Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuotas asmuo G. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. gruodžio 9 d.).

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo (c. b. l. 2-3) nurodo, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015 dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojos G. I. naudai. Nurodo, kad išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikė ir 2016 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriuo prašė išieškoti tokią sumą, kuri nurodyta vykdomajame dokumente. Jokių aplinkybių, kad skola yra sumažėjusi ar visiškai sumokėta prieš pateikiant vykdomąjį dokumentą, išieškotoja nenurodė, vykdymo metu tokios informacijos išieškotoja taip pat nenurodė. Nenustačius akivaizdžių kliūčių, 2016 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, išieškojimo ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/16/01934. Vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi, raginimas šiuo atveju siunčiamas neturėjo būti, nes išieškotinos skolos suma mažesnė nei 57 Eur. Pažymi, kad 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kuriame remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, detaliai nurodyti išieškotini vykdymo išlaidų dydžiai, ir išsiuntė skolininkei; jai procesiniai dokumentai asmeniškai įteikti 2016 m. lapkričio 22 d. Antstolis nurodo, kad skolininkė pavedimus atliko į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nors teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnyje nėra įvardytas kaip tinkama institucija, į kurio depozitinę sąskaitą įmokėjus lėšas, prievolė būtų laikoma įvykdyta, todėl skolininkės atliktas mokėjimas nėra laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Be to, nurodo, kad skolininkės atlikti du mokėjimai neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomajame rašte Nr. 2-2519-432/2015 nurodytų sumų, t. y. sumokėta 38,11 Eur, o išieškotiną sumą sudaro 38,42 Eur. Pažymi, kad pagal CPK 662 straipsnį, jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nenurodo iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pasirinkta skolą ir vykdymo išlaidas nurašyti nuo skolininkės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų.

Suinteresuotas asmuo G. I. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 30 d., 11.00 val. (c. b. l. 8). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 9) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/16/01934 nustatyta, kad G. I. 2016 m. lapkričio 10 d. antstoliui Robertui Vasiliauskui pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašė priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015 dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojos G. I. naudai (v. b. l. 1-2). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, išieškojimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015 priėmė vykdyti (v. b. l. 3). Antstolis 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės V. M. visų banko sąskaitų; priverstinai nurašomų lėšų suma – 62,14 Eur (v. b. l. 5-7). Į vykdomąją bylą pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą iš A. M. banko sąskaitos 2016 m. rugsėjo 16 d. pervesta 16 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „byla Nr. 3-2519-432/206 pagal vykdomąjį raštą“, pradinis mokėtojas – V. M., galutinis gavėjas – G. I.; ir 2016 m. spalio 18 d. pervesta 22,11 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „byla Nr. 3-2519-432/206 pagal vykdomąjį raštą“, pradinis mokėtojas – V. M., galutinis gavėjas – G. I. (v. b. l. 8-10).

Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolis negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi jis buvo įvykdytas, taip pat kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąją dokumentą dėl mažesnės nei 57 Eur sumos, priėmė ne tos formos patvarkymą, neišsiuntė raginimo pareiškėjai, nepateikė įrodymų apie turėtas vykdymo išlaidas, taip pat pat nepagrįstai priėmė 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymą dėl lėšų nurašymo iš pareiškėjos sąskaitos banke.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, visų pirma, pasisako dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo.

