- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- I-1314-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04163-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1594 (01657) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui V. K., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LT7409346, galiojantis iki 2019 m. kovo 19 d. (toliau – ir Leidimas).
Paaiškina, kad buvo įdarbintas UAB „Vladina LT“ IT sistemų administratoriumi ir jam turėjo būti mokamas 800 Eur atlyginimas. Tuo pagrindu, kad pareiškėjas turi leidimą dirbti Lietuvoje, jam buvo išduotas Leidimas. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, pradėjo savo verslą įsteigtoje įmonėje – UAB „T1“, kurioje įsidarbino direktoriumi. Teigia, jog nemanė, kad negali dirbti savo įsteigtoje UAB „T1“. Nurodo, kad tuo metu, kai gavo Leidimą, sumažėjo IT sistemos priežiūros darbų UAB „Vladina LT“, todėl, nesant darbų, atitinkamai sumažėjo ir jo darbo užmokestis, kurio dydis priklausė nuo atliekamų darbų kiekio. Tačiau pareiškėjo įsteigtoje įmonėje UAB „T1“ šių darbų poreikis kaip tik atsirado.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis manė, kad atlyginimą, kurį nurodė Migracijos departamentui, kaip savo pragyvenimo lėšas, gali gauti per abi įmones (UAB „Vladina LT“ ir UAB „T1“), svarbu, jog būtų pragyvenimo lėšų. Tik gavęs Migracijos departamento Sprendimą, sužinojo, kad toks būdas yra netinkamas. Todėl teigia, jog ši situacija bus ištaisyta ir nuo lapkričio mėn. pareiškėjui vėl bus mokamas visas atlyginimas UAB „Vladina LT“.
Teigia, kad toks Migracijos departamento sprendimas, kai yra iš karto panaikinamas leidimas gyventi, net neįspėjus asmens ir nepaaiškinus, kad toks atlyginimų sudėjimas yra negalimas, yra per daug griežtas ir neproporcingas. Mano, kad tinkamas reagavimas į tokią situaciją būtų asmens įspėjimas, kad tokia padėtis negalima, ir tik tuo atveju, jei situacija nėra ištaisoma, panaikinamas leidimas (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2017 m. vasario 8 d. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) sprendimą Nr. UD-977 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas, turintis kompiuterinių mokslų bakalaurą, atvykstantis dirbti kompiuterių tinklo administratoriumi į UAB „Vladina LT“, kur numatomas jo darbo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 19 d., o numatomas darbo užmokestis darbo sutarties laikotarpiu sudarys 800 Eur, atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Su minėtu prašymu pareiškėjas taip pat pateikė UAB „Vladina LT“ direktorės A. A. pasirašytą 2017 m. vasario 8 d. tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs UAB „Vladina LT“ IT sistemos administratoriumi dvejus metus pagal 2017 m. sausio 26 d. sudarytą darbo sutartį. UAB „Vladina LT“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui 800 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „Vladina LT“ direktorės A. A. pasirašytą įsipareigojimą įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, kuriame nurodoma: „patvirtiname, kad UAB „Vladina LT“ su V. K. 2017 m. sausio 26 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią V. K. turi pradėti dirbti po to, kai jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą.
