Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam V. A., jo atstovui advokatui Mykolui Gelusevičiui, gynėjui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui, nuteistajam V. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo V. A. apeliacinius skundus dėl 2007-11-28 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždrausta jam lankytis V. A. nuosavybės teise priklausančiuose namuose.

Priteista iš V. G. 2000 Lt. nukentėjusiajam V. A. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 22 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos gyvenamajame name, V. A. kambaryje, asmeninio konflikto metu, suduodamas kumštimi nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į galvą, šiam po smūgio nugriuvus ant grindų, spyrė tris kartus nukentėjusiajam į pilvą bei dešinį žąstą, tuo sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo V. A..

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo 2007-11-28 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad jis sumušė V. A.. Jam besiaiškinant su V. A. dėl apkalbų, pastarasis sudavė jam smūgį, bet nepataikė. Jis V. A. sužaloti negalėjo, nes ant rankų laikė mažametę dukrą. Apelianto nuomone, V. A. jam keršija už tai, kad už jo sumušimą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas jo anūkas V. Š.. Jam kelia abejonių specialisto išvada, nes V. A. po sužalojimo pas specialistą kreipėsi tik po savaitės. V. A. suklaidino teismą ir nurodė, kad buvo apžiūrėtas gydytojo J. M., nors to nebuvo. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino kaltinimo apimtį. Kadangi namų valda nepadalinta, todėl neįmanoma įvykdyti teismo įpareigojimą. Be to, teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. G. 3000 Lt.

Skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad V. G. padarė tyčinį nusikaltimą prieš neįgalų, 1 grupės invalidą. V. G. kaltu neprisipažino, nors jo kaltė akivaizdi. Be to, paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti, nes namo dalis, kuriame apeliantas gyvena, nuosavybės teise priklauso ir nuteistajam bei jo žmonai. Taip pat nurodo, kad pareiškė realų civilinį ieškinį, atsižvelgiant į patirtą fizinį skausmą ir dvasinius pergyvenimus bei į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau teismas nepagrįstai sumažino civilinio ieškinio dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo V. A. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis V. A. ir jo atstovas prašė savo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo V. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( LR BPK 328 str. 1d.). Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti, pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo sąlygų arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti. Laisvės apribojimas yra bendrosios dalies norma. Asmeniui, kuris nuteistas laisvės apribojimo bausme, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi, teismas skirdamas vieną iš įstatyme nurodytų draudimų rūšių, atsižvelgus į bylos aplinkybes, pritaikė ne tą draudimo rūšį, kurią reikėjo taikyti.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Nuteistojo V. G. nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 1d. kvalifikuota teisingai, tačiau apylinkės teismas iš dalies netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra, paskyręs laisvės apribojimą, neteisingai nustatė draudimo rūšį. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. G. ir nukentėjęs V. A. gyvena tame pačiame name, kartu su kitu asmeniu yra namo bendrasavininkai. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta, šiuo metu Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas šis klausimas. Nustačius šį draudimą, bus pažeistos tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo teisės naudotis gyvenamuoju namu, nes šiuo metu gyvenamuoju namu naudojasi bendrai. Esant tokiom aplinkybėm, abiejų apeliantų skundo motyvas, kad draudimas V. G. lankytis V. A. nuosavybės teise priklausančiuose namuose yra pagrįstas, todėl šis draudimas turi būti panaikintas ir atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, V. G. ir V. A. tarpusavio santykius, konfliktinę situaciją, V. G. turi būti nustatytas įpareigojimas.

Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo.

Nuteistasis V. G. ginčija savo kaltę nepagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja teismo išvadom, kurios padarytos ištyrus visus bylos duomenis.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. G. gyvenamajame name, V. A. kambaryje, asmeninio konflikto metu, sudavė kumštimi nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į galvą, o šiam nuo smūgio nugriuvus ant grindų, spyrė tris kartus nukentėjusiajam į pilvą bei dešinį žąstą, tuo sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo V. A.. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. A. parodymai, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka rašytinius bylos duomenis.

Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad asmeninio konflikto metu nuteistasis jam kumštimi vieną kartą trenkė į dešinę akį. Nuo smūgio jam nukritus ant žemės, nuteistasis tris kartus skyrė nukentėjusiajam į pilvą bei dešinį žąstą. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur išsamiai ir detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Be to, nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis V. G.. Jis apklausiamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. -29-34/07 (ši byla yra prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos), parodė, kad praeidamas pro dieduką jį pastūmė ir jis nugriuvo. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvados, kuriose V. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilve, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai nosies šaknies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, pilvą, dešinio žasto sritį prieš 1-2 savaites iki apžiūros. V. A. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti keturių trauminių poveikių pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, dešinį skruostą, pilvą, dešinio žasto sritį. Kad nukentėjusysis buvo sumuštas V. G., patvirtina ne tik specialisto išvados, bet ir ta aplinkybė, kad jį sumuštą ir kruviną tuoj pat po įvykio, t.y. nepraėjus 1 valandai matė apklaustas byloje liudytojas V. Š., kuriam jis pasakė, kad jį sumušė V. G.. Iš įsiteisėjusio 2007-05-31 nuosprendžio matyti, kad V. Š. nuteistas už tai, kad sužinojęs, jog V. G. sumušė jo senelį, jis sumušė V. G.. Iš to seka, kad teismas, nustatydamas V. G. kaltę pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo V. Š. parodymais. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų R. G. bei Z. Š. parodymais apie tai, kad V. G. smūgių V. A. nesudavė ir juos vertino kritiškai, nes jie yra geri draugai, R. G. yra nuteistojo sutuoktinė. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp V. G. ir jo šeimos bei tarp nukentėjusiojo V. A. yra konfliktiniai santykiai, jie vieni su kitais nesutaria. Konflikto iniciatoriai buvo V. G., R. G. bei Z. Š., atėję pas nukentėjusįjį į kambarį, aiškintis tariamai jo skleidžiamų apkalbų. Esant tokiom aplinkybėm, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad V. G. suduodamas kumštimi nukentėjusiajam V. A. į galvos sritį bei spirdamas į kitas kūno vietas, jį nežymiai sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą, todėl jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal LR BK 140 str. 1 d.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad specialisto išvada prieštarauja teismo nuosprendyje nustatytom aplinkybėm. Byloje yra dvi medicinos specialistų išvados, kurios viena kitą papildo. Papildomoje išvadoje konstatuota, kad V. A. sužalojimai galėjo būti padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje, kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, dešinį skruostą, pilvą, dešinio žąsto sritį. Teismas pagrįstai rėmėsi medicinos specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad V. A. konstatuoti keturi sužalojimai. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad V. A. V. G. sudavė vieną smūgį į galvą ir tris kartus įspyrė į pilvą ir dešinį žąstą. Šie sužalojimai atitinka specialisto išvadose nustatytus sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pilve, dešinio žąsto srityje ir odos nubrozdinimai nosies šaknies srityje. Kadangi faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė, todėl ištyręs visus bylos duomenis, teismas pagrįstai sumažino kaltinimą, t.y. pašalino nenustatytas aplinkybes.

Skunde nurodyta, kad nukentėjęs pas specialistus kreipėsi tik po savaitės ir ši aplinkybė turėjo įtakos V. G. kaltės nustatymui. Kada kreiptis pas specialistus ar aplamai kreiptis nusprendžia pats nukentėjęs. Įstatyme nėra normos reguliuojančios terminą dėl kreipimosi pas medicinos specialistus.

Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad V. A. suklaidino teismą, nurodydamas, kad gydėsi Prienų ligoninėje ir buvo apžiūrėtas gydytojo J. M.. Kaip matyti iš V. A. asmens sveikatos istorijos, į V.Į Prienų rajono PSPC jis kreipėsi 2006m. spalio 02d. ir buvo apžiūrėtas gydytojo V. M.. Ligos istorijoje nurodyta, kad V. A. gydytojui nurodė, kad jį sumušė duktė ir žentas. Jis buvo apžiūrėtas ir gydomas ambulatoriškai. Nors teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti V. A. parodymai apie tai, kad jis kreipėsi į gydytoją M., tačiau nurodydamas gydytojų pavardes, jis galėjo sąžiningai suklysti, nes senyvo amžiaus, sunkiai sergantis, pirmos grupės invalidas. Be to, pažymėtina, kad jo parodymai teisiamojo posėdžio protokole yra nepakankamai aiškūs, frazės abstrakčios, sunkiai suvokiamos. Esant tokiom aplinkybėm, pastarieji skundo motyvai yra nepagrįsti ir jokios įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo.

Dėl nukentėjusiojo V. A. apeliacinio skundo.

Bausmė nuteistajam V. G. paskirta teisingai ir jos keisti ar griežtinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą..

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. G. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. V. G. dirba, turi šeimą, mažametę dukrą. Nors sužalotas sunkiai sergantis, l grupės invalidas, tačiau sunkių pasekmių nėra. Atsižvelgiama ir į tai, kad tarp V. G. ir jo žmonos bei V. A. tarpusavio konfliktai vyksta jau senai. Už padarytą nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d. įstatymas numato keturias bausmės rūšis. Griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą ( LR BK 55 str. ).Nors skunde V. A. prašo taikyti V. G. atžvilgiu LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau prašo jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Skirti laisvės atėmimo bausmę skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Taigi, skirdamas laisvės apribojimą, teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Šios bausmės rūšis neprieštarauja teisingumo principui.

Taip pat nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino civilinį ieškinį 1000Lt. ir iš nuteistojo priteisė tik 2000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiajam V. A. priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas. Apylinkės teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bet ir nuteistojo V. G. turtinę padėtį, jo kaltę, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2d. 2p., 328 str. 1d.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2007m. lapkričio 28d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžiu nustatytą draudimą V. G. lankytis V. A. nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Nustatyti V. G. įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.