Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovo atstovei Aušrai Marčiukaitienei, atsakovo vadovui V. M. ir atsakovo atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl be teisinio pagrindo įgyto turto gražinimo pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma ir ieškovės atstovė paaiškino, kad M. P. nuo 1997-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje buvo paskirta našlių pensija. 2011 m. rugpjūčio 3 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius ieškovui atsiuntė santuokos įrašų kopiją, kurioje nurodyta informacija apie M. P. santuokos nutraukimą, todėl Lazdijų skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. NP1-10 „Dėl M. P. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ buvo nustatyta 7 730,67 Lt našlių pensijos permoka. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. NP2-9 „Dėl M. P. našlių arba našlaičių pensijos permokos išieškojimo“ iš jos gaunamos senatvės pensijos kas mėnesį buvo išskaitoma po 20 proc. susidariusiai permokai padengti. Tačiau 2012 m. balandžio 29 d. M. P. mirė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko 6 610,23 Lt skola. M. P. įpėdinių neturi jokio jos turto niekas nepaveldėjo. Tačiau ji nuo 2002-09-01 gyveno Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, o 80 procentų jai mokamos našlės pensijos buvo išskaitoma ir pervedama pensionatui. Kadangi M. P. našlių pensija buvo paskirta nepagrįstai, tai ir Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) globos namai 80 procentų našlių pensijos, mokamos M. P., gavo nepagrįstai ir dėl to be pagrindo įgijo turtą (per didelį atlyginimą už asmens išlaikymą globos namuose). Per laikotarpį nuo M. P. gyvenimo pradžios Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose iki jos mirties, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams ieškovas nepagrįstai pervedė 4 528,40 Lt. M. P. teikdama prašymą našlių pensijai gauti žinojo, jog pateikia tikrovę neatitinkančius dokumentus, t. y. veikė nesąžiningai, todėl jai buvo neteisėtai paskirta jai nepriklausanti našlės pensija ir susidarė 7 730,67 Lt našlės pensijos permoka. CK 6.239 str. nurodo, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Kadangi mirusioji be teisinio pagrindo įgijo turtą – jai nepriklausančią našlės pensiją, ir jos prašymu 80 procentų gaunamos našlės pensijos buvo pervedamos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams už suteikiamas paslaugas, tai ir pareiga grąžinti šias sumas pereina (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, nes reikalaujamus pinigus atsakovas gavo ne iš ieškovo, o iš trečiojo asmens M. P., todėl nepagrįstai paskirtą našlių pensiją įgijo ne atsakovas, o jos gavėja, be to, reikalaujamus pinigus atsakovas gavo pagal sudarytą sandorį ir už M. P. suteiktas paslaugas, todėl tai nėra be teisinio pagrindo įgyti pinigai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytą M. P. našlių pensijos dalį yra nepagrįstas.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

2002-09-19 dvišalė sutartis Nr. 172 tarp M. P. ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo teikti M. P. apgyvendinimo ir kitas stacionarias paslaugas, o M. P. įsipareigojo mokėti 80 procentų valstybinės socialinio draudimo pensijos, bet ne daugiau kaip dviejų bazinių pensijų dydžio mokestį per mėnesį. Atsakovas taip pat yra sudaręs sutartį su Alytaus miesto socialinės paramos skyriumi dėl M. P. apgyvendinimo globos įstaigoje, pagal kurią įsipareigojo suteikti M. P. gyvenamąsias patalpas ir teikti kitas būtinas medicinines, buitines ir kitas paslaugas.

2002-09-23 Alytaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) pensionato pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriui Nr. 122 patvirtina, kad M. P. 2002-09-19 atvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) pensionatą, o M. P. mirties liudijimas patvirtina, kad ji mirė 2012-04-29.

2002-09-19 M. P. prašymas-sutikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriui patvirtina, kad M. P. sutiko dėl 80 procentų visų gaunamų pensijų, bet ne daugiau kaip dviejų bazinių pensijų per mėnesį, pervedimo (duomenys neskelbtini) pensionatui už jai teikiamas stacionarias paslaugas.

2014-05-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Lazdijų skyriaus pažyma Nr. R14-164 patvirtina, kad nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) globos namams ieškovas pervedė 80 procentų M. P. našlių pensijos kas mėnesį, iš viso 4 528,40 Lt.

Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas visą ieškovo reikalaujamą pinigų sumą yra gavęs už M. P. suteiktas apgyvendinimo ir kitas socialinės globos paslaugas, ir šiuos pinigus gavo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir M. P., pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, kuria grindžiamas ieškovo reikalavimas, numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, todėl svarbus yra praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Jeigu sutartis vėliau ir būtų nutraukta, tai šios sutarties nutraukimo pasekmės reglamentuotos CK 6.222 straipsnyje, t. y. taikoma restitucija, o ne nepagrįsto praturtėjimo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-593/2008). Taigi, ieškovas šioje byloje turi įrodyti, kad atsakovas reikalaujamus pinigus iš ieškovo gavo be teisėto pagrindo, t. y. ne įstatymo ir ne sandorio pagrindu.