Teigia, kad skundžiamas Sprendimas priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo sąlygas UAB „Vladina LT“, būsimą lėšų šaltinį Lietuvoje, ir padarius išvadą, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 7 eilutėje „Pragyvenimo lėšos Lietuvoje (per mėn. eurais) ir jų šaltinis“ nurodė: „Atlyginimas 800 eurų“. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas 2017 m. vasario 8 d. UAB „Vladina LT“ direktorės A. A. pasirašytas tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „Vladina LT“ įsipareigoja mokėti pareiškėjui 800 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2018 m. balandžio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie UAB „Vladina LT“ darbuotoją pareiškėją. Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas UAB „Vladina LT“ buvo įdarbintas tik 2017 m. liepos 3 d., nors minėtame 2017 m. vasario 8 d. UAB „Vladina LT“ įsipareigojime buvo nurodyta, kad pagal 2017 m. sausio 26 d. darbo sutartį pareiškėjas turi pradėti dirbti po to, kai jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas buvo įdarbintas po beveik dviejų mėnesių nuo Leidimo galiojimo pradžios (2017 m. gegužės 8 d.). Be to, patikrinus Sodros informacinės sistemos duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį UAB „Vladina LT“, buvo nustatyta, kad pareiškėjas Leidimo galiojimo laikotarpiu UAB „Vladina LT“ niekuomet nėra dirbęs viso darbo laiko ir gavęs darbo sutartyje, tarpininkavimo rašte bei Lietuvos darbo biržos sprendime nurodyto 800 Eur mėnesinio darbo užmokesčio (jam buvo mokamas 50–100 Eur darbo užmokestis), o nuo Leidimo išdavimo (2017 m. gegužės 8 d.) UAB „Vladina LT“ iš viso negavo darbo užmokesčio, taigi nedirbo, neatliko jokių darbų net septynis mėnesius. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas daro išvadą, kad UAB „Vladina LT“ siekia piktnaudžiauti, kviesdama užsieniečius iš trečiųjų šalių atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką bei tarpininkaudama tokiems užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi. Konstatuoja, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti Leidimą, t. y. duomenys apie darbo sąlygas, pragyvenimo šaltinį, neatitinka tikrovės.
Taip pat nurodo, jog, patikrinus duomenis apie pareiškėją Sodros informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 23 d. yra įdarbintas UAB „T1“, nuo 2018 m. vasario 6 d. įdarbintas UAB „T1“ direktoriumi. Už darbą UAB „T1“ pareiškėjui yra mokamas 521 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovo teigimu, tokia situacija laikytina pareiškėjo nelegaliu darbu, nes pareiškėjui buvo išduotas Leidimas atvykus dirbti į UAB „Vladina LT“, o ne į UAB „T1“.
Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, nurodo, jog, Migracijos departamento duomenimis, iki šios dienos pareiškėjas nėra kreipęsis su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nors aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. pareiškėjas faktiškai nedirba įmonėje, darbo kurioje pagrindu jam buvo išduotas Leidimas, pradėjo dirbti kitoje įmonėje, nors tam jam nėra išduotas leidimas.
Teigia, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo Lietuvos Respublikoje, jo sąžiningo siekio atvykti dirbti į Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę, t. y. konstatuoja, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrieji tikslai kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi buvo kiti, nei oficialiai deklaruoti (mano, kad pareiškėjo tikslas buvo ne atvykti dirbti kompiuterių tinklo administratoriumi į UAB „Vladina LT“ Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje tam, kad galėtų čia gyventi bei užsiimti kita veikla), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, kad UAB „Vladina LT“ direktorė, tarpininkavusi dėl Leidimo išdavimo pareiškėjui, kuri yra ir UAB „T1“ steigėja bei buvusi šios įmonės direktorė, A. A. yra buvusi pareiškėjo sutuoktinė. Teigia, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog A. A. bendradarbiavo su pareiškėju, rengdama dokumentus, kuriais jis formaliai atitiktų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei galėtų legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.
Nurodo, jog nustatytos aplinkybės atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.2 papunktį ir 7 punktą.
