Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-20 · Civilinė byla Nr. 2-1100/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-20
Bylos Nr.
2-1100/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
AB SEB banko, UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“, UAB „ADMIVITA“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „ADMIVITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB SEB banko, UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“ ir UAB „ADMIVITA“ skundus dėl atsakovo bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto priimtų nutarimų panaikinimo, taip pat bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto priimtų nutarimų panaikinimo, taip pat bankroto administratoriaus UAB „ADMIVITA“ veiklos ataskaitos patvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo UAB „ADMIVITA“ prašymą patvirtinti administratoriaus ataskaitą paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjo įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, nepateikė. Kadangi teismo posėdyje dalyvavę asmenys neprašė priimti sprendimo už akių, prašymas paliktinas nenagrinėtas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „ADMIVITA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį. Nurodo, kad jo įgaliotas asmuo negalėjo dalyvauti 2010 m. balandžio 15 d. posėdyje dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2010 m. balandžio 13 d. sirgo, o dėl didelės bylos apimties nebuvo įmanoma per dvi dienas surasti kito atstovo. Be to, 2010 m. balandžio 15 d. mirė pareiškėjo įgalioto asmens žmonos tėvas. Teismas neprivalėjo palikti pareiškimo nenagrinėto ir galėjo posėdį atidėti. Pažymi, kad ši nutartis faktiškai užkerta kelią kreiptis dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo ir gauti atlygį už atliktą darbą, nes šiuo metu BUAB „LRG farmacija“ administruoja kitas asmuo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:

1. Teismui nebuvo sąlygų atidėti posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą – likus dviem dienoms iki posėdžio pradžios apelianto įgaliotas asmuo žinojo, kad negalės dalyvauti posėdyje, tačiau nesiėmė jokių priemonių informuoti teismą ir pasirūpinti atstovavimu. Kita vertus, nurodytos nedalyvavimo priežastys nelaikytinomis svarbiomis. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį neatvykimas dėl ligos nėra laikomas svarbia priežastimis. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad apeliantas, kaip juridinis asmuo, apskritai negali remtis tokiomis aplinkybėmis, kaip vieno iš atstovų liga. Šiuo atveju artimo žmogaus mirtį reikia vertinti apelianto atstovo ligos ir aptarto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste.

2. Apeliantas turėjo ir galėjo dalyvauti teismo posėdyje. Bylos apimtis nebėra didelė, kiti apelianto atstovai ir darbuotojai buvo pakankamai gerai įsigilinę į bylos esmę ir galėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantą atstovaujantis advokatas dieną prieš posėdį telefonu informavo pareiškėjo atstovę, kad apeliantas posėdyje tikrai dalyvaus; tą patį posėdžio dieną minėtas atstovas patvirtino kito pareiškėjo – AB SEB banko – atstovui. Tačiau į teismo posėdį neatvyko nei vienas apelianto atstovų ir nepateikė prašymų atidėti posėdį.

Šalies argumentai

3. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apelianto prašymas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo kartą jau buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau dėl formalių įrodymų tokia teismo nutartis buvo panaikinta. Be to, kitose su UAB „LRG“ farmacija susijusiose civilinėse bylose apeliantas ir jo įgaliotas atstovas taip pat piktnaudžiaudavo savo procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas, bandydamas nesąžiningai pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidžia kitų proceso dalyvių teises.

Atsiliepimas

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kita vertus, teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas nėra vienintelis tikslas, jis turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

CPK 246 straipsnyje reglamentuojamos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Jei į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, ir nėra pagrindo atidėti teismo posėdžio, teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių, o nesant tokio prašymo, ieškinį palieka nenagrinėtą; šių asmenų neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitokio užimtumo ir kitų panašių atvejų paprastai nelaikomi svarbia priežastimi dėl kurios galėtų būti atidėtas bylos nagrinėjimas (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos paaiškinamos minėtais proceso koncentracijos, operatyvumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principais, taip pat šalių pareiga rūpintis proceso eiga.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto atstovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad jo atstovas teismo posėdžio metu sirgo, be to, posėdžio dieną mirė jam artimas žmogus (T. 4, b. l. 60-61).

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atskirojo skundo pagrįstumą, būtina atsižvelgti ne tik į nurodytas nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, bet ir į tai, kad ginčas aptariamoje byloje tęsiasi nuo 2006 metų, nuo pat ginčo pradžios apeliantą byloje atstovauja tas pats atstovas, dalyvaujantis vykstančiuose teismo posėdžiuose (T. 2, b. l. 168, 263; T. 3, b. l. 17, 73, 121, 185, 199, 222, 236). Iki teismo posėdžio, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis, apeliantas nedalyvavo tik dviejuose posėdžiuose, tačiau vieną kartą byla buvo atidėta dėl kitų priežasčių (be to, apelianto atstovas iki teismo posėdžio pradžios informavo, kad serga ir negalės dalyvauti posėdyje, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus) (T. 3, b. l. 79-80, 107-108), o kitą kartą apelianto atstovo nedalyvavimo posėdyje priežastys pripažintos svarbiomis (T. 4, b. l. 24). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas, kuris į teismą kreipėsi dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, šiuo metu nebėra įmonės bankroto administratoriumi, todėl jo pakartotinis kreipimasis dėl ataskaitos patvirtinimo būtų apsunkintas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 4 punktas). Kartu pažymėtina, kad byloje sprendžiamas ne tik ataskaitos patvirtinimo klausimas, bet ir kitų pareiškėjų ginčijamų kreditorių susirinkimo ir komiteto priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, sudarantys didžiąją visos bylos dalį, todėl apelianto pareiškimo palikimas nenagrinėto savaime nereiškia ginčo pabaigos, o tuo pačiu ir reikšmingai greitesnio visos bylos išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių kontekste skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta, nes tolimesnis apelianto reikalavimų nagrinėjimas yra pateisinamas siekiu ginti jo teises ir įstatymo saugomus interesus bei teisingai išnagrinėti bylą. Be to, apelianto reikalavimo nagrinėjimas esmingai neužtęs teismo proceso, dėl ko proceso operatyvumo ir koncentracijos principai nebus pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti.

Teisėjai Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė Vigintas Višinskis