Tačiau byloje iš esmės net nėra ginčo, kad atsakovas reikalaujamą pinigų sumą gavo teisėtai, nes ieškovo atstovė pripažino, kad atsakovo veiksmuose nėra jokios kaltės dėl reikalaujamos pinigų sumos gavimo ir pripažįsta, kad nesąžiningai šioje situacijoje elgėsi tik našlių pensijos gavėja M. P., bet ne (duomenys neskelbtini) globos namai. M. P. nesąžiningumą, gaunant našlių pensiją, iš tiesų patvirtina ieškovo pateikti įrodymai apie, tai, kad M. P. santuoką buvo nutraukusi dar prieš mirštant jos buvusiam sutuoktiniui ir šią aplinkybę nuslėpė kai kreipėsi dėl našlių pensijos paskyrimo. Tačiau M. P. nesąžiningumas neturi jokios įtakos sprendžiant ginčą tarp šios bylos šalių. Šiuo atveju visi ieškovo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo būtų visiškai pagrįsti jeigu atsakovu būtų pati M. P., nes ji iš tiesų pensiją gavo be teisinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovas reikalaujamą pinigų sumą gavo minėtos sutarties su M. P. pagrindu ir už faktiškai jai suteiktas paslaugas, todėl šie pinigai buvo gauti teisėtai ir pagrįstai.

Tai, kad M. P. našlių pensiją gavo nepagrįstai nereiškia, kad atsakovas iš pastarosios nepagrįstai gavo atlyginimą už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju reikia atskirti teisinius santykius, susiklosčiusiuis tarp ieškovo ir M. P., ir teisinius santykius, susiklosčiusius tarp M. P. ir atsakovo. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo iš viso nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, nes reikalaujamą pinigų sumą ieškovas yra sumokėjęs ne atsakovui, kaip per didelį atlyginimą už suteiktas socialinės globos paslaugas, kaip teigiama ieškinyje, o našlių pensijos gavėjai M. P., kuri buvo šios pensijos gavėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iš viso neturėjo jokios pareigos mokėti ir nemokėjo socialinio draudimo fondo lėšų (duomenys neskelbtini) globos namams, o pastarieji negavo jokių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančių pinigų. Šiuo atveju ieškovas našlių pensiją mokėjo M. P., o pastaroji iš gautos našlių pensijos sumokėjo atlyginimą atsakovui už jai suteiktas paslaugas. Tai, kad ieškovas našlių pensijos dalį pervedė atsakovui, teisine prasme nereiškia, kad atsakovas pinigus gavo iš ieškovo. Pensijos dalies pervedimas atsakovui buvo tik finansinė operacija, kurią ieškovas atliko pačios pensijos gavėjos prašymu, t. y. vietoj pensijos išmokėjimo pačiai M. P., ieškovas dalį pensijos iš karto pervesdavo atsakovui. Tokiu būdu atitinkama našlių pensijos dalimi disponavo pati jos gavėja M. P., kuri atsiskaitė už jai suteiktas atsakovo paslaugas, o ne ieškovas ir ne atsakovas. Todėl tarp ieškovo ir atsakovo nesant jokio teisinio santykio, M. P. nesąžiningumas gaunant našlių pensiją neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Šiuo atveju ieškovas reikalaujamą pinigų sumą turėjo teisę išsireikalauti iš be pagrindo ją gavusios M. P., o jeigu pastaroji per daug sumokėjo už jai suteiktas paslaugas globos namuose ir pastarieji nepagrįstai daugiau uždirbo, kaip teigia ieškovas, tai tik M. P. iš atsakovo ir galėjo reikalauti grąžinti atitinkamą, nepagrįstai permokėtą pinigų sumą.

Kaip minėta, įtatyme numatyta pareiga grąžinti visa tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, gali atsirasti ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir sandodrio pagrindu įgytą turtą asmuo gali būti įpareigotas grąžinti, tačiau tam reikia, kad sandoris, kurio pagrindu turtas buvo įgytas, būtų pripažintas negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju M. P. ir atsakovo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovas gavo ieškovo reikalaujamą pinigų sumą, nėra pripažinta negaliojančia, tokio reikalvimo nereiškia ir ieškovas, ir ši sutaris yra visiškai įvykdyta. Todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.

Nepagrįstu pripažintinas ir ieškovo argumentas, kad remiantis CK 6.239 straipsniu, atskovui perėjo pareiga grąžinti be pagrindo įgytą pinigų sumą, nes ją be pagrindo įgijo M. P.. Ieškovo minimas CK 6.239 straipsnis numnato, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Šiuo atveju akivaizdu, kad M. P. reikalaujamą pinigų sumą, nors ir iš tiesų iš ieškovo įgijusi be pagrindo, tačiau atskovui perdavė ne neatlygintinai, o priešingai, sumokėjo už jai suteiktas socialinės globos paslaugas. Vadinasi pagrindo taikyti šiam ginčui CK 6.239 straipsnį ir jo pagrindu priteisti reikalaujamą sumą ieškovui iš atsakovo nėra.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu, nes tokį reikalvimą ieškovas pareiškė netinkamam astakovui, o pastarasis visą iš jo reikalaują pinigų sumą gavo sandorio pagrindu, t. y. teisėtai ir pagrįstai.

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, o šalys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jokių dokumentų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.