- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1072-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00957-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Suinteresuotas asmuo
- G. M.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
suinteresuoto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-3933-558/2024 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo G. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas arba Skyrius) 2024 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu (reg. Nr. CBP-2783), kuriuo prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos G. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo arba apeliantė).
2. Prašyme nurodė, kad Skyriuje 2024 m. vasario 26 d. buvo gautas pranešimas, jog namuose su vaikais yra neblaivi motina G. M., jai nustatytas 3,72 promilės girtumas. Nepilnamečiai vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. 11VLA-85 ir Nr. 11VLA-86 buvo apgyvendinti saugioje aplinkoje pas motinos draugę. 2024 m. vasario 29 d. vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktais Nr. 11LPA-12 ir Nr. 11LPA-13 taikyta laikina priežiūra laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, laikinuoju prižiūrėtoju paskiriant R. C.. Nepilnamečio M. M. tėvo S. M. ir nepilnametės K. Š. tėvo N. Š. tėvų valdžia į nepilnamečius vaikus yra neterminuotai apribota (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sindromas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikalaujantis gydymo. Ji netinkamai rūpinasi vaikais, neužtikrina būtiniausių jų poreikių. Vaikų ir motinos tarpusavio santykiai nėra artimi, dažnai kyla konfliktinių situacijų tarp šeimos narių. Moteris neskiria pakankamai laiko bendrai veiklai su vaikais, jų užimtumui, lavinimui. Savo pareigas vaikų atžvilgiu atlieka atmestinai, per mažai gilinasi į vaikų problemas. Moteriai trūksta motyvacijos atsakingai rūpintis savo vaikais, trūksta suvokimo, kad vaikais pasirūpinti privalo tėvai. Nesidomi vaikų ugdymo, užimtumo klausimais. Šeimoje stokojama socialinių bendravimo įgūdžių, gebėjimo savarankiškai spręsti savo problemas. Moteris negeba tinkamai paskirstyti ir tikslingai panaudoti gaunamas pajamas, trūksta finansinio raštingumo žinių. Daug darbų atlieka paviršutiniškai, atmestinai, neskiria laiko namų tvarkos, švaros palaikymui, maisto gaminimui, stokoja darbinių įgūdžių, socialiniai ir kasdieniai įgūdžiai nesusiformavę. Trūksta problemų suvokimo, komunikacijos, motyvacijos siekiant spręsti problemas. Motinai buvo sudarytos galimybės ir sąlygos pasinaudoti visomis siūlomomis pagalbos priemonėmis, tačiau paslaugų gavėja sąmoningai vengia jas priimti. Vertinant suinteresuoto asmens šeimos situaciją, matyti, kad šeimos problemos yra nuolat pasikartojančios, vaikų motinai trūksta socialinių ir motiniškų įgūdžių, motina negeba tinkamai pasirūpinti namų buitimi, užtikrinti tinkamos vaikų higienos, jų kasdienių poreikių, galimai dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimų motina turi sunkumų suprasti ir atliepti vaikų emocinius, fizinius poreikius, užtikrinti geriausius vaikų interesus, pasireiškia pasikartojantis motinos alkoholio vartojimas. Ši situacija tęsiasi nuo 2012 m., vaikams ne vieną kartą buvo nustatyta laikinoji globa, taip pat – laikinoji priežiūra. Nagrinėjamu atveju vaikų grąžinimas į šeimą neatitinka vaikų teisių ir geriausių interesų ir tai gali padaryti neatitaisomas psichologines pasekmes vaikams.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. M. 2024 m. gegužės 2 d. pateiktame atsiliepime į prašymą (reg. Nr. DOK-17971) nurodė, jog su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad prašyme yra daug netiesos. Sutinka, jog prašyme minimą dieną neatlaikiusi įtampos vartojo alkoholį, tačiau supratusi, kad pati nesusitvarkys, lankosi pas psichologą, nusipirko jo išrašytus vaistus ir 2024 m. kovo 19 d. užsikodavo. Labai myli savo vaikus ir nori juos pati auginti. Netiesa, kad nepriima jai siūlomos pagalbos, į skambučius atsiliepia visada, kai tik girdi, jog jai yra skambinama. Problema su agresyviu kaimynu taip pat yra sutvarkyta. Asmeninės asistentės paslaugos atsisakė dėl to, kad ši paslauga mokama (20 Eur/mėn.), o jos gaunamos pajamos labai mažos. Dėl lūžusios rankos skausmo vartoja daug vaistų, todėl kartais būna prislopinta, negali susitvarkyti namuose, tačiau kai jaučiasi geriau – tvarkosi, gamina maistą. Mano, kad grąžinus jai vaikus, ji sugebėtų jais tinkamai pasirūpinti, užtikrinti jiems saugią aplinką. Su vaikais bendrauja, buvo susitikusi, nuperka jiems reikalingų daiktų ir perduoda per socialinę darbuotoją.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos.
5. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens šeimos problemos yra pasikartojančios, vaikų motinai trūksta socialinių ir motiniškų įgūdžių, motina negeba tinkamai pasirūpinti namų buitimi, užtikrinti tinkamos vaikų higienos, jų kasdieninių poreikių, galimai dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimų motina turi sunkumų suprasti ir atliepti vaikų emocinius, fizinius poreikius, užtikrinti saugią aplinką ir palaikyti nuoseklią dienotvarkę, negeba tinkamai panaudoti tėvų valdžią, atliepiant geriausius vaikų interesus, pasireiškia pasikartojantis motinos alkoholio vartojimas. Situacija tęsiasi nuo 2012 m., vaikams ne vieną kartą buvo nustatyta laikinoji globa, taip pat buvo nustatyta laikinoji priežiūra. Situacija šeimoje nesikeičia, teigiamų pokyčių nevyksta, teikiama socialinė pagalba iš esmės šeimai nepadeda, kadangi motina jai siūlomą pagalbą ne visuomet priima. Moteriai trūksta motyvacijos atsakingai rūpintis savo vaikais bei suvokimo, kad vaikais pasirūpinti privalo tėvai, šeimoje stokojama socialinių, bendravimo įgūdžių, gebėjimo savarankiškai spręsti savo problemas. Šeimoje pasikartojančiai lankosi pašalinis asmuo (kaimynas), kuris dažniausiai būna neblaivus, kelia konfliktines situacijas, smurtauja prieš motiną, vaikams sukelia emocinius išgyvenimus, baimę ir stresą, motina negeba užtikrinti saugios aplinkos gyvenamojoje vietoje.
6. Teismas suinteresuoto asmens argumentus, jog ji nesutinka „su vaikų įvaikinimu“ bei kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, vertino kritiškai, nes byloje nėra sprendžiamas klausimo dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu klausimas, o suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės yra ne tik iš esmės deklaratyvios, bet ir gana prieštaringos.
7. Teismas sutiko su Skyriaus pozicija, kad šiuo atveju nėra galimybės perduoti vaikų motinai, kadangi vaikams šeimoje šiuo metu nėra užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas, kurį privalo užtikrinti vaiko įstatyminė atstovė, o taikoma pagalba šeimai neduoda pakankamai teigiamų rezultatų.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs pavojus nepilnamečių vaikų M. M. ir K. Š. teisėms ir interesams, todėl padarė išvadą, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas, dėl ko Skyriaus prašymą tenkino ir išdavė teismo leidimą paimti M. M. ir K. Š. iš jų motinos G. M..
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į geriausius vaikų interesus, kurie yra augti šeimoje kartu su savo mama, kuri yra vaikų didžiausias turtas, kaip ir vaikai mamai. Neįvertino to, kad vaikų atskyrimas nuo suinteresuoto asmens, t. y. jų biologinės motinos, padarys jiems didelę žalą ir dėl jų esamo artimo ryšio su mama, jie patirs traumą, galimai su psichologinėmis pasekmėmis ateityje.
