- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- eI2-10717-1161/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07298-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2023 m. birželio 7 d. sprendimą dėl J. A. nacionalinės vizos panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).
Teigia, kad nesutinka su VSAT Sprendimu. Nesupranta, kokiu pagrindu atsakovas nusprendė neišduoti jam nacionalinės vizos. Taip pat teigia, kad Sprendime nėra nurodoma, kokie dokumentai buvo vertinami ir kokie pateikti dokumentai buvo nepakankami. Pabrėžia, kad jei atsakovui kyla neva pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, Sprendime turėjo būti nurodoma, kokie pareiškimai atrodo nepatikimi. Sprendimas turėjo būti argumentuotas ir motyvuotas tam, kad jis savo skundu galėtų tinkamai atsikirsti į motyvus. Nurodo, kad Sprendime yra tik pacituota Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ir nurodyta, kad remiantis šia nuostata nuspręsta panaikinti nacionalinę vizą. Akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko vertinimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jam 2023 m. vasario 6 d. buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004237489, kuri galiojo nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 24 d. Nesupranta, kodėl institucijai, išdavusiai jam nacionalinę vizą – Lietuvos Respublikos Azerbaidžano ambasadai, nekilo jokių abejonių̨ dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, ir kokios naujos aplinkybės lėmė, kad nacionalinė viza buvo panaikinta. Akcentuoja, kad turi galiojantį kelionės dokumentą, leidžiantį kirsti sieną (pareiškėjas turi galiojantį pasą); pagrindė numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (darbas Lietuvos Respublikoje); turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (tai patvirtina pareiškėjo darbo sutartis sudaryta su darbdaviu); pateikė reikalingą kelionės sveikatos draudimą. Teigia, kad pareiškėjas, kaip užsienio valstybės pilietis, pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, nurodė tikslą, taip pat pridėjo visus kitus reikalaujamus dokumentus, taigi Lietuvos Respublikos ambasadai Azerbaidžane buvo pateikta visa informacija apie pareiškėjo buvimo tikslą ir sąlygas Lietuvos Respublikoje, todėl nacionalinė viza D jam buvo išduota. Šiuo atveju, iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokios aplinkybės pasikeitė ir kodėl nacionalinė viza buvo panaikinta.
Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 19 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių yra atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui, o pareiškėjas neatitinka nei vieno iš pateiktų pagrindų. Pabrėžia, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, daugkartinė nacionalinė viza D išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, todėl jo manymu, ši viza jam privalėjo būti išduota. Papildomai informuoja, kad šiai dienai yra pakeitęs darbdavį ir su juo toliau vykdo migracijos procedūras dėl leidimo laikinai gyventi gavimo.
Šalies argumentai
Teigia, kad 2023 m. birželio 7 d. sudarė naują darbo sutartį su darbdaviu uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Bleiras Logistics“, o 2023 m. birželio 5 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir ketina dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Jo įsitikinimu, šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad VSAT Sprendimas priimtas visiškai neįsigilinus į tikrąsias faktines aplinkybes ir į tai, kad nėra jokios nelegalios migracijos grėsmės, kadangi jis jau yra pateikęs visus tinkamus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo, kuriuos vertins Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas J. A. 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje, esančioje Baku (Azerbaidžano Respublikoje) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, tuo pagrindu, kad ketina atvykti ir dirbti į UAB „Transakas“, todėl jam 2023 m. vasario 23 d. buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004237489, laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 1 d. Nurodo, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams vykdant migracijos procesų stebėseną ir kontrolę VSAT Pagėgių pasienio rinktinės priskirtoje teritorijoje, buvo patikrintas pareiškėjas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui J. A. yra išduota nacionalinė viza Nr. 004237489, galiojanti nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 1 d., tuo pagrindu, kad jis atvyko dirbti į UAB „Transakas“. Pabrėžia, kad atlikus patikrinimus centrinėse duomenų bazėse (Vizų informacinėje sistemoje, Sodros duomenų bazėje, MIGRIS, Užsieniečių registre ir VRIS Sienos kirtimo naršyklėje) nustatė, kad pareiškėjas UAB „Transakas“ nebuvo įdarbintas. O patikrinus J. A. sienos kirtimus per Polis-VSATIS, duomenų apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime teigia, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 14PR-1614 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į UAB ,,Transakas“, prašydamas sprendimų dėl vizų panaikinimo priėmimui, patvirtinti, ar su rašte minimais užsieniečiais darbo santykiai nutraukti arba nebus pradėti. Taip pat nurodo, kad 2023 m. birželio 6 d. gavo UAB ,,Transakas“ raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2023 m. birželio 5 d. Departamentui per MIGRIS sistemą pateikė prašymą anuliuoti D tipo vizą, nes asmuo atvyko į Lietuvą dirbti UAB ,,Transakas“, tačiau atvykęs pranešė, kad jo tikėjimas jam neleidžia vežti alkoholio, dėl to buvo nuspręsta anuliuoti vizą.
