Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės - Otto pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),Vilniuje, neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V., mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent:

jis, 2013-11-01, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė savo dukrai K. V. vieną smūgį žarstekliu per kairės rankos plaštaką, vieną kartą sudavė diržu per kairės kojos šlaunį, po to, griebęs už rankos vilko į kiemą ir už įėjimo durų pastūmė nukentėjusiąją K. V. nuo laiptų, ko pasekoje K. V. kūno kaire puse ir sėdmenimis atsitrenkė į žemę, tuo savo dukrai K. V. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios K. V. parodymais, liudytojo R. A. parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienas. 2013-10-29 pas jį į svečius atvažiavo jo buvusi žmona D. V. kartu su dukra K. V. ir apsistojo pas jį. Šios šiuo metu gyvena Alytuje, bet tarpusavyje palaiko normalius santykius. 2013-11-01 vakare pas jį su D. kartu vartojo alkoholį, o dukra K. tuo metu buvo pas draugus. Begeriant jie susipyko ir pradėjo žodiškai konfliktuoti. Konflikto metu D. paskambino dukrai K. ir pasakė, kad ateitų namo, nes vyksta konfliktas. D. išėjo į lauką pasitikti dukros ir abi sugrįžo į namus. Tada šios abi pradėjo ant jo šaukti, kad jis toks, anoks, kad šias skriaudžia. D. apsiramino, bet dukra puolė ant jo visokiais žodžiais, kad jis skriaudžia šios mamą. Tada jis užpykęs pasakė, kad ši išeitų iš namų ir dukrą išstūmė pro duris. Tada K. vėl grįžo į vidų ir jis šiai įspyrė ir sudavė per ranką. Konflikto metu jis buvo girtas ir dėl to, kad nuskriaudė savo dukrą labai gailisi. Grįžęs namo jis su dukra bandys susitaikyti ir šios atsiprašyti. Papildomai apklaustas S. V., parodė, kad ankščiau buvo davęs parodymus apklausos metu ir šiuo metu šiuos patvirtina. Papildomai gali pasakyti, kad alkoholį vartoja tik išeiginėm dienom, kadangi dirba kiekvieną darbo dieną, kartais ir per išeigines, o darbe pas juos su alkoholiu yra griežtai. Konfliktas kilo su buvusia žmona D. V., kai ši buvo pas jį atvažiavusi į svečius kartu su dukra K. V.. Konfliktas buvo tik žodinis, tuomet žmona paskambino dukrai, kuri buvo išvažiavusi į miestą, ir ši grįžo. Tuomet kilo konfliktas su dukra ir jis su šia susimušė. Šiuo metu jau tiksliai aplinkybių neprisimena. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 34, 41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. V. parodė, jog kad 2013-11-01 kartu su motina D. V. nuvyko pas jos tėvą S. V. į šio gyvenamąją vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jos važiavo šio kvietimu, nes norėjo šį aplankyti. Įvykio metu tėvas buvo girtas, nes nuo šio sklido alkoholio kvapas, eidamas šis svirduliavo nerišliai kalbėjo. Konfliktas prasidėjo dėl įjungtos šviesos, prie jos priėjęs S. V. ją pastūmė, bei nuėjo į virtuvę, kur užsidegė cigaretę. Kai S. V. ją pastūmė ir ji pečiu atsitrenkė į durų staktą, tačiau dėl to jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Ji šiam pasakė, kad šis žino, jog jai astma ir šis eitų į lauką rūkyti. Ji praėjo pro šalį, bei šio ramiu balsu paprašė, kad šis nerūkytų. Tuomet tėtis S. V. paėmė prie krosnies stovėjusį žarsteklį, bei šio namuose ji šiam neaiškins, šiuo užsimojo. Ji šiam kažką pasakė, tačiau ką tiksliai, nepamena, tačiau nieko agresyvaus šiam nesakė. Ji kaire ranka suėmė už žarsteklio, tačiau šis jai išslydo, bei jos tėtis vieną kartą žarstekliu sudavė jai vieną smūgį per kairės rankos plaštaką. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Gindamasi ji šį pastūmė. S. V. atsitrenkė į sieną. Žarsteklis šiam iškrito iš rankos. Tuomet S. V. iš kelnių ištraukė diržą, šiuo užsimojo ir sudavė vieną smūgį į kairės kojos šlaunį. Kadangi ji išsigando, todėl ėmė verkti, bei priėjusi prie šio paklausė kodėl šis taip elgiasi, bei švelniai dešine ranka šiam sudavė per kairį žandą, siekdama, kad šis imtų orientuotis aplinkoje. Tuo metu iš nugaros prie jos pribėgo motina, bei pasakė, kad reikia pasiimti savo daiktus, bei eiti į lauką. Jos nuėjo į kambarį, kad pasiimti savo daiktus. Paskui jas atbėgo S. V., atsisėdo ant lovos, be žiūrėjo į jas. Kadangi konfliktas buvo nurimęs, tėtis jau buvo neagresyvus, todėl motina išėjo į lauką. Po to paėmė ją už rankos, kurios tiksliai nepamena, išvilko į kiemą. Kai šis ją tempė į lauką, jai skaudėjo ranką, t. y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ištempus ją pro įėjimą į namą duris, tėtis ją pastūmė nuo ten buvusių laiptų. Jai krentant, ją pagavo motina, kuri stovėjo prie laiptų ir jos abi nukrito nuo laiptų ant žemės. Ji nukrito ant žemės, bei užpakaliu ir kūno kaire puse į šią atsitrenkė. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas jai skaudėjo užpakalį, kairę ranką ir kūno kairę pusę. Tėtis nuėjo į namą, bei iš šio atnešės jų daiktus šiuos išmetė į lauką, bei grįžęs į namą, užrakino šio duris. Tuomet jos motina paskambino 112, bei pranešė policijai apie šį įvykį. Dėl šio konflikto jai buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. jai buvo sužalota kairės rankos plaštaką, skaudėjo užpakalį, bei kūno korpuso kairę pusę. Ant kairės rankos plaštakos matėsi kraujosruva. Kitą dieną pastebėjo, kad dėl šio konflikto yra kraujosruvų ant kairės kojos šlaunies. Dėl sumušimų ji į medikus nesikreipė, tačiau kadangi konflikto metu jai buvo sukeltas šokas, todėl grįžusi į namus Alytuje, po keletos dienų kreipėsi į Alytaus m. polikliniką, pas psichiatrą. Su tėčiu ji nesimatė apie dešimt metų, kartu negyvena apie penkiolika metų. Kiek pamena, tėtis yra prieš ją smurtavęs, kai gyveno kartu. Kadangi tėtis prieš ją vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, todėl ji šiam turi pretenzijų. Dėl šio įvykio jai yra padaryta fizinė ir moralinė žala, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (b.l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Liudytojas R. A. parodė, kad 2013-11-01, patruliuojant kartu su vyr. patruliu J. D., apie 21.40 val., gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS vykti į šeimyninį konfliktą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą nurodytu adresu, rado pranešėją, K. V., kuri paaiškino, kad šios tėvas, S. V., konfliktavo su šios motina, D. V., o kai ši atvažiavo, šios neblaivus tėvas išmetė šios daiktus iš buto, pastūmė šią, dėl ko ši nukrito nuo laiptų, po to, spyrė šiai į koją ir metaline lazda trenkė per ranką. Ant rankos delno matėsi nubrozdinimas. D. V. paaiškino, kad gyvena su dukra Alytuje, atvažiavo su savo dukra pas buvusį vyrą per šventes. Kai vyras išgėrė pradėjo triukšmauti ir konfliktuoti. Pats S. V. viską neigė (b.l. 9).

Iš alkotesterio kvito Nr. 12088 matyti, jog atlikus blaivumo testą 2013 m. lapkričio 1 d. 22.17 val. S. V. nustatytas 1.50 promilių girtumas (b.l. 18).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad S. V., mušdamas sukėlė artimam giminaičiui – savo dukrai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis S. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio sutiko, tačiau prašo siūlomą bausmę sumažinti (b.l. 51).

S. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-11-01 21.40 val. iki 2013-11.02 16.40 val. (b.l. 27, 37).

2013-11-02 kaltinamajam S. V. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35,36).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis S. V. anksčiau neteistas (b.l. 42), administracine tvarka nebaustas (b. l. 42A), dirbantis (b.l. 43), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 45), psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 47), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 46). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1,4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: atsiprašyti nukentėjusiosios K. V., gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. V. skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:

- atsiprašyti nukentėjusiosios K. V. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis);

- per bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-11-01 21.40 val. iki 2013-11.02 16.40 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti S. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.