1.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog supratusi, kad pati su esama situacija nesusitvarkys, suinteresuotas asmuo lankosi pas psichiatrą, nusipirko jo išrašytus vaistus ir 2024 m. kovo 19 d. užsikodavo. Apie tai suinteresuotas asmuo teismui buvo pateikusi pažymą. Taigi, problemą dėl alkoholio vartojimo suinteresuotas asmuo sprendžia, o ir iki vaikų paėmimo dienos jau kurį laiką buvo nevartojusi alkoholio, ką patvirtino abu vaikai. Vien tai, kad pats suinteresuotas asmuo turi sveikatos problemų, nereiškia, jog motina negeba tinkamai pasirūpinti vaikais.
1.3. Suinteresuotas asmuo nedirba ne dėl to, kad nenori, o todėl, jog turi neįgalumą ir dėl to yra taikomi įvairūs apribojimai darbo pobūdžiui, tačiau ji turi pastovias pajamas, kurios nors ir nėra didelės, tačiau šeimos pragyvenimui jų užtenka. Popamokinių užsiėmimų ir būrelių nepilnametė dukra nelanko dėl to, kad pati nenori.
Atsiliepimas
1.4. Suinteresuotas asmuo nesutinka ir su teiginiais, jog ji yra išreiškusi beviltiškumą dėl smurtaujančio kaimyno, nes šią problemą išsprendė. Šis asmuo į namus nesiveržia, yra nubaustas administracinėmis baudomis.
1.5. Suinteresuotas asmuo mano, kad geba suprasti ir atliepti vaikų emocinius, fizinius poreikius, užtikrinti saugią aplinką ir palaikyti nuoseklią dienotvarkę, sugeba tinkamai panaudoti tėvų valdžią bei užtikrinti geriausius vaikų interesus. Ji yra baigusi tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, stengiasi vykdyti visus socialinių darbuotojų nurodymus. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad kas nors patartų jai iš šalies, tačiau, jos nuomone, negalima paimti vaikų vien dėl to, jog šeimos pajamos yra mažos arba dėl to, jog motina turi sveikatos problemų.
1.6. Suinteresuotas asmuo su vaikais bendrauja telefonu, rūpinasi, perka reikiamus daiktus, nors vaikai su ja ir negyvena, taip pat žino, jog vaikai nori gyventi su ja, jos pasiilgo. Jos šeimoje nėra realaus pavojaus vaikų fiziniam ar psichologiniam saugumui.
10. Skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
2.1. Skyrius teismui pateikė visus reikiamus dokumentus (Vaiko situacijos vertinimo anketos kopija; Vaiko laikino apgyvendinimo aktus; Kreipimosi dėl Mobiliosios komandos sudarymo kopija; kitus dokumentus), kurie įrodo aplinkybes dėl kurių nepilnamečiams vaikas likti šeimoje nesaugu. Iš Skyriaus pateiktų įrodymų matyti, jog yra pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos, nes motina tinkamai nesirūpina vaikais, dėl to kyla pavojus jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, nes motina piktnaudžiauja alkoholiu, nesudaro saugios aplinkos vaikams augti šeimoje.
2.2. Skyrius, atlikęs vaikų situacijos vertinimą, nustatė rizikos veiksnius, t. y. motinai diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie turi neigiamos įtakos jos kognityviniams gebėjimams, tėvystės ir socialiniams įgūdžiams. Vaikų motina dažnai vengia priimti pagalbą, neįsileidžia atsakingų darbuotojų į namus (pavyzdžiui, kai buvo sudarytos galimybės lankyti psichologo konsultacijas, psichologas pats vyko į suinteresuoto asmens namus, tačiau sutartu laiku klientė psichologo neįsileido).