Pažymi, kad vadovaudamasis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 94 punktu, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, 2023 m. birželio 7 d. Sprendimu panaikino pareiškėjo daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004489879.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduotas suteikiant jam galimybę dirbti UAB „Transakas“, tačiau jis nebuvo įdarbintas. Pažymi, kad pareiškėjui leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduotas būtent darbui UAB „Transakas“ ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį turėjo būti įdarbintas. Taip pat pažymi, kad su leidimu (viza) pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negali dirbti kitose bendrovėse.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Nurodo, kad VSAT pareigūnai laikėsi Įstatyme bei Įsakyme nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė nacionalinės vizos panaikinimo pagrindą. Taip pat teigia, kad pareiškėjui Sprendimą išsiuntė jo nurodytu elektroniniu paštu 2023 m. birželio 7 d. 12.56 val. su kuriuo jis susipažino. VSAT įsitikinimu, Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Įsakymo standartinio blanko turinį ir formą.
VSAT nuomone, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei iš informacinių sistemų surinktus duomenis pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Teigia, kad vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad VSAT išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir galiojančias teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad palaiko VSAT 2023 m. liepos 10 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytą poziciją, prašė skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas susirado darbą UAB „Bleiras Logistics“, o atsakovas to neįvertino ir priėmė skundžiamą Sprendimą.
Atsiliepimas
VSAT atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT 2023 m. birželio 7 d. Sprendimo Nr. 129-443, kuriuo buvo nuspręstą panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004237489.
Pareiškėjui, Azerbaidžano Respublikos piliečiui, Lietuvos Respublikos ambasadoje, esančioje Baku (Azerbaidžano Respublikoje), 2023 m. vasario 6 d. buvo priimtas sprendimas išduoti D nacionalinę vizą Nr. 004237489, laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 1 d.
VSAT Migracijos skyriaus pareigūnams vykdant migracijos procesų stebėseną ir kontrolę VSAT Pagėgių pasienio rinktinės priskirtoje teritorijoje, buvo patikrintas pareiškėjas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui J. A. yra išduota nacionalinė viza Nr. 004237489, galiojanti nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 1 d., tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti į UAB „Transakas“. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas.
VSAT atliko patikrinimus centrinėse duomenų bazėse (Vizų informacinėje sistemoje, Sodros duomenų bazėje, MIGRIS, Užsieniečių registre ir VRIS Sienos kirtimo naršyklėje) ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „Transakas“ nebuvo įdarbintas. Taip pat patikrino J. A. sienos kirtimus per Polis-VSATIS, ir nerado duomenų apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką.
VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 14PR-1614 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į UAB ,,Transakas“, sprendimų dėl vizų panaikinimo priėmimui prašydamas, patvirtinti, ar su rašte minimais užsieniečiais (tarp jų ir pareiškėju) darbo santykiai nutraukti arba nebus pradėti.
VSAT 2023 m. birželio 6 d. gavo UAB ,,Transakas“ raštą, kuriuo informavo, jog 2023 m. birželio 5 d. Departamentui per MIGRIS sistemą buvo pateiktas prašymas anuliuoti D tipo vizą, nes asmuo atvyko į Lietuvą dirbti UAB ,,Transakas“, tačiau atvykęs pranešė, kad jo tikėjimas jam neleidžia vežti alkoholio, dėl to buvo nuspręsta anuliuoti vizą.
Pareiškėjas 2023 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2142 su UAB „Bleiras Logistics“, juridinio asmens kodas 301513603, registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini), biuro adresas (duomenys neskelbtini).
VSAT vadovaudamasis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 94 punkto, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, 2023 m. birželio 7 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 129-443 panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004237489.
Pareiškėjui VSAT Sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2023 m. birželio 7 d. 12.56 val.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu 2023 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas Sprendimą panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Aprašas, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr.2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009 nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas).
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiai (t. y. asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai ir asmenys, kurie nesinaudoja laisvo judėjimo teise pagal Europos Sąjungos teisę) siekdami atvykti į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir tai, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viza panaikinama, kai paaiškėja, kad tos vizos išdavimo metu nebuvo patenkintos vizos išdavimo sąlygos, visų pirma jei yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu. Paprastai vizą panaikina valstybės narės, kuri išdavė vizą, kompetentingos institucijos. Vizą gali panaikinti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos; tokiu atveju vizą išdavusios valstybės narės valdžios institucijos informuojamos apie tokį panaikinimą. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Įstatymas numato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis (1 straipsnio 2 dalis).
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis).
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos. Pagal minėto Reglamento (ES) 2018/1806 I priedą Azerbaidžanas yra įtrauktas į Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, sąrašą.
Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą.