Dėl pareiškėjo skundo teismui motyvų nurodo, kad pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo pareigą domėtis, kur jis gali dirbti pagal Leidimą darbo pagrindu. Pažymi, kad pareiškėjas nė vieną mėnesį negavo 800 Eur darbo užmokesčio, kurį jį priimanti bendrovė buvo įsipareigojusi mokėti, todėl, atsakovo teigimu, yra akivaizdu, jog pareiškėjas neteikė tikrovės atitinkančios informacijos. Taip pat pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, būtent pačiam užsieniečiui kyla pareiga informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, lemiančias leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir numato prievolę jam gauti naują leidimą laikinai gyventi (b. l. 12–16).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas, galiojantis iki 2019 m. kovo 19 d., teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Akmenės grupei (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus (tarpininkavimo raštą, įsipareigojimą, Lietuvos darbo biržos sprendimą ir kt.) tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Vladina LT“, nurodydamas, jog pragyvenimo lėšos Lietuvoje ir jų šaltinis bus 800 Eur darbo užmokestis, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. kovo 19 d. (b. l. 17–51). 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjui išduotas Leidimas (b. l. 62).
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2018 m. balandžio 9 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie UAB „Vladina LT“ darbuotoją pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „Vladina LT“ buvo įdarbintas tik 2017 m. liepos 3 d., nors Leidimas galiojo nuo 2017 m. gegužės 8 d. (pagal UAB „Vladina LT“ įsipareigojimą, pareiškėjas pagal 2017 m. sausio 26 d. darbo sutartį turi pradėti dirbti po to, kai jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi), 2017 m. liepos mėn. –2018 m. birželio mėn. laikotarpiu mokėtas darbo užmokestis buvo nuo 47,50 Eur / mėn. iki 110 Eur / mėn., o darbo užmokestis už 2018 m. sausio ir vasario mėn. jam nebuvo mokėtas (pagal pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, UAB „Vladina LT“ tarpininkavimo raštą ir Lietuvos darbo biržos sprendimą, pareiškėjui turėjo būti mokamas 800 Eur darbo užmokestis). Atsižvelgęs į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat konstatavęs, kad tikrieji tikslai, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, buvo kiti, nei oficialiai deklaruoti (ne atvykti dirbti kompiuterių tinklo administratoriumi UAB „Vladina LT“ Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje tam, kad galėtų čia gyventi bei užsiimti kita veikla, pvz., susijusia su UAB „T1“), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, galiojantį iki 2019 m. kovo 19 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, inicijavo administracinį ginčą, siekdamas, kad Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas Leidimas, būtų panaikintas, savo reikalavimą iš esmės grįsdamas tuo, jog Migracijos departamentas neinformavo jo apie tai, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi jo nurodyta pragyvenimo lėšų suma turėjo būti gauta tik iš UAB „Vladina LT“, todėl priėmė per daug griežtą ir neproporcingą Sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos, galiojusios pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo Migracijos skyriui metu – 2017 m. kovo 7 d.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, be kita ko, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas), taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Minėta, jog pareiškėjas Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Vladina LT“, nurodydamas, jog pragyvenimo lėšos Lietuvoje ir jų šaltinis bus 800 Eur darbo užmokestis. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Vladina LT“ 2017 m. vasario 8 d. tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kuriame prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nurodyta, kad pareiškėjas dirbs UAB „Vladina LT“ IT sistemos administratoriumi dvejus metus pagal 2017 m. sausio 26 d. sudarytą darbo sutartį ir UAB „Vladina LT“ įsipareigoja mokėti pareiškėjui 800 Eur darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 31). Taip pat pateikė UAB „Vladina LT“ 2017 m. vasario 8 d. įsipareigojimą įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, kuriame UAB „Vladina LT“ patvirtino, kad su pareiškėju 2017 m. sausio 26 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas turi pradėti dirbti po to, kai jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 32). Lietuvos darbo biržos 2017 