Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Dyburienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. išteisinta pagal BK 140 str. 1d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių,

A. E. pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 1 d., 180 str. 1 d. (keturios veikos), 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. (dvi veikos), 140 str. 1 d. (dvi veikos) ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 1d. ( dėl 2008-09-05 J. B. plėšimo)- vieneriems (1) metams laisvės atėmimo,

pagal BK 22 str. 1d., 180 str. 1d.(dėl 2008-09-15 pasikėsinimo iš J. B. pagrobti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą)- vieneriems (1) metams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 str. 1d. (dėl 2008-09-19 fizinio skausmo sukėlimo O. K. )-šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 22 str. 1d., 180 str. 1d.(dėl 2008-09-22 pasikėsinimo pagrobti iš T. K. turtą, panaudojant fizinį smurtą)-vieneriems (1) metams ir vienam (1) mėnesiui laisvės atėmimo ,

pagal BK 140 str. 1d. (dėl 2008-09-29 fizinio skausmo sukėlimo J. B. )-šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 180 str. 1d. ( dėl 2008-10-03 T. K. plėšimo)- vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 180 str. 1d. ( dėl 2008-10-06 T. K. plėšimo)- vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams laisvės atėmimo,

Vadovaujantis BK 63 str.1d., 4d., 9d. paskirtosios bausmės ir bausmė, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendžiu subendrintos dalinio sudėjimo būdu-prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta galutinė bausmė-treji (3) metai laisvės atėmimo.

Taikant BK 92 str. 1d., 82 str. 1d. 5p., 87 str. str. 2d. 1p.,, 2p., 5p. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, paskiriant A. E. auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimus, įpareigojant A. E. dvyliką mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą ar dirbti , bei dalyvauti Pataisos inspekcijos organizuojamose socialinės reabilitacijos programose.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. pripažinti kaltais ir nuteisti M. P. ir A. B. , pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. (dvi veikos), 180 str. 1 d. (dvi veikos) – E. S. , tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinama tuo, jog 2008-09-05 apie 11 val., veikdama grupe su A. E. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie( duomenys neskelbtini) namo, Klaipėda, A. E. pareikalavo J. B. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną, o pastarajam pasakius, kad mobiliojo ryšio telefono neturi, A. E. pagrasino jį apieškoti. Išsigandęs nukentėjusysis padavė A. E. savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson", kurį pastarasis apžiūrėjęs grąžino atgal. Po to, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson" paėmė D. K. ir liepė J. B. išsipirkti mobiliojo ryšio telefoną už 10 Lt. bei paklausus ar jis skųsis policijai ir nukentėjusiajam atsakius teigiamai, A. E. 1 kartą spyrė jam į galvą. Po ko, nuėjus į Žardininkų 5 namo 1 laiptinę, Klaipėda, D. K. 1 kartą spyrė J. B. į galvą. Po ko, A. E. iš mobiliojo ryšio telefono ištraukęs atminties kortelę, 45 Lt. vertės, priklausančią V. B. , mobiliojo ryšio telefoną grąžino nukentėjusiajam.

A. E. pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 1 d., 180 str. 1 d. (keturios veikos), 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. (dvi veikos), 140 str. 1 d. (dvi veikos) už tai, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį prie "( duomenys neskelbtini) " mokyklos, ( duomenys neskelbtini), Klaipėdoje , per keletą kartų , skirtingomis dienomis, išsikviesdamas savo buvusius "( duomenys neskelbtini) " mokyklos klasės draugus: O. K. , T. B. , L. K. , J. B. ir T. K. ir neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, vertė juos duoti pinigų, o pastariesiems atsakius, kad jų neturi, pagrasindavo kitą kartą panaudoti prieš juos fizinį smurtą, t.y. juos sumušti. Išsigandęs grasinimų, L. K. per keletą kartų davė A. E. 6 litus 60 centų . Toliau tęsdamas nusikalstama veiką, A. E. 2008 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, apie 13 val. prie ( duomenys neskelbtini) bažnyčios, esančios ( duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisėto pagrindo , atvirai savo naudai liepė T. B. duoti pinigų, o pastarajam atsakius, kad jų neturi, pagrasino jei kitą kartą neturės pinigų, jį sumuš.

