- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-267-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00180-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹straipsnio 8 dalį 6 Eur bauda;pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (už 2015-02-14 padarytą pažeidimą) 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (už 2015-02-16 padarytą pažeidimą) 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. T. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 14 d. 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,51 promilių girtumo laipsnis, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. T. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 16 d. 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,50 promilių girtumo laipsnis bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. T. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Teigia, kad nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai pritaikė administracinės teisės normas, byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad ATPK 126 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir girtumo rezultatas imamas toks, kokį jį nustato policija vairavimo momentu. Teigia, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo nevairuodamas automobilio, o įrodymų, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, byloje nėra. Nurodo, kad 2014-02-14 atvykę policijos pareigūnai rado jo automobilį atsirėmusį į akmenį prie šviesų, o jį patį prie automobilio, automobilio variklis buvo išjungtas. Dėl to teigia, kad nei policijos pareigūnai, nei kiti asmenys nematė kaip jis vairavo automobilį. Tai patvirtina ir policijos darbuotojų paaiškinimai jų tarnybiniuose pranešimuose bei jų parodymai teisme. Pripažįsta, kad būdamas prie savo automobilio, vartojo alkoholinius gėrimus, nes buvo atvažiavęs pas savo draugą ir jį nušalinus nuo automobilio vairavimo, jo automobilis buvo perduotas blaiviam jo draugo sūnui M. J.. Teigia, kad policijos pareigūnai rėmėsi tik jo paties žodžiais, jog jis prieš valandą vairavo neblaivus, tačiau tai nėra įrodymas, kad jo girtumas viršijo 0,4 promiles. Dėl to teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis 2015-02-14 padarė teisės pažeidimą, nes tokia teismo išvada neparemta jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Taip pat teigia, kad teismo išvada dėl 2015-02-16 padaryto pažeidimo taip pat yra nepagrįsta, nes byloje esantys objektyvūs duomenys – vaizdo įrašai prieštarauja policininkų parodymams ir surašytiems dokumentams. Nurodo, kad policijos pareigūnai meluoja, nurodydami, kad jį sustabdė, nes jis prie savo namų sėdėjo automobilyje, klausėsi muzikos ir gėrė alų. Pastebi, kad jis neturi šeimos, todėl neprivalo sėdėti namie, niekas jam nedraudžia laisvu laiku gerti alų, juolab valstybinės šventės proga. Nurodo, kad jam surašytame protokole nenurodyta prie kurio (duomenys neskelbtini) gatvės namo jis buvo sulaikytas. Mano, kad tai buvo padaryta tyčia, kad nebūtų užfiksuota, jog jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. savo kieme, gatvės atkarpoje šalia jo sklypo. O. M. parodymus, jog jį (apeliantą) įjungę švyturėlius sustabdė važiuojantį, matė važiuojantį, paneigia vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai privažiuoja prie stovinčio automobilio, išjungtais žibintais. Taip pat teigia, kad vaizdo įraše neužfiksuota, jog jis prisipažino vairavęs automobilį išgėręs, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kadangi jis tylėjo ir atsakinėjo vienskiemeniais žodžiais. Pastebi, kad policijos automobilyje buvo tamsu, jis nelabai matė, ant ko pasirašo. Teisme nebuvo apklaustas policijos pareigūnas A. V., mano, kad šis pareigūnas į teismą neatvyko dėl to, kad nereikėtų teismui meluoti. Nesutinka su teismo argumentu, jog policijos pareigūnai neturėjo motyvo jo apkalbėti, kadangi vaizdo įrašai įrodo policijos pareigūnų melą.