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. UD-977 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“ nuspręsta, kad pareiškėjo (kvalifikacija – kompiuterinių mokslų bakalauras) darbas (darbdavys – UAB „Vladina LT“; darbo funkcijos – kompiuterių tinklo administratorius; numatomas darbo sutarties galiojimo laikotarpis 24 mėnesius nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 19 d.; numatomas darbo užmokestis darbo sutarties laikotarpiu – 800 Eur) atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b. l. 70). Taigi byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi ir Leidimas jam buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad jis Lietuvos Respublikoje dirbs (po to, kai bus išduotas leidimas laikinai gyventi) UAB „Vladina LT“ IT sistemos administratoriumi dvejus metus ir jam bus mokamas 800 Eur darbo užmokestis. Tačiau iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, jog pareiškėjas UAB „Vladina LT“ dirbti pradėjo 2017 m. liepos 3 d., jam išmokėtas darbo užmokestis už 2017 m. liepos mėn. buvo 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėn. – 110 Eur, 2017 m. rugsėjo mėn. – 105 Eur, 2017 m. spalio mėn. – 51,04 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. – 48,72 Eur; 2017 m. gruodžio mėn. – 47,50 Eur, 2018 m. sausio–balandžio mėn. – 0 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – 66 Eur, 2018 m. birželio mėn. – 51,45 Eur, 2018 m. liepos–rugsėjo mėn. – 0 Eur (b. l. 70–72). Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nuo Leidimo išdavimo 2017 m. gegužės 8 d. beveik du mėnesius UAB „Vladina LT“ nedirbo, jam visą laikotarpį nuo darbo UAB „Vladina LT“ pradžios nebuvo mokėtas nustatytas (sutartas) 800 Eur darbo užmokestis, pareiškėjas net 7 mėnesius darbo užmokesčio visai negavo, kas leidžia teigti, jog šiuo laikotarpiu jokių darbo funkcijų jis neatliko. Minėtos nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. duomenys apie darbą UAB „Vladina LT“ ir pragyvenimo lėšas Lietuvoje bei jų šaltinį, neatitinka tikrovės.
Byloje nustatytų duomenų visetas, be kita ko, nustačius, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „T1“, jam už 2017 m. spalio mėn. išmokėtas 16,24 Eur darbo užmokestis, už 2017 m. lapkričio mėn. – 48,72 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. – 44,08 Eur, 2018 m. sausio–balandžio mėn. –0 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – 15 Eur, 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. – 521 Eur darbo užmokestis (b. l. 70–72), nors dėl leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „T1“, gavimo į atsakingas institucijas nesikreipė, pareiškėją įdarbinusios UAB „Vladina LT“ steigėja ir direktorė, taip pat UAB „T1“ steigėja (ir direktore iki šias pareigas pradedant vykdyti pareiškėjui (b. l. 80–83)ؘ) A. A. yra pareiškėjo buvusi sutuoktinė (b. l. 68–69), sudaro pagrįstą pagrindą abejoti dėl tikrojo pareiškėjo tikslo Lietuvos Respublikoje, jo sąžiningo siekio atvykti dirbti į konkretų Lietuvos Respublikos juridinį asmenį (deklaruotas tikslas buvo atvykti dirbti kompiuterių tinklo administratoriumi į UAB „Vladina LT“ Lietuvos Respublikoje). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrieji tikslai kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi buvo kiti, nei oficialiai deklaruoti, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjo skundo teismui argumentas, kad, jo nuomone, prašyme išduoti leidimą nurodytos pragyvenimo lėšos nėra sietinos su darbo užmokesčiu UAB „Vladina LT“, svarbu, kad pareiškėjas gautų nurodytą lėšų sumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Taigi pagal Leidimą pareiškėjas turėjo teisę dirbti tik UAB „Vladina LT“ ir gauti būtent UAB „Vladina LT“ mokamą darbo užmokestį.
Dėl pareiškėjo skundo motyvo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįspėjo jo apie reikalavimą pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, susijusias su išduotu Leidimu, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Migracijos departamentui informuoti užsienietį, kad jis privalo laikytis jam nustatytų pareigų. Įstatymo 3 straipsnis nustato užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, bendrą pareigą laikytis teisės aktuose jiems nustatytų pareigų, be kita ko, atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus. Būtent pareiškėjas pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, privalėjo pranešti Migracijos departamentui, kad yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių jis kreipėsi ir jam buvo išduotas Leidimas, bei kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.