Be to, A. E. nuteistas už tai, kad 2008-09-05 apie 11 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie ( duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pareikalavo J. B. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną, o pastarajam pasakius, kad mobiliojo ryšio telefono neturi, A. E. pagrasino jį apieškoti. Išsigandęs, nukentėjusysis padavė A. E. savo mobiliojo ryšio telefoną "Sony Ericsson", kurį pastarasis apžiūrėjęs grąžino atgal. Po to mobiliojo ryšio telefoną "Sony Ericsson" paėmė D. K. ir liepė J. B. išsipirkti mobilaus ryšio telefoną už 10 Lt. bei paklausus ar jis skųsis policijai, ir nukentėjusiajam atsakius teigiamai, A. E. l kartą spyrė jam į galvą. Po ko, nuėjus į Žardininkų 5 namo l laiptinę, Klaipėdoje D. K. l kartą spyrė J. B. į galvą, tuo nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą, po ko, A. E. iš mobiliojo ryšio telefono ištraukęs 45 litų vertės atminties kortelę, priklausančią V. B. , mobiliojo ryšio telefoną grąžino nukentėjusiajam.

Be to, A. E. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai grupe su E. S. ir asmeniu, nesulaukusiu amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus- A. E. 2008-09-15 apie 10 val., turint tikslą pagrobti svetimą turtą- pinigus, prie "( duomenys neskelbtini) " mokyklos, esančios ( duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareikalavo J. B. pinigų bei sudavė kiekvienas po vieną smūgį iš kojos į galvą, tačiau pinigų nepagrobė, nes pastarasis nurodė, jog jų neturi.

Taip pat, A. E. nuteistas už tai, kad 2008-09-19 apie 12-13 val. prie "( duomenys neskelbtini) " mokyklos, ( duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia O. K. sudavė kumščiu ne mažiau 20 smūgių į galvą, o pastarajam nukritus ant žemės, spyrė jam vieną kartą į kūną, taip sukeldamas O. K. fizinį skausmą.

A. E. nuteistas už tai, kad 2008-09-22 apie 10 val., bendrai su E. S. ir nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą- pinigus, prie "( duomenys neskelbtini) " mokyklos, ( duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, T. K. visi bendrai sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas ir pareikalavo atiduoti pinigus, tačiau pinigų nepagrobė, nes pastarasis nurodė, jog jų neturi.

Be to, A. E. dar nuteistas už tai, kad 2008-09-29 apie 10 val. prie "( duomenys neskelbtini) " mokyklos, esančios ( duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikdamas bendrai su asmenimis, nesulaukusiais amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus- A. E. ir E. S. , tyčia, manydamas, kad J. B. parašė pareiškimą į policiją, sudavė pastarajam kumščiu 2 smūgius į veidą, po ko asmuo, nesulaukęs amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus - E. S. - sudavė kumščiu J. B. vieną smūgį į veidą, o asmuo, nesulaukęs amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus -A. E. , sudavė kumščiu vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį į nugarą, ir taip A. E. , veikdamas bendrai su asmenimis, nesulaukusiais amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus - A. E. ir E. S. , sukėlė J. B. fizinį skausmą.

Be to, A. E. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. S. 2008-10-03 apie 11.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie "( duomenys neskelbtini) " vidurinės mokyklos, ( duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., A. E. pasikvietus T. K. ir pareikalavus jo pinigų, o T. K. atsakius, kad jų neturi, E. S. sudavė kumščiu pastarajam ne mažiau 5 smūgius į petį, po ko A. E. iš T. K. rankų pagrobė 50 Lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 6020", priklausantį A. K. .