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šis sąrašas nėra baigtinis ir pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą antstolis taip pat privalo patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, kadangi šis pateikimo metu buvo įvykdytas, t. y. atlikti du mokėjimo pavedimai, pervedant lėšas į išieškotojos G. I. depozitinę sąskaitą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, kad, antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neturi galimybės patikrinti, ar jam pateikiamas vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ar ne, t. y. iš esmės jis vadovaujasi išieškotojo nurodoma informacija apie išieškotiną sumą ir patikrina tik CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju vykdomojo dokumento įvykdymas nėra priskirtinas ir prie CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų akivaizdžių kliūčių buvimo, antstoliui nežinant ir neturint informacijos apie galimą vykdomojo dokumento įvykdymą. Nagrinėjamu atveju išieškotoja G. I. 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė antstoliui prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015 būtent dėl visos 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojos naudai, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotoja būtų pateikusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašydama išieškoti mažesnę nei vykdomajame rašte nurodytą sumą ar kad būtų tokį prašymą pateikusi vykdymo proceso metu, todėl konstatuotina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2519-432/2015 išduotas dėl bendros 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. M.. Iš vykdomojoje byloje esančių mokėjimo išrašų matyti, kad A. M. (pradiniu mokėtoju nurodydamas V. M.) 2016 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. spalio 18 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo, nurodydamas jį gavėju, depozitinę sąskaitą pervedė atitinkamai 16 Eur ir 22,11 Eur (galutiniu gavėju nurodydamas G. I.). Pareiškėja nurodo, kad tokiu būdu buvo įvykdytas teismo sprendimas, todėl antstolis negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ar neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Nagrinėjamu atveju skolininkė aukščiau nurodytas pinigines lėšas pervedė į teismo, kuris nepatenka į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ratą – notaro, banko ar kitų kredito įstaigų, depozitinę sąskaitą,. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, šioje byloje nėra išieškotoju, taip pat nepriskirtinas prie CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų kredito įstaigų, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad teismo sprendimu iš skolininkės priteistų sumų sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu. Tuo atveju, jeigu išieškotoja G. I. vengė priimti prievolės įvykdymą, skolininkė teismo sprendimu priteistas sumas turėjo sumokėti į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju byloje tokių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis), todėl pareiškėjos teiginiai, kad prievolė įvykdyta ir antstolis negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, iš esmės pasikliauja išieškotojo nurodoma informacija, kiek ji susijusi su vykdomojo dokumento (ne)įvykdymu ir/ar likusios išieškoti sumos dydžiu. Papildomai paminėtina, kaip kad teisingai nurodė antstolis, kad vykdomajame rašte išieškotina iš skolininkės suma sudaro 38,42 Eur, o pavedimas į teismo depozitinę sąskaitą padarytas 38,11 Eur sumai.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąją dokumentą dėl mažesnės nei 57 Eur sumos, priėmė ne tos formos patvarkymą, neišsiuntė raginimo pareiškėjai, nepateikė įrodymų apie turėtas vykdymo išlaidas, taip pat nepagrįstai priėmė 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymą dėl lėšų nurašymo iš pareiškėjos sąskaitos banke.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priede nurodyta patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, išieškojimo forma. Pažymėtina, kad analogiška patvarkymo forma buvo priimtas vykdyti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2519-432/2015 dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos, todėl pareiškėjos teiginiai, kad antstolis priėmė ne tos formos patvarkymą atmestini kaip nepagrįsti (v. b. l. 3).

CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal CPK 661 straipsnio 2 dalį raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu 57 Eur piniginių sumų išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės, neturėjo teisinio pagrindo priimti ir siųsti skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Taip pat nesutiktina ir su tuo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie vykdomojoje byloje turėtas vykdymo išlaidas, kadangi šiuos teiginius paneigia vykdomojoje byloje esantis 2016 m. lapkričio 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriame nurodytos visos patirtos vykdymo išlaidos – iš viso 23,72 Eur (v. b. l. 5). Kadangi pareiškėja neginčija šių išlaidų pagrįstumo, dydžio, teismas plačiau dėl to nepasisako.

CPK 662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas per CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). CPK 664 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kuriame numatyta, kad 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, todėl, vadovaudamasis CPK 664 straipsnio 2 dalimi, savo pasirinkimu antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkei priklausančius pinigus – 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos banko sąskaitų (v. b. l. 6).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolio veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą, o pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 510-513 straipsniai).

Pareiškėjai papildomai išaiškintina, jog dėl piniginių lėšų, pervestų į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, grąžinimo jas sumokėjęs asmuo su prašymu ir įrodymais apie jų sumokėjimą (padarytais mokėjimo pavedimais), nurodydamas kredito įstaigos sąskaitą į kurią turėtų būti grąžintinos lėšos, turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Robertui Vasiliauskui vykdomąją bylą Nr. 0179/16/01934.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.