2.3. Suinteresuoto asmens šeimos problemos yra pasikartojančios, vaikų motinai trūksta socialinių ir motiniškų įgūdžių, motina negeba tinkamai pasirūpinti namų buitimi, užtikrinti tinkamos vaikų higienos, jų kasdieninių poreikių, galimai dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimų motina turi sunkumų suprasti ir atliepti vaikų emocinius, fizinius poreikius, užtikrinti saugią aplinką ir palaikyti nuoseklią dienotvarkę, negeba tinkamai panaudoti tėvų valdžią, atliepiant geriausius vaikų interesus, pasireiškia pasikartojantis motinos alkoholio vartojimas.
2.4. Skyriaus nuomone, teismas tinkamai vertino prašyme nurodytas aplinkybes, kad yra kilęs pavojus nepilnamečių vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi ir pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus iš jo motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz. dėl ligos ar pan.) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; EŽTT 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).
14. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.
15. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
16. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi Skyriaus prašymą dėl vaiko paėmimo iš šeimos tenkino tuo pagrindu, jog vaikams šeimoje nebuvo užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas dėl vaikų motinos (suinteresuoto asmens) socialinių ir motiniškų įgūdžių trūkumo (neužtikrinama tinkama vaikų higiena, jų kasdieniai poreikiai ir kt.), pasikartojančio alkoholio vartojimo, namuose besilankančio neblaivaus ir agresyvaus kaimyno, o taikoma pagalba šeimai neduoda pakankamai rezultatų, nes prasta situacija šeimoje tęsiasi nuo 2012 m. ir suinteresuoto asmens vaikams jau ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa bei priežiūra, be to, vaikų motina ne visada priima jai teikiamą pagalbą.
18. Apeliantė atskirajame skunde, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo tokius esminius argumentus: vaikų interesas yra augti su motina, todėl atskyrimas nuo motinos padarys jiems didelę žalą; problema su smurtaujančiu kaimynu jau yra išspręsta; negalima paimti iš šeimos vaikų vien todėl, kad motina dėl turimo neįgalumo nedirba ir gauna mažas pajamas, ar turi sveikatos problemų. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo lankosi pas psichiatrą, vartoja jo išrašytus vaistus ir 2024 m. balandžio 19 d. užsikodavo, be to, yra baigusi tėvystės įgūdžių kursus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetą, neturi pagrindo sutikti su anksčiau nurodytais apeliantės atskirojo skundo argumentais.
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 26 d. Skyrius gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – vaikai namuose yra su neblaivia motina. Atlikus duomenų patikrinimą, buvo nustatyta, kad policijos pareigūnams nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), namuose buvo rasta G. M., kuriai alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 3,72 prom. Girtumo laipsnis, tuo metu namuose buvo ir du jos nepilnamečiai vaikai – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 26 d. vaiko laikino apgyvenimo aktais Nr. 11VLA-86 ir Nr. 11VLA-85 nepilnamečiai buvo laikinai apgyvendinti pas suinteresuoto asmens draugę. 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. nepilnamečiai buvo laikinai apgyvendinti pas mokyklos darbuotoją (2024 m. vasario 29 d. vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktai Nr. 11LPA-13 ir Nr. 11LPA-12; 2024 m. balandžio 17 d. Nr. CBP-2783 priedai). Nuo 2024 m. balandžio 5 d. nepilnamečiai apgyvendinti pas laikiną globėją M. S. (2024 m. balandžio 5 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktai Nr. 11VLA-133 ir Nr. 11VLA-132; 2024 m. balandžio 17 d. Nr. CBP-2783 priedai).
21. Nepilnamečiams nustatyti rizikos veiksniai – vaikų atstovė pagal įstatymą yra apsvaigusi nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaikams (2024 m. vasario 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-509 ir Nr. 11VSV-511; 2024 m. balandžio 17 d. Nr. CBP-2783 priedai).
