Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-722-178/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
2-722-178/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
L. P., R. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“
Trečiasis asmuo
V. G.
Kategorijos
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr.2-722-51/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1, 16.2.4, 44.5.2.4, 73.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisejas Alvydas Poškus,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovams L. P., R. P.,ieškovu atstovui Albertui Bandžiui,atsakovu atstovams V. K., D. B.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu L. P., R. P. ieškini atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ del žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. G..

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovai L. P. ir R. P. ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašo: 1) priteisti iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieškovams po 35‘000 Lt neturtines žalos atlyginimui; 2) priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams po 15‘000 Lt neturtines žalos atlyginimui; 3) priteisti iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieškoves L. P. naudai 5‘500 Lt vienkartine išmoka turtines žalos atlyginimui (t. 1 b.l. 2-7, 77-83, t. 2 b.l. 13-20).

Nurodo, kad ieškovu sutuoktinis/tevas V. P. 2004 m. sausio 12 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 918 pagrindu dirbo kroveju AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ (šiuo metu – UAB „VSA Vilnius“). (duomenys neskelbtini) ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu V. P. buvo mirtinai sužalotas: ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, traukiant šiukšliu konteineri, V. P. nukritus ant nugaros, jis buvo pervažiuotas atsakovui UAB „VSA Vilnius“ priklausancio krovininio automobilio MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo bendroves darbuotojo, treciojo asmens V. G.. VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugsejo 27 d. sprendimu Nr. N1022 ivykes nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu ivykiu, kadangi buvo nustatytas nukentejusiojo neblaivumas. Kai nukentejusysis asmuo negali gauti socialinio draudimo išmoku ar žala nera padengiama iš draudimo atlyginimo, tai žala nukentejusiajam turi buti atlyginama darbdavio, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. CK 6.270 straipsnis numato, jog asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala, o atsakingu pagal mineta straipsni laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, jis yra atsakingas ir be kaltes. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ yra atsakingas ir už saugiu darbo salygu pažeidima, tuo tarpu atsakovo vairuotojas pažeide atsakovo patvirtintos vairuotojo darbu saugos instrukcijos Nr. 4 reikalavimus. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines (tarnybines) pareigas kaltes. Autoivykio pasekoje ieškovai patyre didele moraline (neturtine) žala, nes V. P. mirtis ieškovams sukele dvasines kancias ir skausma. L. P., pragyvenusi su nukentejusiuoju drauge beveik dvidešimt penkis metus, su juo siejo likusi savo gyvenima ir lukescius, kuriuos negrižtamai prarado. R. P. del tevo netekties patyre stiprius išgyvenimus ir sukretimus. Todel ieškovams padaryta neturtine žala turi atlyginti atsakovas UAB „VSA Vilnius“ bei jo draudikas - UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovai jiems padaryta neturtine žala ivertina po 50‘000 Lt. Kadangi atsakovas UAB DK „PZU“ isipareigojo padengti draudejo nuostolius asmeniui 30‘000 Lt sumoje, tai iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams priteistina 30‘000 Lt suma (kiekvienam po 15‘000 Lt), o likusi dalis, t.y. 70‘000 Lt (kiekvienam po 35‘000 Lt) iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“. Taip pat ieškove L. P. prašo priteisti 5‘500 Lt suma antkapiui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ ieškinio nepripažino. Nurodo, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe atsitinka su asmeniu, kuris buvo neblaivus, toks nelaimingas atsitikimas nepripažistamas draudiminiu ivykiu ir padaryta žala nemokama. Prokuratura nei atsakovo UAB „VSA Vilnius“, nei treciojo asmens V. G. kaltes nenustate. Todel atsakovo kalte ne tik yra „neakivaizdi“, bet jos apskritai nera. V. P., vartodamas darbo metu alkoholi, atliko neteisetus veiksmus – pažeide Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 33 