Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1

2024 m. liepos 16 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei V. G. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui N. K. 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 8902 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ją paskirti vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su sūnumi vaikui norint, tėvas apie savo ketinimą bendrauti su vaiku informuoja ieškovę likus ne mažiau nei 48 valandoms iki planuojamo bendravimo su vaiku pradžios, tėvas su sūnumi bendrauja sūnaus laisvu nuo ugdymo ir specialiųjų užsiėmimų (logopedo) laiku, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val. spalio – kovo mėnesiais ir 20.30 val. balandžio – rugsėjo mėnesiais, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Priešieškiniu atsakovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad jis yra nepilnamečio N. K. tėvas. DNR ekspertizei patvirtinus, kad jis nėra N. K. biologinis tėvas, ieškinį atmesti, DNR ekspertizei patvirtinus, kad atsakovas yra N. K. biologinis tėvas, ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš jo N. K. 250 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną, išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2022 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nustatyti tėvo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką: tėvas iki mėnesio 20 d. elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoja ieškovę apie ateinančio mėnesio darbo grafiką ir bendru sutarimu nusprendžia dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ateinantį mėnesį, tėvas per mėnesį su vaiku bendrauja ne mažiau 4 paras, pasiimdamas vaiką su nakvyne, konkretus laikas derinamas, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir mokymosi režimą bei tėvų darbo grafikus; likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2018 m. gegužės 29 d., kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, iki 2022 m. vasario mėnesio. Susituokę nebuvo, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. Gyvenant kartu atsakovas vykdė individualią veiklą – kapaviečių tvarkymą, tačiau prie šeimos būsto ir vaiko išlaikymo neprisidėjo. Ji viena mokėjo buto nuomos ir komunalinius mokesčius, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimai ir uždirbtus pinigus išleisdavo baruose. Pašlijus jų santykiams, 2022 m. vasario pradžioje, galėjo būti vasario 7 diena, atsakovas išsikraustė gyventi pas savo motiną. Iš pradžių ji nereikalavo iš atsakovo išlaikymo vaikui, tarėsi, kad jam susiradus darbą, jis prisidės prie sūnaus išlaikymo, tačiau atsakovas lėšų vaiko išlaikymui neteikė nei jiems gyvenant kartu, nei po išsiskyrimo. 2022 m. rugpjūčio mėnesį per autobusą perdavė siuntinį, kuriame buvo vaikui skirti rūbai. Kitokiu būdu prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, dovanų nedovanojo, žaislų nenupirko. Po jų išsiskyrimo su vaiku atsakovas bendravo tik vieną kartą, 2022 m. rugsėjo mėnesį sūnų vienai nakčiai pasiėmė pas save. Sūnus turi vidutinio sunkumo negalią, jam nustatytas autizmo spektro sutrikimas, jis nekalba, todėl jam reikalinga specialistų pagalba. Sūnus lanko darželį (duomenys neskelbtini), kur gauna nemokamas logopedo paslaugas, tačiau to nepakanka, todėl papildomai lankosi pas logopedą, kurio paslaugos jai kainuoja apie 400 Eur per mėnesį, vieno apsilankymo kaina 25 Eur. Ji turi įregistravusi mažąją bendriją, teikia manikiūro paslaugas, jos mėnesinė alga 708 Eur, ji gauna 130-160 Eur vaiko priežiūros tikslinę kompensaciją, tačiau dengia būsto paskolą, kiekvieną mėnesį mokėdama 419 Eur įmokas. Kas mėnesį gauna 152 Eur valstybės išmoką vaikui ir 295 Eur vaiko neįgalumo pašalpą. Pragyvena tik iš savo uždarbio ir valstybės paramos, jos sutuoktinis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, prie būsto išlaikymo ir paskolos dengimo neprisideda, kitų išlaikytinių ji neturi, artimųjų, kurie padėtų auginti vaiką ar suteiktų materialinę pagalbą, neturi. Ji niekada nedraudė atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai, norėtų, kad atsakovas lankytų vaiką ir bendrautų su juo. Buvo atvejų, kai atsakovas, naudodamasis internetinėmis programomis, tokiomis kaip „Facebook“, skambindavo jai, mėgino bendrauti su sūnumi, tačiau tai darydavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji užblokavo jam visas prieigas prie jos asmeninių paskyrų. Ji prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokią ji nurodė ieškinyje, nes tėvo ryšys su vaiku yra nutrūkęs. Sūnui diagnozuoti sutrikimai reikalauja ypatingo dėmesio, vaiką sunku suprasti, nes jis nekalba, apie jo norus reikia spręsti iš kūno kalbos, emocijų. Reikalingas laikas, kad tėvas pažintų vaiką, įgytų įgūdžių jį suprasti, todėl ji nesutinka, kad šiuo metu būtų leista atsakovui pasiimti sūnų nepertraukiamai kelioms dienos su nakvyne atsakovo namuose. Nuo paskutinio atsakovo bendravimo su vaiku praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kad tėvo ir vaiko ryšys nutrūkęs, ji įsitikino DNR tyrimo metu, nes sūnus jokio noro prieiti prie tėvo neišreiškė, tėvas, pasisveikinęs su sūnumi (rankos gestu „žaibas“), sūnui daugiau jokio dėmesio neskyrė, jo nekalbino, sėdėjo nuo vaiko atokiau, visą savo dėmesį sutelkęs į mobiliojo ryšio telefoną.

4. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, jo atstovė paaiškino, kad, atsakovo teigimu, šalims gyvenant kartu jis prisidėjo prie šeimos būsto ir vaiko išlaikymo, nes vykdė individualią veiklą, susijusią su kapaviečių tvarkymu, uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2022 m. vasario mėnesio, nuo to laiko, kai šalys kartu nebegyvena. Vaiko išlaikymui jis galėtų skirti po 250 Eur kiekvieną mėnesį, nes jo atlyginimas 1100 Eur, neatskaičius mokesčių, jis turi skolų, kurios išieškomos per antstolių kontorą, nuosavo būsto neturi, šalių įsigytus daiktus, jiems gyvenant kartu, jis paliko ieškovei. Atsakovas neminėjo apie savo sveikatos sutrikimus, todėl mano, kad jis sveikas ir darbingas. Iš atsakovo paaiškinimų sprendžia, kad jis kitų išlaikytinių neturi. Duomenų, kad atsakovas būtų teikęs lėšas sūnaus išlaikymui, rėmęs vaiką kitu būdu, neturi. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė gauna pakankamas lėšas sūnaus poreikių tenkinimui, pati mažai jį lavina namuose, naudojasi privačių specialistų paslaugomis, ko jo manymu neturėtų daryti. Sūnaus lanko darželį, kuriame gauna nemokamas logopedo paslaugas, jo įsitikinimu, to turėtų pakakti. Abiejų tėvų teikiamas išlaikymas – po 250 Eur kiekvienas – ir valstybės paramos turėtų užtekti sūnaus poreikių patenkinimui.

5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas paaiškino, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus. Atvejo vadybos procesas ieškovės šeimai nėra pradėtas, informacijos apie vaiko nepriežiūrą nėra gauta. Ieškovės namuose yra sudarytos visos sąlygos vaikui gyventi ir augti. Vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, išlaikymo suma, kurią ieškovė prašo priteisi iš atsakovo, minimali, todėl turėtų būti priteista. Sutinka, su ieškovės argumentais, kad atsakovas turėtų pirmiausia atkurti emocinį ryšį su vaiku, įgyti įgūdžių bendraujant su vaiku ir tik po to galėtų su vaiku bendrauti, pasiimant jį iš vaiko įprastos gyvenamosios vietos kelioms dienoms nepertraukiamai.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas.

6. Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, matyti, kad nesusituokusiems ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. K..

Dėl tėvystės nuginčijimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

8. Atsakovui pareiškus priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau šalys atliko DNR tyrimą. Teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. SL 0007/24 nurodyta, kad G. K. yra vaiko N. K. biologinis tėvas su tikimybe 99,997360%. Atsakovas ekspertizės išvados neginčijo. Atsakovas neįrodė, kad jis nėra biologinis tėvas, todėl priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

9. CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

10. Iš šalių paaiškinimų, jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. vasario mėnesio pradžios. Šalių mažametis sūnus gyvena su ieškove, vaiko motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta, atvejo vadybos procesas ieškovės šeimai nebuvo taikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. Iš teismui pateikto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovė su vaiku gyvena jai nuosavybės teisėmis priklausančiame dviejų kambarių bute, kur yra visos reikalingos komunikacijos, sanitariniai mazgai, virtuvė, tualetas, butas tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nereiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

12. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).