Be to, A. E. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su E. S. 2008-10-06 apie 10.40 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, prie "( duomenys neskelbtini) " vidurinės mokyklos, ( duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., A. E. pasikvietus T. K. ir pareikalavus jo pinigų, o T. K. atsakius, kad jų neturi, A. E. sudavė pastarajam kumščiu ne mažiau 2 smūgių į pilvą, po ko E. S. iš T. K. striukės kišenės ištraukė ir pagrobė 2 litus 80 centų.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. Dyburienė pateiktame apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. K. pripažinti kalta pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteisti ją vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Taikant BK 82 str., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., D. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant ją nustatytu laiku nuo 22.00 val. iki 7.00 val. ryto būti namuose bei tęsti mokslą.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad A. E. 2008-09-05 J. B. plėšimą padarė bendrininkų grupe su D. K. . Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Prokurorė nurodo, kad D. K. veikė bendrai grupe su A. E. , nes pastarajam sudarius bauginančią situaciją, pavartojęs fizinį smurtą, tiek A. E. , tiek D. K. sudavę smūgius nukentėjusiajam J. B. , pagrobė atminties kortelę, priklausančią V. B. . Todėl D. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., požymius.

Anot apeliantės, svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdžiai).

Prokurorė pažymi, kad D. K. susitikdama A. E. , einantį pasikalbėti su J. B. , prisidėjo prie jo ir nutarė išsiaiškinti santykius su J. B. , kadangi girdėjo, jog J. B. ją šmeižia. Atkreiptinas dėmesys, jog šmeižimo faktas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas. Prokurorės manymu, D. K. žinojo ir suvokė, jog J. B. bijo A. E. , todėl nutarė pasinaudoti jai palankia situacija. Be A. E. veiksmų D. K. veiksmai būtų buvę neįmanomi, todėl konstatuotina, jog tiek A. E. , tiek D. K. abu veikė kaip bendravykdžiai, o ir pati D. K. pripažino, jog buvo paėmusi J. B. telefoną, kurį pastarasis atidavė A. E. . A. E. bijodamas, o D. K. matydama, jog J. B. bijo A. E. , elgėsi laisvai, demonstravo pranašumą. Prokurorė pažymi, kad J. B. parodymai yra nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimu metu, o D. K. parodymai buvo nenuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Prokurorės nuomone, kadangi D. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, tačiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiojo, todėl nėra pagrindo taikyti BK 93 str. ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. D. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kadangi, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką D. K. padarė būdama nepilnametė, anksčiau neteista, yra pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji D. K. , jos gynėja bei nuteistojo A. E. gynėjas prašo prokuratūros skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu D. K. veika perkvalifikavo į nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., konstatuodamas, jog jos veiksmai buvo nukreipti ne į svetimo- J. B. turto pagrobimą, o į fizinio skausmo sukėlimą. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Tačiau apylinkės teismas, nustatęs, jog D. K. nusikaltimo numatyto BK 140 str. 1 d. padarymo dieną nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai D. K. išteisino pagal BK 140 str. 1 d. Šiuo atveju baudžiamasis procesas D. K. turėjo būti nutrauktas( BPK 3 str. 1 d. 4 p.), todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina.

Kaltininko veiksmai kaip plėšimas kvalifikuojami tais atvejais, kai turtui pagrobti panaudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį pavartoti, vartoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, D. K. 2008 m. rugsėjo mėn. iš A. E. sužinojo, kad J. B. ją šmeižia. Rugsėjo 5 d. sutikusi J. B. mokykloje ši pastarojo pasiteiravo, kodėl J. B. ją šmeižia, nes žinojo, kad J. B. ją apkalba, ir netekusi kantrybės šiam sudavė. Tą pačią dieną sužinojusi, kad A. E. eina su J. B. pasikalbėti, nutarė eiti kartu. Sutikus J. B. darkart jo pasiteiravo, kodėl jis ją apkalba. Tuo metu, kai A. E. buvo paėmęs J. B. telefoną, D. K. pasiėmusi iš A. E. telefoną erzino J. B. jį nešiodamasis ir klausdama, ar J. B. nori, kad ji paimtų telefoną, ar jis kreipsis į policiją, jei neatiduos. J. B. atsakius, kad kreipsis, A. E. jam kartą spyrė. Nuėjus į laiptinę pasikalbėti, dar kartą J. B. į galvą spyrė ir D. K. . J. B. jo mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas, tik SIM kortelę pasiėmė A. E. .