V. Į. 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nacionalinės vizos priima: 1) Migracijos departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo; 2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl panaikinimo ir atšaukimo; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl panaikinimo ir atšaukimo.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Aprašo (šis teisės aktas nebegalioja nuo 2023 m. liepos 5 d., bet Sprendimo priėmimo metu galiojo) 94 punktas numatė, kad Įstatymo nurodytos institucijos valstybės tarnautojas, turėdamas informacijos, gavęs užsieniečio ar priimančio asmens prašymą arba teikimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo, arba gavęs Įstatymo 21¹ straipsnyje nurodytą pranešimą ir nustatęs, kad turima informacija ar minėtame prašyme, pranešime ar teikime nurodytos aplinkybės yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti ar atšaukti nacionalinę vizą, priima nustatytais faktais ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti ar atšaukti nacionalinę vizą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004237489, laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 1 d. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (viza) buvo išduotas suteikiant jam galimybę dirbti UAB „Transakas“. Šio fakto neginčijo ir pareiškėjas. Iš UAB „Transakas“ pateikto rašto, centrinių duomenų bazių (Vizų informacinės sistemos, Sodros duomenų bazės, MIGRIS, Užsieniečių registro ir VRIS Sienos kirtimo naršyklės) matyti, kad pareiškėjas UAB „Transakas“ nebuvo įdarbintas. Tai patvirtina ir pats pareiškėjas, tiek elektroniniame laiške VSAT, tiek teismo posėdžio metu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesuprantama, kokiu pagrindu VSAT nusprendė panaikinti nacionalinę vizą, tačiau, kaip matyti iš minėto pareiškėjo elektroninio laiško, kurį VSAT gavo 2023 m. birželio 8 d., pareiškėjas suprato, kad vizos panaikinimas, susijęs su tuo, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Transakas“, nes teikė būtent su tuo (ir tik su tuo) susijusius paaiškinimus, informaciją apie tai, kad susirado kitą darbą. Be to, minėtame laiške nėra klausiama (nurodoma, kad neaišku) dėl vizos panaikinimo priežasčių.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas turėjo įsidarbinti UAB „Transakas“, tačiau neįsidarbino. Pareiškėjas nenurodė ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Įstatymo 62 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas dirbti būtent pas tą darbdavį, dėl darbo pas kurį buvo išduota nacionalinė viza, jam netaikytinas. Pareiškėjas teigia, kad neįsidarbino, nes jo tikėjimas neleidžia jam vežti alkoholio. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis negalėjo dirbti, nes jo tikėjimas jam neleidžia vežti alkoholio, taip pat, kad apie tai, jog būtent tokias prekes jam teks vežti, sužinojo tik atvykęs į Lietuvą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad vien pareiškėjo deklaratyvių teiginių nepakanka įrodyti, kad jo religija neleidžia vežti alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą 2023 m. vasarį, tuo pagrindu, kad ketina atvykti ir dirbti į UAB „Transakas“, turėjo žinoti ir suprasti (ar bent jau pasidomėti), kokias prekes jam reikės vežti, ypač, jei, kaip teigia pareiškėjas, jo išpažįstama religija lemia tam tikrus ribojimus. Taigi, byloje neįrodyta aplinkybė, jog pareiškėjas negalėjo įsidarbinti UAB „Transakas“ dėl nuo paties pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.
Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Bleiras Logistics“, kuri įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos arba nuo vizos išdavimo dienos, jei darbuotojas dirbs su viza. Pažymėtina, kad pareiškėjui D nacionalinė viza buvo išduota būtent darbui UAB „Transakas“ ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį turėjo būti įdarbintas. Taigi, su šia viza pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negali dirbti kitose bendrovėse, todėl jam neįsidarbinus UAB „Transakas“, nacionalinė viza panaikinta pagrįstai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui išduota nacionalinė viza galiojo nuo 2023 m. kovo 9 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2 savaites vyko mokymai, per kuriuos pareiškėjas neva suprato, kad negalės dirbti UAB „Transakas“, tačiau naują darbą susidaro tik 2023 m. birželio 7 d., kai jau buvo priimtas sprendimas dėl nacionalinės vizos panaikinimo. Kodėl pareiškėjas anksčiau nesiėmė veiksmų įsidarbinti, tinkamai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje nėra aišku nei iš skundo, nei iš pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio užsieniečiui pagrįstai panaikinta išduota viza.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą, sprendimą panaikinti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, VSAT Migracijos skyrius įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei iš informacinių sistemų surinktus duomenis pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Teismas sutinka su Departamentu ir VSAT, kad VSAT, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Iš anksčiau aptartų teisės aktų nuostatų analizės darytina išvada, kad VSAT yra kompetentingas subjektas tokio pobūdžio sprendimams priimti, Sprendimas įformintas laikantis Vizų kodekso ir Aprašo reikalavimų (užpildant tam skirtą standartinę formą).
Teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos vizos išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks Įstatymo įtvirtintus vizų išdavimo pagrindus ir sąlygas.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, prašymas priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.