straipsnio 1 dali, vidaus tvarkos taisykles, spec. automobiliu konteineriu kroveju darbu saugos instrukcija ir tokie veiksmai turetu buti kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas (CK 6.282 str. 1 d.), todel jokia žala jo žmonai ir pilnameciui sunui negali buti atlyginama. Kadangi kaltas pats nukentejusysis, o ne atsakovas, todel be atsakovo kaltes neturtines žalos priteisti negalima. Ieškovai neturtine žala grindžia DK 250 straipsniu, taciau pagal ši straipsni neturtine žala ieškovams apskritai nepriklauso, nes darbo sutarties šalys buvo nukentejusysis (o ne ieškovai) ir atsakovas UAB „VSA Vilnius“. Del fizinio asmens gyvybes atemimo i neturtines žalos atlyginima turi teise CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys: nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusiojo vaikas, gimes po jo mirties. Fizinio asmens mirties atveju suauge vaikai neturi istatymines teises i neturtines žalos atlyginima. Ieškovai, tikslindami ieškini, turedami papildomus prokuraturos nutarimus, patvirtinancius, jog atsakovas del nelaimingo atsitikimo nera kaltas, nepagristai tariamos žalos dydi padidino dvigubai (nuo 50‘000 Lt iki 100‘000 Lt). Turint galvoje žuvusiojo neblaivuma ir grubu Keliu eismo taisykliu pažeidima (nukentejusiojo rizikos prisiemimas - CK 6.253 str. 5 d.), atsakovui negali kilti jokia civiline atsakomybe atlyginti žala. Del laidojimo išlaidu ieškovai nepateike jokiu irodymu. Be to, ivykio metu galiojo atsakovo UAB „VSA Vilnius“ draudimine apsauga pagal transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo liudijima, todel jei butu priteisiamas žalos atlyginimas, jis turetu buti priteistas iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio nepripažino. Nurodo, kad ivykio metu galiojo UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis AYA Nr. 1331132, kuria buvo apdrausta transporto priemones MAZ, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe. Draudiko atsakomybe yra sutartine, taigi, draudiko kompanija atsako tik prisiimtu isipareigojimu ribose. Butent draudimo sutartinius santykius reglamentuojancios teises normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokia žala ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Draudikui pareiga atlyginti nukentejusiuju treciuju asmenu patirta žala atsiranda tik tada, kai kyla transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe del patirtos žalos (tiek turtines, tiek neturtines). Nors Civilinio kodekso 6.270 straipsnis numato civiline atsakomybe be kaltes, civilines atsakomybes kilimui butinos ir kitos salygos: neteiseta veika, priežastinis ryšys ir žala. Šiuo atveju civilinei atsakomybei kilti nera salygu, nes Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2004 m. kovo 6 d. nutarime nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263004 nurodyta, kad V. G. veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies požymiu, ir ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. Minetos išvados patvirtinamos ir 2007 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos nutarime nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04, kuriame pakartotinai konstatuota, kad šis eismo ivykis ivyko ne del automobilio MAZ vairuotojo padarytu Keliu eismo taisykliu pažeidimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nurodyta, kad atsakovo UAB „VSA Vilnius“ paskirtu atsakingu asmenu už darbu sauga veiksmuose nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Todel nesant visu butinuju civilines atsakomybes kilimo salygu, transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe del eismo ivykio nekyla. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala, tik jeigu neirodo, kad žala atsirado del nenugalimos jegos arba nukentejusiojo asmens tycios arba didelio neatsargumo (CK 6.270 str.). V. P. nesilaike Spec. automobiliu konteineriu kroveju darbu saugos instrukcijos Nr. 90 reikalavimu: konteineri trauke atbulas, vienas, be vairuotojo; neatsižvelge i automobilio garsine ir šviesos signalizacija; esant neišvažinetai ir padengtai sniegu ir ledu kelio važiuojamajai daliai muvejo gumine avalyne; žuvusiajam konstatuotas lengvas girtumo laipsnis. Todel eismo ivykis ivyko del paties V. P. didelio neatsargumo. Nustacius žuvusiojo asmens dideli neatsarguma del nelaimingo atsitikimo, transporto priemones valdytojas, o atitinkamai ir jo darbdavys bei transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe apdraudes draudikas, neturi pagrindo atlyginti žuvusiojo artimuju patirta neturtine žala.