Apeliantas nurodo, kad abu kartus protokolus jis pasirašė būdamas neblaivus, jo galimybė vertinti savo elgesį buvo apsunkinta. Teigia, kad jis, būdamas neblaivus, vengia konfliktų, norėjo, kad policininkai kuo greičiau atsikabintų ir važiuotų savais keliais, todėl neprieštaravo, kai jam buvo rašomi protokolai. Teigia, kad dėl girtumo yra draudžiama vairuoti transporto priemonę, tačiau girtam asmeniui nedraudžiama duoti paaiškinimus, nors liudyti teisme girtam asmeniui neleidžiama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo V. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą, nes teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad tik šiomis priemonėmis galima visapusiškai ir pilnai užtikrinti ATPK 20 straipsnyje numatytos normos įgyvendinimą, siekiant apsaugoti kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę bei turtą, nes padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. vairavimas transporto priemonę neblaiviam, vertinamas kaip grubus ir keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams. Teigia, kad V. T. skundo motyvai turi būti vertinami kritiškai, kadangi piktybiškai buvo vykdoma priešinga teisei veika, žinant įstatymo griežtumą ir nuobaudos neišvengiamumą, o pažeidėjo sąmoninga veika sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir visuomenės interesui. Teigia, kad skunde apeliantas gina tik savo interesus, t. y. materialinę gerovę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad V. T. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
V. T. teigia, kad jis nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, nes jis byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog jis girtas vairavo automobilį, o girtumas jam buvo nustatytas tuo metu, kai jis automobilio nevairavo. Tačiau apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
V. T. teisme parodė, kad jis 2015-02-14 atvažiavo pas draugą ir kadangi buvo daug automobilių, nebuvo kur sustoti, todėl jis automobilį pastatė aikštėje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad toje vietoje kur buvo pastatytas apelianto automobilis, aplinkui kitų stovinčių automobilių nebuvo. Akivaizdu, kad apelianto versijos, jog buvo daug automobilių, yra nepagrįsti. Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų R. D. ir S. V. tarnybinių pranešimų (2, 3 b. l.) matyti, jog vairuotojas jiems paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį išgėręs ir, kad slidžiame kelyje nesuvaldęs automobilio, užvažiavo gatvėje ant akmens (2, 3 b. l.). Kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai R. D. ir S. V. parodė, kad 2015-02-14 iš policijos budėtojo gavę pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykę į įvykio vietą rado ant akmens užvažiavusį automobilį, šalia jo vaikščiojo vairuotojas, kuris prisipažino neblaivus vairavęs automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Taigi, policijos pareigūnų parodymai teisme atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. D. ar S. V. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti V. T., be to, abu liudytojai nurodė apelianto anksčiau nepažinoję, žiną jį tik dėl šio pažeidimo. Teisus apeliantas, kad niekas nematė kaip jis neblaivus vairavo automobilį, tačiau iš bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymų matyti, kad jiems V. T. pats prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. Be to, tokias aplinkybes apeliantas pats nurodė ir jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, patvirtindamas savo parašu. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 17.43 val., t. y. praėjus daugiau kaip valandai po to, kai apeliantas prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, V. T. buvo nustatytas 0,51 promilės (įvertinus 5% paklaidą – 0,48 promilės) girtumas (6 b. l.). Policijos pareigūnai parodė, kad V. T. elgėsi adekvačiai, negriuvinėjo, nesvirduliavo, neatrodė išsigandęs. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui buvo nustatytas tik 0,51 promilių girtumas ir kad jis elgėsi adekvačiai, daroma išvada, kad jis prisipažindamas automobilį vairavęs neblaivus suvokė savo veiksmus, suprato, kad padarė teisės pažeidimą, todėl abejoti jo paaiškinimu, nurodytu protokole nėra pagrindo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog 2015-02-14 automobilį V. T. vairavo neblaivus. Tai, kad apeliantą nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis buvo perduotas M. J., nepatvirtina apelianto versijos, kad automobilį jis vairavo blaivus, nes automobilis M. J. buvo perduotas jau po to, kai V. T. buvo nustatytas girtumas, kuriam esant vairuotojui iš viso draudžiama vairuoti transporto priemones. Taigi, visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai V. T. pripažino kaltu pažeidus KET 14 punkto reikalavimą ir padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo ir bylą dėl šio pažeidimo jo atžvilgiu nutraukti.
