Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją A. K. perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

4.1. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius 2023 m. vasario 27 d. parengė Pažymą, kuri turi slaptumo žymą „Riboto naudojimo“.

4.2. Tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas, vadovaudamasis BVK 31 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašu, 2023 m. vasario 28 d. surašė Tarnybos direktoriui Teikimą dėl nuteistojo A. K. perkėlimo į Vilniaus kalėjimą tęsti likusios bausmės dalį.

Teikime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. atvykęs iš Vilniaus kalėjimo sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir atitiko nustatytų elgesio ir bendravimo ypatumus; nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausmine tvarka, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų; atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis skatintas 3 kartus, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; nuteistajam 2023 m. sausio 6 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika; ir kt.

4.3. Resocializacijos skyriaus viršininkas 2023 m. vasario 28 d. parengė nuteistojo (šiuo atveju pareiškėjo) Charakteristiką, kurioje pareiškėjas charakterizuojamas patenkinamai.

4.4. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis BVK 31 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktais, Tvarkos aprašo 3 – 5 punktais, atsižvelgdamas į Teikimą, Pažymą ir Charakteristiką, siekdamas užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti pastarojo resocializacijos procesą, 2023 m. kovo 16 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo nutarė nuteistąjį A. K. perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.

4.5. Pareiškėjas per atstovą su 2023 m. kovo 24 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, kad būtų supažindintas su Teikimu, Pažyma ir Charakteristika; taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti Nutarimo vykdymą.

Tarnyba 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 2S-848 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog susipažinti su dokumentais galima atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, o su Pažyma susipažinti negalima, nes ji pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tarnyba atsakyme taip pat atmetė pareiškėjo prašymą laikinai stabdyti skundžiamą Nutarimą, nes pareiškėjas nepateikė svarbių priežasčių.

5. Pareiškėjas nesutikdamas su Nutarimu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

6. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) bei Tvarkos aprašas.

7. BVK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Tvarkos aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).

Taip pat Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad nutarimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Nutarimo projekto derinimas (vizavimas) vykdomas Dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) priemonėmis.

8. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nes jis pažeidžia individualizavimo, humanizmo ir normalizavimo principus bei esmines procedūrines taisykles, įtvirtintas Tvarkos aprašo 3-12 punktuose, BVK 4 straipsnio 4 – 5, 7 punktuose, 23 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4 -5 punktuose.

Pareiškėjas nurodo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), jo artimieji giminaičiai taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis nori palaikyti socialinius ryšius su šeima. Mano, kad jo perkėlimas pažeidžia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykį.

9. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. VAĮ 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį. priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

10. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika.

12. Visų pirma, skundžiamame Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas. Nutarime tik formaliai nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais, tačiau jie nei pačiame Nutarime, nei jį lydinčiuose dokumentuose, niekaip nedetalizuojami ir neindividualizuojami. Pastebėtina, kad Nutarime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas perkeliamas, siekiant užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą ginčui aktualiuose teisės aktuose iš viso nėra numatytas. Toks pagrindas buvo įtvirtintas anksčiau galiojusiuose teisės aktuose. Tad atsakovė iš esmės vadovavosi nebegaliojančiu teisiniu reguliavimu.

13. Vertinant Tarnybos Nutarime formaliai nurodytus aktualius perkėlimo pagrindus, įtvirtintus BVK 31 straipsnio 1 dalies 2-4punktuose, pasakytina, kad:

13.1. Nei Nutarime, nei Teikime, nei pareiškėjo Charakteristikoje nėra nurodyta, juo labiau pagrįsta, kad pareiškėjas kaip nors darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ar jog jo saugumui kiltų kokios nors grėsmės. Minėtose dokumentuose pateikia daug bendros informacijos apie pareiškėją, tačiau ji konkrečiai nėra susiejama su įstatyme nurodytais minėtais perkėlimo pagrindais. Teikime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas atvykęs į įstaigą sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų; su kitais nuteistaisiais bendravimo problemų neišryškėjo; ir kt. Tad visiškai neaišku, kokiomis aplinkybės remiantis Tarnybos direktorius skundžiame Nutarime formaliai nurodo pareiškėjo perkėlimo pagrindus, įtvirtintus BVK 31 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose.

13.2. Taip pat nei iš skundžiamo Nutarimo, nei iš Teikimo, nei iš Charakteristikos neišplaukia, kad pareiškėją perkėlus į Vilniaus kalėjimą būtų pagerinta ar palengvinta jo resocializacija. Teikime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi keisti savo asmenybę bei visuomeninio elgesio ypatumus pozityvia linkme; pareiškėjas 2022 m. baigė priklausomybių prevencijos grupę; pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau plano vykdymo laikotarpiu rodė motyvaciją ir kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo; pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į valstybės įmonę (duomenys neskelbtini) dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, tačiau 2021 m. gruodžio 3 d. gavo atsakymą, jog įmonė šiuo metu neturi galimybės įdarbinti nuteistojo; pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. pakartotinai kreipėsi į minėtą įmonę, tačiau atsakymas dar nėra gautas; pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės vykdyti individualią veiklą; pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pasirašė sutikimą dalyvauti teisinio – socialinio švietimo programoje (duomenys neskelbtini), įtrauktas į artimiausiu metu vykstančių užsiėmimų sąrašą; ir kt. Charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi keisti savo asmenybę bei visuomeninio elgesio ypatumus pozityvia linkme ir pan. Tad taip ir lieka neaišku, kodėl būtina pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą ir kaip tai realiai prisidėtų prie jo resocializacijos palengvinimo. Juo labiau, kad pats pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nurodo šeimynine priežastis, tačiau Tarnybą jų iš viso nėra vertinusi. Tad teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarime nurodytas perkėlimo pagrindas, įtvirtintas BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte irgi yra formalus.

14. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Tarnyba yra pateikusi Pažymą, kuri turi slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Tarnyba šio dokumento nėra išslaptinusi, tad jis šiuo atveju negali būti įrodymu nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis). Antra vertus pažymėtina, kad teisėjų kolegija yra susipažinusi su minėta Pažyma, tačiau joje pateikta bendro pobūdžio informacija niekaip nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų, jog skundžiamas Nutarimas yra priimtas nesant BVK 31 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

15. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas nesilaikant Tvarkos apraše numatytų procedūrų.

Iš į bylą pateiktų duomenų (Nutarimo projekto derinimo DVS priemonėmis) nematyti, kad Nutarimo projektą būtų suderinę visi tam įgalioti subjektai, kaip numatyta Tvarkos aprašo 6 punkte.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tad yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Taigi, pareiškėjo skundas (patikslintas) patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

18. Pareiškėjo skundas patenkintas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tad būtent tokio dydžio – 30 Eur, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos pareiškėjui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. patikslintą skundą dėl nutarimo panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. NN-140 „Dėl nuteistojo perkėlimo“.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.