- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- N-62-1030-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės vyriausiasis patrulis 2008 m. gegužės 4 d. surašė G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną 19.20 val., Palangoje, Plytų g., vairavo A. P. priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,55 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutarime G. G. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, skyrė administracinę nuobaudą – 1 200 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padarytas pažeidimas yra įrodytas pažeidėjo prisipažinimu bei byloje esančia medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad G. G. nuoširdžiai gailisi, dirba ir teisė vairuoti yra būtina darbe, jis nėra baustas už KET pažeidimus, todėl vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, skyrė mažesnę administracinę nuobaudą.
III.
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Palangos apylinkės teismui. Institucija mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą ir nepagrįstai pritaikė ATPK 126 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. G. buvo nustatytas 0,55 promilės girtumo laipsnis, todėl padarytas pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Nurodo, kad teismas, nutarime atsižvelgė į pažeidėjo darbo pobūdį ir būtinybę vairuoti transporto priemones, tačiau patikrinus centrinės duomenų bazės informaciją paaiškėjo, kad minėtas asmuo yra nedirbantis. Institucija nurodo, kad padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, todėl jau pats pažeidimo pavojingumas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nukrypti nuo įstatymų leidėjo nustatytos už šį pažeidimą sankcijos. G. G. šiurkščiai piktnaudžiavo jam suteikta teise, todėl Institucija mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik atėmus teisę vairuoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromos tik tyčią (ATPK 10 str.), todėl asmuo, vairavęs neblaivus žinodamas, kad už šį pažeidimą yra numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Mano, kad byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes administracinių nuobaudų neturėjimas, nuoširdus gailestis nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą.
Atsiliepimas
G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad rašant teismo nutarimą įvyko techninė klaida, nes jam pritaikyta sankcija aiškiai atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismas neformaliai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir atsižvelgęs į bylos aplinkybių visetą skyrė adekvačią padarytam pažeidimui nuobaudą. Nurodo, kad supranta ir žino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas savaime nėra pripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad paskutinius keturis metus nedirbo, teismui nurodė, kad dirba UAB „Pajūrio žibintas“, nes dėl visų darbo sąlygų jau buvo sutarta, šiuo metu ten dirba. Nurodo, kad 20 min. iki sulaikymo buvo išgėręs bokalą alaus, jautėsi blaivus, todėl mano, kad padarytas pažeidimas nėra tyčinis. Baudą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirma, dėl G. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo.
Skundžiamu nutarimu G. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad padaryta veika atitinka ne ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes būtent ATPK 126 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas nuo 0,41 iki 1,5 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Patikrinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, nes byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad G. G. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,55 promilės girtumo laipsnis (b.l. 3).
Antra, dėl G. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo atlikimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus G. G., kai jam buvo nustatytas net 0,55 promilės girtumo laipsnis, kėlė didelį pavojų visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. G. G. sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Todėl padaręs tokį pažeidimą turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.