22. 2024 m. balandžio 4 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu laikina nepilnamečių globėja R. C. nurodė, kad: abu vaikai visiškai neturi higienos įgūdžių; pirmas dvi savaites, būdami laikinos globėjos namuose, visiškai nesiprausė; tikėtina, jog vaikai namuose gaudavo mažą kiekį menkaverčio maisto, todėl mergaitei labai slenka plaukai. Šventežerio mokyklos socialinė pedagogė R. G. nurodė, kad: per laikinosios priežiūros laikotarpį labai aiškiai stebimas mergaitės pasikeitimas į gerą pusę; pasikeitė ir berniuko elgesys mokykloje; per mėnesį vaikai nepraleido nei vienos pamokos (2024 m. balandžio 4 d. pagalbos planas; 2024 m. balandžio 17 d. Nr. CBP-2783 priedai). G. M. šeima į rizikos šeimų auginančių vaikus sąrašus yra įtraukta nuo 2012 m. Vaikai iš motinos paimti buvo nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos 26 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo paskirta laikinoji globa; nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2023 m. sausio 24 d. buvo taikoma vaikų laikinoji priežiūra kartu su motina socialinę priežiūrą teikiančioje socialių paslaugų įstaigoje.
23. Pagrindinės vaikų iš šeimos paėmimo bei teiktinos pagalbos priežastys – alkoholio vartojimas, mažos pajamos, dėl motinai nustatytų diagnozių ji netenkina vaikų gyvybiškai svarbių poreikių, tokių kaip mityba ir higiena, neturi reikiamų įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaikais. Be to, apeliantė jos šeimai teikiamą pagalbą priima tada, kai pati to nori, paskirtų psichologo konsultacijų dažniausiai nelanko, į jai išsakytas pastabas dėl tvarkos namuose ir pan. pakankamų išvadų, jog situacija pasikeistų, nepriima, apeliantės šeimoje stokojama socialinių, bendravimo įgūdžių, gebėjimo savarankiškai spręsi savo problemas ir tai patvirtina Skyriaus nustatyti daugybiniai vaikų teisių pažeidimai, todėl akivaizdu, jog apeliantei socialinių tarnybų teikiama pagalba ir išbandytos priemonės nėra efektyvios. Nors apeliantė situaciją šeimoje teisina savo prasta sveikatos būkle, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji nesistengia pagerinti savo sveikatos būklės – atsisako gultis į ligoninę, vykti į ilgalaikę (duomenys neskelbtini) reabilitaciją, reguliariai nesilanko pas psichologą.
24. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad su vaikais bendrauja telefonu, rūpinasi, perka reikiamus daiktus, nors vaikai su ja ir negyvena, taip pat žino, jog vaikai nori gyventi su ja, jos pasiilgo ir mano, kad jos šeimoje nėra realaus pavojaus vaikų fiziniam ar psichologiniam saugumui, tačiau apeliacinės instancijos dėl šioje nutartyje nustatytų aplinkybių negali su tuo sutikti. Vaikai iš apeliantės buvo paimti ne vieną kartą dėl tų pačių besikartojančių priežasčių, tačiau situacija iš esmės negerėja, todėl nagrinėjamu atveju apeliantė turėtų situaciją gerinti ne susigrąžinusi vaikus į šeimą, kaip tai nurodo atskirajame skunde, o dar vaikams esant laikinoje globoje. Tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos apeliantė nėra pateikusi pagrįstų duomenų, kad nuo vaikų paėmimo (2024 m. vasario 26 d.) iki šiol būtų pakankamai atsižvelgusi į jai socialinių darbuotojų nurodomas pastabas ar pakeitusi situaciją tiek, kad būtų galimybė vaikus jai grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nes nepilnamečiams vaikams nebuvo užtikrinama saugi aplinka apeliantės šeimoje, motina netinkamai rūpinosi jų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, tokiu būdu kelia realų pavojų vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui bei sveikatai.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – stabilizuoti šeimos situaciją, padėti tėvams išspręsti turimas priklausomybes, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Vaiko tėvai, pašalinę vaikams grėsmę keliančias aplinkybes, visada turi galimybę susigrąžinti paimtus vaikus.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vaikų paėmimą iš jų atstovės pagal įstatymą, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.