- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1180-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00586-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- T. A.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2018 m. sausio 12 d., apie 20.50 val., viešojo transporto sustojimo stotelėje prie namo, esančio Vilniuje, Justiniškių g. 91, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą rankos kumščiu sudavė T. A. į galvą, pastarajam nukritus ir gulint ant grindinio, kojomis tiksliai nenustatytą smūgių kiekį, tačiau ne mažiau trijų kartų, sudavė T. A. į galvos ir veido sritį, taip nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą ir nuo T. A. pečių nutraukė bei pagrobė kuprinę, 20 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: garso kolonėle „JBL exstrime“, 300 eurų vertės, viena pora sportinio modelio melsvos spalvos pirštinių „Bliušid“, 23 Eur vertės, viena pora sportinio modelio oranžinės spalvos pirštinių „Bliušid“, 23 Eur vertės, vienu vienetu oranžinės spalvos „Power bank Oneks“, 17 Eur vertės, vienu vienetu laido USB „Auks“, 6 Eur vertės, prietaisu cukraus kiekiui kraujyje nustatyti, 50 Eur vertės, dviem pakeliais cigarečių „Kent silver“, vieno pakelio kaina sudaro 3,40 Eur, bendros 6,80 Eur vertės, vienu vienetu atminties kortelės 64 GB, 29 Eur vertės, piniginę su logotipu „Gudjer“, 35 Eur vertės, kurioje buvo 120 Eur grynųjų pinigų. Taip M. P. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė T. A. priklausantį turtą bendros 629,80 Eur vertės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta T. A., kuris jam buvo skolingas. Kaltinime nurodytu laiku, 2018 m. sausio 12 d., vakare, jis (M. P.) susitiko su pažįstamu E. M., kuris į susitikimą pakvietė T. A.. Pastarasis pas juos atvažiavo troleibusu. Jis ir E. M. pasitiko T. A. visuomeninio transporto sustojime. Matė, kad T. A. su savimi atsivežė muzikinę kolonėlę, tačiau kuprinės neturėjo. Iš pradžių visi trys ramiai bendravo, tačiau po kurio laiko jis (M. P.) pareikalavo, kad T. A. jam grąžintų skolą. Šiam atsisakius sudavė kumščiu jam į veidą ir iš jo paėmęs muzikinę kolonėlę pasišalino. Kolonėlę pasiėmė už negrąžintą skolą ir tą patį vakarą šią realizavo. Kuprinės iš T. A. negrobė ir jo gulinčio nespardė. Taip pat nematė, kad E. M. muštų T. A..
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. P. pripažino, kad sudavė T. A. į veidą ir iš jo pagrobė muzikinę kolonėlę, kurią tą patį vakarą pardavė. Taip pasielgė, nes T. A. jam buvo skolingas pinigų, kuriuose vengė grąžinti (b. l. 121, 135).