Tretysis asmuo V. G. i teismo posedi neatvyko. Teiktu atsiliepimu ieškinio nepripažino. Nurodo, kad vadovaujantis DK 248 straipsniu darbdavio materialine atsakomybe atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialiniu draudimu. Darbdaviui apdraudus darbuotoja nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialiniu draudimu, išnyksta iš viso jam prievole moketi bet koki žalos atlyginima del darbuotojo sužalojimo ar mirties arba susirgimo profesine liga. Ivykus nedraudiminiam ivykiui, darbdavys pareigos atlyginti turtine žala neturi. Taip pat nesutinka su ieškiniu dalyje del neturtines žalos atlyginimo. Nurodo, kad DK 248 straipsnio 4 punktas numato darbdavio materialine atsakomybe tik tada, kai neturtine žala padaroma darbuotojui, o ne jo šeimos nariams, o CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatytas neturtines žalos atlyginimas šioje byloje negalimas, nes tai draudžia šio straipsnio 4 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškoves sutuoktinis/ieškovo tevas V. P. 2004 m. sausio 12 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 918 pagrindu dirbo kroveju AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ (šiuo metu – UAB „VSA Vilnius“). (duomenys neskelbtini) ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu V. P. buvo mirtinai sužalotas: ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, traukiant šiukšliu konteineri, V. P. nukritus ant nugaros, jis buvo pervažiuotas atsakovui UAB „VSA Vilnius“ priklausancio krovininio automobilio MAZ, vairuojamo bendroves darbuotojo V. G.. Nelaimingo atsitikimo metu V. P. buvo neblaivus – jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

DK 283 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojui, kuris del nelaimingo atsitikimo darbe, profesines ligos neteko darbingumo ir del to prarado pajamas, ju kompensavimo tvarka nustato Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymas ir kiti istatymai. Šio istatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad istatymo nustatytais atvejais nelaimingu atsitikimu darbe socialinis draudimas kompensuoja del draudiminiu ivykiu negautas pajamas šios rušies draudimu apdraustiems asmenims, o ju mirties del draudiminiu ivykiu atveju – ju šeimu nariams. Nagrinejamu atveju del V. P. neblaivumo ivykis pripažintas nedraudiminiu pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkta. Šio istatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ištyrus nelaiminga atsitikima darbe <....> jis nepripažistamas draudiminiu ivykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala turi buti atlyginama CK nustatyta tvarka. Taip pat pagal CK normas darbdavys privalo atlyginti žala, padaryta del darbuotojo sužalojimo, mirties, ir tuo atveju, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingu atsitikimu darbe socialiniu draudimu (DK 249 str.). Todel darbdavio materialine atsakomybe darbuotojui laikytina deliktine civiline atsakomybe, darbdavio padarytos žalos darbuotojui žalos savoka turi buti aiškinama remiantis CK nuostatomis ir ji turi buti atlyginama vadovaujantis CK nustatytomis taisyklemis. Šiame kontekste atmestini darbdavio argumentai, kad pagal DK 250 straipsni neturtine žala privalo atlyginti viena kitai tik darbo sutarties šalys. Toks aiškinimas prieštarautu ne tik CK normoms, bet ir butu logiškai nepaaiškinamas, nes tokiu atveju darbdaviui materialines atsakomybes prasme palankesni butu ne lengvesni, o sunkiausi nelaimingi atsitikimai.

Atsakomybe už del gyvybes atemimo atsiradusia žala reglamentuojama CK 6.284 straipsnyje. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, kad šio CK straipsnio nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybes salygoms, nukentejes asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingu atsitikimu darbe, taciau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu ivykiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilineje byloje L. S. v. UAB „Vigidas“, civ. b. Nr. 3K-P-276/2005).

