteisminio tyrimo metu patikslintas aplinkybes dėl smūgių eiliškumo, lieka neaišku. Kadangi P. J. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi tos pačios pozicijos, kad pirmas smūgius sudavė jis, po to – A. J., o paskutinis – D. Z., teismas tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo eiliškumo. Pažymėtina, kad šis patikslinimas neturi reikšmės kaltinamųjų padėčiai ir veikos kvalifikavimui.
Teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytą iš nukentėjusiojo atimtų grynųjų pinigų sumą. Iš kaltinimo turinio matyti, kad valstybinis kaltintojas šiuo atveju vadovavosi išskirtinai nukentėjusiojo parodymais, bet ne kitais byloje surinktais duomenimis. Minėta, kad nukentėjusysis taip pat negalėjo tiksliai prisiminti, kiek pinigų po visų alkoholinių gėrimų ir maisto apsipirkimų tą vakarą liko jo piniginėje, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo 370 Eur suma. Visgi teismas neturi pagrindo besąlygiškai tikėti šiomis nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, nukentėjusysis sąžiningai klysta dėl sumos. Nukentėjusysis teisme parodė, kad prieš susitinkant su minėta kompanija buvo pasilikęs tik 400 Eur grynųjų pinigų. Kokiu būdu atsiskaitinėjo parduotuvėse už alkoholinius gėrimus ir maistą, t. y. banko kortele arba grynaisiais, neprisimena. Byloje išrašo iš banko sąskaitos nėra, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pirko ne mažiau kaip 3 butelius degtinės, cigaretes ir maistą. Kaltinamųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad iš nukentėjusiojo atimti pinigai kompanijoje buvo pasidalyti tokia proporcija: kaltinamiesiems po 50 Eur, o liudytojams po 25 Eur. Taigi iš viso buvo 200 Eur. Ši suma, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl apsipirkimų parduotuvėse, ir laikytina ta pinigų suma, kuria nukentėjusysis turėjo su savimi prieš įeidamas į laiptinę ir kuri buvo iš jo atimta bendrais kaltinamųjų veiksmais. Duomenų, kad nukentėjusysis turėtų didesnę pinigų sumą, byloje nėra.
Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamieji veikdami kartu, iš anksto susitarę, turėdami vieningą tikslą, A. J. pasiūlius, panaudodami fizinį smurtą, atėmė iš nukentėjusiojo pinigus, kuriuos vėliau pasidalijo, patvirtina ne tik P. J., iš dalies ir kitų kaltinamųjų A. J. bei D. Z. paaiškinimai, bet ir liudytojų L. G. bei J. C. duoti parodymai. Liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad begeriant alkoholinius gėrimus, negirdint nukentėjusiajam, buvo kalbama apie tai, kad reikia iš nukentėjusiojo atimti pinigus. Minėtas aplinkybes dėl išankstinio susitarimo buvimo patvirtina ir iš karto po fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo visų kitų veiksmai, t. y. visi kompanijos dalyviai iš karto pasišalino iš įvykio vietos, vėliau susitiko ir pasidalijo pinigus.
Grįžtant prie kaltinamojo A. J. pozicijos, kad jis galėjo suduoti nukentėjusiajam tik vieną smūgį ir tai į šoną. Teismas kritiškai vertina šią poziciją vien dėl to, kad pats kaltinamasis dėl neblaivumo būsenos neatsimena visų įvykio aplinkybių. P. J., kuris yra davęs išsamiausius paaiškinimus šioje byloje ir kuris pagal bylos duomenis nėra suinteresuotas apkalbėti A. J., paaiškino, kad pastarasis sudavė nukentėjusiajam 8 smūgius. Be to, liudytojas J. C. parodė, kad susitikę po įvykio jis matė ant A. J. pirštų kauliukų šviežias žaizdas. Akivaizdu, kad, kaip teigia A. J., po vieno smūgio į nukentėjusiojo šoną, minėtos žaizdos ant kaltinamojo pirštų kauliukų negalėjo atsirasti.
Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: protokolas-pareiškimas, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. J., P. J. ir D. Z. veikdami kartu, 2016 m. kovo 30 d., apie 22.00 val., namo laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. J. pasiūlius, iš anksto susitarę, turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, atėmė iš nukentėjusiojo 200 Eur, šiais savo veiksmais A. J., P. J. ir D. Z. nukentėjusiajam J. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė jam priklausantį 200 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą ir nustatytą turto, kurį kaltinamieji pagrobė, vertę, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Byloje pateiktas kaltinamojo D. Z. ir jo tėvo A. Z. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo D. Z. gynėjas prašė atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį. Taigi byloje pateikti du alternatyvūs prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad BK 40 ir 93 straipsniuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nėra tapatūs. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, turi būti nustatyta šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų sąlygų visuma, t. y. visos sąlygos, tiek susijusios su pačiu asmeniu, tiek su laiduotojo asmenybe. Be to, laiduotojui suteikta teisė atsisakyti laidavimo, tokiu atveju gali būti sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). BK 40 straipsnio 7–8 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, be šio straipsnio 1 dalyje privalomų sąlygų, gali pakakti bent vienos iš 1 dalyje 1–3 punktuose numatytų alternatyvių sąlygų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį yra sąlyginis, o pagal BK 93 straipsnį – besąlyginis, todėl pastarasis institutas laikytinas labiau palankiu asmeniui ir dėl jo (ne)taikymo teismas sprendžia pirmiausia.