Taigi šie faktiniai bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. veiksmai šiuo atveju buvo nukreipti ne į J. B. turto – mobiliojo ryšio ar kito turto – pagrobimą, o į fizinio skausmo sukėlimą. Akivaizdu, jog D. K. turėjo visas galimybes pasisavinti nukentėjusiojo turtą, nes iš esmės jo pasipriešinimas buvo palaužtas, smurtas vartojamas ir apžiūrinėjami J. B. daiktai buvo uždaroje patalpoje – laiptinėje, iš kur J. B. turėjo itin ribotas galimybes pasprukti nuo A. E. , D. K. ir E. S. . Taigi visos šio aplinkybės D. K. sudarė palankias sąlygas norit apiplėšti J. B. , t. y. ne tik pavartoti smurtą prieš jį, bet ir pagrobti jo turtą. Tačiau, kaip matyti, D. K. susidariusia situacija pasinaudojo, tik „pamokydama“ J. B. smurtu neskleisti apie ją paskalų. Todėl teigti, kad D. K. veikė bendrai su A. E. , turėdama tikslą apiplėšti J. B. , nėra teisinio pagrindo. D. K. veiksmai vertintini kaip fizinio skausmo sukėlimas žmogui bei kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog A. E. 2008-09-05 J. B. plėšimą padarė bendrininkų grupe su D. K. .

Nusikaltimo subjektu gali būti fizinis asmuo, sulaukęs baudžiamojo įstatymo amžiaus ir pakaltinamas. Taigi vienas iš kriterijų, kad asmuo galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra jo amžius, kai asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos.

Baudžiamojo įstatymo 13 str. įtvirtintos dvi amžiaus ribos, nuo kurių galima asmens baudžiamoji atsakomybė. Pirma – tai asmenys, kuriems iki nusikalstamos veikos padarymo yra suėję 16 metų. Ir antra – tai asmenys, kuriems iki nusikalstamos veikos padarymo yra suėję 14 metų. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą atsiranda baudžiamoji atsakomybė nuo keturiolikos metų, numatytos BK 13 str. 2 d. Į minėtąjį sąrašą nusikalstama veika, inkriminuota išteisintajai D. K. , nepatenka, todėl akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė už šios veikos padarymą atsiranda tik jei asmeniui nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo suėję 16 m.

Iš faktinių bylos duomenų, o būtent žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad D. K. yra gimusi 1993-10-18. Tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., buvo padaryta 2008 m. rugsėjo 5 d., t. y. kai jai buvo 15 metų. Taigi, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad minėto nusikaltimo padarymo dieną D. K. nebuvo šio nusikaltimo subjektas, todėl ši bylos dalis turėjo būti nutraukta. Pažymėtina, jog BPK 3 str. 4 d. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei asmuo šios veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą išteisindamas D. K. , kadangi nusikaltimo padarymo dieną ji nebuvo šios nusikalstamos veikos subjektas. Ši klaida taisytina, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis, kurioje D. K. pagal BK 140 str. 1 d. išteisinta, nes ji nusikaltimo padarymo dieną nebuvo šios nusikalstamos subjektas, naikintina (BPK 327 str. 1 p.).

Vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 4 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. K. išteisinta pagal BK 140 str. 1 d., panaikinti ir šios baudžiamosios bylos dalį jai nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.