Neturtines žalos atlyginimo atvejus bei su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes gyvybes atemimo atveju reglamentuoja CK 6.250, 6.284 straipsniai, taip pat atsižvelgtina i Europos Tarybos Ministru Komiteto 1975 m. gegužes 15 d. rezoliucija Nr. (75)7, kurios 19 punktas nustato teise i žalos atlyginima tevams, vaikams. Teismo nuomone, nera pagrindo manyti (kaip teigia atsakovo atstovas), kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis išvardija baigtini saraša asmenu, turinciu teise i neturtines žalos atlyginima, ir todel vien tik šie asmenys gali jos reikalauti. Tai prieštarautu minetos rezoliucijos nuostatoms, be to, teisingumo ir protingumo principu plotmeje (CK 1.5 str.) butu visiškai nesuprantama, jei teise i neturtines žalos atlyginima turetu tik nedarbingi tevai ar tik nepilnameciai vaikai, kai tuo tarpu darbingi (net ir likus kelioms dienoms iki nedarbingumo atsiradimo) tevai arba pilnameciai (net ir vos tik perženge pilnametystes riba vaikai), t.y. asmenys, susije tokiais pat giminystes ryšiais, neturetu teises i neturtines žalos atlyginima. Todel konstatuotina, kad iš esmes ieškovai, jei žala jiems padaryta, taip pat turi teise reikalauti žalos atlyginimo.

Akivaizdu, kad artimiausiu asmenu mirtis, juolab, netiketa tragiška žutis, praktiškai visada sukelia staigius sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukretimus. Irodymu, kad ieškovai su žuvusiuoju butu buve priešiškuose santykiuose arba butu pagrindas abejoti ju tarpusavio ryšiu glaudumu ar santykiai butu tik formalus, nera pateikta. Todel konstatuotina, kad žala ieškovams buvo padaryta.

Valstybine darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytinas darbdavio patvirtintos vairuotoju darbu saugios instrukcijos Nr. 4 4.25 punkto pažeidimas: prieš pradedant judeti atbuline eiga vairuotojas privalo isitikinti, kad užpakalyje nera kliuciu ir žmoniu, o esant blogam matomumui vairuotojas turi pareikalauti žmogaus signalizavimui ir judejimo reguliavimui (t. 1 b.l. 13-14, 32-36). Taciau nagrinejamu atveju pareiga atlyginti žala atsiranda darbdaviui ne tik del jo ar jo darbuotoju kaltes, bet ir apskritai be kaltes - kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, išskyrus tuos atvejus, kai jis irodo, kad žala atsirado del nenugalimos jegos arba nukentejusiojo tycios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Šiuo atveju nera irodyta, kad žalos atsiradimas butu salygotas tik šiu aplinkybiu, todel atsakovas UAB „VSA Vilnius“ turetu atlyginti žala. Šis atsakovas su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudares civilines atsakomybe draudimo sutarti (t. 1 b.l. 68). Todel UAB „VSA Vilnius“ turetu atlyginti tik skirtuma tarp draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio, t.y. ta žalos dali, kurios nepadengia draudimo išmoka (CK 6.254 str.). Pagal pastaruoju metu susiformavusia teismine praktika tais atvejais, kai draudiko isipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rušis privalomojo civilines atsakomybes draudimo sutartyje neaptarta, draudikas atsako ir už turtine, ir už neturtine žala draudimo išmokos dydžio ribose (LAT CBS išplestines teiseju kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-115/2006), t.y. šio ginco atveju – 30 000 Lt. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos draudimo istatymo 82 straipsnio 6 dalimi aplinkybes, atleidžiancias nuo draudimo išmokos mokejimo, turi irodyti draudikas. Šiuo atveju draudikas tokiu aplinkybiu neirode.

Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausima CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodo nebaigtini saraša aplinkybiu, i kurias privalu atsižvelgti. Akivaizdu, kad ivykio pasekmes yra pacios skaudžiausios, taciau nera tyciniu veiksmu rezultatas. Kartu šiame kontekste pažymetina, kad neturtine žala visu pirma yra vis tik asmeninio pobudžio žala. Iš bylos duomenu nera pagrindo išvadai, kad ieškovams butu atsiradusi esmine turtine žala. Atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todel jo turtine padetis negaletu buti pagrindu žymiai mažinti atlygintinos turtines žalos dydi. Ieškove su žuvusiuoju santuokoje pragyveno apie 25 metus. Todel, teismo nuomone, jos pirmajame patikslintame ieškinyje (t. 1 b.l. 77-83) pareikštas reikalavimas atlyginti 25 000 Lt neturtine žala nera per didelis tiek faktiniu aplinkybiu, tiek teismines praktikos kontekste. Ieškovas tevo mirties diena jau kelis metus gyveno atskirai, turejo savo šeima, todel, teismo nuomone, jam padaryta neturtine žala pripažintina mažesne, lyginant ja su ieškoves ir jo paties reikalautu žalos dydžiu, ji vertintina 20‘000 Lt.

Ieškovai paskutiniu patikslintu ieškiniu nurode dvigubai didesni neturtines žalos atlyginima negu pirminiais ieškiniais. Ieškovams istatymas suteikia teise didinti savo reikalavimus, taciau toks reikalavimu didinimas turetu buti pagristas naujomis reikšmingomis aplinkybemis bei irodymais. Tuo tarpu ieškovai nepateike pagristu argumentu ir irodymu, kad bylos nagrinejimo eigoje neturtine žala jiems butu padidejusi lyginant su bylos pradžioje nurodytu neturtines žalos ivertinimu. Taip pat nera pagrindo pripažinti, kad ieškovai, anksciau reikalave dvigubai mažesnes sumos, butu suklyde. Todel teismas vadovaujasi ta neturtines žalos suma, kuri buvo paciu ieškovu nurodyta kreipiantis i teisma.

Kaip mineta, žuvusiajam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ši aplinkybe pagristai leidžia manyti, kad ir jo paties didelis neatsargumas turejo itakos žalai atsirasti arba galimai sunkesniu pasekmiu atsiradimui. Istatymas numato, kad nustacius paties nukentejusiojo dideli neatsarguma, žalos atlyginimas gali buti sumažintas arba reikalavimas gali buti apskritai atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismo nuomone, žuvusiajam nustatytas girtumo laipsnis neleidžia daryti išvados, kad pagal pateiktus i byla irodymus ši aplinkybe turejo tiek itakos ivykio kilimui, jog reikalavimas atlyginti žala, turetu buti atmestas. Todel konstatuotina, kad del žalos atsiradimo yra 20 proc. paties žuvusiojo kaltes. Tokiu atveju ieškovei priteistinos neturtines žalos dydis butu 20‘000 Lt, ieškovui – 16 000 Lt. Del virš jau minetu aplinkybiu ši suma draudimo išmokos (30‘000 Lt) ribose priteistina proporcingai iš atsakovo UAB DK “PZU Lietuva”, likusi dalis – iš atsakovo UAB „VSA Lietuva“.

Ieškove taip pat prašo priteisti jai turtine žala – 5 500 Lt išlaidas antkapiui, kapo tvorelei, paminklui. Jokiu tokias išlaidas patvirtinanciu irodymu ji nepateike, nurode neturinti lešu kapo sutvarkymui, jis nesutvarkytas ir šiuo metu, prie kapo tebestovi medinis kryžius. Nors, kaip mineta, išlaidas patvirtinanciu irodymu nepateikta, atsižvelgiant i šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovei šiuo metu priteistinos bent galimai minimalios tokio pobudžio išlaidos – 3 500 Lt. Ši draudimo išmoka viršijanti suma priteistina iš atsakovo UAB “VSA Vilnius” (CK 6.291 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,

nusprende:

Ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ neturtines žalos atlyginima 17 000 Lt ieškovei L. P., 13 000 Lt ieškovui R. P..

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „VSA Vilnius“ po 3 000 Lt neturtines žalos atlyginima ieškovams L. P. ir R. P., 3 500 Lt kapo sutvarkymo išlaidu ieškovei L. P..

Likusia ieškinio dali atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 900 Lt, iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „VSA Vilnius“ 285 Lt žyminio mokescio, bei iš šiu atsakovu po 39,95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu siuntimu.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacini skunda Vilniaus apygardos teisme.

Teisejas Alvydas Poškus