13. Kadangi atsakovas su vaiku negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaiką, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, vieną kartą perdavė siuntą, kurioje buvo rūbai vaikui, per autobusą, siuntą ji priėmė, pateikė tai patvirtinantį susirašinėjimą tarp jos ir atsakovo. Nors atsakovas savo parengtuose procesiniuose dokumentuos nurodė, kad ieškovė nepriima iš jo paramos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, duomenų, kad teiktų išlaikymą lėšomis vaikui periodiškai, taip pat nepateikė. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties matyti, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „VMG Lignum construction“ sluoksniuotos lukšto medienos plokštės gamybos operatoriumi, jo mėnesinė alga 1100 Eur. Duomenų apie kitus išlaikytinius, savo darbingumo sumažėjimą, atsakovas nepateikė teismui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo vaikui. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnų, pareiga išlaikyti vaiką tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip neužtikrinami vaiko turtiniai interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 300 Eur kas mėnesį – nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Sūnui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, rūbais, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikui būtų suteikta visokeriopa pagalba, slauga ir tinkama medicininė pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovė augina vaiką, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, specialūs ugdymo poreikiai, kas neabejotinai reikalauja didesnės vaiko priežiūros, didesnių išlaidų lavinimui ir ugdymui. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas - po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį - mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovo, galima bus patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę sūnaus išlaikymui teikti kas mėnesį po 300 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Atsakovas jaunas, darbingas žmogus, neturintis sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, todėl privalo siekti kuo geresnės materialinės paramos savo vaikui. Jo turimos skolos, ta aplinkybė, kad neturi nekilnojamojo turto, t. y. materialiai nėra apsirūpinęs, negali būti kliūtimi teikiant išlaikymą vaikui.

15. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

16. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. liepos 10 d.

17. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Ieškovės teigimu, nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas sūnaus išlaikymui neskyrė pinigų. Ieškovė pripažino, kad ji gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su atsakovu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio pradžios, iš ieškovės paaiškinimų, atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis tuo metu vykdė kapaviečių tvarkymo darbus, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, nepaneigtos jokiais įrodymais, todėl teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo to momento, kai šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, t. y. nuo 2022 m. vasario mėnesio pradžios iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 10 d., už 17 mėnesių, kas sudaro 5100 Eur.

18. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).

20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

21. Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.

22. Siekiant apsaugoti mažametį, neįgalų vaiką, nustatytina minimali, ieškovės reikalaujama bendravimo tvarka, kuri nepažeidžia šalių ir jų mažamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad faktiškai ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi nėra, nes ieškovė nedraudžia atsakovui susitikti su vaiku, tačiau atsakovas vaiku nesirūpina ir jo gyvenime nuo 2022 m. rudens nedalyvauja, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti jos prašomą minimalią bendravimo tvarką tam atvejui, jei atsakovas išreikštų norą bendrauti su vaiku, nustatant, kad susitikimų laiką su vaiku atsakovas iš anksto suderintų su vaiko motina, kol bus atkurtas nutrūkęs tėvo ryšys su sūnumi ir tėvas išmoks suprasti neįgalumą turintį, nekalbantį vaiką, atsakovas galėtų bendrauti tik dienos metu, vakare vaiką grąžinant į jo įprastą aplinką – jo namus. Duomenų, kad atsakovas nepaisytų ieškovės nurodymų dėl bendravimo su vaiku ar vaiko interesų, nėra, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad vaikas nekalba, sunkiai išreiškia savo norus, todėl nepagrįstas ir netenkintinas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas bendrauja su sūnumi tik vaikui norint.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jai iš atsakovo priteistinos advokatės atstovavimo išlaidos. Iš pateiktos sutarties dėl teisinių paslaugų, sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 1306,80 Eur. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, renkami įrodymai, ieškovę atstovaujanti advokatė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.

24. Kadangi ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas, atsakovas, suteikus jam antrinę teisinę pagalbą, atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu – žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ekspertizės išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. liepos 10 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5100 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą eurų).

Nustatyti, kad N. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaiko motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) apie savo ketinimą bendrauti su vaiku G. K. informuoja vaiko motiną V. G. likus ne mažiau nei 48 valandoms iki planuojamo bendravimo su vaiku pradžios,

2) tėvas su sūnumi bendrauja sūnaus laisvu nuo ugdymo ir specialiųjų užsiėmimų (logopedo) laiku, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val. 30 min spalio – kovo mėnesiais ir 20 val. 30 min balandžio – rugsėjo mėnesiais.

Atsakovo G. K. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Priteisti iš G. K. ieškovei V. G. 1306,80 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų 80 centų) advokato atstovavimo išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.