Pažymėtina, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas nesulaukęs 18 metų, jo padaryta BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, iš byloje esančių kaltinamąjį apibūdinančių duomenų matyti, kad D. Z. anksčiau neteistas, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Taigi byloje yra visos trys būtinos sąlygos, numatytos BK 93 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, taikant šį BK straipsnį būtina nustatyti ir bent vieną alternatyvią sąlygą. Nagrinėjamu atveju D. Z. atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atlygino turtinės žalos dalį, be to, nori atlyginti likusią turtinės žalos dalį. D. Z., kaip minėta, mokosi, dirba, sportuoja, gerai charakterizuojamas, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje yra BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos visos privalomos ir dvi alternatyvios sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir turtinės žalos atlyginimą (BK 83, 84 straipsniai).
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę A. J., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau už veiką, kurią padarė iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo, t. y. laikytina, kad pastarosios veikos padarymo jis nebuvo teistas (1 t., b. l. 124), ji yra moksleivis, nedirbantis, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126–128).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. J. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliai įstatymo numatytai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimą (BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę P. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 73–76), nedirbantis (2 t., b. l. 77), baustas administracine tvarka, taip pat už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 78–94), jis neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja P. J. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos arešto bausmės, kurios nepadarė jam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. J. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas gerokai mažesnis nei šios sankcijos vidurkis. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir BK 64¹ straipsnio taikymas, t. y. skiriamos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu, tačiau dėl vieno iš kaltinamųjų – A. J. užimtos pozicijos, kurią teismas motyvuotai atmetė, P. J. neteko galimybės pasinaudoti BK 64¹ straipsnyje numatytos jo padėtį švelninančios aplinkybės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam P. J. šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą bausme.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 107–108) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bylos duomenimis, P. J. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 10 d. 11.30 val. (2 t., b. l. 17). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem mėnesiams), šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 10 d. (2 t., b. l. 45–47). Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas. Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam P. J. paskirtas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2017 m. spalio 10 d.) įskaitytinas į bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis J. B. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 420 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60, 63). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad po plėšimo buvo sudaužyti jo akiniai ir pagrobti jam priklausantys pinigai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė priteisti 370 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šią sumą sudaro akinių kaina, kurie kainavo apie 100 Eur. Be to, prieš įvykį turėjo 400 Eur grynųjų pinigų, apie 25 Eur išleido parduotuvėse, todėl mano, kad iš jo buvo pavogti 370 Eur, tačiau 50 Eur jam atlygino A. J. ir dar po 25 Eur grąžino J. C. bei L. G.. Palaiko savo ieškinį.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Visų pirma, teismas jau pasisakė, kad plėšimo metu iš nukentėjusiojo buvo pavogti ne 370 Eur, o tik 200 Eur. Kaltinamasis P. J. pripažino, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo metu buvo nukritę nukentėjusiojo akiniai. Nors nukentėjusysis nepateikė duomenų apie šių akinių vertę, teismas neturi objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti, todėl jo nurodoma akinių vertė – 100 Eur pripažintina pagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu liudytojų L. G. ir J. C. tėvai grąžino nukentėjusiajam 50 Eur (1 t., b. l. 63, 82, 89–90), o bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji A. J. ir D. Z. sumokėjo nukentėjusiajam po 50 Eur, t. y. nukentėjusysis iš viso yra atgavęs 150 Eur (2 t., b. l. 172). Taigi likusi nukentėjusiajam neatlyginta suma yra tik 150 Eur, kurią sudaro 50 Eur pagrobti grynieji pinigai ir 100 Eur vertės sugadinti akiniai. Nepaisant to, kad dalį žalos jau yra atlyginę du kaltinamieji ir kiti asmenys, teismas priteisia 150 Eur turtinės žalos atlyginimą iš visų kaltinamųjų, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 3 dalimis,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam žalą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
A. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
P. J. (P. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeista bausme (90 parų areštu) ir P. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 10 d. 11.30 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam P. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
D. Z. (D. Z.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 83, 84 straipsniais, D. Z. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam žalą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš A. J., P. J. ir D. Z. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.