Nukentėjusysis T. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį M. P. pažinojo iš matymo, o su E. M. yra daugiau bendravęs. 2018 m. sausio 12 d. vakare su šiais asmenimis susitiko Justiniškių mikrorajone. Į susitikimą atvyko turėdamas kuprinę, kurioje buvo kaltinime išvardinti daiktai. Bendraujant jie klausėsi muzikos, kuri sklido iš jo atsivežtos kolonėlės. M. P. paklausė, ar jis neparduoda kolonėlės. Jam atsakius neigiamai ir nusprendus vykti į namus, M. P. ir E. M. nutarė jį palydėti iki sustojimo. Visiems trims atėjus į visuomeninio transporto stotelę, jis (T. A.) prisidegė cigaretę. Tuo metu M. P. staigiai kumščiu smogė jam į veidą. Nuo suduoto smūgio jis pargriuvo ant grindinio ir rankomis prisidengė galvą. Jį gulintį spardė M. P. ir E. M.. M. P. įspyrė ne mažiau penkių smūgių. Kad jį spardė ir E. M. kategoriškai pasakyti negali, nes tuo metu gulėjo nusisukęs į kitą pusę, tačiau juto, kad smūgiai buvo suduoti ir iš tos pusė, kur stovėjo E. M.. Viskas įvyko labai greitai. Po smūgių sudavimo, jam dar gulint, M. P. nuo jo pečių nuplėšė kuprinę ir kartu su E. M. perbėgę gatvę pasišalino. Apie savo užpuolimą pranešė bendruoju pagalbos telefono Nr. 112. Netrukus į užpuolimo vietą atvyko policijos pareigūnai. Pagrobti daiktai jam negrąžinti ir padaryta žala neatlyginta. Iki užpuolimo M. P. ar E. M. skolingas nebuvo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. A. parodė, kad pirmą smūgį jam sudavė M. P., o nugriuvus jį spardė M. P. ir E. M.. Kuprinę su ten buvusiais daiktais, tarp kurių buvo ir kolonėlė, nuo pečių nuplėšė ir nusinešė M. P. (b. l. 34-39, 40-42, 43).
Specialisto išvadoje Nr. G 213/2018(01) nurodyta, kad T. A. padaryti odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kaktos kairėje, įbrėžimas dešinio žando gleivinėje, daliniai apatinių I-II-o iš dešinės ir I-o iš kairės dantų vainikų nuskilimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. sausio 12 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai galvoje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (b. l. 44-45).
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla prokurorės Renatos Augutavičienės 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu (kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), buvo nutraukta. E. M. parodė, kad pažinojo nukentėjusįjį T. A. ir jį pakvietė atvykti į Justiniškių mikrorajoną. Kartu su M. P. jie pasitiko troleibusu atvažiavusį T. A., kuris atsivežė kolonėlę. Einant link turgelio T. A. ėmė siūlyti iš jo įsigyti atsivežtą kolonėlę, tačiau jis ir M. P. atsisakė šią pirkti. Tuo metu jis ėjo pirmas, o už jo atsilikę ėjo T. A. ir M. P.. Kas tarp jų įvyko, jis nematė, nes nebuvo atsisukęs. Jis vienas nuėjo į visuomeninio transporto sustojimą, nes norėjo važiuoti namo. Netrukus į stotelę atėjo M. P., tačiau pas jį kolonėlės nematė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. M. nepripažino jam pareikšto įtarimo, jog kartu su M. P. sumušė T. A. ir jį apiplėšė (b. l. 68, 71).
Liudytojas policijos pareigūnas E. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus parodymus. Šioje apklausoje liudytojas E. Z. parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. dirbant naktinėje pamainoje su kolega V. V., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėjo nurodymu vyko į iškvietimą adresu Vilniuje, Justiniškių g. 91. Atvykus minėtu adresu autobusų stotelėje (netoli kioskų) buvo pranešėjas. Vėliau paaiškėjo, kad tai T. A., kuris paaiškino, jog jį užpuolė ir apiplėšė du pažįstami asmenys. Ar T. A. buvo sužalotas, neatsimena, bet greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi ir jį apžiūrėjo. Kas buvo pavogta iš T. A., negali pasakyti, nes nepamena. Pagal T. A. nurodytus požymius įtariamųjų nerado (b. l. 58-60).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2018 m. sausio 12 d. 20.52 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie jo atžvilgiu padarytą plėšimą. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko T. A., kuriam buvo sužalota lūpa, prakirsta kakta. T. A. paaiškino, kad jį užpuolė ir apiplėšė du iš matymo pažįstami asmenys – M. P. ir E. M.. Tvirtino, kad iš jo atėmė kuprinę, kurioje buvo energijos talpykla „Power bank“, ausinės, insulinas ir prietaisas, skirtas cukraus kiekiui kraujuje matuoti. Jam buvo kelis kartus suduota į veidą, o nukritus ant žemės jis buvo spardomas (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtos ir prie bylos prijungtos Bendrojo pagalbos centro pateiktos skambučių garso įrašų kopijos. Skambučių išklotinėse užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris pranešė, jog du asmenys užpuolė vaikinuką, kurį sumušė ir pagrobė kuprinę (b. l. 53). Paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą T. A. taip pat pranešė, kad iš jo buvo atimta kuprinė (b. l. 54).
Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia spręsti, jog kaltinamajam M. P. pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. M. P. užpuolė nukentėjusįjį T. A., jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir atėmė kuprinę su kaltinime nurodytais daiktais. Taip ikiteisminio tyrimo metu M. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas).
Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad T. A. sudavė tik vieną smūgį į veidą, jo nespardė ir neva už buvusią skolą iš jo paėmė muzikinę kolonėlę. Teismas neturi pagrindo tikėti šiais M. P. parodymais, nes jų nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Iš pat pradžių skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą ir bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais, nukentėjusysis T. A. nurodė, kad iš jo buvo pagrobta kuprinė su daiktais. Tokius parodymus T. A. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad juos pasitikęs T. A. tvirtino, jog jį sumušę asmenys iš jo pagrobė kuprinę. Tai, kad iš T. A. buvo pagrobta kuprinė patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikta skambučių išklotinė, iš kurios matyti, kad bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 paskambinusi ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris pranešė, jog „iš vaikinuko buvo pagrobta kuprinė“. Remiantis šiais duomenimis teismas daro išvadą, kad iš nukentėjusiojo T. A. buvo pagrobta kuprinė, o ne, kaip teigia kaltinamasis M. P., – muzikinė kolonėlė. Teismas neturi pagrindo netikėti T. A. parodymais dėl pagrobtoje kuprinėje buvusių daiktų ir jų įvertinimo. T. A. negalėjo patekti kuprinėje buvusių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau jų kiekis ir vertė neprieštarauja bendriesiems protingumo principams. Ikiteisminio tyrimo metu T. A. nepateikė civilinio ieškinio. Tačiau iš M. P. pareikšto kaltinimo šalina inkriminuota „Sodros“ pažymėjimo pagrobimo aplinkybė, nes vagystės ar plėšimo dalyku gali būti tik materialinę vertę turintys daiktai.
Kaltinamasis M. P. tvirtino, kad T. A. sudavė tik vieną smūgį į veidą ir gulinčio nespardė. Tačiau nukentėjusysis T. A. nuosekliai aiškino, kad dėl M. P. suduoto smūgio nukritus ant grindinio M. P. jį spardė ir įvardino suduotų smūgių skaičių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad T. A. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Įvertinus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, jog M. P. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis kojomis sudavė smūgius gulinčiam T. A., visiškai pasitvirtino, tačiau įvertinus tai, jog T. A. parodymai dėl jam suduotų smūgių kojomis, jų skaičius yra nenuoseklus, teismas tikslina M. P. pareikštą kaltinimą, atsižvelgdamas į specialisto išvadoje nurodytą suduotų smūgių skaičių – ne mažiau trijų smūgių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis T. A. tvirtino, kad jo užpuolime dalyvavo ir E. M., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti įtarimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau prieš šį asmenį prokurorė bylą nutraukė. Šio prokurorės nutarimo nukentėjusysis T. A. neskundė, o bylą nagrinėjantis teismas neturį įgaliojimų kvestionuoti prokurorės nutarimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad M. P. įvykdė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Anksčiau jis neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neturi šeimos ir išlaikytinių. Teismas nenustatė M. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nenusijusias bausmes. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.
Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis, įvertinus sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, turėtų būti artimas minimaliam, skyrimas M. P. bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus, būtų žymiai veiksmingesnė ir teisingesnė bausmė, nei sankcijoje numatytas areštas. M. P. netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu M. P. paskirtas kardomąsias priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.