Taip pat V. T. teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę 2015-02-16 vairavus automobilį esant neblaiviam.
Apeliantas pripažįsta, kad jis tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus savo automobilyje, tačiau tai darė, kai automobilio variklis buvo išjungtas, t. y. stovinčiame automobilyje prie savo namų. Tokius V. T. parodymus paneigia liudytoju teisme apklausto policijos pareigūno O. M. parodymai, jog jis iš policijos budėtojo gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją, kuris nusipirkęs alkoholinių gėrimų sėdo į automobilį ir nuvažiavo, buvo nurodytas automobilio modelis, spalva, jo valstybiniai numeriai, matė minėtą automobilį važiuojantį dideliu greičiu, jį stabdė įsijungę policijos automobilio švyturėlius ir automobilį sustabdė prie vairuotojo namų. Liudytojas taip pat nurodė, kad vairuotojas sutiko padaręs pažeidimą ir kad vairuotojas nebuvo išsigandęs, neatrodė, kad bijotų. Tokius liudytojo O. M. parodymus patvirtina jo rašytame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat kartu vykusio policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (21, 22 b. l.). Nors vaizdo įrašas ir nepatvirtina liudytojo parodymų, jog jie važiavo įjungę švyturėlius paskui apelianto automobilį ir jį stabdė, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo pranešimo apie girtą vairuotoją iki privažiavimo prie apelianto automobilio, praėjo vos 1 minutė ir dėl to nėra pagrindo manyti, kad per tokį labai trumpą laiko tarpą V. T. fiziškai galėjo išgerti tiek alkoholio, kad girtumo nustatymo metu jam būtų nustatytas 1,5 promilių girtumas. Taigi, automobilį apeliantas vairavo būdamas neblaivus, o V. T. parodymai, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo tik sustojęs, vertinami kaip jo pasirinkta gynybos versija. Pažymėtina, kad girtumas vairuotojui negali būti nustatytas pastarajam vairuojant automobilį, o tik sustabdžius automobilį. Be to, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantas policijos pareigūnui paklausus, ar yra išgėręs, atsakė, jog „yra biški išgėręs“. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad automobilį V. T. vairavo neblaivus. Vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantas elgėsi ramiai, pakluso jų teisėtiems reikalavimams, bendravo su pareigūnais, atsakydamas į jų klausimus, o tai rodo, kad V. T. suprato savo veiksmus, policijos pareigūnų nebijojo, nebuvo išsigandęs. Dėl to nepagrįstas apelianto teiginys, jog dėl girtumo jo galimybė vertinti savo elgesį buvo apsunkinta ir kad jis nesuprato kokiame dokumente pasirašo. Visuma paminėtų įrodymų leidžia konstatuoti, jog byloje esantis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina policijos pareigūno O. M. parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad O. M. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų apkalbėti V. T.. Liudytojas nurodė apelianto anksčiau nepažinojęs, žinąs jį tik dėl šio pažeidimo.
Teisingai apeliantas skunde nurodo, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta prie kokio (duomenys neskelbtini) gatvės namo jis buvo sustabdytas, tačiau iš bylos matyti, kad V. T. buvo sustabdytas tamsiu paros metu, įvykio vietoje nesimatė namas, prie kurio ir buvo sustabdytas. Dėl to šis protokolo netikslumas nėra esminis, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad įvykio metu V. T. automobilį vairavo neblaivus, kad suprato savo veiksmus, daroma išvada, kad jis pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už 2015-02-16 padarytą teisės pažeidimą nubaustas pagrįstai. Dėl to skundžiamo nutarimo nėra pagrindo naikinti.
Skundžiamu nutarimu V. T. už du jo padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirtos baudos yra artimos sankcijoje numatytai minimaliai baudai, o paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra lygus minimaliam 1 metų terminui, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirtos nuobaudos už atskirus pažeidimus, o taip pat ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda, nėra aiškiai per griežtos. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtų nuobaudų dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimą nepakeistą ir V. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.